Roxiper

Susijusios su sudedamąja dalimi rozuvastatinu: Padidėjęs jautrumas rozuvastatinui. Aktyvi kepenų liga, įskaitant dėl neaiškios priežasties sukeltą nuolatinį transaminazių aktyvumo kraujo serume padidėjimą arba bet kokį transaminazės aktyvumo kraujo serume padidėjimą, kai viršutinė normos riba (VNR) viršijama daugiau kaip 3 kartus. Miopatija. Vartojimas kartu su sofosbuviro/velpatasviro/voksilapreviro deriniu (žr. 4.5 skyrių). Tuo pat metu gydoma ciklosporinu. Pacientė yra nėščia, maitina krūtimi arba yra vaisingo amžiaus ir nenaudoja tinkamų kontracepcijos priemonių. Susijusios su sudedamąja dalimi perindopriliu: Padidėjęs jautrumas perindopriliui arba bet kuriam kitam angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriui. Buvusi angioneurozinė edema (Kvinkės edema), susijusi su ankstesniu gydymu AKF inhibitoriais (žr. 4.4 skyrių). Įgimta ar idiopatinė angioneurozinė edema. Antras ir trečias nėštumo trimestrai (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius). Pacientams, kurie serga cukriniu diabetu arba kurių inkstų funkcija sutrikusi (GFG < 60 ml/min./1,73 m2), Roxiper negalima vartoti kartu su preparatais, kurių sudėtyje yra aliskireno (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius). Vartojimas kartu su sakubitrilo ir valsartano deriniu. Roxiper galima pradėti vartoti tik praėjus bent 36 valandoms po paskutinės sakubitrilo ir valsartano derinio dozės. (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius). Ekstrakorporaliniai gydymo metodai, lemiantys kraujo kontaktą su neigiamo krūvio paviršiais (žr. 4.5 skyrių) Žymi abipusė inkstų arterijų stenozė arba vienintelio veikiančio inksto arterijos stenozė (žr. 4.4 skyrių). Susijusios su sudedamąja dalimi indapamidu: Padidėjęs jautrumas indapamidui arba bet kuriam kitam sulfonamidui. Hepatinė encefalopatija. Sunkus kepenų funkcijos sutrikimas. Hipokalemija. Susijusios su Roxiper: Visos išvardytos kontraindikacijos, susijusios su kiekviena sudedamąja dalimi, galioja ir Roxiper. Padidėjęs jautrumas bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai. Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min.). Vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (klirensas yra 30 – 60 ml/min.) (tinka Roxiper 10 mg/8 mg/2,5 mg ir 20 mg/8 mg/2,5 mg dozėms). Kadangi trūksta gydymo patirties, Roxiper negali vartoti: dializėmis gydomi pacientai; pacientai, sergantys negydytu dekompensuotu širdies nepakankamumu.

Dozavimas Rekomenduojama Roxiper dozė yra viena tabletė per parą, ją geriausia išgerti ryte prieš valgį. Fiksuotos dozės derinys netinka pradiniam gydymui. Prieš keičiant gydymą į Roxiper paciento būklė turi būti kontroliuojama stabiliomis tuo metu vartojamų atskirų komponentų dozėmis. Roxiper dozė turi būti paremta atskirų derinio komponentų dozėmis, vartotomis keitimo metu. Jei dėl bet kokios priežasties (pvz., naujai diagnozuotos susijusios ligos, paciento būklės pokyčio ar vaistinių preparatų sąveikos) reikia keisti bet kokios fiksuotos dozės derinyje esančios veikliosios medžiagos dozę, dozei nustatyti reikia vėl pradėti vartoti atskirus komponentus. Senyviems pacientams Senyvus pacientus galima pradėti gydyti tik įvertinus inkstų funkciją ir kraujospūdžio reakciją. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Jeigu yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min.), gydymas draudžiamas. Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas yra 30 – 60 ml/min.), Roxiper 10 mg/8 mg/2,5 mg ir 20 mg/8 mg/2,5 mg vartoti draudžiama. Roxiper netinka vartoti pacientams, kurių kreatinino klirensas yra mažesnis kaip 60 ml/min. Tokiems pacientams dozę rekomenduojama parinkti vartojant atskirus komponentus (žr. 4.4 skyrių). Tokiems pacientams, be įprastinio medicininio stebėjimo, būtina dažnai tirti kreatinino ir kalio kiekį kraujyje. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Jeigu yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, Roxiper vartoti draudžiama. Roxiper negalima vartoti pacientams, sergantiems aktyvia kepenų liga (žr. 4.3 skyrių). Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, dozės koreguoti nereikia. Rozuvastatino sisteminė ekspozicija tiriamųjų, kurių įvertinimas pagal Child-Pugh skalę buvo 7 ar mažiau, organizme nepadidėjo. Vis dėlto sisteminė ekspozicija padidėjo tiriamųjų, kurių įvertinimas pagal Child-Pugh skalę buvo 8 ar 9, organizme (žr. 5.2 skyrių). Tokiems pacientams reikia apsvarstyti inkstų funkcijos ištyrimo reikalingumą (žr. 4.4 skyrių). Tiriamųjų, kurių įvertinimas yra daugiau kaip 9 balai pagal Child-Pugh skalę, gydymo patirties nėra. Rasė Azijiečių organizme nustatyta didesnė sisteminė ekspozicija (žr. 4.3, 4.4 ir 5.2 skyrius). Genetinis polimorfizmas Yra žinomos specifinės genetinio polimorfizmo rūšys, kurios gali sukelti rozuvastatino ekspozicijos padidėjimą (žr. 5.2 skyrių). Pacientams, kuriems buvo nustatytos tokios specifinės polimorfizmo rūšys, rekomenduojama skirti vartoti mažesnę rozuvastatino paros dozę. Kartu vartojami vaistiniai preparatai Rozuvastatinas yra įvairių pernašos baltymų (pvz., OATP1B1 ir BCRP) substratas. Miopatijos (įskaitant rabdiomiolizę) rizika padidėja, kai rozuvastatinas yra vartojamas kartu su tam tikrais vaistiniais preparatais, kurie dėl sąveikos su šiais pernašos baltymais (pvz., ciklosporinu ir tam tikrais proteazės inhibitoriais, įskaitant ritonaviro derinį su atazanaviru, lopinaviru ir (arba) tipranaviru; žr. 4.4 ir 4.5 skyrius) gali padidinti rozuvastatino koncentraciją kraujo plazmoje. Jei įmanoma, reikia apsvarstyti alternatyvių vaistinių preparatų vartojimą ir, jei reikia, būtina apsvarstyti laikiną gydymo rozuvastatinu sustabdymą. Tais atvejais, kai minėtų vaistinių preparatų vartojimo kartu su rozuvastatinu išvengti neįmanoma, būtina atidžiai įvertinti tokio kombinuotojo gydymo rizikos ir naudos santykį bei rozuvastatino dozės koregavimo reikalingumą (žr. 4.5 skyrių). Vaikų populiacija Vaikų ir paauglių Roxiper gydyti negalima, kadangi tokių pacientų gydymo Roxiper veiksmingumas ir toleravimas nenustatytas. Vartojimo metodas Vartoti per burną.

Litis Paprastai ličio preparatų nerekomenduojama vartoti kartu su kombinuotu perindoprilio ir indapamido preparatu (žr. 4.5 skyrių). Neutropenija, agranulocitozė, trombocitopenija, anemija Kai kuriems AKF inhibitoriais gydomiems pacientams pasireiškė neutropenija, agranulocitozė, trombocitopenija ir anemija. Jeigu inkstų funkcija normali ir nėra kitokių rizikos veiksnių, neutropenija atsiranda retai. Pacientus, kuriems yra kolageno (kraujagyslių) liga, kurie gydomi imuninę sistemą slopinančiais vaistiniais preparatais, kurie vartoja alopurinolio ar prokainamido, arba kuriems yra keli minėti rizikos veiksniai (ypač tuo atveju, jeigu prieš gydymą jau buvo sutrikusi inkstų funkcija), perindopriliu reikia gydyti itin atsargiai. Kai kuriems iš minėtų pacientų gydymo metu pasireiškė sunki infekcinė liga, kurios intensyvus gydymas antibiotikais keliais atvejais buvo neveiksmingas. Tokius pacientus gydant perindopriliu, reikia periodiškai tirti leukocitų kiekį kraujyje ir pacientus įspėti, kad atsiradus bet kokių infekcijos požymių, pvz., gerklės skausmui ar karščiavimui, informuotų gydytoją. (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius). Renovaskulinė hipertenzija Kai pacientai, sergantys žymia abipuse inkstų arterijų stenoze arba vienintelio veikiančio inksto arterijos stenoze gydomi AKF inhibitoriais, padidėja hipotenzijos ir inkstų funkcijos nepakankamumo rizika (žr. 4.3 skyrių). Gydymas diuretikais gali būti svarbus veiksnys. Inkstų funkcijos praradimas gali pasireikšti tik nedideliais kreatinino kiekio serume pokyčiais net pacientams, sergantiems vienpusine inkstų arterijos stenoze. Padidėjęs jautrumas, angioneurozinė edema Kai kuriems pacientams, gydytiems angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais, įskaitant perindoprilį, retais atvejais atsirado veido, galūnių, lūpų, gleivinės, liežuvio, tikrojo balso aparato ir (arba) gerklų angioneurozinė edema (žr. 4.8 skyrių). Ji gali atsirasti bet kuriuo gydymo metu. Tokiais atvejais perindoprilio vartojimą būtina tuoj pat nutraukti, pacientą būtina tinkamai stebėti ir išleisti iš gydymo įstaigos tik tada, kai išnyks visi simptomai. Nors veidą ir lūpas apimanti edema paprastai išnykdavo savaime, simptomai buvo sėkmingai malšinami vartojant antihistamininių preparatų. Gerklų angioneurozinė edema gali būti mirtina. Jeigu edema apima liežuvį, tikrąjį balso aparatą ar gerklas, galima kvėpavimo takų obstrukcija, todėl tokiam pacientui būtina skubiai skirti tinkamą gydymą: reikia tuoj pat po oda suleisti 0,3-0,5 ml epinefrino tirpalo (1:1000) ir (arba) palaikyti kvėpavimo takų praeinamumą. Gauta duomenų, kad juodaodžiams AKF inhibitoriai angioneurozinę edemą sukelia dažniau negu nejuodaodžiams. Žmonėms, kuriems buvo pasireiškusi su AKF inhibitoriais nesusijusi angioneurozinė edema, jos pasireiškimo rizika vartojant AKF inhibitorių gali būti didesnė (žr. 4.3 skyrių). AKF inhibitoriais gydomiems pacientams buvo retų žarnų angioneurozinės edemos atvejų. Toks poveikis pasireiškia pilvo skausmu (pykinimas ar vėmimas gali būti arba nebūti), kai kuriems pacientams veido edemos prieš tai neatsirado, C-1 esterazės kiekis buvo normalus. Angioneurozinė edema diagnozuota remiantis procedūrų (įskaitant pilvo kompiuterinę tomografiją, ultragarsinį tyrimą ar operaciją) duomenimis, simptomai išnykdavo nutraukus AKF inhibitorių vartojimą. Jei AKF inhibitoriumi gydomam pacientui pradeda skaudėti pilvą, nustatant tokio simptomo priežastį, reikia pagalvoti apie žarnų angioneurozinę edemą. Dėl padidėjusios angioedemos rizikos AKF inhibitorių draudžiama skirti kartu su sakubitrilo ir valsartano deriniu. Gydymo sakubitrilo ir valsartano deriniu negalima pradėti nepraėjus 36 valandoms po paskutinės cilazaprilio dozės. Gydymo perindopriliu negalima pradėti nepraėjus 36 valandoms po paskutinės sakubitrilo ir valsartano derinio dozės (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius). AKF inhibitorių vartojimas kartu su NEP inhibitoriais (pvz., racekadotriliu), mTOR inhibitoriais (pvz., sirolimuzu, everolimuzu, temsirolimuzu) ir gliptinais (pvz., linagliptinu, saksagliptinu, sitagliptinu, vildagliptinu) gali padidinti angioneurozinės edemos (pvz., kvėpavimo takų arba liežuvio patinimo, lydimo kvėpavimo sutrikimo arba be jo) riziką (žr. 4.5 skyrių). AKF inhibitorių vartojančiam pacientui racekadotrilio, mTOR inhibitorių (pvz., sirolimuzo, everolimuzo, temsirolimuzo) ir gliptinų (pvz., linagliptino, saksagliptino, sitagliptino, vildagliptino) skirti reikia atsargiai. Desensibilizuojamojo gydymo metu pasireiškiančios anafilaktoidinės reakcijos Pacientams, kurie desensibilizacijos plėviasparnių vabzdžių (bičių, vapsvų) nuodais metu vartojo AKF inhibitorių, pavieniais atvejais pasireiškė užsitęsusi gyvybei pavojinga anafilaktoidinė reakcija. Desensibilizuojamus alergiškus pacientus AKF inhibitoriais reikia gydyti atsargiai, o pacientų, kuriems taikoma imunoterapija nuodais, AKF inhibitoriais gydyti nerekomenduojama. Jei pacientui būtinas gydymas AKF inhibitoriais ir desensibilizuojamasis gydymas, tokių reakcijų galima išvengti, jei AKF inhibitorių vartojimas laikinai nutraukiamas iki desensibilizacijos likus mažiausiai 24 valandoms. MTL aferezės metu pasireiškiančios anafilaktoidinės reakcijos AKF inhibitorių vartojantiems pacientams, kurių mažo tankio lipoproteinų (MTL) aferezei buvo naudota dekstrano sulfato, retais atvejais procedūros metu pasireikšdavo gyvybei pavojinga anafilaktoidinė reakcija. Prieš kiekvieną aferezę AKF inhibitorių vartojimą laikinai nutraukus, tokios reakcijos atvejų nebuvo. Hemodialize gydomi pacientai AKF inhibitorių vartojantiems pacientams, kuriems buvo atliekama dializė ir naudojamos didelio laidumo membranos (pvz., AN69®), buvo anafilaktoidinių reakcijų atvejų. Reikia apsvarstyti galimybę tokiems pacientams naudoti kitokio tipo dializės membranas arba skirti kitos klasės antihipertenzinių vaistinių preparatų. Pirminis aldosteronizmas Pacientai, kuriems nustatytas pirminis hiperaldosteronizmas, paprastai nereaguoja į antihipertenzinius vaistus, veikiančius slopindami renino-angiotenzino sistemą. Todėl šio vaisto vartoti nerekomenduojama. Hipokalemija Svarbiausia rizika, susijusi su tiazidinių ir į juos panašių diuretikų vartojimu, yra kalio kiekio organizme mažėjimas, sukeliantis hipokalemiją. Hipokalemija gali sukelti raumenų sutrikimus. Gauta pranešimų apie rabdomiolizės atvejus, daugiausiai susijusius su sunkia hipokalemija. Nuo jos (kalio kiekis < 3,4 mmol/l) būtina saugoti didelės rizikos grupių pacientus: senyvus ir (arba) blogos mitybos žmones (nepaisant to, ar jie vartoja daug vaistinių preparatų), pacientus, sergančius kepenų ciroze su edema ir ascitu, vainikinės kraujotakos sutrikimu ar širdies nepakankamumu. Tokiems pacientams hipokalemija stiprina toksinį širdį veikiančių glikozidų poveikį bei didina širdies ritmo sutrikimo riziką. Perindoprilio vartojimas kartu su indapamidu nuo hipokalemijos neapsaugo (ypač jeigu yra cukrinis diabetas arba inkstų nepakankamumas). Kaip ir vartojant kitokių kombinuotų antihipertenzinių preparatų, kurių sudėtyje yra diuretikų, gydymo metu reikia reguliariai nustatinėti kalio kiekį kraujo plazmoje. Hipokalemija, išmatuota kartu su maža magnio koncentracija serume, gali būti atspari gydymui, nebent magnio koncentracija serume yra koreguota. Kalį organizme sulaikantys vaistiniai preparatai, kalio papildai arba druskos pakaitalai, kurių sudėtyje yra kalio Paprastai perindoprilio vartoti kartu su kalį organizme sulaikančiais vaistiniais preparatais ir kalio papildais ar druskos pakaitalais, kurių sudėtyje yra kalio, nerekomenduojama (žr. 4.5 skyrių). Hiperkalemija AKF inhibitoriai gali sukelti hiperkalemiją, nes jie slopina aldosterono išsiskyrimą. Įprastai pacientams, kurių inkstų funkcija nesutrikusi, šis poveikis nėra reikšmingas. Hiperkalemijos išsivystymo rizikos veiksniai yra inkstų nepakankamumas, inkstų funkcijos pablogėjimas, didesnis nei 70 metų amžius, cukrinis diabetas, kiti tuo pat metu pasireiškiantys sutrikimai, ypač dehidratacija, ūminė širdies dekompensacija, metabolinė acidozė ir kartu vartojami kalį organizme sulaikantys diuretikai (pvz., spironolaktonas, eplerenonas, triamterenas arba amiloridas), kalio papildai, druskų pakaitalai, kuriuose yra kalio, arba kiti kalio kiekį kraujo serume didinantys vaistiniai preparatai (pvz., heparinas, trimetoprimas, kotrimoksazolas, taip pat žinomas kaip trimetoprimas/sulfametoksazolas taip pat aldosterono antagonistų ar angiotenzino receptorių blokatoriai, acetilsalicilo rūgštis ≥ 3 g per parą, COX-2 inhibitoriai ir neselektyvūs NVPNU, imunosupresantai, pvz., ciklosporinas arba takrolimuzas). Jei vartojama kalio papildų, kalį organizme sulaikančių diuretikų arba druskų pakaitalų, kuriuose yra kalio, gali reikšmingai padidėti kalio kiekis kraujo serume, ypač jei inkstų funkcija sutrikusi. Hiperkalemija gali sukelti sunkią, kartais mirtiną aritmiją. Jei manoma, kad pirmiau minėtų medžiagų vartojimas yra tinkamas, juos reikia vartoti atsargiai ir dažnai stebėti kalio kiekį serume. AKF inhibitorių vartojantiems pacientams kalį tausojančių diuretikų ir angiotenzino receptorių blokatorių reikia skirti atsargiai bei reikia stebėti kalio koncentraciją kraujo serume bei inkstų funkciją. (žr. 4.5 skyrių). Magnio koncentracija plazmoje Įrodyta, kad tiazidiniai ir panašiai kaip jie veikiantys diuretikai, įskaitant indapamidą, didina magnio šalinimą su šlapimu, todėl gali sukelti hipomagnezemiją (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius). Nėštumas Nėščių moterų pradėti gydyti AKF inhibitoriais negalima. Išskyrus atvejus, kai tolesnis gydymas AKF inhibitoriais yra būtinas, pastoti planuojančioms moterims juos reikia keisti kitokiais antihipertenziniais vaistiniais preparatais, kurių vartojimo saugumas nėštumo metu ištirtas. Nustačius nėštumą, AKF inhibitorių vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir, jei reikia, skirti kitokį tinkamą gydymą (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius). Jautrumas šviesai Gauta pranešimų apie jautrumo šviesai reakcijas, atsiradusias vartojant tiazidinių ir į juos panašių diuretikų (žr. 4.8 skyrių). Jei gydymo metu pasireiškia jautrumo šviesai reakcija, gydymą rekomenduojama nutraukti. Jei manoma, kad gydymą diuretikais būtina atnaujinti, rekomenduojama saugoti kūno vietas, veikiamas saulės arba dirbtinių UVA spindulių. Inkstų funkcijos sutrikimas Jeigu yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas < 30 ml/min.), Roxiper vartoti draudžiama. Roxiper netinka vartoti pacientams, kurių kreatinino klirensas yra mažesnis kaip 60 ml/min. Tokiems pacientams dozę rekomenduojama parinkti vartojant atskirus komponentus (žr. 4.2 skyrių). Kai kuriems hipertenzija sergantiems pacientams, kuriems aiškaus inkstų pažeidimo prieš pradedant gydyti nėra, tačiau kurių inkstų funkcijos tyrimai rodo funkcinį inkstų nepakankamumą, gydymą būtina nutraukti. Jį gali būti įmanoma atnaujinti mažesne doze arba viena iš veikliųjų medžiagų. Tokiems pacientams, be įprastinio medicininio stebėjimo, būtina dažnai tirti kreatinino ir kalio kiekį kraujyje: iš pradžių po dviejų savaičių, vėliau (kai pasiekiamas stabilus gydymo laikotarpis) − kas 2 mėnesius. Inkstų nepakankamumas dažniausiai atsirasdavo pacientams, kurie sirgo sunkiu širdies nepakankamumu arba inkstų nepakankamumu (įskaitant sukeltą inksto arterijos stenozės). Jei yra abipusė arba vienintelio funkcionuojančio inksto arterijos stenozė, šio vaistinio preparato paprastai vartoti nerekomenduojama. Didesnėmis rozuvastatino dozėmis gydytiems pacientams, ypač vartojantiems 40 mg dozę, buvo juostelės mėginiu nustatytos proteinurijos (dažniausiai kanalėlių kilmės) atvejų, dažniausiai ji buvo laikina arba protarpinė. Nustatyta, kad proteinurija nerodo gresiančios ūminės ar progresuojančios inkstų ligos (žr. 4.8 skyrių). Inkstų funkcija ir diuretikai Visavertis tiazidinių ir į juos panašių diuretikų poveikis pasireiškia tik tada, jeigu inkstų funkcija yra normali arba tik šiek tiek sutrikusi (kreatinino kiekis suaugusių žmonių kraujo plazmoje mažesnis kaip maždaug 25 mg/l, t. y. 220 mikromolių/l). Senyviems žmonėms kreatinino kiekį plazmoje būtina perskaičiuoti atsižvelgiant į amžių, kūno svorį ir lytį. Naudojama Cockroft formulė: Clcr = (140 - amžius) x kūno svoris /0,814 x kreatinino kiekis kraujo plazmoje Kur: amžius išreikštas metais, kūno svoris- kilogramais, kreatinino kiekis kraujo plazmoje- mikromoliais/l). Ši formulė tinka senyviems vyrams. Moterims gautą rezultatą reikia padauginti iš 0,85. Gydymo indapamidu pradžioje diuretikų sukelta hipovolemija (dėl natrio ir vandens netekimo) sumažina glomerulų filtraciją, todėl gali didėti šlapalo bei kreatinino kiekis kraujyje. Jeigu inkstų funkcija normali, toks laikinas funkcinis inkstų nepakankamumas nepageidaujamų pasekmių nesukelia, tačiau jei inkstų funkcijos sutrikimas jau buvo, jis gali pasunkėti. Hipotenzija, skysčių ir elektrolitų trūkumas organizme Pacientams, kurių organizme trūksta natrio (ypač jei yra inksto arterijos stenozė), gali staigiai pasireikšti hipotenzija. Būtina nuolat stebėti, ar tokiems pacientams neatsiranda klinikinių skysčių ir elektrolitų stokos (pvz., sukeltos protarpinio viduriavimo arba vėmimo) požymių, bei reguliariai matuoti elektrolitų kiekį kraujo plazmoje. Jeigu pasireiškia reikšminga hipotenzija, į veną gali reikėti infuzuoti izotoninio natrio chlorido tirpalo. Jeigu pasireiškia laikina hipotenzija, gydymą tęsti galima. Kai kraujo tūris ir kraujospūdis tampa normalūs, gydymą galima atnaujinti arba mažesne doze, arba tik viena iš sudedamųjų medžiagų. Arterinės hipotenzijos ir (arba) inkstų nepakankamumo rizika (jeigu yra širdies nepakankamumas, skysčių ir elektrolitų trūkumas ir kt.) Pacientams, kurių pradinis kraujospūdis mažas, kuriems yra inkstų arterijos stenozė, stazinis širdies nepakankamumas arba kepenų cirozė su edema ir ascitu, labai padidėja renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos aktyvumas, ypač jei organizme labai trūksta vandens ir (arba) elektrolitų (pvz., dėl druskos kiekio maiste ribojimo ar ilgalaikio gydymo diuretikais). Tokiems pacientams angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai, slopindami minėtą sistemą (ypač po pirmos dozės išgėrimo bei per pirmas dvi gydymo savaites), gali staiga sumažinti kraujo spaudimą ir (arba) padidinti kreatinino kiekį kraujo plazmoje bei sukelti funkcinį inkstų nepakankamumą. Jis gali atsirasti staiga (nors ir retai) ir bet kuriuo laikotarpiu. Tokiu atveju gydymą perindopriliu reikia pradėti mažesne doze ir ją didinti palaipsniui. Renovaskulinė hipertenzija Renovaskulinę hipertenziją reikia gydyti revaskuliarizacija. Vis dėlto pacientams, kurie laukia koreguojamosios operacijos arba kuriems jos atlikti neįmanoma, gydymas angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais gali būti naudingas. Jei yra arba įtariama, kad yra inksto arterijos stenozė, pacientą perindopriliu/indapamidu būtina pradėti gydyti ligoninėje. Aortos arba mitralinio vožtuvo stenozė, hipertrofinė kardiomiopatija Jeigu yra kraujo tekėjimo iš kairiojo skilvelio obstrukcija, AKF inhibitoriais reikia gydyti atsargiai. Kosulys Gauta pranešimų apie angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorių vartojantiems pacientams pasireiškiantį sausą kosulį. Jis būna nuolatinis ir nutraukus minėtų vaistinių preparatų vartojimą išnyksta. Reikia turėti omenyje, kad tokio simptomo priežastis gali būti jatrogeninė. Jei manoma, kad gydymas angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriumi reikalingas, galima apsvarstyti vaistinio preparato vartojimo tęsimą. Intersticinė plaučių liga Vartojant kai kurių statinų, ypač gydant ilgai, išskirtiniais atvejais buvo pranešta apie intersticinės plaučių ligos atvejus (žr. 4.8 skyrių). Gali pasireikšti dusulys, neproduktyvus kosulys ir bendrosios sveikatos būklės pablogėjimas (nuovargis, kūno svorio mažėjimas ir karščiavimas). Jeigu įtariama, kad pacientui pasireiškė intersticinė plaučių liga, gydymą statinais reikia nutraukti. Kepenų funkcijos sutrikimas Retais atvejais AKF inhibitorių vartojimas buvo susijęs su sindromu, kuris prasideda cholestazine gelta, progresuoja į žaibinę kepenų nekrozę ir (kartais) baigiasi mirtimi. Šio sindromo mechanizmas nėra aiškus. AKF inhibitorių vartojantys pacientai, kuriems pasireiškia gelta arba labai padidėja kepenų fermentų aktyvumas, turi nutraukti AKF inhibitorių vartojimą ir būti atitinkamai prižiūrimi medikų (žr. 4.8 skyrių). Kepenų encefalopatija Jei pablogėja kepenų funkcija, tiazidiniai ir į juos panašūs diuretikai, ypač esant elektrolitų pusiausvyros sutrikimui, gali sukelti hepatinę encefalopatiją, kuri gali progresuoti iki kepenų komos. Tokiu atveju būtina nedelsiant nutraukti diuretiko vartojimą. Natrio kiekis Prieš gydymo indapamidu pradžią bei reguliariai jo metu būtina tirti natrio kiekį. Bet koks gydymas diuretikais, gali sukelti hiponatremiją, kartais tokio poveikio pasekmės gali būti sunkios. Iš pradžių simptomų gali ir nebūti, todėl ypač svarbu reguliariai kartoti tyrimą. Senyviems bei ciroze sergantiems pacientams tyrimą būtina kartoti dažniau (žr. 4.8 bei 4.9 skyrius). Hiponatremija su hipovolemija gali sukelti dehidrataciją ir ortostatinę hipotenziją. Kartu su chlorido jonų praradimu gali atsirasti antrinė kompensacinė metabolinė alkalozė: šio poveikio dažnis ir laipsnis yra nedideli. QT intervalo pailgėjimas Pacientai, kurių QT intervalas pailgėjęs (nepriklausomai nuo to, ar tai įgimtas, ar jatrogeninis sutrikimas), taip pat priklauso rizikos grupei. Hipokalemija bei bradikardija yra sunkios mirtį sukelti galinčios aritmijos, ypač paroksizminės polimorfinės skilvelių tachikardijos, atsiradimą skatinantys veiksniai. Visais atvejais būtina dažnai tirti kalio kiekį. Pirmąjį kalio kiekio kraujo plazmoje tyrimą būtina atlikti pirmą gydymo savaitę. Diagnozavus hipokalemiją, ją būtina koreguoti. Kalcio kiekis Tiazidiniai ir į juos panašūs diuretikai gali mažinti kalcio išsiskyrimą su šlapimu ir laikinai šiek tiek padidinti kalcio kiekį kraujo plazmoje. Jeigu jis padidėja reikšmingai, tai gali būti nediagnozuoto hiperparatiroidizmo požymis. Tokiu atveju prieš prieskydinių liaukų funkcijos tyrimą indapamido vartojimą reikia nutraukti. Šlapimo rūgštis Jeigu yra hiperurikemija, gali padidėti polinkis į podagros priepuolius. Senyvi žmonės Prieš gydymą būtina ištirti senyvų žmonių inkstų funkciją ir nustatyti kalio kiekį. Kad neatsirastų staigios hipotenzijos, pradinę dozę reikia laipsniškai koreguoti atsižvelgiant į kraujospūdžio reakciją, ypač jei paciento organizme trūksta vandens ir elektrolitų. Pacientai, sergantys ateroskleroze Hipotenzija gali pasireikšti visiems pacientams, tačiau ypač atsargiai būtina gydyti išemine širdies liga arba galvos smegenų kraujotakos nepakankamumu sergančius pacientus. Tokių pacientų gydymą perindopriliu reikia pradėti maža doze. Cukriniu diabetu sergantys pacientai Pacientams, sergantiems nuo insulino priklausomu cukriniu diabetu (spontaniškai didėjančiu kalio kiekiu), gydymą reikia pradėti prižiūrint gydytojui, sumažinus pradinę dozę. Cukriniu diabetu sergantiems pacientams, gydytiems geriamaisiais vaistiniais preparatais nuo cukrinio diabeto arba insulinu, reikia dažnai tirti gliukozės kiekį kraujyje, ypač pirmąjį gydymo AKF inhibitoriais mėnesį (žr. 4.5 skyrių). Yra tam tikrų duomenų, kad statinai (kaip klasė) didina gliukozės kiekį kraujyje ir kai kuriems pacientams, turintiems padidintą cukrinio diabeto pasireiškimo riziką, gali sukelti hiperglikemiją, kuri pagal gaires turi būti gydoma kaip cukrinis diabetas. Vis dėlto šią riziką persveria statinų sukeliamas kraujagyslinės rizikos sumažėjimas ir tai neturi būti gydymo nutraukimo priežastis. Turi būti stebima rizikos grupės pacientų (gliukozės kiekis nevalgius 5,6-6,9 mmol/l, kūno masės indeksas (KMI) > 30 kg/m2, padidėjęs trigliceridų kiekis, hipertenzija) klinikinė būklė ir biocheminiai rodmenys (remiantis nacionalinėmis gairėmis). JUPITER tyrimo metu bendrasis cukrinio diabeto dažnis buvo 2,8 % rozuvastatino grupėje ir 2,3 % placebo grupėje, dažniausiai cukrinis diabetas pasireiškė pacientams, kurių kraujyje gliukozės kiekis nevalgius buvo 5,6-6,9 mmol/l. Gliukozės kiekis kraujyje Cukriniu diabetu sergantiems pacientams svarbu stebėti gliukozės kiekį kraujyje, ypač jei kalio kiekis yra mažas. Širdies nepakankamumas / sunkus širdies nepakankamumas Pacientus, kurie serga sunkiu širdies nepakankamumu (IV funkcinės klasės) arba nuo insulino priklausomu cukriniu diabetu (susijusiu su polinkiu į spontaninę hiperkalemiją), gydyti būtina pradėti atidžiai stebint medikui, pradinė dozė turi būti sumažinta. Jei pacientas serga hipertenzija ir jo vainikinių arterijų kraujotaka yra nepakankama (yra išeminė širdies liga), gydymo beta adrenoreceptorių blokatoriais nutraukti nereikia: AKF inhibitorių pridėti prie beta adrenoreceptorių blokatorių. Etniniai skirtumai Perindoprilis, kaip ir kiti angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai, juodaodžių kraujospūdį mažina silpniau negu nejuodaodžių galbūt todėl, kad hipertenzija sergančių juodaodžių kraujyje renino kiekis dažnai būna mažas. Farmakokinetikos tyrimai rodo, kad vaistinio preparato ekspozicija azijiečių organizme būna didesnė, palyginti su rodmeniu europidų organizme (žr. 4.2, 4.3 ir 5.2 skyrius). Operacija, anestezija Anestezijos metu angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorių vartojantiems pacientams gali pasireikšti hipotenzija, ypač tuo atveju, jeigu anestezija sukeliama preparatu, kuris mažina kraujospūdį. Dėl to, jeigu įmanoma, ilgai veikiančių angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorių, pvz., perindoprilio, vartojimą reikia nutraukti iki operacijos likus vienai parai. Sportininkai Sportininkus reikia informuoti, kad vaistiniame preparate esanti veiklioji medžiaga indapamidas gali lemti teigiamą dopingo testo rezultatą. Skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros, ūminė trumparegystė ir antrinė kampo uždarymo glaukoma Sulfonamidas, ar slfonamido dariniai, gali sukelti specifinę reakciją, dėl kurios atsiranda skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros su regėjimo lauko defektu, ūmaus trumpalaikio trumparegystė ir ūminė uždaro kampo glaukoma. Jos simptomai buvo staiga sumažėjęs regos aštrumas ar akies skausmas, kurie paprastai atsirasdavo po kelių valandų ar savaičių nuo vaisto vartojimo pradžios. Negydoma ūminė uždaro kampo glaukoma gali sukelti nuolatinį regos praradimą. Pagrindinis gydymas yra nutraukti vaisto vartojimą kuo greičiau. Gali reikėti apsvarstyti greitą medicininį arba chirurginį gydymą, jei neaktyvus slėgis lieka nekontroliuojamas. Ūminės kameros uždarymo glaukomos atsiradimo rizikos veiksniai gali būti sergantys sulfonamido ar penicilino alergija. Poveikis skeleto raumenims Vartojant visas ir ypač didesnes kaip 20 mg dozes, buvo pranešta apie rozuvastatinu gydytiems pacientams pasireiškusį poveikį skeleto raumenims, pvz., mialgiją, miopatiją ir (retais atvejais) rabdomiolizę. Gauta pranešimų apie labai retus rabdomiolizės atvejus kartu su HMG-KoA reduktazės inhibitoriais vartojant ezetimibą. Farmakodinaminės sąveikos paneigti negalima (žr. 4.5 skyrių), todėl šiuos vaistinius preparatus vartoti kartu reikia atsargiai. Kaip ir vartojant kitų HMG-KoA reduktazės inhibitorių, po vaistinio preparato pateikimo į rinką apie rabdomiolizę dažniau pranešta vartojant 40 mg dozę. Sunkioji miastenija arba akių miastenija Keliais atvejais gauta pranešimų apie tai, kad statinai de novo sukelia sunkiąją miasteniją ar akių miasteniją arba pasunkina šiomis ligomis jau sergančių pacientų būklę (žr. 4.8 skyrių). Jeigu ligos simptomai paūmėja, Roxiper vartojimą reikia nutraukti. Gauta pranešimų apie atsinaujinusios ligos atvejus, kai buvo (pakartotinai) vartojamas tas pats arba kitas statinų grupės vaistinis preparatas. Kreatinkinazės aktyvumo tyrimai Kreatinkinazės (KK) aktyvumo negalima tirti po didelio fizinio krūvio arba kai yra kita priežastis, dėl kurios gali padidėti KK aktyvumas, nes tai gali apsunkinti rezultatų vertinimą. Jeigu KK aktyvumas yra reikšmingai padidėjęs pradinio vertinimo metu (> 5 kartus viršija VNR), per 5-7 dienas reikia atlikti patvirtinantį tyrimą. Jeigu pakartotinis tyrimas rodo tokį patį KK aktyvumą kaip ir pradinio vertinimo metu (> 5 kartus viršijantį VNR), gydymo pradėti negalima. Prieš gydymą rozuvastatinu Rozuvastatino, kaip ir kitų HMG-KoA reduktazės inhibitorių, reikia atsargiai skirti vartoti pacientams, kuriems yra nustatyta miopatijos ar rabdomiolizės rizikos veiksnių. Tokie veiksniai yra: inkstų funkcijos sutrikimas; hipotiroidizmas; paciento arba jo kraujo giminaičiams diagnozuotas įgimtas raumenų sutrikimas; anksčiau vartojant kitą HMG-KoA reduktazės inhibitorių arba fibratų pasireiškęs toksinis poveikis raumenims; piktnaudžiavimas alkoholiu; pacientas vyresnis kaip 70 metų; yra aplinkybių, kurioms esant gali padidėti kiekis kraujo plazmoje (žr. 4.2, 4.5 ir 5.2 skyrius); kartu vartojama fibratų. Su gydymu susijusią riziką tokiems pacientams reikia įvertinti atsižvelgiant į galimą naudą, be to, rekomenduojama stebėti klinikinę pacientų būklę. Jeigu pradinio vertinimo metu KK aktyvumas yra reikšmingai padidėjęs (> 5 kartus viršija VNR), gydymo pradėti negalima. Gydymo metu Pacientams būtina nurodyti, kad nedelsdami praneštų apie dėl neaiškios priežasties atsiradusį raumenų skausmą, silpnumą ar mėšlungį, ypač susijusius su bendruoju negalavimu arba karščiavimu. Reikia nustatyti KK aktyvumą tokių pacientų organizme. Jeigu KK aktyvumas reikšmingai padidėja (> 5 kartus viršija VNR) arba raumenų pažeidimo simptomai yra sunkūs ir sukelia kasdieninį diskomfortą (net kai KK aktyvumas ≤ 5 kartus viršija VNR), gydymą reikia nutraukti. Jei simptomai išnyksta ir KK aktyvumas tampa normalus, reikia apsvarstyti gydymo rozuvastatinu atnaujinimą arba skirti vartoti kitą HMG-KoA reduktazės inhibitorių, skiriant mažiausią vaistinio preparato dozę ir atidžiai stebint pacientą. Pacientams, kuriems nėra simptomų, KK aktyvumo rutiniškai stebėti nebūtina. Gydymo statinais, įskaitant rozuvastatiną, metu arba po gydymo labai retai buvo gauta pranešimų apie imuninių mechanizmų sukeltą nekrozinę miopatiją (INM). INM klinikiniai simptomai yra proksimalinis raumenų silpnumas ir kreatinkinazės aktyvumo kraujo serume padidėjimas, kuris išlieka net ir nutraukus gydymą statinais. Klinikinių tyrimų metu nedideliam skaičiui pacientų, kuriems buvo skirtas gydymas rozuvastatinu kartu su kitais vaistiniais preparatais, poveikio skeleto raumenims padažnėjimo nepastebėta. Vis dėlto kitų HMG-KoA reduktazės inhibitorių vartojant kartu su fibro rūgšties dariniais, įskaitant gemfibroziliu, ciklosporinu, nikotino rūgštimi, azolų grupės vaistiniais preparatais nuo grybelių sukeltos infekcinės ligos, proteazės inhibitoriais ar makrolidų grupės antibiotikais, miozitas ir miopatija pasireiškė dažniau. Gemfibrozilis, vartojamas kartu su kai kuriais HMG-KoA reduktazės inhibitoriais, didina miopatijos riziką. Dėl šios priežasties rozuvastatino nerekomenduojama vartoti kartu su gemfibroziliu. Reikia atidžiai įvertinti poveikio lipidų kiekiui naudos ir galimos rizikos santykį rozuvastatiną vartojant kartu su fibratais ar niacinu. 30 mg ir 40 mg dozių kartu su fibratais vartoti negalima (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius). Rozuvastatino negalima vartoti jokiam pacientui, kuriam pasireiškia ūminė sunki būklė, galinti rodyti miopatiją arba skatinti rabdomiolizės sukelto antrinio inkstų nepakankamumo atsiradimą (pvz., sepsis, hipotenzija, didelės apimties chirurginė operacija, trauma, sunkus metabolizmo, endokrininės sistemos ar elektrolitų pusiausvyros sutrikimas, nekontroliuojami traukuliai). Roxiper negalima vartoti kartu su sisteminio poveikio fuzido rūgšties preparatais ir 7 dienas po gydymo fuzido rūgštimi nutraukimo. Pacientų, kuriems sisteminio poveikio fuzido rūgšties preparatų vartojimas būtinas, gydymas statinais fuzido rūgšties vartojimo laikotarpiu turi būti nutrauktas. Pranešta apie rabdomiolizės atvejus (įskaitant kelis mirties atvejus) pacientams, kurie kartu vartojo fuzido rūgšties ir statinų (žr. 4.5 skyrių). Pacientas turi būti informuojamas, kad nedelsdamas kreiptųsi į medikus, jeigu atsiras raumenų silpnumo, skausmo ar jautrumo simptomų. Gydymą statinais galima atnaujinti praėjus septynioms dienoms nuo paskutiniosios fuzido rūgšties dozės pavartojimo. Išimtiniais atvejais, kai reikalingas ilgesnis gydymas sisteminio poveikio fuzido rūgšties vaistiniu preparatu, pvz., gydant sunkias infekcines ligas, būtinybė kartu vartoti Roxiper ir fuzido rūgšties turi būti apsvarstyta kiekvienu atskiru atveju bei esant atidžiai medicininei priežiūrai. Dviguba renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) blokada Turima įrodymų, kad kartu vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireną padidėja hipotenzijos, hiperkalemijos ir inkstų funkcijos susilpnėjimo (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) rizika. Todėl nerekomenduojama dvigubai nuslopinti RAAS, vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinį (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius). Vis dėlto, jei dvigubas nuslopinimas laikomas absoliučiai būtinu, šis gydymas turi būti atliekamas tik prižiūrint specialistams ir dažnai bei atidžiai tiriant inkstų funkciją, elektrolitų koncentraciją bei kraujospūdį. Pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių. Proteazės inhibitoriai Pacientų, rozuvastatiną vartojusių kartu su įvairių proteazės inhibitorių ir ritonaviro deriniu, organizme buvo stebima padidėjusi rozuvastatino sisteminė ekspozicija. Rozuvastatiną skiriant vartoti ŽIV užkrėstiems pacientams, gydomiems proteazės inhibitoriais, reikia atsižvelgti tiek į lipidų kiekio mažinimo naudą, tiek į rozuvastatino koncentracijos kraujo plazmoje padidėjimo galimybę pacientams, gydomiems proteazės inhibitoriais, pradėjus vartoti rozuvastatino ir laipsniškai didinant jo dozę. Rozuvastatino vartoti kartu su proteazės inhibitoriais nerekomenduojama, nebent yra koreguojama rozuvastatino dozė (žr. 4.2 ir 4.5 skyrius). Sunkios nepageidaujamos odos reakcijos Pranešta apie su rozuvastatino vartojimu susijusias sunkias odos nepageidaujamas reakcijas, įskaitant Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromą (SDS) ir reakciją į vaistinį preparatą su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (angl. drug reaction with eosinophilia and systemic symptoms, DRESS), kurios gali būti pavojingos gyvybei arba mirtinos. Vaistinio preparato skyrimo metu pacientus reikia informuoti, kokie yra sunkių odos reakcijų požymiai bei simptomai ir juos būtina atidžiai stebėti. Jeigu požymiai ir simptomai rodo, kad galėjo atsirasti tokių reakcijų, būtina nedelsiant nutraukti Roxiper vartojimą ir apsvarstyti alternatyvaus gydymo galimybę. Jeigu pacientui vartojant Roxiper pasireiškia sunki reakcija (tokia kaip SDS ar DRESS), tokiam pacientui gydymo niekada negalima atnaujinti.

Saugumo duomenų santrauka Dažniausios nepageidaujamos reakcijos, aprašomos klinikiniuose tyrimuose ir stebimos, yra šios: Vartojant perindoprilio: galvos svaigimas, galvos skausmas, parestezijos, galvos sukimasis (vertigo), regėjimo sutrikimai, spengimas ausyse, hipotenzija, kosulys, dusulys, pilvo skausmai, vidurių užkietėjimas, viduriavimas, disgeuzija (iškreiptas skonio pojūtis), dispepsija, pykinimas, vėmimas, niežulys, išbėrimas, raumenų spazmai ir astenija. Vartojant indapamido: hipokalemija, padidėjęs jautrumas (daugiausiai odos reakcijos) asmenims, kurie turi polinkį į alergines arba astmines reakcijas, ir makulopapulinis bėrimas. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Toliau nurodytas nepageidaujamas poveikis, pasireiškė klinikinių tyrimų metu ir / arba po vaisto pateikimo į rinką. Labai dažnas (≥ 1/10) Dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10) Nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100) Retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000) Labai retas (< 1/10 000) Dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis) MedDRA organų sistemų klasės | Nepageidaujamas poveikis | Dažnis | Dažnis | Dažnis MedDRA organų sistemų klasės | Nepageidaujamas poveikis | Perindoprilis | Indapamidas | Rozuvastatinas Infekcijos ir infestacijos | Rinitas | Labai retas | - | - Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Eozinofilija | Nedažnas* | - | - Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Agranulocitozė (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | Labai retas | - Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Aplazinė anemija | - | Labai retas | - Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Pancitopenija | Labai retas | - | - Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Leukopenija | Labai retas | Labai retas | - Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Neutropenija (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | - | - Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Hemolizinė anemija | Labai retas | Labai retas | - Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Trombocitopenija (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | Labai retas | Retas Imuninės sistemos sutrikimai | Padidėjęs jautrumas (reakcijos, daugiausiai odos, asmenims, kurie turi polinkį į alergines ir astmines reakcijas) | - | Dažnas | Retas Endokrininės sistemos sutrikimai | Cukrinis diabetas1 | - | - | Dažnas Endokrininės sistemos sutrikimai | Sutrikusios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas (SAHSS) | Retas | - | - Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipoglikemija (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius) | Nedažnas* | - | - Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiperkalemija, kuri normalizuojasi nutraukus gydymą (žr. 4.4 skyrių) | Nedažnas* | - | - Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiponatremija (žr. 4.4 skyrių) | Nedažnas* | Nedažnas | - Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiperkalcemija | - | Labai retas | - Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipokalemija (žr. 4.4 skyrių) | - | Dažnas | - Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipochloremija | - | Retas | - Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipomagnezemija | - | Retas | - Psichikos sutrikimai | Nuotaikos pokytis | Nedažnas | - | Psichikos sutrikimai | Miego sutrikimas | Nedažnas | - | Dažnis nežinomas Psichikos sutrikimai | Sumišimas | Labai retas | - | Psichikos sutrikimai | Depresija | Nedažnas | - | Dažnis nežinomas Nervų sistemos sutrikimai | Galvos svaigimas | Dažnas | - | Dažnas Nervų sistemos sutrikimai | Galvos skausmas | Dažnas | Retas | Dažnas Nervų sistemos sutrikimai | Parestezija | Dažnas | Retas | - Nervų sistemos sutrikimai | Skonio pojūčio sutrikimas | Dažnas | - | - Nervų sistemos sutrikimai | Somnolencija | Nedažnas* | - | - Nervų sistemos sutrikimai | Apalpimas | Nedažnas* | Dažnis nežinomas | Nervų sistemos sutrikimai | Periferinė neuropatija | - | - | Dažnis nežinomas Nervų sistemos sutrikimai | Polineuropatija | - | - | Labai retas Nervų sistemos sutrikimai | Atminties praradimas | - | - | Labai retas Nervų sistemos sutrikimai | Insultas, kuris gali būti antrinis ir pasireikšti dėl didelės hipotenzijos didelės rizikos grupės pacientams (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | - | - Nervų sistemos sutrikimai | Gali pasireikšti hepatinė encefalopatija kepenų funkcijos nepakankamumu sergantiems pacientams (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius) | - | Dažnis nežinomas | - Nervų sistemos sutrikimai | Sunkioji miastenija | - | - | Dažnis nežinomas Akių sutrikimai | Regėjimo sutrikimas | Dažnas | Dažnis nežinomas | - Akių sutrikimai | Miopija (žr. 4.4 skyrių) | - | Dažnis nežinomas | - Akių sutrikimai | Miglotas matymas | - | Dažnis nežinomas | - Akių sutrikimai | Ūminė uždaro kampo glaukoma | - | Dažnis nežinomas | - Akių sutrikimai | Skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros | - | Dažnis nežinomas | - Akių sutrikimai | Akių miastenija | - | - | Dažnis nežinomas Ausų sutrikimai | Galvos sukimasis | Dažnas | Retas | - Ausų sutrikimai | Spengimas ausyse | Dažnas | - | - Širdies sutrikimai | Palpitacijos | Nedažnas* | - | - Širdies sutrikimai | Tachikardija | Nedažnas* | - | - Širdies sutrikimai | Krūtinės angina (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | - | - Širdies sutrikimai | Aritmija (įskaitant bradikardiją, skilvelinę tachikardiją, prieširdžių virpėjimą) | Labai retas | Labai retas | - Širdies sutrikimai | Miokardo infarktas, kuris gali būti antrinis ir pasireikšti dėl didelės hipotenzijos didelės rizikos grupės pacientams (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | - | - Širdies sutrikimai | Torsade de pontes (gali būti mirtina) (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius) | - | Dažnis nežinomas | - Kraujagyslių sutrikimai | Hipotenzija (ir su hipotenzija susiję reiškiniai) (žr. 4.4 skyrių) | Dažnas | Labai retas | Kraujagyslių sutrikimai | Vaskulitas | Nedažnas* | - | - Kraujagyslių sutrikimai | Staigus paraudimas | Retas | - | - Kraujagyslių sutrikimai | Reynaud fenomenas | Dažnis nežinomas | - | - Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kosulys (žr. 4.4 skyrių) | Dažnas | - | Dažnis nežinomas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Dusulys | Dažnas | - | Dažnis nežinomas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Bronchų spazmas | Nedažnas | - | - Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Eozinofilinė pneumonija | Labai retas | - | - Virškinimo trakto sutrikimai | Pilvo skausmas | Dažnas | - | Dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Vidurių užkietėjimas | Dažnas | Retas | Dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Viduriavimas | Dažnas | - | Dažnis nežinomas Virškinimo trakto sutrikimai | Dispepsija | Dažnas | - | - Virškinimo trakto sutrikimai | Pykinimas | Dažnas | Retas | Dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Vėmimas | Dažnas | Nedažnas | - Virškinimo trakto sutrikimai | Burnos džiūvimas | Nedažnas | Retas | - Virškinimo trakto sutrikimai | Pankreatitas | Labai retas | Labai retas | Retas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Hepatitas (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | Dažnis nežinomas | Labai retas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Nenormali kepenų funkcija | - | Labai retas | - Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Gelta | - | - | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Niežėjimas | Dažnas | - | Nedažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Bėrimas | Dažnas | - | Nedažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Makulopapulinis bėrimas | - | Dažnas | - Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dilgėlinė (žr. 4.4 skyrių) | Nedažnas | Labai retas | Nedažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Angioneurozinė edema (žr. 4.4 skyrių) | Nedažnas | Labai retas | - Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Purpura | - | Nedažnas | - Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Pernelyg stiprus prakaitavimas | Nedažnas | - | - Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Padidėjusio jautrumo šviesai reakcija | Nedažnas* | Dažnis nežinomas | - Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Pemfigoidas | Nedažnas* | | - Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Žvynelinės pasunkėjimas | Retas* | | - Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Daugiaformė eritema | Labai retas | - | - Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Toksinė epidermio nekrolizė | - | Labai retas | - Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Stevens Johnson sindromas | - | Labai retas | Dažnis nežinomas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Reakcija į vaistinį preparatą su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (DRESS) | | | Dažnis nežinomas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Raumenų spazmai | Dažnas | Dažnis nežinomas | - Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Galimas buvusios ūminės sisteminės raudonosios vilkligės pasunkėjimas | - | Dažnis nežinomas | - Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Artralgija | Nedažnas* | - | Labai retas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Mialgija | Nedažnas* | - | Dažnas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Miopatija (įskaitant miozitas) | - | - | Retas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Rabdomiolizė | - | Dažnis nežinomas | Retas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Raumenų silpnumas | - | Dažnis nežinomas | - Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Vilkligė kaip sindromas | - | - | Retas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Raumenų plyšimas | - | - | Retas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Blauzdos sutrikimai, kuriuos kartais apsunkina plyšimas | - | - | Dažnis nežinomas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Imunizuota nekrotizuojanti miopatija | - | - | Dažnis nežinomas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų funkcijos nepakankamumas | Nedažnas | - | - Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Ūminis inkstų funkcijos nepakankamumas | Retas | Labai retas | - Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Anurija/oligurija | Retas | - | - Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Hematurija | - | - | Labai retas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Erekcijos funkcijos sutrikimas | Nedažnas | Nedažnas | - Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Ginekomastija | - | - | Labai retas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Astenija | Dažnas | - | Dažnas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Krūtinės skausmas | Nedažnas* | - | - Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendrasis negalavimas | Nedažnas* | - | - Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Periferinė edema | Nedažnas* | - | Dažnis nežinomas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Karščiavimas | Nedažnas* | - | - Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nuovargis | - | Retas | - Tyrimai | Šlapalo koncentracijos kraujyje padidėjimas | Nedažnas* | - | - Tyrimai | Kreatinino koncentracijos kraujyje padidėjimas | Nedažnas* | - | - Tyrimai | Bilirubino koncentracijos kraujyje padidėjimas | Retas | - | - Tyrimai | Kepenų fermentų suaktyvėjimas | Retas | Dažnis nežinomas | Retas Tyrimai | Hemoglobino koncentracijos kraujyje ir hematokrito sumažėjimas (žr. 4.4 skyrių) | Labai retas | - | - Tyrimai | Gliukozės koncentracijos kraujyje padidėjimas | - | Dažnis nežinomas | Dažnas Tyrimai | Šlapimo rūgšties koncentracijos kraujyje padidėjimas | - | Dažnis nežinomas | - Tyrimai | Elektrokardiogramos QT intervalo pailgėjimas (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius) | - | Dažnis nežinomas | - Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | Pargriuvimas | Nedažnas* | - | - *Dažnumas, apskaičiuotas pagal klinikinius tyrimus dėl nepageidaujamų reiškinių, nustatytų spontaniškai. 1 Dažnis priklauso nuo rizikos veiksnių (gliukozės kiekis kraujyje nevalgius ≥ 5,6 mmol/l, KMI > 30 kg/m2, padidėjęs trigliceridų kiekis, buvusi hipertenzija) buvimo ar nebuvimo. Kaip ir vartojant kitokių HMG-KoA reduktazės inhibitorių, yra nepageidaujamų reakcijų dažnio priklausomybės nuo dozės dydžio tendencija. Papildoma informacija, susijusi su rozuvastatinu Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Poveikis inkstams. Rozuvastatinu gydomiems pacientams stebėta juostelės tyrimu nustatoma proteinurija, dažniausiai susijusi su kanalėliais. < 1 % pacientų, vartojusių 10 mg arba 20 mg dozę, ir maždaug 3 % pacientų, vartojusių 40 mg dozę, baltymo kiekio šlapime rodmuo pakito nuo „nėra” arba „pėdsakai” iki „++” arba didesnio. Vartojant 20 mg dozę, pokytis nuo „nėra” arba „pėdsakai” iki „+” buvo šiek tiek dažnesnis. Gydymą tęsiant, proteinurija dažniausiai sumažėja arba išnyksta savaime. Duomenų, gautų klinikinių tyrimų ir po vaistinio preparato pateikimo į rinką, peržiūros rezultatai priežastinio ryšio tarp proteinurijos ir ūminės ar progresuojančios inkstų ligos nerodo. Rozuvastatinu gydytiems pacientams buvo hematurijos atvejų. Klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad ji pasireiškia retai. Poveikis skeleto raumenims. Pranešta apie rozuvastatinu gydytiems pacientams pasireiškusį poveikį skeleto raumenims, pvz., mialgiją, miopatiją (įskaitant miozitą) ir retais atvejais rabdomiolizę su ūminiu inkstų nepakankamumu arba be jo vartojant visas dozes ir ypač didesnę kaip 20 mg dozę. Rozuvastatinu gydytiems pacientams pastebėtas nuo dozės priklausomas KK aktyvumo padidėjimas. Dažniausiai šis suaktyvėjimas buvo lengvas, besimptomis ir laikinas. Jeigu pasireiškia KK aktyvumo padidėjimas (> 5 kartus viršijama VNR), gydymą reikia nutraukti (žr. 4.4 skyrių). Poveikis kepenims. Nedidelei daliai rozuvastatinu, kaip ir kitokiais HMG-KoA reduktazės inhibitoriais, gydytų pacientų pastebėtas nuo dozės priklausomas transaminazių suaktyvėjimas. Dauguma atvejų šis suaktyvėjimas buvo lengvas, besimptomis ir laikinas. Vartojant kai kurių statinų buvo pranešta apie toliau išvardytus nepageidaujamus reiškinius: Lytinės funkcijos sutrikimas. Intersticinė plaučių liga (išskirtiniais atvejais), ypač gydant ilgai (žr. 4.4 skyrių). Vartojant 40 mg dozę, apie rabdomiolizę, sunkius inkstų reiškinius ir sunkius kepenų reiškinius (dažniausiai apie kepenų transaminazių suaktyvėjimą) pranešta dažniau. Vaikų populiacija 52 savaičių klinikinio tyrimo, kuriame dalyvavo vaikai ir paaugliai, metu dažniau (palyginti su klinikinių tyrimų su suaugusiaisiais metu gautais rodmenimis) pasireiškė KK aktyvumo padidėjimas (> 10 kartų viršijantis VNR) ir atsirado raumenų simptomų po mankštos arba didesnio fizinio aktyvumo (žr. 4.4 skyrių). Kitais atžvilgiais rozuvastatino saugumo savybės vaikams ir paaugliams buvo panašios į nustatytas suaugusiesiems. Papildoma informacija, susijusi su indapamidu Atrinktų nepageidaujamų reakcijų aprašymas II ir III fazės tyrimų, kurių metu buvo palygintos 1,5 mg ir 2,5 mg indapamido dozės, duomenimis, kalio koncentracijų plazmoje analizė parodė nuo dozės priklausomą indapamido poveikį. - 1,5 mg indapamido. Po 4–6 savaičių gydymo mažesnės kaip 3,4 mmol/l kalio koncentracijos plazmoje buvo išmatuotos 10 % pacientų, o mažesnės kaip 3,2 mmol/l – 4 % pacientų. Po 12 savaičių gydymo kalio koncentracijų plazmoje sumažėjo vidutiniškai 0,23 mmol/l. - 2,5 mg indapamido. Po 4–6 savaičių gydymo mažesnės kaip 3,4 mmol/l kalio koncentracijos plazmoje buvo išmatuotos 25 % pacientų, o mažesnės kaip 3,2 mmol/l – 10 % pacientų. Po 12 savaičių gydymo kalio koncentracijų plazmoje sumažėjo vidutiniškai 0,41 mmol/l. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.