Remurel

Pradedant gydymą glatiramerio acetatu, reikalinga neurologo ar gydytojo, patyrusio gydyti IS, priežiūra. Dozavimas Rekomenduojama dozė suaugusiesiems yra 40 mg glatiramerio acetato (vienas užpildytas švirkštas), kuri suleidžiama po oda tris kartus per savaitę su mažiausiai 48 valandų pertrauka. Kiek laiko reikia gydyti šiuo vaistiniu preparatu, kol kas nežinoma. Kiek laiko gydyti kiekvienam pacientui individualiai sprendžia gydytojas. Ypatingos populiacijos Senyviems pacientams Specialių tyrimų su senyvo amžiaus pacientais, gydomais glatiramerio acetatu, neatlikta. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Specialių glatiramerio acetato tyrimų su pacientais, kurių inkstų funkcija sutrikusi neatlikta (žr. 4.4. skyrių). Vaikų populiacija Glatiramerio acetato saugumas ir veiksmingumas vaikams ir paaugliams neištirti. Nėra pakankamai informacijos, leidžiančios daryti rekomendacijas dėl glatiramerio acetato 40 mg/ml tris kartus per savaitę vartojimo vaikams ir paaugliams iki 18 metų, todėl tokio amžiaus vaikams vartoti glatiramerio acetato 40 mg/ml tris kartus per savaitę negalima. Vartojimo metodas Glatiramerio acetatas skirtas leisti po oda. Pacientą reikia apmokyti, kaip pačiam sau injekuoti vaistinio preparato. Atliekant pirmąją injekciją ir 30 minučių po jos, pacientą turi prižiūrėti sveikatos priežiūros specialistas. Kad injekcijos vietą kiek galima mažiau skaudėtų ir dirgintų, kiekvieną kartą vaistinį preparatą reikia leisti vis į kitą vietą. Injekcijos vietos yra pilvas, rankos, klubai ir šlaunys. Jeigu pacientas nori susileisti vaistinį preparatą pats, jam turi būti paruoštas Autoxon prietaisas. Autoxon prietaisas yra automatinis injektorius naudojamas kartu su glatiramerio acetato tirpalu užpildytame švirkšte ir jis yra netirtas vartoti su užpildytais švirkštais. Autoxon prietaisas turi būti naudojamas taip, kaip rekomenduojama pateikiamoje gamintojo instrukcijoje.

Glatiramerio acetatas turi būti vartojamas tik po oda. Glatiramerio acetato leisti į veną ar raumenis negalima. Glatiramerio acetatas gali sukelti po injekcijos pasireiškiančių reakcijų bei anafilaksinių reakcijų (žr. 4.8 skyrių): Po injekcijos pasireiškiančios reakcijos Gydytojas turi įspėti, kad, suleidus glatiramerio acetato, per kelias minutes gali atsirasti bent vienas iš šių simptomų: vazodilatacija (veido ir kaklo paraudimas), krūtinės skausmas, dusulys, palpitacijos ar tachikardija (žr. 4.8 skyrių). Dauguma šių simptomų būna trumpalaikiai ir praeina savaime be pasekmių. Jei atsiranda sunkus nepageidaujamas poveikis, reikia nedelsiant nutraukti glatiramerio acetato vartojimą ir kreiptis į šeimos ar greitosios pagalbos gydytoją. Prireikus jis pradės simptominį gydymą. Nors duomenų apie didesnę šių reakcijų atsiradimo riziką specifinėms pacientų grupėms nėra, vis dėlto pacientams, kurių širdies funkcija sutrikusi, skirti glatiramerio acetato reikia atsargiai. Tokius pacientus gydymo metu reikia reguliariai stebėti. Anafilaksinės reakcijos Netrukus po glatiramerio acetato suleidimo gali atsirasti anafilaksinių reakcijų, kurių gali pasireikšti po gydymo pradžios praėjus netgi keliems mėnesiams arba metams (žr. 4.8 skyrių). Registruota mirtimi pasibaigusių atvejų. Kai kurie anafilaksinės reakcijos požymiai ir simptomai gali sutapti su po injekcijos pasireiškiančiomis reakcijomis. Visus glatiramerio acetato vartojančius pacientus ir jų globėjus reikia informuoti apie anafilaksinėms reakcijoms būdingus požymius ir simptomus, kurių atsiradus būtina nedelsiant kreiptis skubiosios medicininės pagalbos (žr. 4.8 skyrių). Pasireiškus anafilaksinei reakcijai, gydymą glatiramerio acetatu būtina visam laikui nutraukti (žr. 4.3 skyrių). Ilgai ir kasdien vartojusių glatiramerio acetato pacientų kraujo serume atsirado glatiramerio acetato antikūnų. Daugiausia jų buvo praėjus 3-4 mėnesiams nuo gydymo pradžios, vėliau mažėjo ir nusistovėjo kiek didesnis kiekis, nei buvo gydymo pradžioje. Įrodymų, kad šie glatiramerio acetato antikūnai neutralizuotų ar jų atsiradimas darytų įtaką glatiramerio acetato klinikiniam veiksmingumui, nėra. Gydymo glatiramerio acetatu metu pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, būtina sekti inkstų funkciją. Nors duomenų apie imuninių kompleksų nusėdimą pacientų glomeruluose nėra, tokios galimybės atmesti negalima. Stebėti reti sunkios kepenų pažaidos (įskaitant hepatitą su gelta, kepenų nepakankamumą, pavieniais atvejais reikėjo persodinti kepenis). Kepenų pažaida išsivystė per kelias dienas arba kelerius metus po gydymo glatiramerio acetatu pradžios. Dauguma atvejų sunki kepenų pažaida atsistatė nutraukus gydymą. Tam tikrais atvejais tokių reakcijų pasitaikė piktnaudžiaujant alkoholiu, turint kepenų pažaidą arba jos anamnezę ir vartojant kitų hepatotoksinį poveikį galinčių sukelti vaistinių preparatų. Pacientus būtina reguliariai stebėti, ar neatsirado kepenų pažaidos požymių, ir nurodyti, kad atsiradus kepenų pažaidos simptomų, nedelsdami kreiptųsi į gydytoją. Išsivysčius kliniškai reikšmingai kepenų pažaidai reikia apsvarstyti gydymo glatiramerio acetatu nutraukimo galimybę.

Didžioji dalis saugumo duomenų surinkta leidžiant glatiramerio acetato 20 mg/ml po oda kartą per parą. Šiame skyriuje pateikiami saugumo duomenys, surinkti atliekant keturis placebu kontroliuojamus tyrimus, kurių metu glatiramerio acetato 20 mg/ml buvo vartojama kartą per parą, ir atliekant vieną placebu kontroliuojamą tyrimą, kurio metu glatiramerio acetato 40 mg/ml buvo vartojama tris kartus per savaitę. Glatiramerio acetato 20 mg/ml (vartojamo kartą per parą) ir glatiramerio acetato 40 mg/ml (vartojamo tris kartus per savaitę) to paties tyrimo metu saugumas tiesiogiai lyginamas nebuvo. Glatiramerio acetatas 20 mg/ml (vartojamas kartą per parą) Visų glatiramerio acetato 20 mg/ml klinikinių tyrimų metu reakcija injekcijos vietoje buvo dažniausiai pasitaikanti nepageidaujama reakcija ir pasireiškė daugumai pacientų, vartojusių glatiramerio acetato. Kontroliuojamų tyrimų metu tokių reakcijų bent vieną kartą atsirado 70 % glatiramerio acetato 20 mg/ml vartojusių pacientų, placebo – 37 %. Dažniausios reakcijos injekcijos vietoje, kurios dažniau pasitaikė pacientams, gydytiems glatiramerio acetato 20 mg/ml, lyginant su pacientais, gydytais placebu, buvo: eritema, skausmas, sukietėjimas, niežėjimas, edema, uždegimas bei padidėjęs jautrumas. Reakcijos, susijusios su mažiausiai vienu iš šių simptomų, buvo apibūdinamos kaip tuoj po injekcijos atsirandančios reakcijos: vazodilatacija (veido ir kaklo paraudimas), krūtinės skausmas, dusulys, sustiprėjęs širdies plakimas ar tachikardija (žr. 4.4 skyrių). Jų gali atsirasti per kelias minutes po glatiramerio acetato injekcijos. Vienas ar keli tuoj po injekcijos atsirandantys komponentai bent vieną kartą pasireiškė 31 % glatiramerio acetato 20 mg/ml vartojusių pacientų, vartojusiems placebo – 13 %. Nepageidaujamos reakcijos, nustatytos klinikinių tyrimų metu ir vaistiniam preparatui patekus į rinką, yra pateiktos žemiau esančioje lentelėje. Klinikinių tyrimų duomenys gauti keturių pagrindžiamųjų, atliktų dvigubai koduotu metodu ir kontroliuotų placebu klinikinių tyrimų, trukusių iki 36 mėnesių, kuriuose iš viso dalyvavo 512 IS sergantys pacientai, gydomi glatiramerio acetato injekcijos 20 mg per parą, bei 509 IS sergantys pacientai, vartojantys placebą, metu. Trys recidyvuojančios, remituojančios IS (RRIS) tyrimai, trukę iki 35 mėnesių, kuriuose iš viso dalyvavo 269 pacientai, gydomi glatiramerio acetato injekcijos 20 mg per parą, ir 271 pacientas, gaunantis placebą. Ketvirtajame tyrime, trukusiame iki 36 mėnesių, pacientams, patyrusiems pirmą klinikinį epizodą ir kuriems nustatyta didelė rizika susirgti kliniškai apibrėžta išsėtine skleroze, dalyvavo 243 pacientai, gydomi glatiramerio acetato 20 mg per parą, ir 238 pacientai, gydyti placebu. Organų sistemos klasė (OSK) | Labai dažnas (≥ 1/10) | Dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10) | Nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100) | Retas (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000) | Nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis) Infekcijos ir infestacijos | Infekcija, gripas | Bronchitas, gastroenteritas, pūslelinės virusų [herpes simplex] sukeltos infekcijos, vidurinės ausies uždegimas, rinitas, dantų abscesas, makšties kandidamikozė* | Abscesas, celiulitas, furunkuliozė, juostinė pūslelinė [herpes zoster], pielonefritas | | Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai (tarp jų cistos ir polipai) | | Gerybiniai odos navikai, neoplazmos | Odos vėžys | | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | | Limfadenopatija* | Leukocitozė, leukopenija, splenomegalija, trombocitopenija, limfocitų morfologijos pokyčiai | | Imuninės sistemos sutrikimai | | Padidėjęs jautrumas | Anafilaksinė reakcija | | Endokrininiai sutrikimai | | | Struma (gūžys), hipertiroidizmas | | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | | Anoreksija, svorio padidėjimas* | Alkoholio netoleravimas, podagra, hiperlipidemija, natrio kiekio padidėjimas kraujyje, feritino kiekio sumažėjimas kraujo serume | | Psichikos sutrikimai | Nerimas*, depresija | Nervingumas | Nenormalūs sapnai, sumišimas, euforija, haliucinacijos, priešiškumas, manija, asmenybės sutrikimai, bandymas nusižudyti | | Nervų sistemos sutrikimai | Galvos skausmas | Disgeuzija, hipertonija, migrena, kalbos sutrikimas, sinkopė, tremoras* | Riešo kanalo tunelinis sindromas, pažinimo sutrikimas, konvulsija, disgrafija, disleksija, distonija, motorinė disfunkcija, mioklonusas, neuritas, nervų-raumenų blokada, nistagmas, paralyžius, peronealinio nervo (n. peroneus) paralyžius, stuporas, regėjimo lauko pokyčiai | | Akių sutrikimai | | Diplopija, akių sutrikimas* | Katarakta, ragenos pažaida, akių sausumas, akių hemoragija, akių vokų nusileidimas, midriazė, regos nervo atrofija | | Ausų ir labirintų sutrikimai | | Klausos sutrikimas | | | Širdies sutrikimai | | Palpitacijos*, tachikardija* | Ekstrasistolės, sinusinė bradikardija, paroksizminė tachikardija | | Kraujagyslių sutrikimai | Vazodilatacija* | | Venų varikozė | | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Dispnėja* | Kosulys, sezoninis rinitas | Apnėja, epistaksė, hiperventiliacija, laringospazmas, plaučių sutrikimas, smaugimo pojūtis | | Virškinimo trakto sutrikimai | Pykinimas* | Anorektaliniai sutrikimai, vidurių užkietėjimas, dantų kariesas, dispepsija, disfagija, išmatų nelaikymas, vėmimas* | Kolitas, gaubtinės žarnos polipas, enterokolitas, raugėjimas, stemplės opa, periodontitas, kraujavimas iš tiesiosios žarnos, seilių liaukų padidėjimas | | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | | Kepenų funkcijos rodiklių pokyčiai | Cholelitiazė, hepatomegalija | Toksinis hepatitas, kepenų pažeidimas | Kepenų funkcijos nepakankamumas** Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Išbėrimas* | Ekchimozė, hiperhidrozė, niežėjimas, odos pažeidimai*, dilgėlinė | Angioneurozinė edema, kontaktinis dermatitas, mazginė raudonė (erythema nodosum), odos mazgeliai | | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Artralgija, nugaros skausmas* | Kaklo skausmas | Artritas, bursitas, šonų skausmas, raumenų atrofija, osteoartritas | | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | | Didelis noras šlapintis, poliakiurija, šlapimo susilaikymas | Hematurija, nefrolitiazė, šlapimo išskyrimo sistemos pažeidimai, šlapimo pakitimai | | Lytinės sistemos ir krūtinės sutrikimai | | | Krūtų pabrinkimas, erekcijos disfunkcija, dubens prolapsas, priapizmas, prostatos sutrikimai, pakitimai gimdos kaklelio tepinėlyje, sėklidžių sutrikimai, makšties hemoragija, vulvovagininiai sutrikimai | | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Astenija, krūtinės skausmas*, reakcija injekcijos vietoje*§, skausmas* | Šaltkrėtis*, veido edema*, atrofija injekcijos vietoje♣, vietinė reakcija*, periferinė edema, edema, karščiavimas | Cista, pagirių efektas, hipotermija, reakcija injekcijos vietoje, uždegimas, nekrozė injekcijos vietoje, gleivinės sutrikimai | | Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | | | Povakcininis sindromas | | *Daugiau nei 2 % (> 2/100) didesnis atvejų skaičius ligonių, gydomų glatiramerio acetatu, grupėje, negu placebo grupėje. Nepageidaujamas poveikis be simbolio * reiškia skirtumą, mažesnį arba lygų 2 %. §Terminas „reakcija injekcijos vietoje“ (įvairių rūšių) apima visus nepageidaujamus poveikius, atsirandančius injekcijos vietoje, išskyrus atrofiją injekcijos vietoje bei nekrozę injekcijos vietoje, kurios lentelėje yra pateiktos atskirai. ♣Apima atvejus, susijusius su lokalizuota lipoatrofija injekcijų vietose. Ketvirtojo aukščiau paminėto klinikinio tyrimo metu po placebu kontroliuojamos fazės vyko atviroji fazė. Atvirosios fazės 5 metų trukmės stebėjimo metu glatiramerio acetato 20 mg/ml rizikos ypatumų pokyčių nestebėta. **Buvo pranešta apie kelis atvejus su kepenų transplantacija. Glatiramerio acetatas 40 mg/ml (vartojamas tris kartus per savaitę) Glatiramerio acetato 40 mg/ml saugumas buvo vertinamas atliekant dvigubai koduotą, placebu kontroliuojamą RRIS sergančių pacientų klinikinį tyrimą, kuriame iš viso 943 pacientai vartojo glatiramerio acetato 40 mg/ml tris kartus per savaitę ir 461 pacientas vartojo placebą 12 mėnesių. Apskritai glatiramerio acetato 40 mg/ml tris kartus per savaitę vartojusiems pacientams nustatytos nepageidaujamos reakcijos į vaistinį preparatą, kurios jau žinomos ir priskiriamos glatiramerio acetato 20 mg/ml, vartojamam kartą per parą. Pavyzdžiui, nepageidaujamos reakcijos injekcijos vietoje (NRIV) ir tuoj po injekcijos atsirandančios reakcijos (TPIAR) rečiau nustatytos vartojant glatiramerio acetato 40 mg/ml tris kartus per savaitę nei glatiramerio acetato 20 mg/ml kartą per parą (NRIV buvo atitinkamai 35,5 % ir 70 %, TPIAR – 7,8 % ir 31 %). Reakcijos injekcijos vietoje nustatytos 36 % glatiramerio acetato 40 mg/ml vartojusių pacientų, palyginti su 5 % vartojusių placebą. Tuoj po injekcijos atsirandanti reakcija nustatyta 8 % glatiramerio acetato 40 mg/ml vartojusių pacientų, palyginti su 2 % vartojusių placebą. Nustatytos kelios specifinės nepageidaujamos reakcijos: • Netrukus po glatiramerio acetato suleidimo gali atsirasti anafilaksinių reakcijų, kurių gali pasireikšti po gydymo pradžios praėjus netgi keliems mėnesiams arba metams (žr. 4.4 skyrių). • Nekrozės injekcijos vietoje nenustatyta. • Odos eritema ir skausmas galūnėse, nenustatyti vartojant glatiramerio acetato 20 mg/ml, nustatyti kiekvienas po 2,1 % pacientų, vartojančių glatiramerio acetato 40 mg/ml (dažni: nuo ≥1/100 iki <1/10). • Vaistinio preparato sukeltas kepenų pažeidimas ir toksinis hepatitas nustatyti vienam pacientui (0,1 %), vartojančiam glatiramerio acetato 40 mg/ml (nedažni: nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100). Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.