RANITIN

Dvylikapirštės žarnos ir gerybinės skrandžio opaligės, taip pat opaligės, susijusios su nesteroidinių vaistinių preparatų nuo uždegimo (NVNU) vartojimu, gydymas. Su NVNU susijusių pepsinių opų profilaktika. Gastroezofaginio refliukso ligos gydymas, įskaitant ilgalaikę nurimusio stemplės uždegimo kontrolę ir gastroezofaginio refliukso ligos simptomų mažinimą. Zolingerio ir Elisono sindromo ir pooperacinių opų gydymas. Aspiracijos rūgštimis (Mendelsono) sindromo profilaktika, jei yra padidėjęs jo atsiradimo pavojus, ypač gimdymo metu bei prieš bendrąją anesteziją. Su Helicobacter pylori infekcijomis susijusių pepsinių opų gydymas (kartu su kitais vaistiniais preparatais). Pacientų, kuriems yra lėtinė epizodinė dispepsija su būdingu skausmu epigastriumo srityje ar už krūtinkaulio (skausmas yra susijęs su maisto vartojimu arba trikdo miegą, bet nesusijęs su aukščiau išvardytomis priežastimis), gydymas. Ligonių, sergančiųjų kraujuojančiomis pepsinėmis opomis, pasikartojančio kraujavimo profilaktika. Sunkiai sergančių pacientų stresinio skrandžio bei žarnyno išopėjimo kraujavimo profilaktika.

Suaugę žmonės Įprastinė rekomenduojama dozė yra 150 mg. Tokią dozę reikia gerti ryte ir vakare. Pacientams, kuriems yra dvylikapirštės žarnos ar skrandžio opaligė arba gastroezofaginio refliukso liga, paros dozę (300 mg) galima gerti vieną kartą prieš miegą. Dvylikapirštės žarnos ar skrandžio opaligė Paprastai rekomenduojama vartoti po 150 mg du kartus per parą arba 300 mg vieną kartą per parą prieš miegą. Vaistinio preparato gėrimo laikas nepriklauso nuo maisto vartojimo laiko. Vartojant ranitidino, dvylikapirštės žarnos, gerybinės skrandžio ir pooperacinės opos paprastai užgyja per 4 savaites. Pacientams, kuriems po pradinio gydymo opos gerai neužgyja, jos užgyja dar po 4 savaičių gydymo. Opos, atsiradusios pavartojus NVNU ar susijusios su ilgalaikiu NVNU vartojimu Gali prireikti 8 savaičių gydymo. Su NVNU vartojimu susijusių opų profilaktika Kad vartojant nesteroidinių vaistinių preparatų nuo uždegimo neatsirastų opų, du kartus per parą galima skirti po 150 mg ranitidino. Jei sergant dvylikapirštės žarnos opa vartojama po 300 mg ranitidino du kartus per parą, gydymo rezultatai būna geresni, nei vartojant po 150 mg du kartus per parą ar 300 mg dozę vieną kartą per parą prieš miegą, o nepageidaujamas poveikis nepadažnėja. Dvylikapirštės žarnos opaligė, susijusi su Helicobacter pylori infekcija Jeigu yra dvylikapirštės žarnos opaligė, susijusi su H. pylori infekcija, galima dvi savaites vartoti 300 mg ranitidino vieną kartą per parą prieš miegą arba po 150 mg du kartus per parą, kartu tris kartus per parą geriant po 750 mg amoksicilino ir po 500 mg metronidazolio. Po to ranitidino dar reiktų vartoti dvi savaites. Toks gydymas gerokai sumažina dvylikapirštės žarnos opaligės pasikartojimo galimybę. Palaikomosios prieš miegą vartojamos 150 mg dozės rekomenduojamos tiems ligoniams, kurių būklė pagerėjo po trumpalaikio gydymo, ypač pacientams, kuriems opos linkusios atsinaujinti. Gastroezofaginio refliukso ligos simptomų gydymas Rekomenduojama vartoti po 150 mg du kartus per parą dvi savaites. Taip gydyti galima pakartotinai tuos ligonius, kuriems vienas tokio gydymo kursas reikiamai nesumažino ligos simptomų. Gastroezofaginio refliukso ligos gydymas Patariama gerti po 150 mg du kartus per parą arba 300 mg prieš miegą. Medikamento reikia vartoti 8 savaites arba trumpiau, prireikus - 12 savaičių. Jeigu yra vidutinio sunkumo arba sunkus stemplės uždegimas, ne ilgiau kaip 12 savaičių galima vartoti po 150 mg keturis kartus per parą. Vartojant didesnę dozę, nepageidaujamas poveikis nepadažnėja. Nurimęs stemplės uždegimas Jeigu reikia ilgai gydyti nurimusį stemplės uždegimą, rekomenduojama du kartus per parą gerti po 150 mg. Pacientams, kuriems stemplės uždegimas nėra nurimęs (yra Bareto epitelis arba jo nėra), ilgalaikis gydymas nerekomenduojamas. Zolingerio ir Elisono sindromas Iš pradžių reikia vartoti po 150 mg tris kartus per parą; vėliau prireikus dozę galima didinti. Šis sindromas buvo gydomas didėjančiomis dozėmis (vartojama daugiausia 6 g per parą), tokios dozės buvo gerai toleruojamos. Lėtinė epizodinė dispepsija Pradinė dozė yra 150 mg. Ją reikia gerti tris kartus per parą. Taip galima gydyti 6 savaites. Jeigu nėra poveikio arba netrukus liga atsinaujina, reikalingas detalesnis ligonio tyrimas. Sunkiai sergančių pacientų stresinio išopėjimo kraujavimo profilaktika bei ligonių, sergančių kraujuojančiomis pepsinėmis opomis, pasikartojančio kraujavimo profilaktika Pacientą pradėjus maitinti pro burną, injekcinį ranitidiną galima keisti geriamuoju. Tokiu atveju du kartus per parą reikia gerti po 150 mg dozę. Rūgščių aspiracijos (Mendelsono) sindromas Kai yra tikimybė, kad ligoniui gali grėsti rūgščių aspiracijos sindromas, 2 val. prieš bendrąją anesteziją galima vartoti 150 mg geriamojo ranitidino, bet dar geriau, jei ir iš vakaro ligonis išgeria 150 mg vaistinio preparato. Ranitidino galima injekuoti į veną ar raumenis. Sąrėmiams prasidėjus, gimdyvėms rekomenduojama gerti po 150 mg vaistinio preparato kas 6 valandos. Ligonėms, kurioms reikalinga bendroji anestezija, prieš ją papildomai reikia vartoti neskylančiojo skrandžio rūgštingumą mažinančio vaistinio preparato, pavyzdžiui, natrio citrato. Kartu reikia imtis įprastinių atsargumo priemonių aspiracijos rūgštimis išvengti. Vaikai Dvylikapirštės žarnos opaligę rekomenduojama gydyti 2 - 4 mg/kg kūno svorio doze, kurią reikia gerti du kartus per parą. Didžiausia paros dozė yra 300 mg. Inkstų funkcijos sutrikimas Jei yra inkstų funkcijos sutrikimas, ranitidinas kaupiasi organizme, didėjant koncentracijai plazmoje, todėl jo rekomenduojama gerti 150 mg vieną kartą per parą prieš miegą. Gydoma 4 - 8 savaites. Jei reikalingas palaikomasis gydymas, dozė nekeičiama. Jei po gydymo nepasveikstama, reikia vartoti po 150 mg du kartus per parą, vėliau, jei reikia, geriama palaikomoji 150 mg dozė. Ji vartojama vieną kartą per parą prieš miegą.

Piktybinis procesas Gydymas histamino H2 blokatoriais gali paslėpti skrandžio karcinomos simptomus, todėl gali būti pavėluotai nustatyta tiksli diagnozė. Dėl šios priežasties, nustačius skrandžio opą, vidutiniojo bei vyresniojo amžiaus ligonius, kuriems neseniai sutriko virškinimas arba pakito šio sutrikimo pobūdis, prieš gydymą būtina ištirti ar nėra piktybinio proceso. Inkstų ligos Ranitidinas šalinamas pro inkstus, todėl pacientų, sergančių sunkiomis inkstų ligomis, plazmoje ranitidino koncentracija būna padidėjusi. Jeigu ligonio inkstų funkcija sutrikusi, ranitidino būtina skirti atsargiai ir koreguoti dozę. Paciento, vartojančio nesteroidinių vaistinių preparatų nuo uždegimo ir ranitidino (ypač tuo atveju, jei ligonis yra vyresniojo amžiaus arba jam yra buvusi pepsinė opa), būklę reikia atidžiai sekti. Retai ranitidinas gali sukelti ūmų porfirijos priepuolį, todėl jeigu buvo pasireiškusi ūminė porfirija, ranitidino vartoti nerekomenduojama. Vartojimas vyresniojo amžiaus žmonėms Vyresniojo amžiaus pacientams ir jaunesniems žmonėms nepageidaujamo poveikio atsiradimo dažnumas yra panašus. 65 metų bei vyresniems ligoniams opų užgijimo dažnumas taip pat pastebimai nesiskiria.

Pacientams, vartojusiems ranitidino, pasireiškė įvairus nepageidaujamas poveikis. Dažniausiai jo ryšys su gydymu nenustatytas. Galimas laikinas kepenų funkcijos tyrimo rodmenų pokytis. Pastebėtas pavienių hepatito su gelta arba be jos atvejų, tačiau šis sutrikimas buvo laikinas. Gali pasireikšti ūminis pankreatitas, laikina leukopenija ir trombocitopenija, pancitopenija (kartais su kaulų čiulpų hipoplazija ar aplazija). Retai prasideda padidėjusio jautrumo reakcija. Gali pasireikšti urtikarija, angioneurozinė edema, karščiavimas, bronchospazmas, hipotenzija, anafilaksinis šokas. Kaip ir vartojant kitokių H2 blokatorių, yra buvę retų bradikardijos ir atrioventrikulinio mazgo blokados atvejų. Galimas galvos skausmas (kai kada stiprus) ir svaigimas. Yra buvę laikinų sumišimo, depresijos ir haliucinacijų,ypač vyresniojo amžiaus pacientams, nevalingų judesių sutrikimo atvejų. Gali atsirasti odos išbėrimas, įskaitant retus daugiaformės eritemos atvejus, retai - kaulų ir raumenų sistemos simptomų (sąnarių ir raumenų skausmas). Buvo nuplikimo ir vaskulito atvejų. Labai retai gali pasireikšti ūminis intersticinis nefritas ir laikina impotencija. Reikšmingo ranitidino poveikio endokrininių ir lytinių liaukų funkcijai nepastebėta. Keliems vyrams, vartojusiems vaistinio preparato, buvo krūtų liaukų pabrinkimas ir(arba) jų diskomforto pojūtis. Gydymo metu minėti simptomai išnyko. Kartu su ranitidinu vartojant amoksicilino ir metronidazolio, gali prasidėti su antibiotikų vartojimu susijęs viduriavimas.