Sandostatin

Augimo hormono (AH) ir IAF-1 (į insuliną panašaus augimo faktoriaus-1) kiekiams plazmoje mažinti ir ligos simptomams kontroliuoti akromegalija sergantiems pacientams, kurių būklė nepakankamai kontroliuojama atlikus chirurginę operaciją ar skyrus radioterapiją. Sandostatin taip pat skiriamas akromegalija sergantiems pacientams, kurių negalima operuoti ar kurie būti operuojami nesutinka, arba kuriems reikalingas gydymas laikotarpiu iki bus pasiektas visiškas radioterapijos efektas. Simptomams, susijusiems su hormonus produkuojančiais skrandžio, žarnų ar kasos endokrininiais navikais, lengvinti, pvz., kai yra karcinoidiniai navikai su karcinoido sindromo požymiais (žr. 5.1 skyrių). Sandostatin navikų neveikia, todėl ligonių, kuriems yra navikas, nuo jo neišgydo. Komplikacijų po kasos operacijų profilaktikai. Kraujavimo iš stemplės ir skrandžio varikozinių mazgų stabdymas ligoniams, sergantiems kepenų ciroze (vaistinio preparato vartojama ūminiam kraujavimui stabdyti ir jo pasikartojimo profilaktikai). Sandostatin vartojamas kartu su specifinėmis gydymo priemonėmis, pvz., endoskopine skleroterapija. Pacientams, sergantiems TTH sekretuojančia hipofizės adenoma, gydyti: kai sekrecija netapo normalia po atliktos chirurginės operacijos ir (arba) radioterapijos; pacientams, kuriems netinka atlikti chirurginės operacijos; pacientams po spindulinio gydymo, kol pasireikš radioterapijos poveikis.

Dozavimas Akromegalija Iš pradžių reikia po oda leisti po 0,05–0,1 mg dozę kas 8 arba 12 valandų. Dozę reikėtų koreguoti atsižvelgiant į kas mėnesį nustatomus AH ir IAF-1 kiekius (reikia siekti, kad AH koncentracija būtų mažesnė kaip 2,5 ng/ml, o IAF-1 koncentracija būtų normali), klinikinius simptomus bei toleravimą. Daugeliui pacientų optimali vaistinio preparato paros dozė yra 0,3 mg. Didžiausios 1,5 mg paros dozės viršyti negalima. Ligoniams, kurie vartoja pastovią Sandostatin dozę, AH ir IAF-1 koncentraciją reikėtų tirti kas 6 mėnesius. Jeigu per tris gydymo Sandostatin mėnesius reikšmingai nesumažėja AH koncentracija ir nepalengvėja klinikiniai simptomai, gydymą reikėtų nutraukti. Skrandžio, žarnyno, kasos endokrininiai navikai Iš pradžių reikia po oda leisti po 0,05 mg dozę kartą arba du kartus per parą. Atsižvelgiant į sukeliamą klinikinį atsaką, naviko išskiriamų hormonų kiekių pokyčius (jeigu yra karcinoidinis navikas, reikia nustatyti su šlapimu išskiriamos 5-hidroksiindolacto rūgšties kiekį) bei vaistinio preparato toleravimą, dozę galima laipsniškai didinti iki po 0,1–0,2 mg 3 kartus per parą. Išimtiniu atveju gali reikėti didesnės dozės. Palaikomoji dozė kiekvienam pacientui nustatoma individualiai (žr. 4.9 skyrių). Jeigu pacientus, kuriems yra karcinoidinių navikų, gydant didžiausia toleruojama Sandostatin doze, per 1 savaitę nepasireiškia palankus klinikinis atsakas, vaistinio preparato vartojimą reikėtų nutraukti. Komplikacijų po kasos operacijų profilaktikai Įprastai skiriama po 0,1 mg dozę, ją leidžiant po oda tris kartus per parą 7 dienas paeiliui. Gydymą reikia pradėti operacijos dieną likus ne mažiau kaip valandai iki laparotomijos. Kraujavimas iš varikozinių skrandžio ir stemplės mazgų Vaistinio preparato skiriama nuolatinės intraveninės infuzijos būdu 25 mikrogramų per valandą greičiu 5 dienas. Sandostatin galima skiesti fiziologiniu tirpalu. Kepenų ciroze sergantys ligoniai, kuriems kraujavo iš varikozinių stemplės ir skrandžio mazgų, nuolatinę Sandostatin infuziją toleravo gerai vaistinio preparato skiriant iki 50 mikrogramų per valandą greičiu 5 dienas. Pacientų, sergančių TTH sekretuojančia adenoma, gydymas Dažniausiai veiksminga dozė yra po 100 mikrogramų tris kartus per parą leidžiant po oda. Dozę galima koreguoti, atsižvelgiant į TTH ir skydliaukės hormonų koncentracijų pokyčius. Norint nustatyti gydymo veiksmingumą, jį reikia skirti bent 5 dienas. Senyviems pacientams Duomenų, kad Sandostatin skiriant senyviems pacientams vaistinis preparatas būtų blogiau toleruojamas ar reikėtų keisti jo dozę, nėra. Vaikų populiacija Sandostatin vartojimo vaikams patirties yra nedaug. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Pacientams, kuriems yra kepenų cirozė, gali pailgėti vaistinio preparato pusinės eliminacijos periodas, todėl gali reikėti koreguoti palaikomąją dozę. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Sutrikusi inkstų funkcija neturėjo įtakos bendrajai po oda leidžiamo oktreotido ekspozicijai (AUC), todėl Sandostatin dozės keisti nereikia. Vartojimo metodas Sandostatin gali būti skiriamas leisti po oda (s.c.) arba atskiedus leisti į veną (i.v.). Instrukcijos apie atliekų tvarkymą ir kaip vaistinį preparatą atskiesti pateikiamos 6.6 skyriuje.

Bendrieji įspėjimai Kartais AH išskiriantys hipofizės navikai gali didėti ir sukelti sunkių komplikacijų (pvz., akipločio defektų), dėl to svarbu atidžiai stebėti visų šių pacientų būklę. Jeigu atsiranda naviko didėjimą rodančių požymių, patariama keisti gydymo būdą. Sumažėjus augimo hormono (AH) kiekiui ir į insuliną panašaus augimo faktoriaus 1 (IAF-1) koncentracijai grįžus į normos ribas, akromegalija sergančioms moterims terapinė nauda gali pasireikšti atsinaujinusiu vaisingumu. Jeigu reikia, gydymo oktreotidu metu vaisingo amžiaus pacientėms reikia patarti naudoti tinkamą kontracepcijos metodą (žr. 4.6 skyrių). Pacientams, kuriems paskirtas ilgalaikis gydymas oktreotidu, reikia stebėti skydliaukės funkciją. Gydymo oktreotidu metu būtina stebėti kepenų funkciją. Širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai Pranešta apie pasireiškusius dažnus bradikardijos atvejus. Gali prireikti koreguoti tokių vaistinių preparatų, kaip beta adrenoblokatorių, kalcio kanalų blokatorių ar skysčių ir elektrolitų balansą reguliuojančių preparatų, dozę (žr. 4.5 skyrių). Pacientams, kuriems buvo skiriamos didelės nepertraukiamos infuzijos dozės (100 mikrogramų per valandą), ir pacientams, kuriems oktreotido į veną buvo suleidžiama boliuso būdu (50 mikrogramų boliuso būdu, po to – 50 mikrogramų per valandą nepertraukiama infuzija), pasireiškė atrioventrikulinė blokada (įskaitant visišką atrioventrikulinę blokadą). Todėl negalima viršyti didžiausios 50 mikrogramų per valandą dozės (žr. 4.2 skyrių). Būtina stebėti pacientų, kuriems didelėmis dozėmis leidžiama į veną oktreotido, širdies funkciją. Tulžies pūslės ir susiję sutrikimai Cholelitiazė labai dažnai pasireiškia gydant Sandostatin ir gali būti susijusi su cholecistitu bei tulžies latakų išsiplėtimu (žr. 4.8 skyrių). Be to, vaistinį preparatą pateikus į rinką buvo gauta pranešimų apie pasireiškusius cholangito atvejus kaip cholelitiazės komplikaciją pacientams, vartojusiems Sandostatin. Todėl gydymo Sandostatin metu rekomenduojama atlikti ultragarsinį tulžies pūslės tyrimą prieš pradedant vaistinio preparato vartojimą ir vėliau maždaug kas 6-12 mėnesių. Skrandžio, žarnyno, kasos endokrininiai navikai Sandostatin gydant skrandžio, žarnyno, kasos endokrininiais navikais sergančius pacientus, retais atvejais gali staiga pablogėti ligos simptomų kontrolė ir greitai atsinaujinti sunkių simptomų. Nutraukus gydymą ligos simptomai gali pasunkėti ar atsinaujinti. Gliukozės metabolizmas Dėl slopinančio poveikio augimo hormonui, gliukagonui ir insulinui Sandostatin gali įtakoti gliukozės apykaitą. Gali sutrikti gliukozės tolerancija po valgio, ir kai kuriais atvejais ilgalaikis vaistinio preparato vartojimas gali sukelti pastovios hiperglikemijos būklę. Taip pat pranešta apie hipoglikemijos atvejus. Insulinoma sergantiems pacientams oktreotidas AH ir gliukagono sekreciją slopina santykinai stipriau negu insulino sekreciją, taip pat trumpiau slopina insulino veikimą, todėl šiems pacientams gali sukelti didesnio laipsnio ir ilgiau trunkančią hipoglikemiją. Šių pacientų būklę pradedant gydymą Sandostatin bei kiekvieną kartą keičiant dozavimą reikia atidžiai stebėti. Reikšmingus gliukozės koncentracijos kraujyje pokyčius galbūt galima sumažinti vaistinio preparato vartojant dažniau, bet mažesnę dozę. 1 tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams paskyrus Sandostatin, gali sumažėti insulino poreikis. Diabetu nesergantiems asmenims arba 2 tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams, kurių insulino rezervas iš dalies nepakitęs, vartojant Sandostatin, gali padidėti glikemija po valgio. Todėl rekomenduojama stebėti gliukozės toleranciją ir koreguoti gydymą nuo diabeto. Stemplės venų varikozė Kadangi po kraujavimo iš varikozinių stemplės venų gali dažniau atsirasti nuo insulino priklausomas cukrinis diabetas ar šia liga jau sergantiems ligoniams pakisti insulino poreikis, būtina tinkamai stebėti gliukozės kiekį kraujyje. Vartojimo vietos reakcijos 52 savaičių trukmės toksinio poveikio tyrimo su žiurkėmis duomenimis, didžiausios vaistinio preparato dozės (maždaug 8 kartus didesnės už didžiausią rekomenduojamą žmogui dozę pagal kūno paviršiaus plotą) injekcijos po oda vietoje atsirado sarkomų (dažniausiai patinams). 52 savaičių trukmės toksinio poveikio tyrimo su šunimis metu injekcijos po oda vietoje audinių hiperplazijos ar neoplazijos atvejų nepastebėta. Žmonėms, vartojusiems Sandostatin net iki 15 metų, navikų susidarymo injekcijos vietose atvejų nenustatyta. Remiantis visa iki šiol turima informacija daroma išvada, kad žiurkėms atsiradę pokyčiai yra specifiniai šiai gyvūnų rūšiai ir neturi reikšmės vaistinio preparato skiriant žmonėms (žr. 5.3 skyrių). Mityba Kai kuriems pacientams oktreotidas gali sutrikdyti maisto riebalų absorbciją. Kai kuriems oktreotidu gydytiems pacientams stebėtas vitamino B12 koncentracijos sumažėjimas ir pakitę Šilingo testų rezultatai. Pacientams, kuriems anksčiau yra buvęs vitamino B12 trūkumas, gydymo Sandostatin metu rekomenduojama tirti vitamino B12 koncentraciją. Kasos funkcija Kai kuriems pacientams, kuriems buvo taikomas gastroenteropankreatinių neuroendokrininių navikų gydymas oktreotidu, nustatytas kasos egzokrininės funkcijos nepakankamumas (KEFN). KEFN gali pasireikšti steatorėja, išmatų suskystėjimu, pilvo pūtimu ir svorio mažėjimu. Reikia apsvarstyti galimybę pacientams, kuriems pasireiškia KEFN simptomai, atlikti tyrimus dėl šio sutrikimo ir paskirti atitinkamą gydymą pagal klinikines gaires. Natrio kiekis Vienoje Sandostatin ampulėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Saugumo duomenų santrauka Dažniausios gydymo oktreotidu metu pasireiškusios nepageidaujamos reakcijos buvo virškinimo trakto sutrikimai, nervų sistemos sutrikimai, kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai bei metabolizmo ir mitybos sutrikimai. Klinikinių tyrimų, kuriuos atliekant buvo skiriama oktreotido, metu dažniausiai pasireiškusios nepageidaujamos reakcijos buvo viduriavimas, pilvo skausmas, pykinimas, vidurių pūtimas, galvos skausmas, tulžies pūslės akmenligė, hiperglikemija ir vidurių užkietėjimas. Kitos dažnai pasireiškusios nepageidaujamos reakcijos buvo galvos svaigimas, lokalus skausmas, nuosėdos tulžyje, skydliaukės funkcijos sutrikimas (pvz., skydliaukę stimuliuojančio (tirotropinio) hormono (TTH) koncentracijos sumažėjimas, bendrojo T4 ir laisvojo T4 hormono koncentracijos sumažėjimas), skystos išmatos, sutrikusi gliukozės tolerancija, vėmimas, astenija ir hipoglikemija. Nepageidaujamų reakcijų santraukos lentelėse Informacija apie toliau 1 lentelėje išvardytas nepageidaujamas reakcijas sukaupta klinikinių tyrimų su oktreotidu metu. Nepageidaujamos reakcijos (žr. 1 lentelę) išvardytos pagal dažnių kategoriją, pirmiausia nurodant dažniausias ir dažnis apibūdinimas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥1/1000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1000), labai reti (<1 /10000), įskaitant pavienius atvejus. Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka. 1 lentelė. Klinikinių tyrimų metu pasireiškusios nepageidaujamos reakcijos Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai Labai dažnas: | viduriavimas, pilvo skausmas, pykinimas, vidurių užkietėjimas, dujų susikaupimas. Dažnas: | dispepsija, vėmimas, pilvo pūtimas, steatorėja, skystos išmatos, pakitusi išmatų spalva. Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai Labai dažnas: | galvos skausmas. Dažnas: | galvos svaigimas. Endokrininiai sutrikimai | Endokrininiai sutrikimai Dažnas: | hipotirozė, skydliaukės funkcijos sutrikimas (pvz., TTH koncentracijos sumažėjimas, bendrojo T4 ir laisvojo T4 hormono koncentracijos sumažėjimas). Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Labai dažnas: | tulžies pūslės akmenligė. Dažnas: | cholecistitas, nuosėdos tulžyje, hiperbilirubinemija. Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Labai dažnas: | hiperglikemija. Dažnas: | hipoglikemija, sutrikusi gliukozės tolerancija, anoreksija. Nedažnas: | dehidracija. Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Labai dažnas: | injekcijos vietos reakcijos. Dažnas: | astenija. Tyrimai | Tyrimai Dažnas: | padidėjęs transaminazių aktyvumas. Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos ir poodinio audinio sutrikimai Dažnas: | niežulys, išbėrimas, alopecija. Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai Dažnas: | dusulys. Širdies sutrikimai | Širdies sutrikimai Dažnas: | bradikardija. Nedažnas: | tachikardija. Po vaistinio preparato pateikimo į rinką 2 lentelėje nurodytos nepageidaujamos reakcijos iš spontaninių pranešimų, apie kuriuos pranešta savanoriškai, todėl ne visada įmanoma patikimai nustatyti pasireiškimo dažnį ar priežastinį ryšį su vaistinio preparato vartojimu. 2 lentelė. Nepageidaujamos reakcijos, apie kurias sužinota iš spontaninių pranešimų Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Trombocitopenija. Imuninės sistemos sutrikimai Anafilaksija, alergija ir (arba) padidėjusio jautrumo reakcijos. Odos ir poodinio audinio sutrikimai Dilgėlinė. Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Ūminis pankreatitas, ūminis hepatitas be cholestazės, cholestazinis hepatitas, cholestazė, gelta, cholestazinė gelta. Širdies sutrikimai Aritmijos. Tyrimai Padidėjęs šarminės fosfatazės aktyvumas, padidėjęs gama-glutamil transferazės aktyvumas. Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Tulžies pūslės ir susijusios reakcijos Manoma, kad somatostatino analogai slopina tulžies pūslės kontraktilumą ir sumažina tulžies sekreciją, dėl kurios gali atsirasti tulžies pūslės anomalijų ar nuosėdų. Gauta pranešimų apie tulžies akmenų atsiradimą 15-30 % pacientų, ilgą laiką vartojusių Sandostatin injekcinį tirpalą (s.c.). Bendras (40-60 metų amžiaus) populiacijos dažnis yra apie 5-20 %. Jei atsiranda tulžies akmenys, paprastai jie yra besimptomiai; simptominiai tulžies akmenys turi būti gydomi arba nutraukus gydymą tulžies rūgštimis arba operuojant. Virškinimo trakto sutrikimai Retais atvejais nepageidaujamas poveikis virškinimo traktui gali būti panašus į ūminį žarnų nepraeinamumą, kai pasireiškia stiprėjantis pilvo pūtimas, stiprus viršutinės pilvo dalies skausmas, padidėjęs pilvo jautrumas (jį pacientas saugo nuo bet kokio dirginimo). Nustatyta, kad tęsiant gydymą nepageidaujamų virškinimo trakto sutrikimų dažnis ilgainiui mažėja. Nepageidaujamą poveikį virškinimo traktui galima sumažinti, jei prieš Sandostatin vartojimą, injekcijos po oda metu ir tam tikrą laiką po jos pacientas nevalgytų, kitaip tariant, jei vaistinio preparato būtų leidžiama tarp valgymų arba einant miegoti. Padidėjęs jautrumas ir anafilaksinės reakcijos Vaistinį preparatą pateikus į rinką, gauta pranešimų apie padidėjusio jautrumo ir alergines reakcijas. Joms pasireiškus, dažniausiai paveikiama oda, retai - burna ir kvėpavimo takai. Pastebėta atskirų anafilaksinio šoko atvejų. Injekcijos vietos reakcijos Injekcijos po oda vietoje atsiradęs skausmas, dūrimo, dilgčiojimo ar deginimo pojūtis, paraudimas bei patinimas retai trunka ilgiau kaip 15 minučių. Vietinį nemalonų pojūtį galima sumažinti leidžiant iki kambario temperatūros sušildytą tirpalą arba mažesnį didesnės koncentracijos tirpalo tūrį. Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Nors gali padidėti su išmatomis šalinamų riebalų kiekis, iki šiol nėra duomenų, kad dėl ilgalaikio oktreotido vartojimo atsirastų rezorbcijos sutrikimo sukeltas mitybos nepakankamumas. Kasos fermentai Labai retais atvejais per pirmąsias kelias valandas ar dienas nuo po oda leidžiamo Sandostatin vartojimo pasireiškė ūminis pankreatitas; jis praeidavo nutraukus vaistinio preparato vartojimą. Be to, ilgai po oda leidžiamu Sandostatin gydytiems pacientams buvo tulžies pūslės akmenligės sukelto pankreatito atvejų. Širdies sutrikimai Bradikardija yra dažna nepageidaujama reakcija gydant somatostatino analogais. Tiek akromegalija, tiek karcinoidiniu sindromu sergantiems pacientams nustatyta EKG pokyčių, pavyzdžiui, QT intervalo pailgėjimas, elektrinės širdies ašies nuokrypis, ankstyva repoliarizacija, bangų amplitudžių sumažėjimas, R-S dantelių pokytis, ankstyvas R bangos kilimas ir nespecifiniai ST-T bangos pokyčiai. Šių pakitimų ryšys su oktreotido vartojimu nenustatytas, nes dauguma šį vaistinį preparatą vartojusių pacientų sirgo kitomis širdies ligomis (žr. 4.4 skyrių). Trombocitopenija Vaistinį preparatą pateikus į rinką, gauta pranešimų apie trombocitopenijos atvejus, ypatingai pacientams, sergantiems kepenų ciroze ir vartojantiems Sandostatin infuzinį tirpalą. Tai išnyksta nutraukus gydymą. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.