Runaplax

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai. Aktyvus, klinikiniu požiūriu reikšmingas kraujavimas. Sužalojimas arba būklė, jeigu laikoma, jog tai yra rizika didesniam kraujavimui. Tai gali būti esamos arba neseniai buvusios virškinimo trakto opos, esami piktybiniai navikai, sukeliantys didelę kraujavimo riziką, neseniai buvusi galvos smegenų arba stuburo trauma, neseniai buvusi galvos smegenų, stuburo arba akies chirurginė operacija, neseniai buvęs intrakranijinis kraujavimas, žinoma arba įtariama stemplės venų varikozė, įgimti arterioveniniai nenormalumai, kraujagyslių aneurizmos arba didesni stuburo ar galvos smegenų kraujagyslių nenormalumai. Tuo pačiu metu taikomas gydymas bet kuriais kitais antikoaguliantais, pvz., nefrakcionuotu heparinu (NFH), mažos molekulinės masės heparinais (enoksaparinu, dalteparinu ir kt.), heparino dariniais (fondaparinuksu ir kt.), geriamaisiais antikoaguliantais (varfarinu, dabigatrano eteksilatu, apiksabanu ir kt.), išskyrus ypatingus gydymo antikoaguliantais keitimo atvejus (žr. 4.2 skyrių) arba kai NFH vartojamas tokiomis dozėmis, kurios būtinos, kad išliktų pralaidus centrinės venos arba arterijos kateteris (žr. 4.5 skyrių). Kepenų liga, susijusi su koaguliopatija ir klinikiniu požiūriu reikšmingo kraujavimo rizika, įskaitant pacientus, kuriems yra cirozė (B ir C pagal Child Pugh) (žr. 5.2 skyrių). Nėštumo ir žindymo laikotarpis (žr. 4.6 skyrių).

Dozavimas VTE profilaktika suaugusiems pacientams, kuriems atliekamos planinės klubo arba kelio sąnario pakeitimo operacijos Rekomenduojama rivaroksabano dozė yra 10 mg, vartojama per burną vieną kartą per parą. Pirmoji dozė turi būti suvartojama praėjus 6-10 valandų po operacijos, su sąlyga, jei yra nusistovėjusi hemostazė. Gydymo trukmė priklauso nuo paciento individualios rizikos venų tromboembolijai, kuri nustatoma pagal ortopedinės operacijos tipą. Pacientams, kuriems atliekama klubo sąnario operacija, rekomenduojama 5 savaičių gydymo trukmė. Pacientams, kuriems atliekama kelio sąnario operacija, rekomenduojama 2 savaičių gydymo trukmė. Jeigu yra praleista dozė, pacientas rivaroksabano turi išgerti nedelsiant ir paskui kitą dieną tęsti vartojimą vieną kartą per parą kaip anksčiau. GVT gydymas, PE gydymas ir pasikartojančios GVT bei PE profilaktika Pradedant gydyti ūminę GVT arba PE, pirmąsias tris savaites rekomenduojama dozė yra po 15 mg du kartus per parą; po to gydymą ir pasikartojančios GVT bei PE profilaktiką reikia tęsti vartojant 20 mg vieną kartą per parą. Pacientams, sergantiems GVT arba PE, kurią išprovokavo didieji laikini rizikos veiksniai (t. y. neseniai atlikta chirurginė operacija arba trauma), reikia apsvarstyti trumpalaikį gydymą (bent 3 mėnesius). Pacientams, sergantiems išprovokuota GVT arba PE, nesusijusia su didžiaisiais laikinais rizikos veiksniais, neišprovokuota GVT arba PE, arba anksčiau patyrusiems pasikartojančią GVT arba PE, reikia apsvarstyti ilgesnę gydymo trukmę. Kai taikytina tęstinė pasikartojančios GVT ir PE profilaktika (užbaigus bent 6 mėnesių trukmės GVT arba PE gydymą), rekomenduojama dozė yra 10 mg kartą per parą. Pacientams, kuriems yra didelė pasikartojančios GVT arba PE rizika, pavyzdžiui, sergantiems komplikuotomis gretutinėmis ligomis arba tęstinės profilaktikos laikotarpiu, vartojant 10 mg rivaroksabano vieną kartą per parą, patyrusiems pasikartojančią GVT arba PE, reikia apsvarstyti 20 mg rivaroksabano vartojimą kartą per parą. Gydymo trukmę ir dozavimą reikia parinkti individualiai ir tik po to, kai kruopščiai įvertinamas gydymo naudos ir kraujavimo rizikos santykis (žr. 4.4 skyrių). | Laikotarpis | Dozavimo režimas | Bendra paros dozė Pasikartojančios GVT bei PE gydymas ir profilaktika | 1- 21 para | po 15 mg du kartus per parą | 30 mg Pasikartojančios GVT bei PE gydymas ir profilaktika | Nuo 22 paros | 20 mg vieną kartą per parą | 20 mg Pasikartojančios GVT bei PE profilaktika | Užbaigus bent 6 mėnesių trukmės GVT arba PE gydymą | 10 mg vieną kartą per parą arba 20 mg vieną kartą per parą | 10 mg arba 20 mg Jei pacientas pamiršo pavartoti dozę gydymo laikotarpiu, kai vartojama po 15 mg du kartus per parą (1-21 parą), jis turi nedelsdamas tai padaryti, užtikrindamas, kad per parą suvartos 30 mg rivaroksabano dozę. Tokiu atveju gali prireikti suvartoti dvi 15 mg tabletes iš karto. Kitą parą pacientas turi toliau vartoti po 15 mg du kartus per parą, kaip rekomenduojama. Jei pacientas pamiršo pavartoti dozę gydymo laikotarpiu, kai vaistinio preparato vartojama vieną kartą per parą, jis turi nedelsdamas tai padaryti, o kitą dieną toliau vartoti vaistinį preparatą kartą per parą, kaip rekomenduojama. Negalima vartoti dvigubos dozės tą pačią parą norint kompensuoti praleistą dozę. Vitamino K antagonistų (VKA) keitimas rivaroksabanu Pacientams, kurie gydomi nuo GVT, PE ir kuriems taikoma šių sutrikimų pasikartojimo profilaktika, gydymą VKA reikia nutraukti ir gydymą rivaroksabanu pradėti, kai TNS yra ≤ 2,5. VKA keičiant rivaroksabanu, pradėjus vartoti rivaroksabano Tarptautinio Normalizuoto Santykio (angl. International Normalised Ratio [INR]) vertės bus klaidingai padidėję. INR (TNS) yra neįteisintas matuoti rivaroksabano antikoaguliacinį aktyvumą ir todėl turi būti nenaudojamas (žr. 4.5 skyrių). Rivaroksabano keitimas vitamino K antagonistais (VKA) Perėjimo nuo rivaroksabano prie VKA metu yra nepakankamos antikoaguliacijos tikimybė. Visais perėjimo prie alternatyvaus antikoagulianto atvejais turi būti užtikrinta nuolatinė pakankama antikoaguliacija. Reikia atkreipti dėmesį, kad rivaroksabanas gali būti viena iš padidėjusio INR (TNS) priežasčių. Pacientams keičiantiems rivaroksabaną į VKA, turi būti kartu skiriama VKA, kol INR yra ≥ 2,0. Pirmąsias dvi keitimo paras reikia skirti standartinę pradinę VKA dozę, po to VKA dozę reikia parinkti atsižvelgiant į TNS tyrimo rodmenis. Kol pacientas vartoja rivaroksabano ir VKA, INR reikia tirti ne anksčiau nei 24 valandos po ankstesnės rivaroksabano dozės, prieš vartojant kitą rivaroksabano dozę. Nutraukus rivaroksabano vartojimą, INR galima patikimai nustatyti praėjus ne mažiau kaip 24 valandoms po paskutinės dozės (žr. 4.5 ir 5.2 skyrius). Parenteriniu būdu vartojamų antikoaguliantų keitimas rivaroksabanu Parenteriniu būdu antikoaguliantų vartojantiems pacientams reikia nutraukti parenterinio antikoagulianto vartojimą ir pradėti vartoti rivaroksabano likus 0-2 val. iki to laiko, kai pagal numatytą dozavimo režimą turėtų būti vartojamas parenterinis vaistinis preparatas (pvz., mažos molekulinės masės heparinas), arba nepertraukiamai vartojamo parenterinio vaistinio preparato (pvz., intraveninio nefrakcionuoto heparino) nutraukimo metu. Rivaroksabano keitimas parenteriniu būdu vartojamais antikoaguliantais Pirmąją parenteriniu būdu vartojamo antikoagulianto dozę reikia skirti tuo metu, kai turėjo būti vartojama kita rivaroksabano dozė. Ypatingos populiacijos Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Nedideli klinikiniai duomenys rodo, kad pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas 15-29 ml/min.), rivaroksabano koncentracijos plazmoje būna reikšmingai padidėjusios. Taigi, šiems pacientams rivaroksabano reikia vartoti atsargiai. Nerekomenduojama vartoti pacientams, kurių kreatinino klirensas < 15 ml/min. (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). VTE profilaktikai suaugusiems pacientams, kuriems atliekamos planinės klubo arba kelio sąnario pakeitimo operacijos ir kuriems yra lengvas inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas 50-80 ml/min) arba vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas 30-49 ml/min), dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių). GVT gydymui, PE gydymui ir pasikartojančios GVT bei PE profilaktikai pacientams, kuriems yra lengvas inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas 50-80 ml/min), dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių). Pacientams, kuriems yra vidutinis (kreatinino klirensas 30-49 ml/min) arba sunkus (kreatinino klirensas 15-29 ml/min) inkstų funkcijos sutrikimas: pirmąsias tris savaites reikia skirti po 15 mg du kartus per parą. Po to, kai rekomenduojama dozė yra 20 mg vieną kartą per parą, jei paciento kraujavimo rizika yra didesnė už pasikartojančios PE ir GVT riziką, galima apsvarstyti dozės sumažinimą nuo 20 mg iki 15 mg kartą per parą. Rekomendacijos vartoti 15 mg dozę yra paremtos farmakokinetiniu modeliavimu, bet kliniškai toks dozavimas nėra ištirtas (žr. 4.4, 5.1 ir 5.2 skyrius). Kai rekomenduojama dozė yra 10 mg vieną kartą per parą, rekomenduojamos dozės koreguoti nereikia. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Rivaroksabano draudžiama vartoti pacientams, sergantiems kepenų liga, susijusia su koaguliopatija ir kliniškai reikšmingo kraujavimo rizika, įskaitant pacientus, kuriems yra cirozė (B ir C pagal Child Pugh) (žr. 4.3 ir 5.2 skyrius). Senyviems pacientams Dozės priderinti nereikia (žr. 5.2 skyrių). Kūno svoris Dozės priderinti nereikia (žr. 5.2 skyrių). Lytis Dozės priderinti nereikia (žr. 5.2 skyrių). Vaikų populiacija Rivaroksabano saugumas ir veiksmingumas vaikams nuo 0 iki 18 metų amžiaus nenustatyti. Duomenų nėra. Taigi, rivaroksabano vartoti jaunesniems kaip 18 metų amžiaus vaikams nerekomenduojama. Vartojimo metodas Vartoti per burną. Rivaroksabano galima gerti valgio metu arba kitu laiku (žr. 4.5 ir 5.2 skyrius). Tablečių smulkinimas Pacientams, kurie negali nuryti visos tabletės, prieš pat vartojimą rivaroksabano tabletę galima susmulkinti ir sumaišius su vandeniu arba obuolių tyre, suvartoti per burną. Susmulkintą tabletę galima vartoti ir per skrandžio vamzdelį (žr. 5.2 ir 6.6 skyrius).

Gydymo laikotarpiu rekomenduojamas klinikinis stebėjimas, paremtas gydymo antikoaguliantais praktika. Kraujavimo rizika Kaip ir gydant kitais antikoaguliantais, rivaroksabano vartojančius pacientus reikia atidžiai stebėti dėl kraujavimo požymių. Esant padidėjusios kraujavimo rizikos būklėms, šį vaistinį preparatą rekomenduojama vartoti atsargiai. Jei pasireiškia sunkus kraujavimas, rivaroksabano vartojimą reikia nutraukti (žr. 4.9 skyrių). Klinikinių tyrimų metu gleivinių kraujavimai (t. y. iš nosies, dantenų, virškinimo trakto, lyties organų ir šlapimo takų, įskaitant nenormalų kraujavimą iš makšties arba sustiprėjusį menstruacinį kraujavimą) ir anemija dažniau buvo pastebėti taikant ilgalaikį gydymą rivaroksabanu, palyginti su gydymu VKA. Taigi, papildant adekvatų klinikinį stebėjimą, slaptam kraujavimui nustatyti ir klinikinei akivaizdaus kraujavimo reikšmei įvertinti gali būti naudingi ir hemoglobino ir (arba) hematokrito laboratoriniai tyrimai, kurie laikomi tam tinkamais. Keliems pacientų pogrupiams, kaip nurodyta žemiau, yra padidėjusi kraujavimo rizika. Pradėjus gydymą, šiuos pacientus reikia atidžiai stebėti dėl kraujavimo komplikacijų požymių bei simptomų ir anemijos (žr. 4.8 skyrių). Pacientams, vartojantiems rivaroksabano VTE profilaktikai po planinės klubo arba kelio sąnario pakeitimo operacijos, tai gali būti atliekama skiriant reguliarias medicinines paciento apžiūras, atidžiai stebint chirurginės žaizdos drenažą ir periodiškai nustatant hemoglobiną. Bet koks nepaaiškinamas hemoglobino sumažėjimas ar kraujospūdžio kritimas turi paskatinti ieškoti kraujavimo vietos. Nors gydymas rivaroksabanu nereikalauja įprastinio ekspozicijos stebėjimo, išimtiniais atvejais, kai, žinant rivaroksabano ekspoziciją, būtų lengviau priimti klinikinį sprendimą, pvz., perdozavus arba skubios chirurginės operacijos atveju, gali būti naudinga rivaroksabano lygius išmatuoti kalibruota kiekybine anti-Xa faktoriaus analize (žr. 5.1 ir 5.2 skyrius). Inkstų funkcijos sutrikimas Pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas < 30 ml/min.), rivaroksabano lygiai plazmoje gali būti labai padidėję (vidutiniškai 1,6 karto) ir tai gali privesti prie kraujavimo rizikos padidėjimo. Pacientams, kurių kreatinino klirensas 15-29 ml/min., rivaroksabano reikia vartoti atsargiai. Nerekomenduojama vartoti pacientams, kurių kreatinino klirensas < 15 ml/min. (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius). Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas 30-49 ml/min, kartu skiriant kitų vaistinių preparatų, kurie padidina rivaroksabano koncentracijas plazmoje, rivaroksabano vartojama atsargiai (žr. 4.5 skyrių). Sąveika su kitais vaistiniais preparatais Rivaroksabano nerekomenduojama skirti pacientams, kuriems taikomas sisteminis gydymas azolo grupės priešgrybeliniais vaistiniais preparatais (pvz., ketokonazolu, itrakonazolu, vorikonazolu ir pozakonazolu) arba ŽIV proteazės inhibitoriais (pvz., ritonaviru). Šios veikliosios medžiagos yra stiprūs CYP3A4 ir P-gp inhibitoriai ir dėl to gali padidinti rivaroksabano koncentracijas plazmoje iki kliniškai reikšmingo laipsnio (vidutiniškai 2,6 karto), kas gali privesti prie kraujavimo rizikos padidėjimo (žr. 4.5 skyrių). Turi būti imamasi atsargumo priemonių, jeigu pacientai kartu gydomi hemostazę veikiančiais vaistiniais preparatais, pvz., nesteroidiniais vaistiniais preparatais nuo uždegimo (NVNU), acetilsalicilo rūgštimi (ASR) ir trombocitų agregacijos inhibitoriais arba selektyviais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI) ir serotonino-norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriais (SNRI). Pacientams, kuriems yra opinės virškinimo trakto ligos rizika, gali būti apsvarstytas atitinkamas profilaktinis gydymas (žr. 4.5 skyrių). Kiti kraujavimo rizikos veiksniai Kaip ir kiti antitromboziniai vaistiniai preparatai, rivaroksabanas turi būti atsargiai vartojamas pacientams, kuriems padidėjusi kraujavimo rizika dėl: įgimtų ar įgytų kraujavimo sutrikimų, nekontroliuojamos sunkios arterinės hipertenzijos, kitos virškinimo trakto ligos be aktyvaus išopėjimo, potencialiai galinčios sukelti kraujavimo komplikacijas (pvz., uždegiminė žarnyno liga, ezofagitas, gastritas ir gastroezofaginio refliukso liga), kraujagyslinės retinopatijos, bronchektazių arba buvusio kraujavimo iš plaučių. Vėžiu sergantys pacientai Pacientams, sergantiems piktybine liga, tuo pačiu metu gali būti didesnė kraujavimo ir trombozės rizika. Turi būti įvertinta individuali antitrombozinio gydymo nauda lyginant su kraujavimo rizika pacientams, sergantiems aktyviu vėžiu, priklausomai nuo naviko lokalizacijos, priešvėžinio gydymo ir ligos stadijos. Virškinimo arba urogenitaliniame trakte esantys navikai buvo susiję su padidėjusia kraujavimo rizika gydymo rivaroksabanu metu. Pacientams, sergantiems piktybiniais navikais, kurių kraujavimo rizika yra didelė, rivaroksabano vartoti draudžiama (žr. 4.3 skyrių). Pacientai, kuriems yra protezuoti širdies vožtuvai Pacientams, kuriems neseniai atliktas transkateterinis aortos vožtuvo pakeitimas (TAVP), rivaroksabanas trombų susidarymo profilaktikos tikslu nevartotinas. Rivaroksabano saugumas ir veiksmingumas pacientams, kuriems yra protezuoti širdies vožtuvai, neištirti. Todėl nėra duomenų, patvirtinančių, kad rivaroksabanas šiems pacientams užtikrina pakankamą antikoaguliacinį poveikį. Gydymas rivaroksabanu šiems pacientams nerekomenduojamas. Antifosfolipidiniu sindromu sergantys pacientai Tiesioginio poveikio geriamieji antikoaguliantai (TPGA), įskaitant rivaroksabaną, nerekomenduojami antifosfolipidiniu sindromu sergantiems pacientams, kuriems praeityje buvo nustatyta trombozė. Taikant gydymą TPGA, visų pirma tiems pacientams, kuriems nustatyti visų trijų pogrupių antifosfolipidiniai antikūnai (vilkligės antikoaguliantai, antikardiolipino antikūnai ir anti-beta 2-glikoproteino I antikūnai), tromboziniai reiškiniai gali pasikartoti dažniau, nei taikant vitamino K antagonistų terapiją. Šlaunikaulio lūžio operacija Intervencinių klinikinių tyrimų įvertinti rivaroksabano veiksmingumą ir saugumą pacientams, kuriems atliekama šlaunikaulio operacija dėl lūžio, neatlikta. PE sergantys pacientai, kurių yra nestabili hemodinamika, ir pacientai, kuriems būtina trombolizė arba plaučių embolektomija Gydant plaučių embolija sergančius pacientus, kurių yra nestabili hemodinamika arba kuriems galima taikyti trombolizę ar plaučių embolektomiją, rivaroksabanas, kaip alternatyvus vaistinis preparatas nefrakcionuotam heparinui, nerekomenduojamas, nes rivaroksabano veiksmingumas ir saugumas šiomis klinikinėmis aplinkybėmis nėra ištirti. Spinalinė / epidurinė anestezija arba punkcija Taikant neuroaksialinę anesteziją (spinalinę / epidurinę anesteziją) arba spinalinę / epidurinę punkciją pacientams, gydomiems antitromboziniais vaistiniais preparatais tromboembolinių komplikacijų profilaktikai, yra rizika, kad formuosis epidurinė ar spinalinė hematoma, kuri gali sukelti ilgalaikį arba nuolatinį paralyžių. Šių reiškinių rizika gali būti padidėjusi po operacijos naudojant įstatytus epidurinius kateterius arba kartu vartojant vaistinių preparatų, veikiančių hemostazę. Rizika taip pat gali didėti trauminės ar pakartotinos epidurinės ar spinalinės punkcijos metu. Pacientai turi būti dažnai stebimi dėl neurologinių sutrikimų požymių ir simptomų (pvz., kojų tirpimo ar silpnumo, žarnyno ar šlapimo pūslės disfunkcijos). Jei pastebima neurologinių sutrikimų, būtina skubi diagnostika ir gydymas. Prieš neuroaksialinę intervenciją gydytojai turi įvertinti galimos naudos ir rizikos santykį pacientams, kuriems skirta antikoaguliantų, arba pacientams, kuriems turi būti skiriama antikoaguliantų trombozės profilaktikai. Kad sumažinti galimą kraujavimo riziką, susijusią su rivaroksabano vartojimu taikant neuroaksialinę (spinalinę / epidurinę) anesteziją arba spinalinę punkciją, reikia atsižvelgti į rivaroksabano farmakokinetines savybes. Epidurinio kateterio įvedimą arba pašalinimą ar juosmeninę punkciją geriausia atlikti, kai rivaroksabano antikoaguliacinis poveikis yra įvertintas kaip mažas (žr. 5.2 skyrių). Nuo paskutinės rivaroksabano dozės pavartojimo iki kateterio išėmimo turi praeiti bent 18 valandų. Išėmus kateterį turi praeiti bent 6 valandos iki kitos rivaroksabano dozės vartojimo. Jei įvyksta trauminis pradūrimas, rivaroksabano vartojimas yra uždelsiamas 24 valandoms. Dozavimo rekomendacijos prieš ir po invazinių procedūrų bei chirurginių intervencijų, kitokių nei planinė klubo ar kelio sąnario keitimo operacija Jeigu reikia atlikti invazinę procedūrą arba chirurginę intervenciją, 10 mg rivaroksabano vartojimą reikia nutraukti likus mažiausiai 24 valandoms iki intervencijos, jeigu galima ir remiantis klinikiniu gydytojo sprendimu. Jeigu procedūros negalima uždelsti, reikia įvertinti padidėjusios kraujavimo rizikos ir intervencijos skubumo santykį. Po invazinės procedūros ar chirurginės intervencijos kaip įmanoma greičiau reikia vėl pradėti rivaroksabano vartojimą, jei gydantis gydytojas mano, kad klinikinė situacija leidžia tai padaryti ir yra nusistovėjusi pakankama hemostazė (žr. 5.2 skyrių). Senyvi pacientai Didėjantis amžius gali didinti kraujavimo riziką (žr. 5.2 skyrių). Dermatologinės reakcijos Poregistracinio stebėjimo metu buvo pranešta apie sunkias odos reakcijas, susijusias su rivaroksabano vartojimu, įskaitant Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromą ir (arba) toksinę epidermio nekrolizę bei DRESS sindromą (vaistinių preparatų sukeltą išbėrimą su eozinofilija ir sisteminiais simptomais) (žr. 4.8 skyrių). Pacientams šių reakcijų didžiausia rizika būna gydymo pradžioje: daugeliu atvejų nepageidaujamos reakcijos pradžia pasireiškia pirmomis gydymo savaitėmis. Pirmą kartą atsiradus sunkiam odos išbėrimui (pvz., plintančiam, intensyviam ir [arba] pūslėms) arba bet kokiam kitam padidėjusio jautrumo požymiui, susijusiam su gleivinės pažeidimu, rivaroksabano vartojimas turi būti nutrauktas. Informacija apie pagalbines medžiagas Runaplax sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Runaplax sudėtyje yra saulėlydžio geltonojo FCF aliuminio dažalo (E 110). Ši pagalbinė medžiaga gali sukelti alerginių reakcijų. Runaplax plėvele dengtoje tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t.y. jis beveik neturi reikšmės.

Saugumo duomenų santrauka Rivaroksabano saugumas buvo tiriamas trylikoje pagrindžiamųjų III fazės tyrimų (žr. 1 lentelę). Iš viso devyniolikoje III fazės tyrimų dalyvavusiems 69 608 suaugusiems pacientams, ir dviejuose II fazės tyrimuose bei dviejuose III fazės tyrimuose dalyvavusiems 488 vaikams buvo skiriamas rivaroksabanas. 1 lentelė. Tirtų pacientų skaičius, bendra paros dozė ir ilgiausia gydymo trukmė suaugusiųjų ir pediatrinių pacientų III fazės tyrimuose Indikacija | Pacientų skaičius* | Bendra paros dozė | Ilgiausia gydymo trukmė Venų tromboembolijos (VTE) profilaktika suaugusiems pacientams, kuriems atliekama planinė klubo arba kelio sąnario pakeitimo operacija | 6 097 | 10 mg | 39 paros Venų tromboembolijos profilaktika vidaus ligomis sergantiems pacientams | 3 997 | 10 mg | 39 paros Giliųjų venų trombozės (GVT), plaučių embolijos (PE) gydymas ir pasikartojimo profilaktika | 6 790 | 1-21 para: 30 mg 22 para ir vėliau: 20 mg Ne anksčiau kaip po 6 mėnesių: 10 mg arba 20 mg | 21 mėnuo VTE gydymas ir pasikartojančios VTE profilaktika išnešiotiems naujagimiams ir jaunesniems kaip 18 metų vaikams, pradėjus standartinį gydymą antikoaguliantais | 329 | Pagal kūno svorį parenkama dozė, siekiant panašios ekspozicijos kaip ir suaugusiems, vieną kartą per parą vartojantiems 20 mg rivaroksabano nuo GVT | 12 mėnesių Insulto ir sisteminės embolijos profilaktika pacientams, kuriems yra su vožtuvų liga nesusijęs prieširdžių virpėjimas | 7 750 | 20 mg | 41 mėnuo Aterotrombozinių reiškinių profilaktika pacientams, patyrusiems ŪKS | 10 225 | Atitinkamai 5 mg arba 10 mg, kartu vartojant arba acetilsalicilo rūgšties, arba acetilsalicilo rūgšties ir klopidogrelio, arba tiklopidino | 31 mėnuo Aterotrombozinių reiškinių profilaktika pacientams, sergantiems vainikinių arterijų liga (VAL) ir (arba) periferinių arterijų liga (PAL) | 18 244 | 5 mg derinant su acetilsalicilo rūgštimi arba vartojant vien 10 mg rivaroksabano | 47 mėnesiai | 3256** | 5 mg, vartojant kartu su acetilsalicilo rūgštimi | 42 mėnesiai * Pacientai, pavartoję mažiausiai vieną rivaroksabano dozę. ** Tyrimo VOYAGER PAD duomenys. Nepageidaujama reakcija, apie kurią dažniausiai gauta pranešimų, buvo kraujavimas (žr. 4.4 skyrių ir toliau pateiktą poskyrį „Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas“) (2 lentelė). Kraujavimai, apie kuriuos pranešta dažniausiai, buvo kraujavimas iš nosies (4,5 %) ir kraujavimas iš virškinimo trakto (3,8 %). 2 lentelė. Kraujavimo* ir anemijos reiškinių dažniai, nustatyti rivaroksabaną vartojusiems pacientams, dalyvavusiems užbaigtuose suaugusiųjų ir pediatrinių pacientų III fazės tyrimuose Indikacija | Bet koks kraujavimas | Anemija VTE profilaktika suaugusiems pacientams, kuriems atliekamos planinės klubo arba kelio sąnario pakeitimo operacijos | 6,8 % pacientų | 5,9 % pacientų VTE profilaktika vidaus ligomis sergantiems pacientams | 12,6 % pacientų | 2,1 % pacientų GVT, PE gydymas ir pasikartojimo profilaktika | 23 % pacientų | 1,6 % pacientų VTE gydymas ir pasikartojančios VTE profilaktika išnešiotiems naujagimiams ir jaunesniems kaip 18 metų vaikams, pradėjus standartinį gydymą antikoaguliantais | 39,5 % pacientų | 4,6 % pacientų Insulto ir sisteminės embolijos profilaktika pacientams, kuriems yra su vožtuvų liga nesusijęs prieširdžių virpėjimas | 28 atvejai 100-ui paciento metų | 2,5 atvejo 100-ui paciento metų Aterotrombozinių reiškinių profilaktika pacientams, patyrusiems ŪKS | 22 atvejai 100-ui paciento metų | 1,4 atvejo 100-ui paciento metų Aterotrombozinių reiškinių profilaktika pacientams, sergantiems VAL ir (arba) PAL | 6,7 atvejo 100-ui paciento metų | 0,15 atvejo 100-ui paciento metų** | 8,38 atvejo 100-ui paciento metų # | 0,74 atvejo 100-ui paciento metų*** # * Surinkti duomenys apie visus kraujavimo reiškinius, nustatytus visų rivaroksabano tyrimų metu, apie šiuos reiškinius pranešta ir jie įvertinti. ** Tyrimo COMPASS metu, taikant selektyvų nepageidaujamų reiškinių duomenų rinkimo metodą, nustatytas mažas anemijos dažnis. *** Buvo taikomas selektyvus nepageidaujamų reiškinių duomenų rinkimo metodas. # Tyrimo VOYAGER PAD duomenys. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Rivaroksabano vartojimo suaugusiems ir pediatriniams pacientams metu nustatytas nepageidaujamų reakcijų dažnis apibendrintas pagal organų sistemų klases (taikant MedDRA terminologiją) ir dažnį toliau pateiktoje 3 lentelėje. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10); dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10); nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100); retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000); labai retas (< 1/10 000); nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). 3 lentelė. Visos suaugusiems pacientams pasireiškusios nepageidaujamos reakcijos, apie kurias pranešta III fazės klinikiniuose tyrimuose arba vaistiniam preparatui esant rinkoje* ir pediatriniams pacientams dviejuose II fazės tyrimuose bei dviejuose III fazės tyrimuose Dažnas | Nedažnas | Retas | Labai retas | Nežinomas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Anemija (įskaitant atitinkamus laboratorinius parametrus) | Trombocitozė (įskaitant padidėjusį trombocitų kiekį)A, trombocitopenija | | | Imuninės sistemos sutrikimai | Imuninės sistemos sutrikimai | Imuninės sistemos sutrikimai | Imuninės sistemos sutrikimai | Imuninės sistemos sutrikimai | Alerginė reakcija, alerginis dermatitas, angioneurozinė edema ir alerginė edema | | Anafilaksinės reakcijos, įskaitant anafilaksinį šoką | Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai Svaigulys, galvos skausmas | Intracerebrinis ir intrakranijinis kraujavimas, apalpimas | | | Akių sutrikimai | Akių sutrikimai | Akių sutrikimai | Akių sutrikimai | Akių sutrikimai Akies kraujavimas (įskaitant junginės kraujavimą) | | | | Širdies sutrikimai | Širdies sutrikimai | Širdies sutrikimai | Širdies sutrikimai | Širdies sutrikimai | Tachikardija | | | Kraujagyslių sutrikimai | Kraujagyslių sutrikimai | Kraujagyslių sutrikimai | Kraujagyslių sutrikimai | Kraujagyslių sutrikimai Hipotenzija, kraujosruva | | | | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai Kraujavimas iš nosies, atsikosėjimas krauju | | | Eozinofilinė pneumonija | Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai Kraujavimas iš dantenų, kraujavimas iš virškinimo trakto (įskaitant kraujavimą iš tiesiosios žarnos), virškinimo trakto ir pilvo skausmai, dispepsija, pykinimas, vidurių užkietėjimasA, viduriavimas, vėmimasA | Burnos džiūvimas | | | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Padidėjęs transaminazių aktyvumas | Kepenų pakenkimas, padidėjęs bilirubino kiekis, padidėjęs šarminės fosfatazės aktyvumas kraujyjeA, padidėjęs GGT aktyvumasA | Gelta, padidėjęs konjuguoto bilirubino kiekis (kartu gali padidėti arba nepadidėti ALT aktyvumas), cholestazė, hepatitas (įskaitant kepenų ląstelių pažeidimą) | | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos ir poodinio audinio sutrikimai Niežėjimas (įskaitant nedažnus generalizuoto niežėjimo atvejus), išbėrimas, ekchimozė, kraujavimas į odą ir po oda | Dilgėlinė | | Stevens-Johnson (Stivenso-Džonsono) sindromas ir (arba) toksinė epidermio nekrolizė, DRESS sindromas | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai Galūnių skausmasA | Hemartrozė | Kraujavimas į raumenis | | Suspaudimo sindromas dėl kraujavimo Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai Kraujavimas iš urogenitalinio trakto (įskaitant hematuriją ir menoragijąB), inkstų funkcijos sutrikimas (įskaitant padidėjusį kreatinino kiekį kraujyje, padidėjusį urėjos kiekį kraujyje) | | | | Inkstų nepakankamumas/ ūminis inkstų nepakankamumas dėl kraujavimo, kurio pakanka hipoperfuzijai sukelti , su antikoaguliantais susijusi nefropatija Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai KarščiavimasA, periferinė edema, sumažėjusi bendroji jėga ir energija (įskaitant nuovargį ir asteniją) | Bloga savijauta (įskaitant negalavimą) | Lokali edemaA | | Tyrimai | Tyrimai | Tyrimai | Tyrimai | Tyrimai | Padidėjęs LDH aktyvumasA, padidėjęs lipazės aktyvumasA, padidėjęs amilazės aktyvumasA. | | | Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos Kraujavimas po procedūros (įskaitant pooperacinę anemiją ir kraujavimą iš žaizdos), kontūzija, sekrecija iš žaizdosA | | Kraujagyslių pseudoaneurizmaC | | A: pastebėta taikant VTE profilaktiką suaugusiems pacientams, atliekant planines klubo arba kelio sąnario pakeitimo operacijas; B: pastebėtas kaip labai dažnas nepageidaujamas poveikis, gydant GVT, PE ir taikant šių sutrikimų pasikartojimo profilaktiką jaunesnėms nei 55 metų amžiaus moterims; C: pastebėtas kaip nedažnas nepageidaujamas poveikis, taikant aterotrombozinių reiškinių profilaktiką pacientams, patyrusiems ŪKS (po perkutaninės koronarinės intervencijos). * Pasirinktų III fazės tyrimų metu buvo taikomas iš anksto numatytas selektyvus nepageidaujamų reiškinių rinkimo metodas. Remiantis šių tyrimų analize, nepageidaujamų reakcijų dažnis nepadidėjo ir nebuvo nustatyta nė vienos naujos nepageidaujamos reakcijos į vaistinį preparatą. Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Dėl farmakologinio veikimo mechanizmo rivaroksabano vartojimas gali būti susijęs su padidėjusia slapto ar akivaizdaus kraujavimo rizika iš bet kurio audinio ar organo, todėl gali pasireikšti pohemoraginė anemija. Požymiai, simptomai ir sunkumas (įskaitant mirties atvejus) yra skirtingi ir priklauso nuo vietos ir kraujavimo intensyvumo ir (arba) anemijos laipsnio (žr. 4.9 skyrių „Kraujavimo gydymas“). Klinikinių tyrimų metu kraujavimas iš gleivinės (t.y. iš nosies, dantenų, virškinimo trakto, lyties organų ir šlapimo takų, įskaitant nenormalų kraujavimą iš makšties arba sustiprėjusį menstruacinį kraujavimą) ir anemija dažniau buvo pastebėtas taikant ilgalaikį gydymą rivaroksabanu, palyginti su gydymu VKA. Taigi, papildant atitinkamą klinikinį stebėjimą, slaptam kraujavimui nustatyti ir klinikinei akivaizdaus kraujavimo reikšmei įvertinti gali būti naudingi ir hemoglobino ir (arba) hematokrito laboratoriniai tyrimai, kurie laikomi tam tinkamais. Gali būti padidėjusi kraujavimo rizika tam tikroms pacientų grupėms, pvz., tiems pacientams, kurie serga nekontroliuojama sunkia arterine hipertenzija ir (arba) kartu gydomi kitais vaistiniais preparatais, kurie paveikia hemostazę (žr. 4.4 skyrių „Kraujavimo rizika“). Mėnesinių kraujavimas gali būti intensyvesnis ir (arba) trukti ilgiau. Hemoraginės komplikacijos gali pasireikšti silpnumu, blyškumu, svaiguliu, galvos skausmu ar nepaaiškinamu tinimu, dusuliu ir nepaaiškinamu šoku. Kai kuriais atvejais, kaip anemijos pasekmė, pastebėta širdies išemijos simptomų, pvz., krūtinės skausmas arba krūtinės angina. Pranešta apie žinomas antrines sunkaus kraujavimo komplikacijas, pvz., suspaudimo sindromą ir inkstų nepakankamumą dėl hipoperfuzijos ar su antikoaguliantais susijusią nefropatiją, vartojant rivaroksabano. Todėl reikia turėti omenyje kraujavimo galimybę, įvertinant bet kokiais antikoaguliantais gydomo paciento būklę. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).