RIFAMAZID

Dozavimas Suaugusieji Pacientams, kurių svoris mažesnis negu 50 kg, paros dozė yra 3 RIFAMAZID 150/100 mg kapsulės, vartojamos vieną kartą per parą. Pacientams, kurių svoris didesnis negu 50 kg, paros dozė yra 2 RIFAMAZID 300/150 mg kapsulės, vartojamos vieną kartą per parą. Senyvi pacientai Šio vaistinio preparato reikia vartoti atsargiai senyviems žmonėms ir pacientams, sergantiems kepenų veiklos nepakankamumu. Vaikų populiacija Rifampicino ir izoniazido derinio vaikams vartoti nerekomenduojama. Pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pacientai, sergantys sunkiu inkstų funkcijos sutrikimu, turi būti stebimi arba turi būti svarstoma galimybė taikyti alternatyvų tuberkuliozės gydymą. Pacientai, kurių kepenų funkcija sutrikusi Pacientai, kurių kepenų veikla nepakankama, šio vaisto turi vartoti tik pagristais atvejais, mažesnėmis dozėmis, patikslintomis individualiai atsižvelgiant į kepenų veiklos sutrikimo laipsnį. Jeigu reikšmingai suintensyvėja klinikiniai pokyčių simptomai, būtina nutraukti gydymą šiuo vaistu ir turi būti svarstoma galimybė taikyti alternatyvų tuberkuliozės gydymą (žr. skyrių 4.4). Vartojimo metodas RIFAMAZID kapsulės vartojamos vieną kartą per parą 1 valandą prieš valgį arba 2 valandos po valgio, užsigeriant stikline vandens. Gydymo trukmė Gydymo pabaiga priklauso nuo viso antimikobakterinės chemoterapijos kurso užbaigimo ir neigiamų bakteriologinio mikobakterijų nustatymo tyrimų rezultatų.

Prieš pradedant gydymą RIFAMAZID ir jo metu keletą kartų reikia iš naujo įvertinti mikobakterijų jautrumą rifampicinui ir izoniazidui. Jei nustatomas atsparumas rifampicino ir (ar) izoniazido poveikiui arba jeigu organizmas nereaguoja į gydymą, reikia pakeisti gydymo planą arba vaistinio preparato vartojimo būdą. RIFAMAZID – tai vaistinis preparatas, kurio sudėtyje yra dvi veikliosios medžiagos; kiekviena iš šių medžiagų yra susijusi su kepenų funkcijos sutrikimu. Todėl prieš pradedant gydymą RIFAMAZID, kiekvienam pacientui reikia atlikti kepenų veiklos ir kraujo tyrimus. Gydymo RIFAMAZID metu paciento būklę turi stebėti plaučių ligų ar kitos specialybės gydytojas. Pacientams, kurių kepenų veikla normali, kepenų veiklos tyrimą reikia pakartoti tik tuo atveju, jeigu pacientui pasireiškia karščiavimas, vėmimas, gelta ar atsiradus kitų simptomų, rodančių sveikatos būklės blogėjimą. Pacientai, kurių kepenų veikla nepakankama, šio vaisto turi vartoti tik pagristais atvejais, mažesnėmis dozėmis, individualiai patikslintomis atsižvelgiant į kepenų veiklos sutrikimo laipsnį, ir nuolat prižiūrint medikui. Dėl didesnės kepenų pažeidimo rizikos RIFAMAZID reikia vartoti labai atsargiai pacientams, kurie kasdien piktnaudžiauja alkoholiu. Pacientams, ypač tokiems, kuriems yra akių sutrikimų, gydymo RIFAMAZID metu rekomenduojama reguliariai tikrinti regą. Jei RIFAMAZID gydomas pacientas vartoja kitų vaistinių preparatų, pvz., vaistinių preparatų nuo diabeto ar kraujotakos sutrikimo, gali pasireikšti RIFAMAZID ir kitų vaistinių preparatų sąveika, todėl gali prireikti koreguoti gydymą (žr. 4.5 skyrių). Rifampicinas Pacientai, kurių kepenų funkcija sutrikusi, gali vartoti rifampiciną tik būtiniausiais atvejais ir atidžiai prižiūrint gydytojui. Šiems pacientams rekomenduojama vartoti mažesnes rifampicino dozes ir atidžiai monitoruoti kepenų veiklą, ypač gliutamatoksaloacetattransaminazė (SGOT) ir glutamo piruvo transaminazės (SGPT) kiekius serume. Juos reikia nustatyti prieš gydymo pradžią, per pirmąsias dvi gydymo savaites – kas savaitę, toliau kitas šešias savaites – kas dvi savaites. Jeigu atsiranda simptomų, rodančių kepenų ląstelių pažeidimą, gydymą rifampicinu reikia baigti. Gydymą rifampicinu reikia taip pat baigti, pasirodžius kliniškai reikšmingiems kepenų funkcijos pokyčiams. Turi būti apsvarstyta kitokio tuberkuliozės gydymo forma ir rėžimas. Tuberkuliozės gydymas turi būti nedelsiant aptariamas su specialistu. Jeigu po kepenų veiklos sunormalėjimo vėl pradedama vartoti rifampicino, reikia kasdien stebėti kepenų veiklą. Pacientams su pažeista kepenų funkcija, senyviems pacientams, nusilpusiems pacientams ir vaikams, jaunesniems kaip 2 metai, rekomenduojama laikytis saugumo reikalavimų, nustatant gydymo režimus, apibūdinančius izoniazido vartojimą kartu su rifampicinu. Pacientams, kurių kepenų veikla normali, gydymo pradžioje padidėjęs bilirubino, šarminės fosfatazės ar aminotransferazių kiekis nėra požymis, jog reikia nutraukti gydymą. Pokyčiai, išvardinti aukščiau, paprastai yra laikini. Gydymo metu rekomenduojama pakartoti tyrimą pacientui. Gydymo metu senyviems, išsekusiems ligoniams bei pacientams, turintiems polinkį į neuropatiją (pvz., žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu) reikalinga ypač rūpestinga priežiūra. Gydant rifampicinu, seilių, skreplių, ašarų bei šlapimo spalva gali būti rausvai ruda ar oranžinė. Šią spalvą gali įgyti ir minkšti kontaktiniai lęšiai. Rifampicinas vartojamas pacientų, sergančių porfirija, gali sustiprinti šios ligos simptomus. Paradoksali reakcija į vaistinį preparatą Po pirminio tuberkuliozės būklės pagerėjimo taikant gydymą vaistiniais preparatais nuo tuberkuliozės, ligos simptomai gali vėl pasunkėti. Sergantiems pacientams pagal klinikinius požymius arba radiologiniais tyrimais nustatytas esamų tuberkuliozės židinių progresavimas arba naujų židinių atsiradimas. Tokios reakcijos pastebėtos per pirmas kelias savaites ar mėnesius nuo tuberkuliozės gydymo pradžios. Bakterijų kultūrų tyrimų rezultatai paprastai būna neigiami, ir paprastai tokios reakcijos nereiškia, kad gydymas neveiksmingas. Tokios paradoksalios reakcijos priežastis vis dar neaiški, bet įtariama, kad ją gali sukelti pernelyg stipri imuninė reakcija. Įtariant paradoksalią reakciją, prireikus reikia pradėti simptominį gydymą, kad būtų nuslopinta pernelyg stipri imuninė reakcija. Be to, rekomenduojama tęsti numatytą tuberkuliozės gydymą vaistinių preparatų deriniu. Pacientus reikia informuoti apie tai, kad, simptomams pasunkėjus, jie turi nedelsdami kreiptis į gydytoją. Pasireiškiantys simptomai paprastai susiję su pažeistais audiniais. Galimi bendro pobūdžio simptomai: kosulys, karščiavimas, nuovargis, dusulys, galvos skausmas, apetito sumažėjimas, svorio sumažėjimas arba silpnumas (žr. 4.8 skyrių). Tuberkuliozės gydymas su pertraukomis (vartojant rečiau, t.y. 2 ar 3 kartus per savaitę) susiejęs su didele sunkių šalutinių reakcijų, ypač veikiančių imuninę sistemą, rizika. Pacientai, kurie yra gydomi pagal dozavimo schemą su pertraukomis turi būti gydomi tik atidžiai stebint gydytojui ir turi būti perspėti apie galimą šalutinių reakcijų pasireiškimą. Norint išvengti komplikacijų, susijusių su gydymo su pertraukomis dozavimo schema, turi būti dažnai atliekami tyrimai. Izoniazidas Izoniazido vartojantys ir lėtinėmis kepenų ligomis arba sunkiu inkstų nepakankamumu sergantys pacientai turi būti atidžiai stebimi. Sunkus ir kartais net mirtinas hepatitas, susijęs su izoniazido vartojimu, gali pasireikšti ir išsivystyti net po daugelio gydymo mėnesių. Hepatito išsivystymo tikimybė yra susijusi su amžiumi. Todėl reikia stebėti pacientus, ar jiems nepasireiškia prodrominiai hepatito simptomai: nuovargis, silpnumas, nerimas, anoreksija, pykinimas ir vėmimas. Jeigu atsiranda šie simptomai arba aptinkami kepenų pažeidimo požymiai, reikia kuo skubiau nutraukti izoniazido vartojimą, kadangi įrodyta, kad tęstinis vaistinio preparato vartojimas sukelia sunkesnį kepenų pažeidimą. Reikia laikytis atsargumo priemonių, gydant senyvus arba nusilpusius pacientus, kuriems gydymo izoniazidu metu gali būti reikalingas papildomas vitamino B6 vartojimas. Izoniazido vartojantys pacientai, kuriems būdingos lėtos organizmo acetilinimo reakcijos, epilepsija, buvusi psichozė, buvusi periferinė neuropatija, diabetas, priklausomybė nuo alkoholio, ŽIV infekcija arba porfirija, turi būti atidžiai stebimi. Gydant RIFAMAZID, gauta pranešimų apie sunkias odos reakcijas, pavyzdžiui, Stivenso–Džonsono (Stevens-Johnson) sindromo (SDS), toksinės epidermio nekrolizės (TEN), vaisto sukeltos reakcijos, pasireiškiančios eozinofilija ir sisteminiais simptomais (Drug reaction with eosinophilia and systemic symptoms, DRESS) ir ūminės generalizuotos egzanteminės pustuliozės (ŪGEP) atvejus, kurie gali būti pavojingi gyvybei ar mirtini. Skiriant vaistinį preparatą, pacientus reikia informuoti apie šių odos reakcijų požymius ir simptomus ir atidžiai stebėti, ar jiems nepasireiškia tokių reakcijų. Jeigu pasireiškia šias reakcijas leidžiančių įtarti požymių ir simptomų, gydymą RIFAMAZID reikia nedelsiant nutraukti ir apsvarstyti galimybę skirti kitą vaistinį preparatą. Jei RIFAMAZID vartojančiam pacientui pasireiškia sunki reakcija, pavyzdžiui, SDS, TEN, DRESS, ŪGEP, jam daugiau niekada negalima skirti RIFAMAZID. Pagalbinės medžiagos Azorubinas RIFAMAZID 150 mg/100 mg Kiekvienoje kietojoje kapsulėje yra 0,60 – 0,68 mg azorubino (E122). Jis gali sukelti alerginių reakcijų. RIFAMAZID 300 mg/150 mg Kiekvienoje kietojoje kapsulėje yra 0,73 – 0,83 mg azorubino (E122). Jis gali sukelti alerginių reakcijų. Natris Vienoje RIFAMAZID 150 mg/100 mg arba 300 mg/150 mg kapsulėje yra mažiau kaip 1 mmol natrio (23 mg), t.y., jis beveik neturi reikšmės.

Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Dėl rifampicino poveikio gali pasireikšti šios šalutinės reakcijos: Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Labai reti: trombocitopenija su purpura arba be jos, atsirandanti dažniausiai gydymo su pertraukomis metu ir sumažėjanti nutraukus vaistinio preparato vartojimą. Pasireiškus trombocitopenijai, reikia nedelsiant nutraukti vaistinio preparato vartojimą, kadangi gali pasireikšti cerebralinė hemoragija, kuri gali būti mirtina. Taip pat buvo pastebėta hemolizinė mažakraujystė, leukocitopenija, eozinofilija ir hemoglobino koncentracijos kraujyje sumažėjimas. Imuninės sistemos sutrikimai Labai reti: veido ir galūnių edema, į gripą panašūs simptomai (karščiavimas, šaltkrėtis, galvos skausmai, raumenų skausmai, galvos svaigimas), oro trūkumas, švokštimas, mažas kraujo spaudimas arba net anafilaksinis šokas; eozinofilija. Simptomai įprastai stebimi 3 - 6 gydymo mėnesį. Simptomų pasireiškimo dažnis yra kintamas. Vis dėlto manoma, kad simptomai gali pasireikšti 50 % pacientų gydomų pagal vienos savaitės grafiką, vartojančių 25 mg/kg kūno masės arba didesnes dozes rifampicino. Endokrininiai sutrikimai Nedažni: moterims, ilgai gydomoms rifampicinu, gali atsirasti menstruacinio ciklo sutrikimai. Nervų sistemos sutrikimai Dažni: galvos skausmas, svaigimas, mieguistumas ir nuovargis. Nedažni: ataksija, sumišimas, gebėjimo susikaupti sumažėjimas, oftalmologiniai sutrikimai, raumenų silpnumas, galūnių skausmas ir tirpulys. Akių sutrikimai Dažnis nežinomas: regėjimo sutrikimas. Virškinimo trakto sutrikimai Dažni: rėmuo, epigastrinis skausmas, pykinimas, vidurių pūtimas. Nedažni: vėmimas, viduriavimas. Labai reti: sunkus viduriavimas kaip pseudomembraninio kolito simptomas. Dažnis nežinomas: anoreksija. Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Laikini kepenų veiklos rodmenų pokyčiai (bilirubino, BSP, t.y. bromsulfaleino, koncentracijos, šarminės fosfatazės ir aminotransferazių aktyvumo padidėjimas), retai – toksinis hepatitas. Odos ir poodinio audinio sutrikimai Nedažni: silpnos savaime praeinančios odos reakcijos, tokios kaip paraudimas, niežėjimas ir retais atvejais – bėrimas. Labai reti: bėrimas, dilgėlinė, niežėjimas, odos paraudimas, herpetinis stomatitas ir glositas, angioneurozinė edema, eksfoliacinis dermatitas, Lajelio sindromas. Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai Labai reti: raumenų silpnumas, miopatija. Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai Reti: hemoglobinurija, hematurija, intersticinis nefritas, inkstų veiklos nepakankamumas pasireiškia retai, dažniausiai pacientams, gydomiems su pertraukomis. Šitie simptomai išnyksta nutraukus vaisto vartojimą ir pritaikius atitinkamą gydymą. Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Dažnas: Paradoksali reakcija į vaistinį preparatą (tuberkuliozės simptomų, apžiūros ir radiologiniais tyrimais nustatomų požymių atsinaujinimas arba naujų simptomų ir požymių atsiradimas pacientams, kuriems anksčiau buvo nustatytas būklės pagerėjimas taikant gydymą atitinkamais vaistiniais preparatais nuo tuberkuliozės, vadinamas paradoksalia reakcija į vaistinį preparatą; paprastai ji diagnozuojama atmetus gydymo nurodymų nesilaikymo, atsparumo vaistiniams preparatams, šalutinio vaistinių preparatų nuo tuberkuliozės poveikio ir antrinių bakterinių / grybelinių infekcijų galimybę)*. * Paradoksalios reakcijos į vaistinį preparatą atvejų dažnis: nustatytas mažesnis atvejų dažnis siekia 9,2 proc. (53 iš 573) (2007 m. spalio mėn.–2010 m. kovo mėn. duomenys), o didesnis – 25 proc. (19 iš 76) (2000–2010 m. duomenys). Dažnis nežinomas: raudonai rudos arba oranžinės spalvos seilės, šlapimas, ašaros, prakaitas ir išmatos. Dėl izoniazido poveikio gali pasireikšti šios šalutinės reakcijos: Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Reti: trombocitopenija, agranulocitozė, anemija. Nervų sistemos sutrikimai Reti: pasikartojantis neuritas, galintis sukelti galūnių paresteziją, dilgčiojimo pojūčiai, raumenų silpnumas, ataksija. Šie simptomai įprastai pastebimi pacientams, kurie perdozuoja izoniazido. Didelės izoniazido dozės gali sukelti traukulius. Reikia prisiminti, kad pacientams, kurie serga epilepsija, izoniazidas gali padidinti priepuolių pasireiškimo dažnį. Kraujagyslių sutrikimai Dažnis nežinomas: vaskulitas. Virškinimo trakto sutrikimai Labai dažni: pykinimas, vėmimas, epigastrinis skausmas. Dažnis nežinomas: pankreatitas. Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Nedažni: asparagino ir alanino aminotransferazių aktyvumo padidėjimas. Nedažni: kepenų uždegimo (įskaitant hepatitą) simptomai, kurie kartais būna sunkūs, o kraštutiniais atvejais net mirtini. Prieš tai pasireiškia anoreksija, pykinimas, vėmimas, nuovargis ir bendras negalavimas. Reti: bilirubinemija, gelta. Dažnis nežinomas: bilirubinurija. Odos ir poodinio audinio sutrikimai Reti: toksinė epidermio nekrolizė, sisteminiai eozinofilijos simptomai. Dažnis nežinomas: ūminė generalizuota egzanteminė pustuliozė. Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai Dažnis nežinomas: į vilkligę panašus sindromas. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.