Sandostatin LAR

Dozavimas Akromegalija Rekomenduojama gydymą pradėti iš pradžių skiriant po 20 mg Sandostatin LAR kas 4 savaites 3 mėnesius. Pacientams, kurie gydomi po oda leidžiamu Sandostatin, gydymą Sandostatin LAR galima pradėti kitą dieną po paskutiniosios Sandostatin injekcijos po oda. Toliau vaistinio preparato dozės turi būti nustatomos remiantis augimo hormono (AH) ir į insuliną panašaus augimo faktoriaus 1/somatomedino C (IAF-1) koncentracijomis serume bei klinikiniais simptomais. Jei per pirmuosius tris mėnesius klinikiniai simptomai ir biocheminiai rodikliai (AH, IAF-1) nėra visiškai kontroliuojami (AH koncentracija viršija 2,5 g/l), pacientams dozę galima didinti iki po 30 mg kas 4 savaites. Jeigu gydant 30 mg doze po 3 mėnesių AH, IAF-1 ir (arba) simptomai yra nepakankamai kontroliuojami, dozę galima didinti iki po 40 mg kas 4 savaites. Jeigu pacientams AH koncentracija yra gerokai mažesnė negu 1 g/l, IAF-1 koncentracija serume tampa normalia ir dauguma grįžtamų akromegalijos požymių ar simptomų išnyko po 3 mėnesių gydymo vartojant 20 mg dozę, galima pradėti skirti po 10 mg Sandostatin LAR dozę kas 4 savaites. Tačiau šiems pacientams skiriant mažą Sandostatin LAR dozę, rekomenduojama ypatingai atidžiai stebėti tinkamą AH ir IAF-1 koncentracijų serume bei klinikinius požymių ir simptomų kontrolę. Pacientams, vartojantiems pastovią Sandostatin LAR dozę, AH ir IAF-1 koncentracijas reikia tirti kas 6 mėnesius. Skrandžio, žarnyno, kasos endokrininiai navikai Pacientų, kuriems yra simptomų, susijusių su hormonus produkuojančiais skrandžio, žarnyno, kasos endokrininiais navikais, gydymas Rekomenduojama gydymą pradėti iš pradžių skiriant po 20 mg Sandostatin LAR kas 4 savaites. Pacientams, kurie buvo gydomi po oda leidžiamu Sandostatin, po pirmosios Sandostatin LAR injekcijos dar 2 savaites reikia vartoti ankstesnes veiksmingas Sandostatin dozes. Jeigu pacientams po 3 mėnesių gydymo klinikiniai simptomai ir biologiniai žymenys gerai kontroliuojami, Sandostatin LAR dozę galima mažinti iki po 10 mg kas 4 savaites. Jeigu pacientams po 3 mėnesių gydymo simptomai tik dalinai kontroliuojami, Sandostatin LAR dozę galima didinti iki po 30 mg kas 4 savaites. Tomis dienomis, kai vartojant Sandostatin LAR paūmėja su skrandžio, žarnyno, kasos navikais susiję simptomai, papildomai rekomenduojama skirti tokią po oda leidžiamo Sandostatin dozę, kokia buvo vartota prieš pradedant gydyti Sandostatin LAR. Dažniausia tai gali pasireikšti pirmaisiais dviem gydymo mėnesiais, kol bus pasiekta gydomoji oktreotido koncentracija. Pacientų, sergančių išplitusiu neuroendokrininiu virškinimo trakto naviku arba nežinomos pirminės lokalizacijos neuroendokrininiu naviku, kai buvo atmesta kita nei virškinimo trakto kilmė, gydymas Rekomenduojama Sandostatin LAR dozė yra po 30 mg kas 4 savaites (žr. 5.1 skyrių). Siekiant kontroliuoti naviko simptomus, gydymą Sandostatin LAR reikia tęsti ir nesant naviko progresavimo požymių. Pacientų, sergančių TTH sekretuojančia adenoma, gydymas Gydymą Sandostatin LAR reikėtų pradėti skiriant po 20 mg dozę kas 4 savaites 3 mėnesius ir tik po to svarstyti dozės keitimo klausimą. Vėliau dozė koreguojama, atsižvelgiant į TTH ir skydliaukės hormonų koncentracijų pokyčius. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Sutrikusi inkstų funkcija neturėjo įtakos bendrajai oktreotido ekspozicijai (AUC), kai po oda buvo leidžiama Sandostatin. Todėl Sandostatin LAR dozės keisti nereikia. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Tyrimo metu Sandostatin leidžiant po oda ir į veną buvo nustatyta, kad kepenų ciroze sergantiems pacientams gali sumažėti vaistinio preparato eliminacija, tačiau tai nestebėta sergantiesiems riebaline kepenų liga. Tam tikrais atvejais pacientams, kuriems sutrikusi kepenų veikla, gali reikėti koreguoti vaistinio preparato dozę. Senyviems pacientams Tyrimo metu Sandostatin leidžiant po oda nustatyta, kad 65 metų ir vyresniems pacientams dozės koreguoti nereikėjo. Todėl šiai pacientų grupei Sandostatin LAR dozės koreguoti nereikia. Vaikų populiacija Sandostatin LAR vartojimo vaikams patirties yra nedaug. Vartojimo metodas Sandostatin LAR galima leisti tik giliai į raumenis. Vaistinio preparato skiriant kartotinai, reikia švirkšti tai į kairįjį, tai į dešinįjį sėdmens raumenį (žr. 6.6 skyrių).

Bendrieji įspėjimai Kartais AH išskiriantys hipofizės navikai gali didėti ir sukelti sunkių komplikacijų (pvz., akipločio defektų), dėl to svarbu atidžiai stebėti visų šių pacientų būklę. Jeigu atsiranda naviko didėjimą rodančių požymių, patariama keisti gydymo būdą. Sumažėjus augimo hormono (AH) kiekiui ir į insuliną panašaus augimo faktoriaus 1 (IAF-1) koncentracijai grįžus į normos ribas, akromegalija sergančioms moterims terapinė nauda gali pasireikšti atsinaujinusiu vaisingumu. Jeigu reikia, gydymo oktreotidu metu vaisingo amžiaus pacientėms reikia patarti naudoti tinkamą kontracepcijos metodą (žr. 4.6 skyrių). Pacientams, kuriems paskirtas ilgalaikis gydymas oktreotidu, reikia stebėti skydliaukės funkciją. Gydymo oktreotidu metu būtina stebėti kepenų funkciją. Širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai Pranešta apie pasireiškusius dažnus bradikardijos atvejus. Gali prireikti koreguoti tokių vaistinių preparatų, kaip beta adrenoblokatorių, kalcio kanalų blokatorių ar skysčių ir elektrolitų balansą reguliuojančių preparatų, dozę (žr. 4.5 skyrių). Tulžies pūslės ir susiję sutrikimai Cholelitiazė labai dažnai pasireiškia gydant Sandostatin ir gali būti susijusi su cholecistitu bei tulžies latakų išsiplėtimu (žr. 4.8 skyrių). Be to, vaistinį preparatą pateikus į rinką buvo gauta pranešimų apie pasireiškusius cholangito atvejus kaip cholelitiazės komplikaciją pacientams, vartojusiems Sandostatin LAR. Todėl gydymo Sandostatin LAR metu rekomenduojama atlikti ultragarsinį tulžies pūslės tyrimą prieš pradedant vaistinio preparato vartojimą ir vėliau maždaug kas 6 mėnesius. Gliukozės metabolizmas Dėl slopinančio poveikio augimo hormonui, gliukagonui ir insulino išsiskyrimui Sandostatin LAR gali įtakoti gliukozės apykaitą. Gali sutrikti gliukozės tolerancija po valgio. Po oda leidžiamo Sandostatin vartojusiems pacientams buvo nustatyta, kad kai kuriais atvejais ilgalaikis vaistinio preparato vartojimas gali sukelti pastovios hiperglikemijos būklę. Taip pat pranešta apie hipoglikemijos atvejus. Tikėtina, kad vartojant Sandostatin LAR 1 tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams gali pakisti gliukozės apykaita, o insulino poreikis gali sumažėti. Diabetu nesergantiems asmenims arba 2 tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams, kurių insulino rezervas iš dalies nepakitęs, vartojant po oda leidžiamo Sandostatin, gali padidėti glikemija po valgio. Todėl rekomenduojama stebėti gliukozės toleranciją ir koreguoti gydymą nuo diabeto. Insulinoma sergantiems pacientams oktreotidas AH ir gliukagono sekreciją slopina santykinai stipriau negu insulino sekreciją, taip pat trumpiau slopina insulino veikimą, todėl šiems pacientams gali sukelti didesnio laipsnio ir ilgiau trunkančią hipoglikemiją. Šių pacientų būklę reikia atidžiai stebėti. Mityba Kai kuriems pacientams oktreotidas gali sutrikdyti maisto riebalų absorbciją. Kai kuriems oktreotidu gydytiems pacientams stebėtas vitamino B12 koncentracijos sumažėjimas ir pakitę Šilingo testų rezultatai. Pacientams, kuriems anksčiau yra buvęs vitamino B12 trūkumas, gydymo Sandostatin LAR metu rekomenduojama tirti vitamino B12 koncentraciją. Kasos funkcija Kai kuriems pacientams, kuriems buvo taikomas gastroenteropankreatinių neuroendokrininių navikų gydymas oktreotidu, nustatytas kasos egzokrininės funkcijos nepakankamumas (KEFN). KEFN gali pasireikšti steatorėja, išmatų suskystėjimu, pilvo pūtimu ir svorio mažėjimu. Reikia apsvarstyti galimybę pacientams, kuriems pasireiškia KEFN simptomai, atlikti tyrimus dėl šio sutrikimo ir paskirti atitinkamą gydymą pagal klinikines gaires. Natrio kiekis Sandostatin LAR flakone yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Saugumo duomenų santrauka Dažniausios gydymo oktreotidu metu pasireiškusios nepageidaujamos reakcijos buvo virškinimo trakto sutrikimai, nervų sistemos sutrikimai, kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai bei metabolizmo ir mitybos sutrikimai. Klinikinių tyrimų, kuriuos atliekant buvo skiriama oktreotido, metu dažniausiai pasireiškusios nepageidaujamos reakcijos buvo viduriavimas, pilvo skausmas, pykinimas, vidurių pūtimas, galvos skausmas, tulžies pūslės akmenligė, hiperglikemija ir vidurių užkietėjimas. Kitos dažnai pasireiškusios nepageidaujamos reakcijos buvo galvos svaigimas, lokalus skausmas, nuosėdos tulžyje, skydliaukės funkcijos sutrikimas (pvz., skydliaukę stimuliuojančio (tirotropinio) hormono (TTH) koncentracijos sumažėjimas, bendrojo T4 ir laisvojo T4 hormono koncentracijos sumažėjimas), skystos išmatos, sutrikusi gliukozės tolerancija, vėmimas, astenija ir hipoglikemija. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėse Informacija apie toliau 1 lentelėje išvardytas nepageidaujamas reakcijas sukaupta klinikinių tyrimų su oktreotidu metu. Nepageidaujamos reakcijos (žr. 1 lentelę) išvardytos pagal dažnių kategoriją, pirmiausia nurodant dažniausias ir dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10000), įskaitant pavienius atvejus. Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka. 1 lentelė. Klinikinių tyrimų metu pasireiškusios nepageidaujamos reakcijos Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai Labai dažnas: | viduriavimas, pilvo skausmas, pykinimas, vidurių užkietėjimas, dujų susikaupimas. Dažnas: | dispepsija, vėmimas, pilvo pūtimas, steatorėja, skystos išmatos, pakitusi išmatų spalva. Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai Labai dažnas: | galvos skausmas. Dažni: | galvos svaigimas. Endokrininiai sutrikimai | Endokrininiai sutrikimai Dažnas: | hipotirozė, skydliaukės funkcijos sutrikimas (pvz., TTH koncentracijos sumažėjimas, bendrojo T4 ir laisvojo T4 hormono koncentracijos sumažėjimas). Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Labai dažnas: | tulžies pūslės akmenligė. Dažnas: | cholecistitas, nuosėdos tulžyje, hiperbilirubinemija. Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Labai dažnas: | hiperglikemija. Dažnas: | hipoglikemija, sutrikusi gliukozės tolerancija, anoreksija. Nedažnas: | dehidracija. Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Labai dažnas: | injekcijos vietos reakcijos. Dažnas: | astenija. Tyrimai | Tyrimai Dažnas: | padidėjęs transaminazių aktyvumas. Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos ir poodinio audinio sutrikimai Dažnas: | niežulys, išbėrimas, alopecija. Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai Dažnas: | dusulys. Širdies sutrikimai | Širdies sutrikimai Dažnas: | bradikardija. Nedažnas: | tachikardija. Po vaistinio preparato pateikimo į rinką 2 lentelėje nurodytos nepageidaujamos reakcijos iš spontaninių pranešimų, apie kuriuos pranešta savanoriškai, todėl ne visada įmanoma patikimai nustatyti pasireiškimo dažnį ar priežastinį ryšį su vaistinio preparato vartojimu. 2 lentelė. Nepageidaujamos reakcijos, apie kurias sužinota iš spontaninių pranešimų Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Trombocitopenija. Imuninės sistemos sutrikimai Anafilaksija, alergija ir (arba) padidėjusio jautrumo reakcijos. Odos ir poodinio audinio sutrikimai Dilgėlinė. Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Ūminis pankreatitas, ūminis hepatitas be cholestazės, cholestazinis hepatitas, cholestazė, gelta, cholestazinė gelta. Širdies sutrikimai Aritmijos. Tyrimai Padidėjęs šarminės fosfatazės aktyvumas, padidėjęs gama-glutamil transferazės aktyvumas. Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Tulžies pūslės ir susijusios reakcijos Manoma, kad somatostatino analogai slopina tulžies pūslės kontraktilumą ir sumažina tulžies sekreciją, dėl kurios gali atsirasti tulžies pūslės anomalijų ar nuosėdų. Gauta pranešimų apie tulžies akmenų atsiradimą 15-30 % pacientų, ilgą laiką vartojusių Sandostatin injekcinį tirpalą (s.c.). Bendras (40-60 metų amžiaus) populiacijos dažnis yra apie 5-20 %. Pacientams, sergantiems akromegalija arba kuriems yra skrandžio-žarnyno-kasos auglių, ilgalaikis Sandostatin LAR poveikis rodo, kad gydymas Sandostatin LAR nepadidina tulžies akmenų susidarymo rizikos, lyginant su gydymu injekciniu tirpalu po oda. Jei atsiranda tulžies akmenys, paprastai jie yra besimptomiai; simptominiai tulžies akmenys turi būti gydomi arba nutraukus gydymą tulžies rūgštimis arba operuojant. Virškinimo trakto sutrikimai Retais atvejais nepageidaujamas poveikis virškinimo traktui gali būti panašus į ūminį žarnų nepraeinamumą, kai pasireiškia stiprėjantis pilvo pūtimas, stiprus viršutinės pilvo dalies skausmas, padidėjęs pilvo jautrumas (jį pacientas saugo nuo bet kokio dirginimo). Nustatyta, kad tęsiant gydymą nepageidaujamų virškinimo trakto sutrikimų dažnis ilgainiui mažėja. Padidėjęs jautrumas ir anafilaksinės reakcijos Vaistinį preparatą pateikus į rinką, gauta pranešimų apie padidėjusio jautrumo ir alergines reakcijas. Joms pasireiškus, dažniausiai paveikiama oda, retai - burna ir kvėpavimo takai. Pastebėta atskirų anafilaksinio šoko atvejų. Injekcijos vietos reakcijos Gauta pranešimų apie Sandostatin LAR vartojusiems pacientams dažnai pasireiškusias injekcijos vietos reakcijas, įskaitant skausmą, paraudimą, kraujavimą, niežulį, patinimą ar sukietėjimą; tačiau dėl jų pasireiškimo daugeliu atvejų neprireikė jokių klinikinių intervencijų. Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Nors gali padidėti su išmatomis šalinamų riebalų kiekis, iki šiol nėra duomenų, kad dėl ilgalaikio oktreotido vartojimo atsirastų rezorbcijos sutrikimo sukeltas mitybos nepakankamumas. Kasos fermentai Labai retais atvejais per pirmąsias kelias valandas ar dienas nuo po oda leidžiamo Sandostatin vartojimo pasireiškė ūminis pankreatitas; jis praeidavo nutraukus vaistinio preparato vartojimą. Be to, ilgai po oda leidžiamu Sandostatin gydytiems pacientams buvo tulžies pūslės akmenligės sukelto pankreatito atvejų. Širdies sutrikimai Bradikardija yra dažna nepageidaujama reakcija gydant somatostatino analogais. Tiek akromegalija, tiek karcinoidiniu sindromu sergantiems pacientams nustatyta EKG pokyčių, pavyzdžiui, QT intervalo pailgėjimas, elektrinės širdies ašies nuokrypis, ankstyva repoliarizacija, bangų amplitudžių sumažėjimas, R-S dantelių pokytis, ankstyvas R bangos kilimas ir nespecifiniai ST-T bangos pokyčiai. Šių pakitimų ryšys su oktreotido vartojimu nenustatytas, nes dauguma šį vaistinį preparatą vartojusių pacientų sirgo kitomis širdies ligomis (žr. 4.4 skyrių). Trombocitopenija Vaistinį preparatą pateikus į rinką, gauta pranešimų apie trombocitopenijos atvejus, ypatingai pacientams, sergantiems kepenų ciroze ir vartojantiems Sandostatin infuzinį tirpalą (i.v.) arba vartojantiems Sandostatin LAR. Tai išnyksta nutraukus gydymą. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.