Raploc

Dozavimas Landiololis yra skirtas leisti į veną, stebimoje aplinkoje. Landiololį leisti gali tik aukštos kvalifikacijos sveikatos priežiūros specialistas. Landiololio dozė turi būti koreguojama individualiai. Paprastai infuzija pradedama 10–40 mikrogramų/kg/min greičiu, o tai sumažina širdies susitraukimų dažnį per 10–20 min. Jei norima, kad širdies susitraukimų dažnį mažinantis poveikis pasireikštų greitai (per 2–4 min.), galima apsvarstyti pasirenkamą įsotinamąją 100 mikrogramų/kg/min per 1 min. dozę, po kurios leidžiama nepertraukiama 10–40 mikrogramų/kg/min infuzija į veną. Mažesnės pradinės dozės turi būti skiriamos pacientams, kurių širdies funkcija sutrikusi ir kuriems yra sepsinis šokas. Dozavimo instrukcijos pateiktos skyriuje „Ypatingos populiacijos“ ir integruotoje dozavimo schemoje. Didžiausia dozė: jeigu paciento širdies ir kraujagyslių būklei reikia ir ji yra tinkama tokiam dozės padidinimui ir jei neviršijama didžiausia paros dozė, palaikomąją dozę trumpam laikotarpiui galima padidinti iki 80 mikrogramų/kg/min (žr. 5.2 skyrių). Didžiausia rekomenduojama landiololio hidrochlorido paros dozė yra 57,6 mg/kg per parą (pvz., 40 mikrogramų/kg/min infuzija per 24 val.). Duomenų apie ilgesnes negu 24 val. trukmės, didesnių nei 10 mikrogramų/kg/min landiololio dozių, infuzijas yra nedaug. Nepertraukiamos infuzijos į veną apskaičiavimo formulė: iš mikrogramų/kg/min į ml/val. (Raploc 300 mg/50 ml = 6 mg/ml): Tikslinė dozė (mikrogramai/kg/min) x kūno svoris (kg)/100 = infuzijos greitis (ml/val.) Konvertavimo lentelė (pavyzdys): kg kūno svorio | 1 µg/kg/min | 2 µg/kg/min | 5 µg/kg/min | 10 µg/kg/min | 20 µg/kg/min | 30 µg/kg/min | 40 µg/kg/min | 40 | 0,4 | 0,8 | 2 | 4 | 8 | 12 | 16 | ml/val. 50 | 0,5 | 1 | 2,5 | 5 | 10 | 15 | 20 | ml/val. 60 | 0,6 | 1,2 | 3 | 6 | 12 | 18 | 24 | ml/val. 70 | 0,7 | 1,4 | 3,5 | 7 | 14 | 21 | 28 | ml/val. 80 | 0,8 | 1,6 | 4 | 8 | 16 | 24 | 32 | ml/val. 90 | 0,9 | 1,8 | 4,5 | 9 | 18 | 27 | 36 | ml/val. 100 | 1 | 2 | 5 | 10 | 20 | 30 | 40 | ml/val. Pasirenkamos boliuso injekcijos skyrimas hemodinamiškai stabiliems pacientams Konvertavimo formulė iš 100 mikrogramų/kg/min į ml/val. (Raploc 300 mg/50 ml = 6 mg/ml): įsotinamosios dozės infuzijos greitis (ml/val.) 1 minutę = kūno svoris (kg) (pavyzdys: 70 ml/val. įsotinamosios dozės infuzijos greitis 1 minutę 70 kg sveriančiam pacientui) Jeigu pasireiškia nepageidaujamų reakcijų (žr. 4.8 skyrių), landiololio dozės turi būti mažinamos arba infuziją reikia nutraukti ir, jei būtina, pacientams turi būti taikomas atitinkamas gydymas. Jeigu pasireiškia hipotenzija ar bradikardija, landiololio vartojimą galima vėl pradėti nuo mažesnės dozės, kai kraujospūdis ir širdies plakimo dažnis sugrįžta į priimtiną lygį. Dozės koregavimo ir nenutrūkstamos infuzijos metu, pacientams, kuriems yra žemas sistolinis kraujospūdis, būtinas ypatingas atsargumas. Terapijos pakeitimas alternatyviais vaistiniais preparatais: pasiekus pageidaujamą širdies susitraukimų dažnį ir stabilią klinikinę būseną, galima pereiti prie gydymo alternatyviais vaistiniais preparatais (pvz., geriamaisiais antiaritminiais vaistiniais preparatais). Pakeitus landiololį alternatyviais vaistiniais preparatais, gydytojas turi kruopščiai įvertinti alternatyvaus vaistinio preparato savybes. Jeigu pereinama prie gydymo alternatyviu vaistiniu preparatu, landiololio dozavimas turi būti sumažintas taip: per pirmąją valandą po pirmosios alternatyvaus vaistinio preparato dozės suvartojimo landiololio infuzijos greitis turi būti sumažintas per pusę (50 %); suvartojus antrą kito alternatyvaus vaistinio preparato dozę, reikia patikrinti paciento atsaką ir jei per pirmą valandą buvo stebėta patenkinama kontrolė, nutraukti landiololio infuziją. Ypatingos populiacijos Senyviems pacientams (≥ 65 metų) Dozės koreguoti nereikia. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Dozės koreguoti nereikia (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Duomenų apie pacientų, kurių kepenų funkcija sutrikusi, gydymą yra nepakankamai (žr. 5.2 skyrių). Pacientams, kuriems yra visų tipų kepenų funkcijos sutrikimų, rekomenduojama atsargiai parinkti dozę ir gydymą pradėti nuo mažiausios dozės. Pacientams, kurių širdies funkcija sutrikusi Pacientams, kuriems sutrikusi kairiojo skilvelio funkcija (KS išmetimo frakcija < 40 %, ŠI < 2,5 l/min/m2, Niujorko širdies asociacijos (NYHA) klasė 3–4), pvz., po širdies operacijos, išemijos metu ir septinėje būklėje, siekiant kontroliuoti širdies susitraukimų dažnį buvo naudojamos mažesnės dozės, pradedant nuo 1 mikrogramo/kg/min ir palaipsniui didinant iki 10 mikrogramų/kg/min, tuo pat metu atidžiai stebint kraujospūdį. Jei reikia ir paciento širdies ir kraujagyslių sistemos būklė toleruoja, atidžiai stebint hemodinamiką, gali būti svarstomas tolesnis dozės didinimas. Sepsinis šokas Pacientams, patiriantiems sepsinį šoką, širdies susitraukimų dažnio kontrolei buvo naudojamos mažesnės dozės nuo 1 mikrogramo/kg/min iki daugiausiai 40 mikrogramų/kg/min. Dozė buvo didinama po 1 mikrogramą/kg/min , mažiausias intervalas tarp dozių – 20 minučių, atidžiai stebint kraujospūdį. Vaikų populiacija Landiololio saugumas ir veiksmingumas vaikams nuo 0 iki 18 metų dar neištirti. Turimi duomenys pateikiami 5.2 skyriuje, tačiau dozavimo rekomendacijų pateikti negalima. Vartojimo metodas Prieš vartojimą, Raploc reikia ištirpinti (instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje) ir suvartoti iš karto po atidarymo (žr. 4.4 ir 6.3 skyrius). Raploc negalima maišyti su kitais vaistiniais preparatais, išskyrus nurodytus 6.6 skyriuje. Landiololis turi būti leidžiamas į centrinę arba periferinę veną ir jo negalima vartoti per tą pačią intraveninę liniją su kitais vaistiniais preparatais (žr. 6.6 skyrių). Skirtingai nei kiti beta adrenoblokatoriai, landiololis nesukelia nutraukimo simptomo tachikardijos, staigiai nutraukus 24 val. trukmės nenutrūkstamą infuziją. Nepaisant to, nutraukiant landiololio vartojimą, pacientus reikia atidžiai stebėti.

Prieš vartojimą, Raploc reikia ištirpinti ir suvartoti iš karto po atidarymo (žr. 6 skyrių). Dažniausiai stebėtas šalutinis reiškinys yra hipotenzija, kuri greitai panaikinama sumažinus dozę arba nutraukus vartojimą. Stebėjimas Patariama nuolat stebėti kraujospūdį ir EKG visiems pacientams, gydomiems landiololiu. Preekscitacijos sindromas Beta blokatorių reikia vengti pacientams, kuriems yra preekscitacijos sindromas kartu su prieširdžių virpėjimu. Šiems pacientams atrioventrikulinio mazgo beta blokada gali padidinti laidumą per papildomą laidumo pluoštą ir gali sukelti skilvelių virpėjimą. Pirmojo laipsnio širdies blokada Dėl neigiamo poveikio atrioventrikulinio laidumo trukmei, beta adrenoblokatoriai turi būti skiriami atsargiai pacientams su pirmojo laipsnio širdies blokada (taip pat žr. 4.3 skyrių). Princmetalo angina Beta adrenoblokatoriai gali padidinti krūtinės anginos priepuolių skaičių ir trukmę Princmetalo (Princmetalo [Prinzmetal], angiospazminė krūtinės angina) angina sergantiems pacientams, dėl alfa adrenoreceptorių sukelto vainikinės arterijos susiaurėjimo. Neselektyvių beta adrenoblokatorių šiems pacientams vartoti negalima, o beta 1 selektyvūs adrenoblokatoriai turi būti vartojami tik itin atsargiai. Širdies nepakankamumas ir pacientai, kurių hemodinamika sutrikusi Landiololio vartojimas skilvelių atsakui sureguliuoti pacientams, sergantiems supraventrikuline aritmija, turi būti taikomas atsargiai, kai pacientai (nuo anksčiau) serga širdies nepakankamumu arba kai paciento hemodinamika sutrikusi arba kai jis vartoja kitus vaistinius preparatus, kurie susilpnina vieną arba visus šiuos elementus: periferinį kraujagyslių rezistentiškumą, skilvelių prisipildymą, miokardo kontraktiliškumą arba elektros impulso sklidimą miokarde. Reikia atsižvelgti į potencialios širdies ritmo kontrolės naudos ir tolesnio miokardo kontraktiliškumo slopinimo rizikos santykį. Pasireiškus pirmiems tolesnio pablogėjimo požymiams ar simptomams, landiololio vartojimą reikia nutraukti ir pacientams taikyti atitinkamą gydymą. Vartojimas kartu Atrioventrikulinio laidumo sutrikimais sergantiems pacientams, landiololio nerekomenduojama vartoti kartu su verapamiliu ar diltiazemu (taip pat žr. 4.5 skyrių). Diabetu sergantys pacientai Landiololis turi būti vartojamas atsargiai sergant cukriniu diabetu arba hipoglikemijos atveju. Hipoglikemija pasireiškia stipriau su mažiau kardioselektyviais beta adrenoblokatoriais. Beta adrenoblokatoriai gali užmaskuoti pirmuosius hipoglikemijos simptomus, tokius kaip tachikardija. Tačiau svaigulys ir prakaitavimas išliks. Inkstų nepakankamumas Pagrindinis landiololio metabolitas (M1) yra pašalinamas per inkstus ir gali kauptis inkstų nepakankamumu sergantiems pacientams. Nors landiololio metabolitas (M1) nepasižymi beta adrenoblokatoriaus aktyvumu net jei vartojamos 200 kartų didesnės dozės už pirminę veikliąją medžiagą, landiololio vartoti atsargiai inkstų nepakankamumu sergantiems pacientams. Klinikinio tyrimo rezultatai rodo, kad skiriant landiololį pacientams, kuriems taikoma pakaitinė inkstų terapija, specialių atsargumo priemonių imtis nereikia. Feochromocitoma Feochromocitoma sergantiems pacientams landiololio reikia skirti atsargiai ir tik po gydymo alfa receptorių blokatoriais (taip pat žr. 4.3 skyrių). Bronchospazminė liga Bronchospazmine liga sergantys pacientai neturi vartoti beta adrenoblokatorių. Dėl landiololio santykinio beta 1 selektyvumo ir patogaus titravimo, jį galima atsargiai vartoti pacientams, sergantiems bronchospazminėmis ligomis. Landiololis turi būti atidžiai titruojamas, kad būtų gauta mažiausia įmanoma veiksminga dozė. Bronchų spazmo atveju vartojimas turi būti nutrauktas nedelsiant ir, jei reikia, skirtas beta 2 agonistas. Jei pacientas jau vartoja beta 2 receptorius stimuliuojantį vaistinį preparatą, gali tekti iš naujo įvertinti šio preparato dozę. Periferiniai kraujotakos sutrikimai Pacientams, sergantiems periferiniais kraujotakos sutrikimais (Reino [Raynaud] liga arba sindromas, protarpinis šlubumas), beta adrenoblokatoriai turi būti vartojami itin atsargiai, nes šie sutrikimai gali sustiprėti. Beta adrenoblokatoriai gali padidinti tiek jautrumą alergenams, tiek anafilaksinių reakcijų stiprumą. Beta adrenoblokatoriais gydomiems pacientams gali nepasireikšti atsakas į įprastines anafilaksinių reakcijų gydymui vartojamas epinefrino dozes (taip pat žr. 4.5 skyrių). Šio vaistinio preparato flakone yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Saugumo duomenų santrauka Dažniausios nepageidaujamos landiololio reakcijos (NR), apie kurias pranešta paskelbtoje klinikinių tyrimų literatūroje (2 382 pacientai) ir poregistraciniuose tyrimuose / vartojimo apžvalgose (1 257 pacientai), buvo hipotenzija ir bradikardija (nuo ≥ 1 iki < 10 %). Nepageidaujamos reakcijos yra pateikiamos lentelėje pagal organų sistemų klases ir dažnį. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje. Infekcijos ir infestacijos | Nedažnas: pneumonija* Retas: mediastinitas* Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Nedažnas: trombocitopenija* Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Nedažnas: hiponatremija* Retas: hiperglikemija Nervų sistemos sutrikimai | Nedažnas: smegenų išemija*, galvos skausmas Retas: smegenų infarktas, ūmus smegenų kraujotakos sutrikimas, traukuliai Širdies sutrikimai | Dažnas: bradikardija Nedažnas: prieširdžių virpėjimas, širdies sustojimas*, sinoatrialinė blokada, tachikardija* Retas: miokardo infarktas*, skilvelinė tachikardija*, mažo minutinio širdies tūrio sindromas*, atrioventrikulinė blokada*, dešiniosios Hiso pluošto kojytės blokada*, supraventrikulinė ekstrasistolė, skilvelinė ekstrasistolė Kraujagyslių sutrikimai | Dažnas: hipotenzija Nedažnas: hipertenzija* Retas: šokas*, karščio pylimas* Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Nedažnas: plaučių edema Retas: astma*, kvėpavimo distresas*, kvėpavimo sutrikimas*, bronchospazmas, dispnėja*, hipoksija* Virškinimo trakto sutrikimai | Nedažnas: vėmimas, pykinimas Retas: diskomfortas pilve, burnos išskyros, kvapas iš burnos Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Nedažnas: kepenų sutrikimas*, hiperbilirubinemija* Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Retas: eritema, šaltas prakaitas* Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Retas: raumenų spazmai Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Retas: inkstų nepakankamumas*, ūmus inkstų pažeidimas, oligurija Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Retas: karščiavimas*, drebulys*, diskomfortas krūtinėje*, skausmas vartojimo vietoje Dažnis nežinomas: skausmas injekcijos vietoje, reakcija injekcijos vietoje, spaudimo pojūtis Tyrimai | Dažnas: kraujospūdžio sumažėjimas Nedažnas: alanino aminotransferazės (ALT/GPT) aktyvumo sutrikimas*, aspartato aminotransferazės (AST /GOT) aktyvumo sutrikimas*, transferazės aktyvumo padidėjimas, nenormalus raudonųjų kraujo ląstelių kiekis*, nenormalus hemoglobino kiekis*, nenormalus hematokritas*, nenormalus trombocitų kiekis, nenormalus laktato dehidrogenazės kiekis kraujyje, nenormalus karbamido kiekis kraujyje*, padidėjęs kreatinino kiekis kraujyje*, nenormalus kreatino fosfokinazės aktyvumas kraujyje*, nenormalus bendras baltymo kiekis*, nenormalus albumino kiekis kraujyje*, nenormalus kalio kiekis kraujyje*, nenormalus cholesterolio kiekis kraujyje*, nenormalus baltųjų kraujo ląstelių kiekis* Retas: ST segmento nusileidimas elektrokardiogramoje, T bangos inversija elektrokardiogramoje*, elektrokardiogramos pokyčiai: pailgėjęs QRS kompleksas, arterinio plaučių kraujospūdžio padidėjimas*, PO2 sumažėjimas*, karbamido kiekio šlapime padidėjimas*, nenormalus neutrofilų skaičius, nenormalus kraujo šarminės fosfatazės*, nenormalus leukocitų šarminės fosfatazės, nenormalus laisvų riebiųjų rūgščių kiekis, nenormalus chlorido kiekis kraujyje, gliukozė šlapime*, nenormalus trigliceridų kiekis kraujyje*, baltymas šlapime* * dažnis pagrįstas 42 tyrimų (t. y. placebu, aktyviu vaistiniu preparatu, gydymo neskyrimu kontroliuojamų, taip pat nekontroliuojamų tyrimų), kuriuose 2 264 pacientai buvo gydomi landiololiu, apibendrinta analize Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Poregistraciniuose landiololio vartojimo tyrimuose / vartojimo apžvalgose nepageidaujamų reiškinių, hipotenzijos ir bradikardijos, dažnis atitinkamai buvo 0,8 % ir 0,7 % (iš 1 257 pacientų). Aprašytuose tyrimuose visais atvejais, dėl landiololio vartojimo pasireiškus hipotenzijai ir bradikardijai, šie reiškiniai praėjo arba pagerėjo be papildomo įsikišimo arba praėjus kelioms minutėms po landiololio vartojimo nutraukimo ir (arba) papildomo gydymo pradžios. Rimti nepageidaujami reiškiniai, remiantis klinikinių tyrimų / poregistracinių vartojimo apžvalgų duomenimis: vienam klinikiniame tyrime dalyvavusiam sunkiai kraujuojančiam pacientui perioperaciniu laikotarpiu dėl sunkios hipotenzijos pasireiškė šokas (reiškinys praėjo po 10 minučių nutraukus landiololio, prostaglandinų ir izoflurano vartojimą). Širdies sustojimas, visiška AV blokada, sinoatrialinė blokada ir sunki bradikardija dažniausiai buvo siejami su senyvais pacientais arba pacientais, kuriems buvo hipertenzija ar širdies ligų komplikacijų. Kokių priemonių imtis, jeigu pasireiškia šios nepageidaujamos reakcijos, yra aprašyta 4.2 skyriuje. Kitos ypatingos populiacijos Tyrimo LANDI-SEP metu su sepsį patyrusiais pacientais su landiololiu susiję nepageidaujami reiškiniai buvo hipotenzija (5 atvejai 5/98 [5,1 %] pacientų), bradikardija (3 atvejai 2/98 [2,0 %] pacientų) arba širdies susitraukimų dažnio sumažėjimas (1 atvejis 1/98 [1,0 %] pacientų), širdies disfunkcija (1 atvejis 1/98 [1,0 %] pacientų), mažo minutinio širdies tūrio sindromas (1 atvejis 1/98 [1,0 %] pacientų), kepenų fermentų aktyvumo padidėjimas (1 atvejis 1/98 [1,0 %] pacientų), pieno rūgšties kiekio kraujyje padidėjimas (1 atvejis 1/98 [1,0 %] pacientų) ir poliurija (1 atvejis 1/98 [1,0 %] pacientų). Duomenų apie landiololio vartojimo saugumą senyviems pacientams yra mažai. Reikia atsižvelgti į landiololio saugumo profilio neapibrėžtumą, kadangi nepageidaujami reiškiniai gali atsirasti dėl kitų tuo pačiu metu vartojamų vaistinių preparatų ar taikomos nejautros. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).