Ringer acetate Fresenius

Ringer acetate Fresenius infuzinis tirpalas leidžiamas į veną. Dozė parenkama kiekvienam pacientui, atsižvelgiant į jo amžių, kūno masę, būklę, dehidracijos laipsnį, elektrolitų ir rūgščių bei šarmų pusiausvyrą. Suaugusiems žmonėms tirpalo paros dozė yra 30-45 ml/kg kūno svorio. Vartoti didesnę negu 3000 ml dozę per parą nerekomenduojama. Infuzijos greitis nustatomas kiekvienam pacientui. Dažniausiai jis yra 120-180 lašų per minutę. Vaikų populiacija Duomenų, kuriais remiantis būtina riboti Ringer acetate Fresenius infuzinio tirpalo dozavimą vaikams, nėra, tačiau pasireiškus dehidracijai (vaikas viduriuoja, serga sunkia infekcine liga ir pan.) rekomenduojamas palaikomasis gydymas 100 ml/ kg kūno svorio per parą. Jei pasireiškė sunki dehidracija – infuzuojama 15 ml Ringer acetate Fresenius infuzinio tirpalo /kg kūno svorio/val. Prieš infuziją ir jos metu gali reikėti stebėti skysčių pusiausvyrą, elektrolitų pusiausvyrą serume, taip pat rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, ypač atsižvelgiant į pacientų, kuriems nustatyta padidėjusi ne osmosinė vazopresino sekrecija (sutrikusios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas (angl. syndrome of inappropriate antidiuretic hormone secretion, SIADH), ir pacientų, kurie dėl ligoninėje įgytos hiponatremijos rizikos kartu gydomi vaistiniais preparatais, kurie yra vazopresino agonistai, natrio koncentraciją serume (žr. 4.4, 4.5 ir 4.8 skyrius). Ypač svarbu stebėti natrio kiekį serume, jei vartojama vaistinių preparatų, kuriuose natrio koncentracija yra mažesnė, palyginti su natrio koncentracija kraujo serume. Vaikų populiacija Infuzijos greitis ir tūris priklauso nuo paciento amžiaus, svorio, klinikinės būklės (pvz., nudegimai, chirurginė intervencija, galvos trauma, infekcijos); konsultuojantis gydytojas, turintis gydymo intraveniniais skysčiais pediatrijos srityje patirties, turėtų paskirti kartu taikytiną gydymą (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius).

Preparato atsargiai skiriama pacientams, kurių sutrikusi širdies ar inkstų veikla. Perdozavus gali pasireikšti hipervolemija, sutrikti elektrolitų, šarmų bei rūgščių pusiausvyra. Reikia sekti klinikinę paciento būklę ir įvertinti laboratorinių tyrimų duomenis: natrio, kalio, kalcio, magnio koncentraciją kraujyje, skysčio balansą. Būtina nustatyti, ar nepasireiškė toliau išvardytos būklės, predisponuojačios hipervolemiją, hipernatremija, hiperkaliemija ar hiperkalcemiją. Paprastoji hipervolemija - atsiranda perpylus daugiau kraujo, intensyviai dirbant fizinį darbą, kai deponuotas kraujas patenka į kraujagysles. Policiteminė hipervolemija – dėl eritrocitozės ar sergant eritremija, padidėja absoliutus eritrocitų skaičius ir hematokrito vertė (plazmos ir eritrocitų santykis). Oligociteminė - kai cirkuliuojančiame kraujyje padaugėja plazmos tada eritrocitų sumažėja, o taip pat sumažėja hematokrito vertė. Ši hipervolemijos forma atsiranda dėl skysčio pašalinimo iš kraujo sutrikimo, esant edemai po kraujo pakaitalų naudojimo. Hipernatremija atsiranda dėl vandens kiekio sumažėjimo organizme, pvz., pacientas labai prakaituoja, vemia, viduriuoja, yra sunkiai nudegęs, arba yra būklė po galvos operacijos arba traumos. Hiperkaliemija pasireiškia, kai į organizmą patenka per daug kalio su maisto produktais, kai sutrinka jo šalinimas iš organizmo, jei vartojama kalį sulaikančių diuretikų, AKF inhibitorių, arba kai kalis intensyviai pereina iš ląstelių į kraują, kas dažnai būna dirbant intensyvų ir ilgą darbą. Endogeninio kalio mobilizavimas į kraują būna hipoksijos, acidozės ir kitais atvejais. Hiperkalcemija gali pasireikšti, jei per daug vartojama vitamino D ar vitamino A, kalcio preparatų, tiazidinių diuretikų, sutrikusi endokrininės sistemos funkcija, pvz., pasireiškė pirminis hiperparatiroidizmas, antinksčių nepakankamumas, sergama sarkoidoze, vėžiu, įskaitant dauginę mielomą, ir kt. Kadangi kalcio chloridas yra dirginanti medžiaga, būtina sekti, kad infuzija būtų atliekama, laikantis instrukcijos, kad tirpalo nepatektų į šalia venos esančius audinius, nes galimas jų dirginimas arba net nekrozė. Jei pacientams, kuriems diagnozuotas širdies ar plaučių nepakankamumas, ir pacientams, kuriems nustatyta padidėjusi ne osmosinė vazopresino sekrecija (įskaitant SIADH), skiriamos didelio tūrio infuzijos, jie turėtų būti specialiai stebimi dėl ligoninėje įgytos hiponatremijos rizikos (žr. toliau). Hiponatremija Ypač didelė ūminės hiponatremijos rizika lašinant hipotoninius skysčius kyla pacientams, kuriems diagnozuota ne osmosinė vazopresino sekrecija (pvz., dėl ūminės ligos, skausmo, pooperacinio streso, infekcijų, nudegimų ir centrinės nervų sistemos ligų), pacientams, sergantiems širdies, kepenų ir inkstų ligomis, taip pat pacientams, vartojantiems vazopresino agonistų (žr. 4.5 skyrių). Dėl ūminės hiponatremijos gali išsivystyti ūminė hiponatreminė encefalopatija (smegenų edema), pasireiškianti galvos skausmu, pykinimu, traukuliais, letargine būsena ir vėmimu. Pacientams, kuriems diagnozuota smegenų edema, kyla ypač didelė sunkių, negrįžtamų ir gyvybei pavojingų galvos smegenų pažeidimų rizika. Ypač didelis sunkaus ir gyvybei pavojingo galvos smegenų pabrinkimo dėl ūminės hiponatremijos pavojus kyla vaikams, vaisingo amžiaus moterims ir pacientams, kurių galvos smegenų funkcija susilpnėjusi (pvz., pacientams, kuriems diagnozuotas meningitas, intrakranijinis kraujavimas, galvos smegenų sumušimas ir galvos smegenų edema).

Bendri sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Jei intraveninių sistemų kokybė ar tirpalo švirkštimo technika yra prasta, gali prasidėti karščiavimas, uždegimas injekcijos vietoje, venų trombozė arba flebitas, besiplečiantis nuo injekcijos vietos, ir ekstravazacija. Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Vartojant Ringer acetate Fresenius infuzinio tirpalo gali sutrikti vandens ir elektrolitų balansas (atsirasti hipervolemija, sutrikti rūgščių ir šarmų pusiausvyra, atsirasti hiperkaliemija, hipernatremija, hiperkalcemija). Ligoninėje įgyta hiponatremija*. Nervų sistemos sutrikimai Ūminė hiponatreminė encefalopatija*. *Ligoninėje įgyta hiponatremija, išsivysčius ūminei hiponatreminei encefalopatijai, gali sukelti negrįžtamą galvos smegenų pažeidimą ir mirtį (dažnis nežinomas) (žr. 4.2, 4.4 ir 4.5 skyrius). Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir pateikti ją Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vienu iš šių būdų: raštu (adresu Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius), faksu (nemokamu fakso numeriu (8 800) 20 131), elektroniniu paštu (adresu [email protected]), per interneto svetainę (adresu http://www.vvkt.lt).