Ranogelan

Dozavimas Ranogelan tiekiamas 375 mg, 500 mg ir 750 mg pailginto atpalaidavimo tabletėmis. Suaugusiesiems Rekomenduojama pradinė Ranogelan dozė yra 375 mg du kartus per parą. Po 2 - 4 savaičių dozė turi būti titruojama iki 500 mg du kartus per parą, atsižvelgiant į paciento atsaką, vėliau dozė titruojama iki maksimalios rekomenduojamos 750 mg dozės du kartus per parą (žr. 5.1 skyrių). Jeigu pacientas patiria su gydymu susijusį nepageidaujamą poveikį (pvz.: svaigulį, pykinimą ar vėmimą), gali prireikti sumažinti Ranogelan dozę iki 500 mg arba 375 mg du kartus per parą. Jeigu sumažinus dozę, simptomai neišnyksta, gydymą reikia nutraukti. Gydymas kartu su CYP3A4 ir P-glikoproteino (P-gp) inhibitoriais Pacientams, gydomiems vidutinio stiprumo CYP3A4 inhibitoriais (pvz.: diltiazemu, flukonazolu, eritromicinu) arba P-glikoproteino inhibitoriais (verapamiliu, ciklosporinu) rekomenduojama atsargiai titruoti dozę (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius). Draudžiama vartoti kartu su stipraus poveikio CYP3A4 inhibitoriais (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius). Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pacientams, kuriems nustatytas lengvas ir vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas 30–80 ml/min), dozę nustatyti reikia atsargiai (žr. 4.4, 4.8 ir 5.2 skyrius). Ranogelan draudžiama vartoti pacientams su sunkiu inkstų funkcijos sutrikimu (kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min) (žr. 4.3 ir 5.2 skyrius). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Pacientams, kuriems nustatytas lengvas kepenų funkcijos sutrikimas, rekomenduojama atsargiai nustatyti dozę (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Ranogelan draudžiama vartoti pacientams su vidutiniu ar sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu (žr. 4.3 ir 5.2 skyrius). Senyviems pacientams Senyviems pacientams dozę parinkti reikia atsargiai (žr. 4.4 skyrių). Dėl su amžiumi susijusio inkstų funkcijos susilpnėjimo, senyviems pacientams galima padidėjusi ranolazino ekspozicija (žr. 5.2. skyrių). Senyviems pacientams dažniau pasireiškė nepageidaujamas poveikis (žr. 4.8 skyrių). Pacientams, kurių mažas kūno svoris Mažo svorio ( 60 kg) pacientams dažniau pasireiškė nepageidaujamas poveikis. Mažo svorio pacientams dozę didinti reikia atsargiai (žr. 4.4, 4.8 ir 5.2 skyrius). Stazinis širdies nepakankamumas (SŠN) Pacientams, sergantiems vidutiniu ir sunkiu SŠN (III–IV funkcinės klasės pagal NYHA klasifikaciją), dozę nustatyti reikia atsargiai (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Vaikų populiacija Ranolazino vartojimo saugumas ir veiksmingumas jaunesniems kaip 18 metų vaikams nenustatytas. Duomenų nėra. Vartojimo metodas Ranogelan tabletė turi būti nuryjama visa, nesusmulkinta, nesulaužyta bei nesukramtyta. Gali būti vartojama su maistu ar be jo.

Skirti ranolazino ir jo dozę didinti reikia atsargiai pacientams, kuriems galima padidėjusi vaistinio preparato ekspozicija, t. y.: kartu vartojantiems vidutinio stiprumo CYP3A4 inhibitorių (žr. 4.2 ir 4.5 skyrius); kartu vartojantiems P-gp inhibitorių (žr. 4.2 ir 4.5 skyrius); esant lengvam kepenų funkcijos sutrikimui (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius); esant lengvo ir vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimui (kreatinino klirensas 30 – 80 ml/min) (žr. 4.2, 4.8 ir 5.2 skyrius); senyviems pacientams (žr. 4.2, 4.8 ir 5.2 skyrius); mažo kūno svorio pacientams ( 60 kg) (žr. 4,2, 4.8 ir 5.2 skyrius); sergantiems vidutiniu ir sunkiu SŠN (III – IV funkcinės klasės pagal NYHA klasifikaciją) (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius). Esant šių veiksnių deriniui, pacientams numatoma padidėjusi ekspozicija. Gali pasireikšti nuo dozės priklausantis nepageidaujamas poveikis. Jeigu ranolazino skiriama pacientams su keliais iš šių veiksnių, jie turi būti pastoviai stebimi, ar nepasireiškia nepageidaujami reiškiniai ir, jei reikia, sumažinama dozė arba nutraukiamas vaistinio preparato skyrimas. Padidėjusios ekspozicijos, sąlygojančios nepageidaujamus reiškinius, rizika yra didesnė pacientams, kurių CYP2D6 aktyvumas sumažėjęs (prastas metabolizmas, PM), nei asmenims, kurių CYP2D6 gebėjimas metabolizuoti didelis (ekstensyvus metabolizmas, EM) (žr. 5.2 skyrių). Anksčiau minėtos atsargumo priemonės pagrįstos rizika CYP2D6 PM pacientams ir jas reikia turėti omenyje, jei CYP2D6 būklė yra nežinoma. Mažiau atsargos priemonių reikia pacientams su CYP2D6 EM būkle. Jei paciento CYP2D6 būklė nustatyta (pvz., genotipuojant) arba iš anksčiau žinoma, kad ji yra EM, pacientams su anksčiau išvardytų kelių rizikos veiksnių deriniu ranolazolino galima vartoti laikantis atsargumo priemonių. QT pailgėjimas. Ranolazinas blokuoja IKr ir pailgina QTc intervalą priklausomai nuo dozės. Populiacinis pacientų ir sveikų savanorių tyrimas parodė, kad apskaičiuotas plazmos koncentracijos ir QTc santykio nuolydis buvo 2,4 ms /1000 ng/ml, tai yra maždaug tolygu plazmos koncentracijos padidėjimui 2 – 7 ms ribose, vartojant 500 – 1000 mg ranolazino du kartus per parą. Todėl reikia atsargiai gydyti pacientus, kurių anamnezėje ar šeimos anamnezėje buvo įgimtas ilgo QT sindromas, pacientus su įgytu pailgėjusiu QT intervalu ir pacientus, gydomus QTc intervalą veikiančiais vaistiniais preparatais (taip pat žr. 4.5 skyrių). Vaistų tarpusavio sąveika. Kartu skiriami CYP3A4 induktoriai gali sąlygoti sumažėjusį veiksmingumą. Ranolazino negalima vartoti pacientams, gydomiems CYP3A4 induktoriais (pvz.: rifampicinu, fenitoinu, fenobarbitaliu, karbamazepinu, jonažolių žole) (žr. 4.5 skyrių). Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi. Inkstų funkcija silpnėja su amžiumi, todėl vartojant ranolaziną svarbu reguliariai tikrinti inkstų funkciją (žr. 4.2, 4.3, 4.8 ir 5.2 skyrius). Natris. Šio vaistinio preparato vienoje tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t.y. jis beveik neturi reikšmės.

Pacientams, vartojantiems ranolazoliną, pasireiškiantis nepageidaujamas poveikis paprastai yra lengvas arba vidutinio sunkumo ir dažniausiai išsivysto per pirmąsias dvi gydymo savaites. Šis poveikis buvo nustatytas 3 fazės klinikinio tyrimo metu, kuriame iš viso dalyvavo 1 030 lėtine krūtinės angina sergantys pacientai, gydyti ranolazolinu. Nepageidaujamo poveikio dažnis, susijęs su gydymu, pateiktas toliau, suskirstytas pagal organų sistemų klases ir dažnį. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Nedažni: anoreksija, sumažėjęs apetitas, dehidracija. Reti: hiponatremija. Psichikos sutrikimai Nedažni: nerimas, nemiga, suglumimo būsena, haliucinacijos. Reti: dezorientacija. Nervų sistemos sutrikimai Dažni: svaigulys, galvos skausmas. Nedažni: letargija, apalpimas, hipestezija, mieguistumas, tremoras, posturalinis svaigulys, parestezija. Reti: amnezija, sąmonės lygio slopinimas, sąmonės praradimas, koordinacijos, eisenos, uoslės sutrikimas. Dažnis nežinomas: miokloniniai traukuliai. Akių sutrikimai Nedažni: neryškus matymas, regėjimo sutrikimas, vaizdo dvejinimasis. Ausų ir labirintų sutrikimai Nedažni: galvos svaigimas (vertigo), ūžesys (tinnitus). Reti: klausos pablogėjimas. Kraujagyslių sutrikimai Nedažni: karščio pylimas, hipotenzija. Reti: galūnių šalimas, ortostatinė hipotenzija. Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai Nedažni: dusulys, kosulys, kraujavimas iš nosies. Reti: gerklės užgulimas (veržimo pojūtis). Virškinimo trakto sutrikimai Dažni: vidurių užkietėjimas, vėmimas, pykinimas. Nedažni: pilvo skausmas, burnos sausmė, virškinimo sutrikimas, dujų kaupimasis, nemalonūs pojūčiai skrandyje. Reti: pankreatitas, erozinis duodenitas, burnos hipestezija. Odos ir poodinio audinio sutrikimai Nedažni: niežėjimas, gausus prakaitavimas. Reti: angioneurozinė edema, alerginis dermatitas, dilgėlinė, šaltas prakaitas, išbėrimas. Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai Nedažni: galūnių skausmas, mėšlungis, sąnarių patinimas, raumenų silpnumas. Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai Nedažni: dizurija, hematurija, chromaturija. Reti: ūminis inkstų nepakankamumas, šlapimo susilaikymas. Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai Reti: erekcijos sutrikimas. Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Dažni: astenija. Nedažni: nuovargis, periferinė edema. Tyrimai Nedažni: padidėjusi kreatinino koncentracija kraujyje, padidėjusi šlapalo koncentracija kraujyje, pailgėjęs koreguotas QT intervalas elektrokardiogramoje, padidėjęs trombocitų ar baltųjų kraujo ląstelių kiekis kraujyje, sumažėjęs kūno svoris. Reti: padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas. Bendrai, nepageidaujami reiškiniai buvo tokie pat kaip MERLIN-TIMI 36 tyrimo metu. Šio ilgalaikio tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad ūminio inkstų nepakankamumo dažnis yra mažesnis nei 1 % placebo ir ranolazino pacientų grupėse. Įvertinus pacientus, kurie gali turėti didesnę riziką nepageidaujamiems reiškiniams, juos gydant kitais antiangininiais vaistiniais preparatais, pavyzdžiui, pacientus sergančius cukriniu diabetu, I ir II klasės širdies nepakankamumu arba lėtine obstrukcine plaučių liga, nustatyta, kad šios būklės nebuvo susijusios su kliniškai reikšmingu nepageidaujamų reiškinių dažnio padidėjimu. RIVER-PCI klinikinio tyrimo metu pastebėta, kad ranolazinu gydytiems pacientams dažniau pasireiškė nepageidaujamo poveikio reiškiniai (žr. 5.1 skyrių), kuomet pacientams po nepilnos revaskuliarizacijos atlikus perkutaninę koronarinę intervenciją (PKI) maždaug 70 savaičių laikotarpyje buvo duodama ranolazino iki 1 000 mg du kartus per parą arba placebo. Šio tyrimo metu dažniau buvo pranešta apie stazinį širdies nepakankamumą ranolaziną vartojusių tiriamųjų grupėje (2,2 % palyginti su 1,0 % placebo grupėje). Taip pat 1 000 mg du kartus per parą ranolazino doze gydytiems pacientams žymiai dažniau pasireiškė praeinantis smegenų išemijos priepuolis palyginti su placebo vartojusiais pacientais (atitinkamai 1,0 % ir 0,2 %). Tačiau insulto dažnumas buvo panašus abiejose grupėse (ranolazino grupėje 1,7 %, placebo grupėje 1,5 % pacientų). Senyvi, sergantys inkstų veiklos sutrikimu ir mažo kūno svorio pacientai Paprastai nepageidaujami reiškiniai dažniau pasireiškė senyviems pacientams ir pacientams su sutrikusia inkstų funkcija, tačiau stebėtų reiškinių pobūdis šiuose pogrupiuose buvo panašus į bendros populiacijos. Reiškiniai, apie kuriuos pranešta dažniausiai, dažniau pasireiškė vartojant ranolazolino (pagal placebą koreguotas dažnis) senyviems ( 75 metų) nei jaunesniems (< 75 metų) pacientams: vidurių užkietėjimas (8 % palyginti su 5 %), pykinimas (6 % palyginti su 3 %), hipotenzija (5 % palyginti su 1 %) ir vėmimas (4 % palyginti su 1 %). Pacientams, kuriems nustatytas lengvas ar vidutinis inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas  30 – 80 ml/min) palyginti su pacientais, kurių inkstų funkcija normali (kreatinino klirensas > 80 ml/min), dažniausiai minėti reiškiniai ir dažniai, koreguoti pagal placebą, buvo vidurių užkietėjimas (8 % palyginti su 4 %), svaigulys (7 % palyginti su 5 %) ir pykinimas (4 % palyginti su 2 %). Bendrai, nepageidaujamų reiškinių mažo kūno svorio pacientams (≤ 60 kg) pobūdis ir dažnis buvo panašus į didesnio kūno svorio pacientų (> 60 kg), tačiau labiausiai paplitusių nepageidaujamų reiškinių dažniai, koreguoti pagal placebą, buvo didesni mažo kūno svorio pacientų, nei didesnio kūno svorio pacientų tarpe: pykinimas (14 % palyginti su 2 %), vėmimas (6 % palyginti su 1 %) ir hipotenzija (4 % palyginti su 2 %). Laboratoriniai duomenys Sveikiems asmenims ir pacientams, gydytiems ranolazolinu, buvo nustatytas nedidelis, kliniškai nereikšmingas, grįžtamo pobūdžio kreatinino koncentracijos padidėjimas serume. Su šiais radiniais susijusio inkstų toksinio poveikio nenustatyta. Inkstų funkcijos tyrimas sveikiems savanoriams parodė kreatinino klirenso sumažėjimą, nesant glomerulų filtracijos greičio pakitimų, susijusių su inkstų tubulinės kreatinino sekrecijos slopinimu. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).