Rivaroxaban Siromed

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai. Aktyvus kliniškai reikšmingas kraujavimas. Sužalojimas arba būklė, jeigu tai yra vertinama kaip didžiojo kraujavimo rizika. Tai gali būti esamos arba neseniai buvusios virškinimo trakto opos, esami piktybiniai navikai, sukeliantys didelę kraujavimo riziką, neseniai buvusi galvos smegenų arba stuburo trauma, neseniai atlikta galvos smegenų, stuburo arba akies chirurginė operacija, neseniai buvęs intrakranijinis kraujavimas, žinoma arba įtariama stemplės venų varikozė, arterioveninės formavimosi ydos, kraujagyslių aneurizmos arba didžiosios stuburo ar galvos smegenų kraujagyslių anomalijos. Tuo pačiu metu taikomas gydymas bet kuriais kitais antikoaguliantais, pvz., nefrakcionuotu heparinu (NFH), mažos molekulinės masės heparinais (enoksaparinu, dalteparinu ir kt.), heparino dariniais (fondaparinuksu ir kt.), geriamaisiais antikoaguliantais (varfarinu, dabigatrano eteksilatu, apiksabanu ir kt.), išskyrus specifinius gydymo antikoaguliantais keitimo atvejus (žr. 4.2 skyrių) arba kai NFH vartojamas tokiomis dozėmis, kurios būtinos, kad išliktų pralaidus centrinės venos arba arterijos kateteris (žr. 4.5 skyrių). Kepenų liga, susijusi su koaguliopatija ir kliniškai reikšmingo kraujavimo rizika, įskaitant pacientus, kuriems yra cirozė (B ir C klasės pagal Child Pugh) (žr. 5.2 skyrių). Nėštumo ir žindymo laikotarpis (žr. 4.6 skyrių).

Dozavimas Insulto ir sisteminės embolijos profilaktika suaugusiesiems Rekomenduojama dozė yra 20 mg vieną kartą per parą, tai taip pat yra didžiausia rekomenduojama dozė. Gydymą Rivaroxaban Siromed reikia tęsti ilgą laiką, jei insulto ir sisteminės embolijos profilaktikos nauda yra didesnė negu kraujavimo rizika (žr. 4.4 skyrių). Jei pacientas praleido Rivaroxaban Siromed dozę, jis ją turi suvartoti nedelsdamas ir kitą dieną toliau vartoti vaistinį preparatą vieną kartą per parą, kaip rekomenduojama. Negalima vartoti dvigubos dozės tą pačią parą norint kompensuoti praleistą dozę. GVT gydymas, PE gydymas ir pasikartojančios GVT bei PE profilaktika suaugusiesiems Pradedant gydyti ūminę GVT arba PE, pirmąsias tris savaites rekomenduojama dozė yra po 15 mg du kartus per parą; po to gydymą ir pasikartojančios GVT bei PE profilaktiką reikia tęsti vartojant 20 mg vieną kartą per parą. Pacientams, sergantiems GVT arba PE, kurią išprovokavo didieji laikini rizikos veiksniai (t. y. neseniai atlikta didelės apimties chirurginė operacija arba trauma), reikia apsvarstyti trumpalaikį gydymą (bent 3 mėnesius). Pacientams, sergantiems išprovokuota GVT arba PE, nesusijusia su didžiaisiais laikinais rizikos veiksniais, neišprovokuota GVT arba PE, arba anksčiau patyrusiems pasikartojančią GVT arba PE, reikia apsvarstyti ilgesnę gydymo trukmę. Kai taikytina tęstinė pasikartojančios GVT ir PE profilaktika (baigus bent 6 mėnesių trukmės GVT arba PE gydymą), rekomenduojama dozė yra 10 mg vieną kartą per parą. Pacientams, kuriems yra didelė pasikartojančios GVT arba PE rizika, pavyzdžiui, sergantiems komplikuotomis gretutinėmis ligomis arba patyrusiems pasikartojančią GVT arba PE, tęsiant profilaktiką, vartojant 10 mg Rivaroxaban Siromed vieną kartą per parą, reikia apsvarstyti 20 mg Rivaroxaban Siromed dozės vartojimą vieną kartą per parą. Gydymo trukmę ir dozavimą reikia parinkti individualiai, atidžiai įvertinus gydymo naudos ir kraujavimo rizikos santykį (žr. 4.4 skyrių). | Laikotarpis | Dozavimo režimas | Bendra paros dozė Pasikartojančios GVT bei PE gydymas ir profilaktika | 1–21 dieną | Po 15 mg du kartus per parą | 30 mg Pasikartojančios GVT bei PE gydymas ir profilaktika | Nuo 22 dienos | 20 mg vieną kartą per parą | 20 mg Pasikartojančios GVT bei PE profilaktika | Baigus bent 6 mėnesių trukmės GVT arba PE gydymą | 10 mg vieną kartą per parą arba 20 mg vieną kartą per parą | 10 mg arba 20 mg Jeigu pacientas praleido dozę gydymo laikotarpiu, kai vartojama po 15 mg du kartus per parą (1–21 dieną), jis turi nedelsdamas išgerti Rivaroxaban Siromed užtikrindamas, kad per parą suvartos 30 mg Rivaroxaban Siromed dozę. Tokiu atveju gali prireikti suvartoti dvi 15 mg tabletes iš karto. Kitą dieną pacientas turi toliau vartoti po 15 mg du kartus per parą, kaip rekomenduojama. Jeigu pacientas praleido dozę gydymo laikotarpiu, kai vaistinio preparato vartojama vieną kartą per parą, jis turi nedelsdamas išgerti Rivaroxaban Siromed, o kitą dieną toliau vartoti vaistinį preparatą vieną kartą per parą, kaip rekomenduojama. Negalima vartoti dvigubos dozės tą pačią parą norint kompensuoti praleistą dozę. VTE gydymas ir pasikartojančios VTE profilaktika vaikams ir paaugliams Gydymą Rivaroxaban Siromed vaikams ir paaugliams, jaunesniems kaip 18 metų, reikia pradėti po ne trumpiau kaip 5 dienas taikyto krešėjimą slopinančio pradinio parenterinio gydymo (žr. 5.1 skyrių). Vaikams ir paaugliams dozė apskaičiuojama pagal kūno svorį. 30–50 kg kūno svoris: rekomenduojama vartoti 15 mg rivaroksabano dozę vieną kartą per parą. Tai didžiausia paros dozė. 50 kg arba didesnis kūno svoris: rekomenduojama vartoti 20 mg rivaroksabano dozę vieną kartą per parą. Tai didžiausia paros dozė. Pacientams, kurių kūno svoris mažesnis kaip 30 kg: reikia skirti kitokias farmacines rivaroksabano formas. Reikia reguliariai tikrinti vaiko svorį ir peržiūrėti dozę. Tai būtina norint užtikrinti, kad bus palaikoma gydomoji dozė. Dozė turi būti koreguojama atsižvelgiant tik į kūno svorio pokyčius. Vaikams ir paaugliams gydymą reikia tęsti ne trumpiau kaip 3 mėnesius. Esant klinikiniam poreikiui, gydymą galima pratęsti iki 12 mėnesių. Nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad vaikams po 6 gydymo mėnesių būtų galima mažinti dozę. Praėjus 3 mėnesiams, tęstinio gydymo naudos ir rizikos santykį reikia įvertinti individualiai, atsižvelgiant į pasikartojančios trombozės ir galimo kraujavimo riziką. Praleidus dozę, ją reikia suvartoti kuo anksčiau tai pastebėjus, bet tik tą pačią dieną. Jeigu tai neįmanoma, pacientas turi praleisti šią dozę ir kitą dozę vartoti kaip paskirta. Pacientas negali vartoti dvigubos dozės norėdamas kompensuoti praleistą dozę. Vitamino K antagonistų (VKA) keitimas Rivaroxaban Siromed Insulto ir sisteminės embolijos profilaktika: gydymą VKA reikia nutraukti ir gydymą Rivaroxaban Siromed pradėti, kai tarptautinis normalizuotas santykis (TNS, angl. international normalised ratio (INR)) yra ≤ 3,0. GVT, PE gydymas ir šių sutrikimų pasikartojimo profilaktika suaugusiesiems ir VTE gydymas bei šio sutrikimo pasikartojimo profilaktika vaikams: gydymą VKA reikia nutraukti ir gydymą Rivaroxaban Siromed pradėti, kai TNS yra ≤ 2,5. VKA keičiant Rivaroxaban Siromed, pradėjus vartoti Rivaroxaban Siromed TNS vertės bus klaidingai padidėjusios. TNS yra netinkamas matuoti Rivaroxaban Siromed antikoaguliacinį aktyvumą ir todėl neturi būti naudojamas (žr. 4.5 skyrių). Rivaroxaban Siromed keitimas vitamino K antagonistais (VKA) Rivaroxaban Siromed keitimo į VKA metu yra nepakankamos antikoaguliacijos tikimybė. Visais keitimo į alternatyvų antikoaguliantą atvejais turi būti užtikrinta nuolatinė pakankama antikoaguliacija. Reikia atkreipti dėmesį, kad Rivaroxaban Siromed gali būti viena iš TNS padidėjimo priežasčių. Pacientams, keičiantiems Rivaroxaban Siromed į VKA, turi būti kartu skiriama VKA, kol TNS taps ≥ 2,0. Pirmąsias dvi keitimo paras reikia skirti standartinę pradinę VKA dozę, po to VKA dozę reikia parinkti atsižvelgiant į TNS rodmenį. Kol pacientas vartoja ir Rivaroxaban Siromed, ir VKA, TNS reikia tirti ne anksčiau nei 24 valandos po ankstesnės Rivaroxaban Siromed dozės, bet prieš vartojant kitą Rivaroxaban Siromed dozę. Nutraukus Rivaroxaban Siromed vartojimą, TNS galima patikimai nustatyti praėjus ne mažiau kaip 24 valandoms po paskutinės dozės (žr. 4.5 ir 5.2 skyrius). Vaikų populiacija Vaikams, kuriems gydymas Rivaroxaban Siromed keičiamas į VKA, po pirmosios VKA dozės dar 48 valandas reikia kartu vartoti Rivaroxaban Siromed. 2 dienas pavartojus abu vaistinius preparatus, prieš vartojant kitą numatytą Rivaroxaban Siromed dozę, reikia ištirti TNS. Patariama toliau kartu vartoti Rivaroxaban Siromed ir VKA, kol TNS taps ≥ 2,0. Nutraukus Rivaroxaban Siromed vartojimą, TNS galima patikimai nustatyti praėjus 24 valandoms po paskutinės dozės (žr. pirmiau pateiktą informaciją ir 4.5 skyrių). Parenteriniu būdu vartojamų antikoaguliantų keitimas Rivaroxaban Siromed Parenteriniu būdu antikoaguliantų vartojantiems suaugusiems pacientams ir vaikams reikia nutraukti parenterinio antikoagulianto vartojimą ir pradėti vartoti Rivaroxaban Siromed likus 0–2 val. iki to laiko, kai pagal numatytą dozavimo režimą turėtų būti vartojamas parenterinis vaistinis preparatas (pvz., mažos molekulinės masės heparinas), arba tuo metu, kai nutraukiamas nuolatinis parenterinio vaistinio preparato (pvz., intraveninio nefrakcionuoto heparino) skyrimas. Rivaroxaban Siromed keitimas parenteriniu būdu vartojamais antikoaguliantais Reikia nutraukti Rivaroxaban Siromed vartojimą ir pirmąją parenteriniu būdu vartojamo antikoagulianto dozę reikia skirti tuo metu, kai turėjo būti vartojama kita Rivaroxaban Siromed dozė. Ypatingos populiacijos Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Suaugusiesiems Riboti klinikiniai duomenys rodo, kad pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas 15–29 ml/min.), rivaroksabano koncentracija kraujo plazmoje būna reikšmingai padidėjusi. Todėl šiems pacientams Rivaroxaban Siromed reikia vartoti atsargiai. Rivaroxaban Siromed nerekomenduojama vartoti pacientams, kurių kreatinino klirensas < 15 ml/min. (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo (kreatinino klirensas 30–49 ml/min.) arba sunkus (kreatinino klirensas 15–29 ml/min.) inkstų funkcijos sutrikimas, dozuoti patariama taip, kaip nurodyta toliau: Insulto ir sisteminės embolijos profilaktikai pacientams, kuriems yra su vožtuvų liga nesusijęs prieširdžių virpėjimas, rekomenduojama dozė yra 15 mg vieną kartą per parą (žr. 5.2 skyrių). GVT gydymui, PE gydymui ir pasikartojančios GVT bei PE profilaktikai pacientams pirmąsias tris savaites reikia skirti po 15 mg du kartus per parą. Po to, kai rekomenduojama dozė yra 20 mg vieną kartą per parą, jei manoma, kad paciento kraujavimo rizika yra didesnė už pasikartojančios GVT ir PE riziką, galima apsvarstyti dozės sumažinimą nuo 20 mg iki 15 mg vieną kartą per parą. Rekomendacijos vartoti 15 mg dozę yra paremtos farmakokinetiniu modeliavimu, bet kliniškai toks dozavimas neištirtas (žr. 4.4, 5.1 ir 5.2 skyrius). Kai rekomenduojama dozė yra 10 mg vieną kartą per parą, rekomenduojamos dozės koreguoti nereikia. Pacientams, kuriems yra lengvas inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas 50–80 ml/min.), dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių). Vaikų populiacija Vaikai ir paaugliai, kuriems yra lengvas inkstų funkcijos sutrikimas (glomerulų filtracijos greitis 50–80 ml/min./1,73 m2): remiantis suaugusių pacientų duomenimis ir ribotais pacientų vaikų duomenimis, dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių). Vaikai ir paaugliai, kuriems yra vidutinio sunkumo arba sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (glomerulų filtracijos greitis < 50 ml/min./1,73 m2): Rivaroxaban Siromed vartoti nerekomenduojama, nes nėra klinikinių duomenų (žr. 4.4 skyrių). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Rivaroxaban Siromed draudžiama vartoti pacientams, sergantiems kepenų liga, susijusia su koaguliopatija ir kliniškai reikšmingo kraujavimo rizika, įskaitant ciroze sergančius pacientus (B ir C klasės pagal Child Pugh) (žr. 4.3 ir 5.2 skyrius). Klinikinių duomenų apie vaikus, kurių kepenų funkcija sutrikusi, nėra. Senyviems pacientams Dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių). Kūno svoris Suaugusiesiems dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių). Pacientams vaikams dozė nustatoma pagal kūno svorį. Lytis Dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių). Pacientai, kuriems atliekama kardioversija Rivaroxaban Siromed vartojimas gali būti pradedamas arba tęsiamas pacientams, kuriems gali prireikti atlikti kardioversiją. Atliekant kardioversiją po kontrolinės transezofaginės echokardiogramos (TEE), pacientams, kurie anksčiau nebuvo gydomi antikoaguliantais, gydymas Rivaroxaban Siromed turi būti pradedamas mažiausiai 4 valandas prieš kardioversiją, siekiant užtikrinti tinkamą antikoaguliacinį poveikį (žr. 5.1 ir 5.2 skyrius). Prieš kardioversiją kiekvienam pacientui turi būti gautas patvirtinimas, kad pacientas vartojo Rivaroxaban Siromed, kaip skirta. Pacientams, kuriems yra atliekama kardioversija, sprendimas, ar galima pradėti gydymą vaistiniu preparatu ir kokia turi būti gydymo trukmė, priimamas atsižvelgus į antikoaguliantų vartojimo rekomendacijų gaires. Pacientai, kuriems yra su vožtuvų liga nesusijęs prieširdžių virpėjimas ir atliekama perkutaninė koronarinė intervencija (PKI) su stento įvedimu Patirtis, papildant gydymą P2Y12 inhibitoriumi skiriant sumažintą Rivaroxaban Siromed 15 mg dozę vieną kartą per parą (arba Rivaroxaban Siromed 10 mg dozę vieną kartą per parą pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas 30–49 ml/min.)) pacientams, kuriems yra su vožtuvų liga nesusijęs prieširdžių virpėjimas, reikalingas gydymas geriamaisiais antikoaguliantais ir atliekama PKI su stento įvedimu, tokį gydymą skiriant ne ilgiau kaip 12 mėnesių, yra ribota (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius). Vaikų populiacija Rivaroxaban Siromed saugumas ir veiksmingumas neištirti vaikams nuo 0 iki < 18 metų insulto ir sisteminės embolijos profilaktikos, kai yra su vožtuvų liga nesusijęs prieširdžių virpėjimas, indikacijai. Duomenų nėra. Todėl Rivaroxaban Siromed nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip 18 metų vaikams kitoms indikacijoms nei VTE gydymas ir pasikartojančios VTE profilaktika. Vartojimo metodas Suaugusiesiems Rivaroxaban Siromed skirtas vartoti per burną. Tabletes reikia vartoti valgio metu (žr. 5.2 skyrių). Tablečių smulkinimas Pacientams, kurie negali nuryti visos tabletės, prieš pat vartojimą Rivaroxaban Siromed tabletę galima susmulkinti ir, sumaišius su vandeniu arba obuolių tyre, suvartoti per burną. Pavartojus susmulkintų Rivaroxaban Siromed 15 mg arba 20 mg plėvele dengtų tablečių, reikia nedelsiant pavalgyti. Susmulkintą tabletę galima vartoti ir per skrandžio vamzdelį (žr. 5.2 ir 6.6 skyrius). Vaikai ir paaugliai, sveriantys 30–50 kg Rivaroxaban Siromed skirtas vartoti per burną. Pacientui reikia patarti nuryti tabletę, užsigeriant skysčiu. Tabletę reikia vartoti valgio metu (žr. 5.2 skyrių). Tabletes reikia vartoti maždaug kas 24 valandas. Jei pacientas, pavartojęs dozę, iš karto ją išspjovė arba per 30 minučių išvėmė, reikia skirti naują dozę. Vis dėlto, jei pacientas vėmė praėjus daugiau kaip 30 minučių po dozės vartojimo, jos pakartotinai skirti nereikia ir kitą dozę reikia vartoti kaip numatyta. Tabletės negalima padalyti, norint suvartoti dalį tabletėje esančios dozės. Tablečių smulkinimas Pacientams, kurie negali nuryti visos tabletės, reikia skirti kitokias farmacines formas. Jeigu yra skirtos 15 mg arba 20 mg rivaroksabano dozės ir nėra galimybės nedelsiant įsigyti geriamąją suspensiją, tokią dozę galima skirti prieš pat vartojimą susmulkinus 15 mg arba 20 mg tabletę, ją sumaišant su vandeniu arba obuolių tyre ir suvartojant per burną. Susmulkintą tabletę galima vartoti per nazogastrinį arba skrandžio maitinimo vamzdelį (žr. 5.2 ir 6.6 skyrius).

Gydymo laikotarpiu rekomenduojamas klinikinis stebėjimas, paremtas gydymo antikoaguliantais praktika. Kraujavimo rizika Kaip ir gydant kitais antikoaguliantais, Rivaroxaban Siromed vartojančius pacientus reikia atidžiai stebėti dėl kraujavimo požymių. Esant padidėjusios kraujavimo rizikos būklėms, šį vaistinį preparatą rekomenduojama vartoti atsargiai. Jei pasireiškia sunkus kraujavimas, Rivaroxaban Siromed vartojimą reikia nutraukti (žr. 4.9 skyrių). Vaistininkai turi užtikrinti, kad kiekvieno Rivaroxaban Siromed įsigijimo metu pacientui būtų duota paciento budrumo kortelė ir paaiškintas jos tikslas. Klinikinių tyrimų metu gleivinės kraujavimai (t. y. iš nosies, dantenų, virškinimo trakto, lytinių organų ir šlapimo takų, įskaitant nenormalų kraujavimą iš makšties arba sustiprėjusį menstruacinį kraujavimą) ir anemija dažniau buvo pastebėti taikant ilgalaikį gydymą rivaroksabanu, palyginti su gydymu VKA. Taigi, papildant adekvatų klinikinį stebėjimą, slaptam kraujavimui nustatyti ir klinikinei akivaizdaus kraujavimo reikšmei įvertinti gali būti naudingi ir hemoglobino / hematokrito laboratoriniai tyrimai, kurie laikomi tam tinkamais. Keliems pacientų pogrupiams, kaip nurodyta toliau, yra padidėjusi kraujavimo rizika. Pradėjus gydymą, šiuos pacientus reikia atidžiai stebėti dėl kraujavimo komplikacijų požymių bei simptomų ir anemijos (žr. 4.8 skyrių). Esant bet kokiam nepaaiškinamam hemoglobino rodmens sumažėjimui ar kraujospūdžio kritimui reikia ieškoti kraujavimo vietos. Nors gydymas rivaroksabanu nereikalauja įprastinio ekspozicijos stebėjimo, išimtiniais atvejais, kai, žinant rivaroksabano ekspoziciją, būtų lengviau priimti klinikinį sprendimą, pvz., perdozavus arba skubios chirurginės operacijos atveju, gali būti naudinga išmatuoti rivaroksabano koncentraciją kalibruota kiekybine anti-Xa faktoriaus analize (žr. 5.1 ir 5.2 skyrius). Vaikų populiacija Vaikų, kurie serga galvos smegenų venos ir sinuso tromboze ir kuriems yra centrinės nervų sistemos (CNS) infekcija, gydymo šiuo vaistiniu preparatu duomenys yra riboti (žr. 5.1 skyrių). Kraujavimo rizika turi būti atidžiai įvertinta prieš gydymą rivaroksabanu ir gydymo metu. Sutrikusi inkstų funkcija Suaugusiems pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas < 30 ml/min.), rivaroksabano koncentracija kraujo plazmoje gali būti reikšmingai padidėjusi (vidutiniškai 1,6 karto) ir tai gali lemti kraujavimo rizikos padidėjimą. Pacientams, kurių kreatinino klirensas yra 15–29 ml/min., Rivaroxaban Siromed reikia vartoti atsargiai. Šio vaistinio preparato nerekomenduojama vartoti pacientams, kurių kreatinino klirensas yra < 15 ml/min. (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius). Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, kartu skiriant kitų vaistinių preparatų, kurie padidina rivaroksabano koncentraciją kraujo plazmoje, Rivaroxaban Siromed reikia vartoti atsargiai (žr. 4.5 skyrių). Rivaroxaban Siromed nerekomenduojama vartoti vaikams ir paaugliams, kuriems yra vidutinio sunkumo arba sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (glomerulų filtracijos greitis < 50 ml/min./1,73 m2), nes nėra klinikinių duomenų. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais Rivaroxaban Siromed nerekomenduojama skirti pacientams, kuriems taikomas sisteminis gydymas azolo grupės priešgrybeliniais vaistiniais preparatais (pvz., ketokonazolu, itrakonazolu, vorikonazolu ir pozakonazolu) arba ŽIV proteazės inhibitoriais (pvz., ritonaviru). Šios veikliosios medžiagos yra stiprūs CYP3A4 ir P-glikoproteino (P-gp) inhibitoriai ir dėl to gali padidinti rivaroksabano koncentraciją kraujo plazmoje iki kliniškai reikšmingo laipsnio (vidutiniškai 2,6 karto), kas gali lemti kraujavimo rizikos padidėjimą. Klinikinių duomenų apie vaikus, kuriems tuo pačiu metu taikomas gydymas sisteminio poveikio stipriais CYP 3A4 ir P-gp inhibitoriais, nėra (žr. 4.5 skyrių). Turi būti imamasi atsargumo priemonių, jeigu pacientai tuo pat metu yra gydomi hemostazę veikiančiais vaistiniais preparatais, pvz., nesteroidiniais vaistiniais preparatais nuo uždegimo (NVPNU), acetilsalicilo rūgštimi ir trombocitų agregacijos inhibitoriais arba selektyviais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI) ir serotonino-norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriais (SNRI). Pacientams, kuriems yra opinės virškinimo trakto ligos rizika, gali būti apsvarstytas atitinkamas profilaktinis gydymas (žr. 4.5 skyrių). Kiti kraujavimo rizikos veiksniai Kaip ir kiti antitromboziniai vaistiniai preparatai, rivaroksabanas nerekomenduojamas pacientams, kuriems padidėjusi kraujavimo rizika, pvz., yra: įgimtų ar įgytų kraujavimo sutrikimų; nekontroliuojama sunki arterinė hipertenzija; kitos virškinimo trakto ligos be aktyvaus išopėjimo, potencialiai galinčios sukelti kraujavimo komplikacijas (pvz., uždegiminė žarnyno liga, ezofagitas, gastritas ir gastroezofaginio refliukso liga); kraujagyslinė retinopatija; bronchektazė arba buvęs kraujavimas iš plaučių. Vėžiu sergantys pacientai Pacientams, sergantiems piktybine liga, tuo pačiu metu gali būti didesnė kraujavimo ir trombozės rizika. Pacientams, sergantiems aktyviu vėžiu, turi būti įvertinta individuali antitrombozinio gydymo nauda ir kraujavimo rizika, priklausomai nuo naviko lokalizacijos, priešvėžinio gydymo ir ligos stadijos. Virškinimo arba urogenitalinio trakto navikai buvo susiję su padidėjusia kraujavimo rizika gydant rivaroksabanu. Pacientams, kurie serga piktybiniais navikais ir kurių kraujavimo rizika yra didelė, rivaroksabano vartoti draudžiama (žr. 4.3 skyrių). Pacientai, kuriems yra protezuoti širdies vožtuvai Pacientams, kuriems neseniai atliktas transkateterinis aortos vožtuvo pakeitimas (TAVP), rivaroksabanas trombų susidarymo profilaktikai neturi būti vartojamas. Rivaroxaban Siromed saugumas ir veiksmingumas pacientams, kuriems yra protezuoti širdies vožtuvai, neištirti; todėl nėra duomenų, patvirtinančių, kad rivaroksabanas šiems pacientams užtikrina pakankamą antikoaguliacinį poveikį. Gydymas Rivaroxaban Siromed šiems pacientams nerekomenduojamas. Antifosfolipidiniu sindromu sergantys pacientai Tiesioginio poveikio geriamieji antikoaguliantai (TPGA), įskaitant rivaroksabaną, nerekomenduojami antifosfolipidiniu sindromu sergantiems pacientams, kuriems praeityje buvo nustatyta trombozė. Taikant gydymą TPGA, visų pirma tiems pacientams, kuriems nustatyti trijų pogrupių antifosfolipidiniai antikūnai (vilkligės antikoaguliantai, antikardiolipino antikūnai ir anti-beta 2-glikoproteino I antikūnai), trombozės reiškiniai gali pasikartoti dažniau, nei taikant gydymą vitamino K antagonistais. Pacientai, kurie serga su vožtuvų liga nesusijusiu prieširdžių virpėjimu, kuriems atliekama perkutaninė koronarinė intervencija (PKI) su stento įvedimu Klinikiniai duomenys gauti atlikus intervencinį tyrimą, kurio pagrindinis tikslas buvo įvertinti saugumą pacientams, kurie serga su vožtuvų liga nesusijusiu prieširdžių virpėjimu ir kuriems atliekama PKI su stento įvedimu. Duomenų apie veiksmingumą šiai populiacijai yra nedaug (žr. 4.2 ir 5.1 skyrius). Duomenų apie pacientus, praeityje patyrusius insultą ir (arba) praeinantį smegenų išemijos priepuolį (PSIP), nėra. PE sergantys pacientai, kurių hemodinamika yra nestabili, ir pacientai, kuriems būtina trombolizė arba plaučių embolektomija Gydant plaučių embolija sergančius pacientus, kurių hemodinamika yra nestabili arba kuriems gali būti taikoma trombolizė ar plaučių embolektomija, Rivaroxaban Siromed, kaip alternatyvus vaistinis preparatas nefrakcionuotam heparinui, nerekomenduojamas, nes Rivaroxaban Siromed veiksmingumas ir saugumas šiomis klinikinėmis aplinkybėmis neištirti. Spinalinė / epidurinė anestezija arba punkcija Taikant neuroaksialinę anesteziją (spinalinę / epidurinę anesteziją) arba atliekant spinalinę / epidurinę punkciją pacientams, gydomiems antitromboziniais vaistiniais preparatais tromboembolinių komplikacijų profilaktikai, yra rizika, kad formuosis epidurinė ar spinalinė hematoma, kuri gali sukelti ilgalaikį arba nuolatinį paralyžių. Šių reiškinių rizika gali būti padidėjusi po operacijos naudojant įstatytus epidurinius kateterius arba kartu vartojant hemostazę veikiančių vaistinių preparatų. Rizika taip pat gali didėti trauminės ar pakartotinos epidurinės ar spinalinės punkcijos atveju. Pacientai turi būti dažnai stebimi dėl neurologinių sutrikimų požymių ir simptomų (pvz., kojų tirpimo ar silpnumo, žarnyno ar šlapimo pūslės disfunkcijos). Jei pastebima neurologinių sutrikimų, būtina skubi diagnostika ir gydymas. Prieš neuroaksialinę intervenciją gydytojai turi įvertinti galimos naudos ir rizikos santykį pacientams, kuriems skirta antikoaguliantų, arba pacientams, kuriems turi būti skiriama antikoaguliantų trombozės profilaktikai. Klinikinės patirties, vartojant 15 mg rivaroksabano dozę, šiose situacijose nėra. Siekiant sumažinti galimą kraujavimo riziką, susijusią su rivaroksabano vartojimu taikant neuroaksialinę (spinalinę / epidurinę) anesteziją arba atliekant spinalinę punkciją, reikia atsižvelgti į rivaroksabano farmakokinetines savybes. Epidurinio kateterio įvedimą arba pašalinimą ar juosmeninę punkciją geriausia atlikti, kai rivaroksabano antikoaguliacinis poveikis yra įvertintas kaip mažas. Vis dėlto tikslus laikotarpis, per kurį pasiekiamas pakankamai mažas antikoaguliacinis poveikis kiekvienam pacientui, nėra žinomas ir jį reikia įvertinti atsižvelgiant į tai, kiek skubi yra diagnostinė procedūra. Remiantis bendromis farmakokinetinėmis savybėmis, norint ištraukti epidurinį kateterį, po paskutinio rivaroksabano pavartojimo turi praeiti laikotarpis, atitinkantis mažiausiai 2 pusinės eliminacijos laikus, t. y. 18 valandų jauniems suaugusiems pacientams ir 26 valandos senyviems pacientams (žr. 5.2 skyrių). Išėmus kateterį turi praeiti bent 6 valandos iki kitos rivaroksabano dozės vartojimo. Jei įvyksta trauminė punkcija, rivaroksabano vartojimas yra atidėtas 24 valandoms. Rivaroxaban Siromed vartojantiems vaikams duomenų apie neuroaksialinio kateterio įvedimo arba pašalinimo laiką nėra. Tokiais atvejais reikia nutraukti rivaroksabano vartojimą ir apsvarstyti gydymo trumpo veikimo parenteriniu antikoaguliantu poreikį. Dozavimo rekomendacijos prieš invazines procedūras ir chirurgines intervencijas bei po jų Jeigu reikia atlikti invazinę procedūrą arba chirurginę intervenciją, Rivaroxaban Siromed 15 mg vartojimą reikia nutraukti likus mažiausiai 24 valandoms iki intervencijos, jeigu galima ir remiantis klinikiniu gydytojo sprendimu. Jeigu procedūros negalima atidėti, reikia įvertinti padidėjusios kraujavimo rizikos ir intervencijos skubumo santykį. Po invazinės procedūros ar chirurginės intervencijos kaip įmanoma greičiau reikia vėl pradėti vartoti Rivaroxaban Siromed, jei gydantis gydytojas mano, kad klinikinė situacija leidžia tai padaryti ir buvo atlikta adekvati hemostazė (žr. 5.2 skyrių). Senyvi pacientai Vyresnis amžius gali didinti kraujavimo riziką (žr. 5.2 skyrių). Dermatologinės reakcijos Stebėjimo po vaistinio preparato pateikimo į rinką metu buvo pranešta apie sunkias su rivaroksabano vartojimu susijusias odos reakcijas, įskaitant Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromą / toksinę epidermio nekrolizę bei vaistinio preparato sukelto išbėrimo su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (DRESS, angl. drug reaction with eosinophilia and systemic symptoms) sindromą (žr. 4.8 skyrių). Pacientams didžiausia šių reakcijų pasireiškimo rizika yra gydymo pradžioje: daugeliu atvejų nepageidaujamos reakcijos pradžia pasireiškia pirmomis gydymo savaitėmis. Pirmą kartą atsiradus sunkiam odos išbėrimui (pvz., plintančiam, intensyviam ir (arba) pūslėms) arba bet kokiam kitam padidėjusio jautrumo požymiui, susijusiam su gleivinės pažeidimu, rivaroksabano vartojimas turi būti nutrauktas. Pagalbinės medžiagos Rivaroxaban Siromed sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Šio vaistinio preparato plėvele dengtoje tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Saugumo duomenų santrauka Rivaroksabano saugumas buvo vertinamas trylikoje pagrindinių III fazės tyrimų (žr. 1 lentelę). Iš viso rivaroksabano vartojo 69 608 suaugę pacientai devyniolikoje III fazės tyrimų ir 488 vaikai dviejuose II fazės tyrimuose bei dviejuose III fazės tyrimuose. 1 lentelė. Tirtų pacientų skaičius, bendra paros dozė ir ilgiausia gydymo trukmė III fazės tyrimuose su suaugusiaisiais ir vaikais Indikacija | Pacientų skaičius* | Bendra paros dozė | Ilgiausia gydymo trukmė VTE profilaktika suaugusiems pacientams, kuriems atliekama planinė klubo arba kelio sąnario pakeitimo operacija | 6 097 | 10 mg | 39 dienos VTE profilaktika vidaus ligomis sergantiems pacientams | 3 997 | 10 mg | 39 dienos Giliųjų venų trombozės (GVT), plaučių embolijos (PE) gydymas ir pasikartojimo profilaktika | 6 790 | 1–21 diena: 30 mg 22 diena ir vėliau: 20 mg Ne anksčiau kaip po 6 mėnesių: 10 mg arba 20 mg | 21 mėnuo VTE gydymas ir pasikartojančios VTE profilaktika išnešiotiems naujagimiams ir jaunesniems kaip 18 metų vaikams, pradėjus standartinį gydymą antikoaguliantais | 329 | Pagal kūno svorį parenkama dozė, siekiant panašios ekspozicijos kaip ir suaugusiesiems, vieną kartą per parą vartojantiems 20 mg rivaroksabano nuo GVT | 12 mėnesių Insulto ir sisteminės embolijos profilaktika pacientams, kuriems yra su vožtuvų liga nesusijęs prieširdžių virpėjimas | 7 750 | 20 mg | 41 mėnuo Aterotrombozinių reiškinių profilaktika pacientams, patyrusiems ūminį koronarinį sindromą (ŪKS) | 10 225 | Atitinkamai 5 mg arba 10 mg, kartu vartojant arba acetilsalicilo rūgšties, arba acetilsalicilo rūgšties ir klopidogrelio, arba tiklopidino | 31 mėnuo Aterotrombozinių reiškinių profilaktika pacientams, sergantiems vainikinių arterijų liga (VAL) / periferinių arterijų liga (PAL) | 18 244 | 5 mg, kartu vartojant acetilsalicilo rūgšties, arba 10 mg monoterapijos atveju | 47 mėnesiai Aterotrombozinių reiškinių profilaktika pacientams, sergantiems vainikinių arterijų liga (VAL) / periferinių arterijų liga (PAL) | 3 256** | 5 mg, kartu vartojant acetilsalicilo rūgšties | 42 mėnesiai * Pacientai, suvartoję mažiausiai vieną rivaroksabano dozę. ** Tyrimo VOYAGER PAD duomenys. Rivaroksabano vartojantiems pacientams dažniausiai pranešta nepageidaujama reakcija buvo kraujavimas (žr. 4.4 skyrių ir toliau pateiktą poskyrį „Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas“) (2 lentelė). Kraujavimas, apie kurį pranešta dažniausiai, buvo kraujavimas iš nosies (4,5 %) ir kraujavimas iš virškinimo trakto (3,8 %). 2 lentelė. Kraujavimo* ir anemijos reiškinių dažnis rivaroksabano vartojusiems pacientams, dalyvavusiems užbaigtuose suaugusiųjų ir vaikų III fazės tyrimuose Indikacija | Bet koks kraujavimas | Anemija Venų tromboembolijos (VTE) profilaktika suaugusiems pacientams, kuriems atliekamos planinės klubo arba kelio sąnario pakeitimo operacijos | 6,8 % pacientų | 5,9 % pacientų VTE profilaktika vidaus ligomis sergantiems pacientams | 12,6 % pacientų | 2,1 % pacientų GVT, PE gydymas ir pasikartojimo profilaktika | 23 % pacientų | 1,6 % pacientų VTE gydymas ir pasikartojančios VTE profilaktika išnešiotiems naujagimiams ir jaunesniems kaip 18 metų vaikams, pradėjus standartinį gydymą antikoaguliantais | 39,5 % pacientų | 4,6 % pacientų Insulto ir sisteminės embolijos profilaktika pacientams, kuriems yra su vožtuvų liga nesusijęs prieširdžių virpėjimas | 28 atvejai 100 paciento metų | 2,5 atvejo 100 paciento metų Aterotrombozinių reiškinių profilaktika pacientams, patyrusiems ŪKS | 22 atvejai 100 paciento metų | 1,4 atvejo 100 paciento metų Aterotrombozinių reiškinių profilaktika pacientams, sergantiems VAL / PAL | 6,7 atvejo 100 paciento metų | 0,15 atvejo 100 paciento metų** Aterotrombozinių reiškinių profilaktika pacientams, sergantiems VAL / PAL | 8,38 atvejo 100 paciento metų# | 0,74 atvejo 100 paciento metų*** # * Surinkti duomenys apie visus kraujavimo reiškinius, nustatytus visų rivaroksabano tyrimų metu, apie šiuos reiškinius pranešta ir jie įvertinti. ** Tyrimo COMPASS metu nustatytas mažas anemijos dažnis, nes buvo taikomas selektyvus duomenų apie nepageidaujamus reiškinius rinkimo metodas. *** Buvo taikomas selektyvus duomenų apie nepageidaujamus reiškinius rinkimo metodas. # Tyrimo VOYAGER PAD duomenys. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Rivaroxaban Siromed vartojimo metu suaugusiesiems ir vaikams nustatytas nepageidaujamų reakcijų dažnis apibendrintas pagal organų sistemų klases (taikant MedDRA klasifikaciją) ir dažnį toliau pateiktoje 3 lentelėje. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). 3 lentelė. Visos nepageidaujamos reakcijos, kurios nustatytos suaugusiems pacientams III fazės klinikiniuose tyrimuose arba vaistiniam preparatui esant rinkoje* ir vaikams dviejuose II fazės tyrimuose bei dviejuose III fazės tyrimuose Dažnas | Nedažnas | Retas | Labai retas | Dažnis nežinomas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Anemija (įskaitant atitinkamus laboratorinius parametrus) | Trombocitozė (įskaitant padidėjusį trombocitų skaičių)A, trombocitopenija | | | Imuninės sistemos sutrikimai | Imuninės sistemos sutrikimai | Imuninės sistemos sutrikimai | Imuninės sistemos sutrikimai | Imuninės sistemos sutrikimai | Alerginė reakcija, alerginis dermatitas, angioneurozinė edema ir alerginė edema | | Anafilaksinės reakcijos, įskaitant anafilaksinį šoką | Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai Svaigulys, galvos skausmas | Intracerebrinis ir intrakranijinis kraujavimas, apalpimas | | | Akių sutrikimai | Akių sutrikimai | Akių sutrikimai | Akių sutrikimai | Akių sutrikimai Akies kraujavimas (įskaitant junginės kraujavimą) | | | | Širdies sutrikimai | Širdies sutrikimai | Širdies sutrikimai | Širdies sutrikimai | Širdies sutrikimai | Tachikardija | | | Kraujagyslių sutrikimai | Kraujagyslių sutrikimai | Kraujagyslių sutrikimai | Kraujagyslių sutrikimai | Kraujagyslių sutrikimai Hipotenzija, hematoma | | | | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai Kraujavimas iš nosies, atsikosėjimas krauju | | | Eozinofilinė pneumonija | Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai Kraujavimas iš dantenų, kraujavimas iš virškinimo trakto (įskaitant kraujavimą iš tiesiosios žarnos), virškinimo trakto ir pilvo skausmas, dispepsija, pykinimas, vidurių užkietėjimasA, viduriavimas, vėmimasA | Burnos džiūvimas | | | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Padidėjęs transaminazių aktyvumas | Kepenų funkcijos sutrikimas, padidėjęs bilirubino kiekis, padidėjęs šarminės fosfatazės aktyvumas kraujyjeA, padidėjęs gamaglutamiltransferazės (GGT) aktyvumasA | Gelta, padidėjęs konjuguoto bilirubino kiekis (kartu gali padidėti arba nepadidėti alaninaminotransferazės (ALT) aktyvumas), cholestazė, hepatitas (įskaitant kepenų ląstelių pažeidimą) | | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos ir poodinio audinio sutrikimai Niežėjimas (įskaitant nedažnus generalizuoto niežėjimo atvejus), išbėrimas, ekchimozė, kraujavimas į odą ir po oda | Dilgėlinė | | Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas / toksinė epidermio nekrolizė, DRESS sindromas | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai Galūnių skausmasA | Hemartrozė | Kraujavimas į raumenis | | Kraujavimo sukeltas suspaudimo sindromas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai Kraujavimas iš urogenitalinio trakto (įskaitant hematuriją ir menoragijąB), inkstų funkcijos sutrikimas (įskaitant padidėjusį kreatinino kiekį kraujyje, padidėjusį šlapalo kiekį kraujyje)A | | | | Inkstų nepakankamumas / ūminis inkstų nepakankamumas dėl kraujavimo, kurio pakanka hipoperfuzijai sukelti, su antikoaguliantais susijusi nefropatija Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai KarščiavimasA, periferinė edema, sumažėjusi bendroji jėga ir energija (įskaitant nuovargį ir asteniją) | Bloga savijauta (įskaitant negalavimą) | Lokali edemaA | | Tyrimai | Tyrimai | Tyrimai | Tyrimai | Tyrimai | Padidėjęs laktatdehidrogenazės (LDH) aktyvumasA, padidėjęs lipazės aktyvumasA, padidėjęs amilazės aktyvumasA | | | Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos Kraujavimas po procedūros (įskaitant pooperacinę anemiją ir kraujavimą iš žaizdos), kontūzija, sekrecija iš žaizdosA | | Kraujagyslių pseudoaneurizmaC | | A: pastebėta taikant VTE profilaktiką suaugusiems pacientams, atliekant planines klubo arba kelio sąnario pakeitimo operacijas. B: pastebėtas kaip labai dažnas nepageidaujamas poveikis, gydant GVT, PE ir taikant šių sutrikimų pasikartojimo profilaktiką jaunesnėms nei 55 metų moterims. C: pastebėtas kaip nedažnas nepageidaujamas poveikis, taikant aterotrombozinių reiškinių profilaktiką pacientams, patyrusiems ŪKS (po perkutaninės koronarinės intervencijos). * Pasirinktų III fazės tyrimų metu buvo taikomas iš anksto numatytas selektyvus duomenų apie nepageidaujamus reiškinius rinkimo metodas. Remiantis šių tyrimų analize, nepageidaujamų reakcijų dažnis nepadidėjo ir nebuvo nustatyta nė vienos naujos nepageidaujamos reakcijos. Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Dėl farmakologinio veikimo mechanizmo Rivaroxaban Siromed vartojimas gali būti susijęs su padidėjusia slapto ar akivaizdaus kraujavimo rizika iš bet kurio audinio ar organo, todėl gali pasireikšti pohemoraginė anemija. Požymiai, simptomai ir sunkumas (įskaitant mirties atvejus) būna skirtingi ir priklauso nuo vietos ir kraujavimo ir (arba) anemijos intensyvumo laipsnio (žr. 4.9 skyriaus poskyrį „Kraujavimo gydymas“). Klinikinių tyrimų metu kraujavimas iš gleivinės (t. y. iš nosies, dantenų, virškinimo trakto, urogenitalinės sistemos, įskaitant nenormalų kraujavimą iš makšties arba sustiprėjusį menstruacinį kraujavimą) ir anemija dažniau buvo pastebėti taikant ilgalaikį gydymą rivaroksabanu, palyginti su gydymu VKA. Taigi, papildant atitinkamą klinikinį stebėjimą, slaptam kraujavimui nustatyti ir klinikinei akivaizdaus kraujavimo reikšmei įvertinti gali būti naudingi ir hemoglobino ir (arba) hematokrito rodmenų laboratoriniai tyrimai, kurie laikomi tam tinkamais. Kraujavimo rizika gali būti padidėjusi tam tikroms pacientų grupėms, pvz., tiems pacientams, kurie serga nekontroliuojama sunkia arterine hipertenzija ir (arba) tuo pat metu yra gydomi kitais vaistiniais preparatais, kurie veikia hemostazę (žr. 4.4 skyriaus poskyrį „Kraujavimo rizika“). Menstruacinis kraujavimas gali būti intensyvesnis ir (arba) trukti ilgiau. Hemoraginės komplikacijos gali pasireikšti silpnumu, blyškumu, svaiguliu, galvos skausmu ar neaiškios priežasties sukeltu tinimu, dusuliu ir neaiškios priežasties sukeltu šoku. Kai kuriais atvejais, kaip anemijos pasekmė, stebėti širdies išemijos simptomai, pvz., krūtinės skausmas arba krūtinės angina. Pranešta apie žinomas antrines sunkaus kraujavimo komplikacijas, pvz., suspaudimo sindromą ir inkstų nepakankamumą dėl hipoperfuzijos ar su antikoaguliantais susijusią nefropatiją vartojant rivaroksabano. Todėl reikia apsvarstyti kraujavimo galimybę, įvertinant bet kokiais antikoaguliantais gydomo paciento būklę. Vaikų populiacija VTE gydymas ir VTE pasikartojimo profilaktika Saugumo vertinimas vaikams ir paaugliams yra pagrįstas saugumo duomenimis, gautais atlikus du II fazės ir vieną III fazės atvirus, veikliuoju vaistiniu preparatu kontroliuotus tyrimus su vaikais, kurių amžius buvo nuo gimimo iki mažiau kaip 18 metų. Rivaroksabano ir palyginamojo vaistinio preparato saugumo duomenys įvairiose vaikų amžiaus grupėse apskritai buvo panašūs. Apskritai 412 vaikų ir paauglių, gydytų rivaroksabanu, saugumo duomenys buvo panašūs į suaugusiųjų populiacijoje gautus duomenis ir nuoseklūs skirtinguose amžiaus pogrupiuose, nors vertinimo galimybė buvo ribota dėl nedidelio pacientų skaičiaus. Vaikams, palyginti su suaugusiais pacientais, dažniau praneštas galvos skausmas (labai dažnas, 16,7 %), karščiavimas (labai dažnas, 11,7 %), kraujavimas iš nosies (labai dažnas, 11,2 %), vėmimas (labai dažnas, 10,7 %), tachikardija (dažnas, 1,5 %), padidėjęs bilirubino kiekis (dažnas, 1,5 %) ir padidėjęs konjuguoto bilirubino kiekis (nedažnas, 0,7 %). Panašiai kaip ir suaugusių populiacijoje, 6,6 % (dažnas) paauglių merginų po menarchės pasireiškė menoragija. Kaip ir suaugusių populiacijoje po vaistinio preparato pateikimo į rinką, su vaikais atliktų klinikinių tyrimų metu buvo dažnai (4,6 %) nustatyta trombocitopenija. Vaikams pasireiškusios nepageidaujamos reakcijos į vaistinį preparatą daugiausiai buvo lengvos ir vidutinio sunkumo. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.