Sevoflurane Baxter

Registruotas

100 % · įkvepiamieji garai (skystis) · įkvėpti

Informacija pateikiama iš oficialių šaltinių (VVKT, VLK) ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.

Svarbiausia

Receptas

Receptinis

Formos

skystis

Stiprumai

100 %

Gamintojas

Baxter S.A.

ATC kodas

N01AB08

Populiarumas

TOP 100

Veikliosios medžiagos

DUK apie Sevoflurane Baxter

SmPC

Šaltinis: preparato charakteristikų santrauka (VVKT)

Ar galima vartoti nėštumo ir žindymo metu?

Nėštumas Nėra duomenų arba jie labai riboti apie Sevoflurane poveikį nėščioms moterims. Tyrimai su laboratoriniais gyvūnais parodė toksinį poveikį reprodukcinei sistemai (žr. 5.3 skyrių), todėl sevofluranas nėštumo metu ir vaisingo amžiaus moterims, nenaudojančioms kontracepcijos, turi būti vartojamas tik tada, kai tai aiškiai būtina. Gimdymas Klinikinio tyrimo metu buvo įrodytas sevoflurano saugumas jį vartojant anestezijai atliekant Cezario pjūvį. Sevoflurano saugumas normalaus gimdymo metu nebuvo nustatytas. Šį vaistinį preparatą reikia atsargiai naudoti gimdymo metu dėl sevoflurano atpalaiduojamojo poveikio gimdai ir gimdos hemoragijos padidėjimo. Žindymas Nežinoma, ar sevofluranas išsiskiria į motinos pieną. Žindančioms motinoms sevofluraną reikia skirti atsargiai. Vaisingumas Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė toksinįpoveikį reprodukcinei sistemai (žr. 5.3 skyrių). Duomenų apie poveikį žmonių vaisingumui nėra.

Ar galima vairuoti vartojant Sevoflurane Baxter?

Pacientus reikia perspėti, kad kurį laiką po bendrosios nejautros gali pablogėti gebėjimas atlikti veiklą, reikalaujančią budrumo, pvz., vairuoti ar valdyti pavojingus mechanizmus. Po nejautros sevofluranu pacientui anesteziologo nustatytą laikotarpį negalima vairuoti automobilio.

Ar galima vartoti su alkoholiu?

Vaistiniai preparatai ir junginiai, padidinantys CYP2E1 izofermento P450 citochromo veikimą, pavyzdžiui, izoniazidas ir alkoholis, gali padidinti sevoflurano metabolizmą ir sukelti žymų plazmos fluorido koncentracijų padidėjimą. Kartu vartojant sevofluraną ir izoniazidą, gali sustiprėti izoniazido toksinis poveikis kepenims.

Sudėtis

VVKT

Šaltinis: VVKT VaistoSudetis registro duomenys

Veikliosios medžiagos

  • Sevofluranas — 100 %

Pagalbinės medžiagos

  • pagalbinių medžiagų, kurių poveikis žinomas, nėra (0 mg)

Pilna sudėtis — pakuotės lapelyje.

Aprašymas (SmPC)

VVKT/VAPRIS

Šaltinis: oficialus VVKT/VAPRIS preparato charakteristikų santraukos dokumentas

Indikacijos

Suaugusiųjų ir vaikų bendrosios nejautros sukėlimas ir palaikymas.

Kontraindikacijos

Sevoflurano negalima vartoti pacientams, kuriems yra nustatytas ar įtariamas padidintas jautrumas sevofluranui ar kitiems halogenizuotiems anestetikams (pvz., buvęs kepenų veiklos sutrikimas, karščiavimas ar nežinomos priežasties leukocitozė po anestezijos vartojant šiuos preparatus). Sevoflurano negalima vartoti pacientams, kuriems yra buvęs patvirtintas hepatitas, sukeltas halogenizuotų įkvepiamųjų anestetikų, arba buvęs nepaaiškintas vidutinis ar sunkus kepenų funkcijos sutrikimas su gelta, karščiavimas ir eozinofilija po nejautros su sevofluranu. Sevoflurano negalima vartoti pacientams, kuriems yra nustatytas ar įtariamas genetinis polinkis piktybinei hipertermijai. Sevofluranas kontraindikuotinas tiems pacientams, kuriems kontraindikuotina bendra nejautra.

Dozavimas ir vartojimo būdas

Premedikacija turi būti parinkta atsižvelgiant į individualius paciento poreikius ir pagal anesteziologo nuožiūrą. Chirurginė anestezija Turi būti žinoma sevoflurano, tiekiamo iš garintuvo anestezijos metu, koncentracija. Tai galima atlikti naudojant garintuvą, specialiai kalibruotą sevofluranui. Įvadinė nejautra Dozavimas turi būti individualizuotas ir nutitruotas iki norimo poveikio, atsižvelgiant į paciento amžių ir klinikinę būklę. Įvadinei nejautrai į veną galima suleisti trumpai veikiančių barbitūratų arba kitų šiam tikslui skirtų vaistų, o paskui duoti kvėpuoti sevoflurano. Nejautrą su sevofluranu galima sukelti inhaliuojant 0,5–1,0 % sevoflurano su deguonimi (O2) ir azoto suboksidu (N2O) arba be jo, palaipsniui didinant sevoflurano koncentraciją po 0,5–1,0 % iki didžiausios 8 % koncentracijos suaugusiesiems ir vaikams, kol pasiekiamas reikiamas nejautros lygis. Anestezijos indukcijai įkvepiama sevoflurano koncentracija iki 8% paprastai sukelia chirurginę anesteziją greičiau nei per dvi minutes ir suaugusiesiems, ir vaikams. Palaikomoji nejautra Chirurginio lygio nejautrą galima palaikyti 0,5–3 % koncentracijos sevofluranu su deguonimi kartu vartojant azoto suboksidą arba be jo. 1 lentelė MAK vertės suaugusiesiems ir vaikams priklausomai nuo amžiaus | 1 lentelė MAK vertės suaugusiesiems ir vaikams priklausomai nuo amžiaus | 1 lentelė MAK vertės suaugusiesiems ir vaikams priklausomai nuo amžiaus Paciento amžius (Metai) | Sevofluranas su deguonimi | Sevofluranas su 65% N20/35%02 0 - 1 mėnuo * | 3,3% | 1 - < 6 mėnesiai | 3,0% | 6 mėnesiai - < 3 metai | 2,8% | 2,0%@ 3 - 12 | 2,5% | 25 | 2,6% | 1,4% 40 | 2,1% | 1,1% 60 | 1,7% | 0,9% 80 | 1,4% | 0,7% * Naujagimiai yra pilnai išnešioti. MAK neišnešiotiems kūdikiams nenustatyta @ 1 - <3 metų amžiaus vaikams buvo naudotas 60 % N20/40% 02. | * Naujagimiai yra pilnai išnešioti. MAK neišnešiotiems kūdikiams nenustatyta @ 1 - <3 metų amžiaus vaikams buvo naudotas 60 % N20/40% 02. | * Naujagimiai yra pilnai išnešioti. MAK neišnešiotiems kūdikiams nenustatyta @ 1 - <3 metų amžiaus vaikams buvo naudotas 60 % N20/40% 02. Atsigavimas nuo narkozės Po sevoflurano anestezijos atsigavimo laikas paprastai yra trumpas, todėl pacientams gali anksčiau prireikti pooperacinio nuskausminimo. Senyviems pacientams MAK mažėja su amžiumi. Vidutinė sevoflurano koncentracija, reikalinga pasiekti MAK 80 metų amžiaus pacientams yra maždaug 50 % reikalingos 20 metų amžiaus pacientams. Vaikų populiacija MAK vertės vaikams, priklausomai nuo amžiaus žr. 1 lentelėje naudojant su deguonimi, kartu naudojant arba nenaudojant azoto oksidą.

Specialūs įspėjimai

Sevoflurano nejautrą gali atlikti tik asmenys, parengti atlikti bendrąją nejautrą. Reikia turėti priemonių nedelsiant išvalyti kvėpavimo takus, atlikti plaučių ventiliaciją, papildomai duoti deguonies ir palaikyti kraujotaką. Visus pacientus, kuriems taikoma nejautra su sevofluranu, reikia nuolat stebėti, atliekant elektrokardiogramą (EKG), kraujospūdžio matavimą, įsotinimą deguonimi, ir stebint iškvepiamo anglies dioksido (CO2.) kiekį. Reikia tiksliai žinoti sevoflurano koncentraciją, kuri tiekiama iš garintuvo. Kadangi lakūs anestetikai skiriasi savo fizinėmis savybėmis, reikia naudoti tik specialiai kalibruotus sevofluranui garintuvus. Bendrosios nejautros skyrimas turi būti individualizuotas, remiantis paciento atsaku. Nejautrai gilėjant, didėja hipotenzija ir kvėpavimo slopinimas. Palaikomosios nejautros laikotarpiu didinant sevoflurano koncentraciją, nuo dozės priklausomu būdu mažėja kraujospūdis. Per didelis kraujospūdžio sumažėjimas gali priklausyti nuo nejautros gilumo ir tokiais atvejais gali būti padidintas sumažinant įkvepiamo sevoflurano koncentraciją. Kadangi sevofluranas netirpus kraujyje, hemodinaminiai pokyčiai gali atsirasti greičiau, nei naudojant kitus lakius anestetikus. Būtina atidžiai stebėti budimą po bendrosios nejautros, iki ligonis bus išgabentas iš ponarkozinės priežiūros palatos. Po sevoflurano nejautros budimo laikas paprastai būna trumpas, todėl greitai gali tekti malšinti pooperacinį skausmą. Nors po sevoflurano pavartojimo sąmonė paprastai atgaunama per kelias minutes, poveikis protinėms funkcijoms per dvi ar tris dienas po anestezijos netirtas. Kaip ir vartojant kitus anestetikus, kelias dienas gali būti nežymiai pakitusi nuotaika (žr. 4.7 skyrių). Pacientams, kuriems yra koronarinė širdies liga Kaip ir vartojant kitus anestetikus, koronarine širdies liga sergantiems pacientams svarbu palaikyti stabilią hemodinamiką, kad būtų išvengta miokardo išemijos. Pacientėms, kurioms atliekamos akušerinės procedūros Šį vaistinį preparatą reikia atsargiai naudoti gimdymo metu dėl sevoflurano atpalaiduojamojo poveikio gimdai ir gimdos hemoragijos padidėjimo (žr. 4.6 skyrių). Pacientams, kuriems atliekamos neurochirurginės procedūros Jei yra pavojus, kad pacientui padidės kaukolės vidaus (intrakranijinis) slėgis (KVS), sevofluraną reikia vartoti atsargiai; kartu būtina imtis KVS mažinančių priemonių, pavyzdžiui, sukelti hiperventiliaciją. Traukuliai Buvo pranešta apie retus traukulių atvejus vartojant sevofluraną. Vartojant sevofluraną pastebėti traukulių atvejai vaikams ir jauniems suaugusiems, bet taip pat ir senesniems suaugusiems esant arba nesant predisponuojantiems faktoriams. Būtinas klinikinis įvertinimas, ar vartoti sevofluraną pacientams, kuriems yra traukulių pavojus. Vaikams turi būti ribojamas anestezijos gylis. EEG gali padėti optimizuoti sevoflurano dozę ir išvengti traukulių aktyvumo išsivystymo pacientams, linkusiems į traukulius (žr. 4.4 skyrių „Vaikų populiacija“). Pacientams, kuriems yra inkstų pažeidimas Nors kontroliuojamų klinikinių tyrimų duomenys yra riboti, tiriant pacientus ir atliekant tyrimus su gyvūnais nustatyta, kad yra potenciali inkstų pažeidimo rizika, kuri, manoma, kyla dėl A komponento. Tyrimai su žmonėmis ir gyvūnais parodė, kad skiriant sevofluraną daugiau nei 2 MAK valandomis esant dujų greičiui <2 l/min, gali būti susiję su proteinurija ir gliukozurija. Taip pat žr. 5.1 skyrių. A komponento dozė, kuriai esant galimas nefrotoksiškumas, nenustatyta. Apsvarstykite visus faktorius, susijusius su A komponento doze žmonėms, ypač veikimo laiką, dujų greitį ir sevoflurano koncentraciją. Įkvepiamo sevoflurano koncentracija ir dujų greitis turi būti toks, kad A komponento kiekis būtų mažiausias. Sevoflurano ekspozicija neturi viršyti 2 MAK valandų esant dujų greičiui nuo 1 iki <2 l/min. Mažesnis nei 1 l/min dujų greitis nerekomenduojamas. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi (glomerulų filtracijos greitis ≤ 60 ml/min ), sevofluraną reikia skirti atsargiai; po operacijos reikia stebėti inkstų funkciją. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Vaistui esant rinkoje gauti pranešimai apie labai retus lengvo, vidutinio sunkumo ar sunkaus pooperacinio kepenų veiklos sutrikimo ar hepatito (su ar be geltos) atvejus. Reikia spręsti pagal klinikinius įvertinimus, ar skirti sevofluraną pacientams, kuriems yra kepenų problemų arba kuriems taikomas gydymas, sukeliantis kepenų nepakankamumą. Pacientams, kurie po įkvepiamųjų anestetikų pavartojimo patyrė kepenų pažeidimus, geltą, nepaaiškinamą karščiavimą arba eozinofiliją, rekomenduojama nevartoti sevoflurano, jei galima vartoti intraveninius vaistinius preparatus arba vietinę nejautrą (žr. 4.8 skyrių). Pacientams, kuriems yra mitochondrijų sutrikimai Atsargiai taikyti bendrą nejautrą, įskaitant sevofluraną pacientams, turintiems mitochondrijų sutrikimų. Patientams, kurių būkles reikia apsvarstyti Ypač atidžiai reikia parinkti dozes hipovoleminiams, turintiems sumažėjusį kraujospūdį, nusilpusiems pacientams ar turintiems kitokius hemodinamikos sutrikimus, pvz., dėl kartu vartojamų kitų vaistų. Pacientams, pakartotinai vartojusiems halogenizuotus angliavandenilius per palyginti trumpą laikotarpį, gali būti padidintas kepenų pakenkimo pavojus. Gauta pavienių pranešimų apie QT pailgėjimą, labai retai susijusį su torsades de pointes (išskirtiniais atvejais mirtina). Atsargiai skirti sevofluraną jautriems pacientams. Piktybinė hipertermija: Stipriai veikiantys įkvepiamieji anestetikai jautriems asmenims gali sukelti skeleto raumenų hipermetabolinę būklę, dėl kurios organizmui reikia labai daug deguonies ir pasireiškia vadinamasis piktybinės hipertermijos klinikinis sindromas. Buvo pranešta apie retus atvejus, kai vartojant sevofluraną išsivystė piktybinė hipertermija (taip pat žr. 4.8 skyrių). Klinikinis sindromas pasireiškia hiperkapnija, dėl kurios gali būti raumenų rigidiškumas, tachikardija, padažnėjęs kvėpavimas, cianozė, aritmijos ir (ar) nestabilus kraujospūdis. Kai kurie iš šių nespecifinių požymių taip pat gali pasireikšti negilios anestezijos metu, esant ūmiai hipoksijai, hiperkapnijai ir hipovolemijai. Buvo pranešta apie mirtinus piktybinės hipertermijos atvejus vartojant sevofluraną. Gydant būtina nutraukti jį sukėlusios medžiagos (pvz., sevoflurano) poveikį, į veną leisti dantroleno natrio druskos, imtis palaikomųjų priemonių. Vėliau gali sutrikti inkstų veikla, todėl reikia matuoti ir kiek įmanoma skatinti šlapimo išsiskyrimą. Vartojant įkvepiamuosius anestetikus retais atvejais gali padidėti kalio kiekis serume ir dėl to sukelti vaikams aritmijas ir mirtį pooperaciniame laikotarpyje. Labiausiai pažeidžiami yra pacientai, sergantys latentine ar aiškia nervų raumenų liga, ypač Duchenne raumenų distrofija. Dauguma atvejų, bet ne visais, tai buvo susiję su kartu vartojamu sukcinilcholinu. Tiems pacientams taip pat buvo nustatytas žymus kreatinkinazės aktyvumo padidėjimas serume ir kai kuriais atvejais pokyčiai šlapime ir mioglobulinurija. Nepaisant panašumo į piktybinę hipertermiją, nė vienam iš šių pacientų nebuvo raumenų rigidiškumo ir hipermetabolinės būklės simptomų. Rekomenduojama anksti ir energingai gydyti hiperkalemiją ir atkaklias aritmijas ir vėliau tirti dėl latentinės nervų raumenų ligos. Išdžiūvusio CO2 absorbento pakeitimas Egzoterminė reakcija tarp sevoflurano ir CO2 absorbento sustiprėja, kai išdžiūsta CO2 absorbentas, pavyzdžiui, po ilgesnio sausos dujų srovės tekėjimo per CO2 absorbento talpyklą periodo. Retai buvo stebimi anestezijos aparato labai stipraus įkaitimo, dūmų atsiradimo ir (arba) savaiminio užsidegimo atvejai naudojant sevofluraną kartu su išdžiūvusiu absorbentu, ypač su turinčiu kalio hidroksido. Neįprastai vėlyvas įkvepiamo sevoflurano koncentracijos didėjimas arba netikėtas jos sumažėjimas, lyginant su garintuvo parametrais, gali būti susijęs su CO2 absorbento talpyklės perkaitimu. Kai išdžiūna CO2 absorbentas, pvz., ilgą laiką per CO2 absorbento talpykles tekant sausoms dujoms, gali įvykti egzoterminė reakcija, padidintas sevoflurano skilimas ir skilimo produktų susidarymas. Sevoflurano skilimo produktai (metanolis, formaldehidas, anglies monoksidas ir A, B, C ir D junginiai) buvo stebimi eksperimentinio anestezijos aparato kvėpavimo grandinėje, kai buvo naudojami išdžiūvę CO2 absorbentai ir didžiausios sevoflurano koncentracijos (8%) ilgą laiką (≥ 2 valandas). Formaldehido koncentracija nustatyta anestezijos kvėpavimo grandinėje (naudojant absorbentą su natrio hidroksidu) buvo tokio lygio, kuris sukelia lengvą kvėpavimo takų sudirginimą. Skilimo produktų, nustatytų šiame ekstremaliame eksperimentiniame modelyje, klinikinė reikšmė nežinoma. Gydytojui įtarus, kad CO2 absorbentas galėjo išdžiūti, jį reikia pakeisti, prieš vartojant sevofluraną. Daugumos CO2 absorbentų indikatorių spalva nebūtinai pakinta jiems išdžiūvus. Todėl tai, kad spalva ryškiai nepakito, negarantuoja, kad hidracija yra pakankama. CO2 absorbentus reikia keisti reguliariai, neatsižvelgiant į indikatoriaus spalvą (žr. 6.6 skyrių). Vaikų populiacija Dėl greito budimo vaikai gali trumpam būti susijaudinimo būsenoje, ir tai apsunkins bendravimą (tai patiria maždaug 25 % nejautrą patyrusių vaikų). Vaikams, sergantiems Pompe liga, atskirais atvejais buvo pastebėta skilvelinė aritmija. Įvadinės nejautros vaikams metu buvo pastebėti distoniniai judesiai, kurie išnyksta be gydymo. Ryšys su sevofluranu yra neaiškus. Sevoflurano vartojimas yra susijęs su priepuoliais. Dauguma jų ištiko vaikus ir jaunus suaugusiuosius, kurių dauguma neturėjo pradinių rizikos veiksnių. Reikia atlikti klinikinį vertinimą taikant sevofluraną pacientams, turintiems priepuolių riziką. Todėl vaikams svarbu apriboti nejautros gilumą. Plačiai naudojant smegenų funkcijų stebėjimą (elektroencefalografiją (EEG)) gali pavykti optimizuoti sevoflurano dozę ir išvengti EEG slopinimo bei pagrindinių epileptiforminių simptomų silpniems pacientams, ypač labai jauniems ir labai seniems asmenims. (Žr. 4.8 skyrių) Dauno sindromas Buvo pranešta apie reikšmingai didesnį bradikardijos paplitimą ir laipsnį Dauno sindromu sergantiems vaikams indukcijos sevofluranu metu ir po jos.

Nepageidaujamas poveikis

Saugumo duomenų santrauka Sevofluranas, kaip ir visi stipriai veikiantys įkvepiamieji anestetikai, gali slopinti širdies veiklą ir kvėpavimą; šis poveikis priklauso nuo dozės. Nepageidaujamos reakcijos dažniausiai būna lengvos ar vidutinio sunkumo ir laikinos. Po operacijos dažnai pasireiškia šleikštulys (pykinimas) ir vėmimas; jų dažnumas panašus kaip ir pavartojus kitų įkvepiamųjų anestetikų. Šiuos reiškinius gali sukelti įkvepiamieji anestetikai, kiti operacijos metu ar po operacijos vartojami vaistai; tai gali būti ir organizmo reakcija į chirurginę intervenciją. Dažniausios nustatytos nepageidaujamos reakcijos buvo šios: Suaugusiems pacientams: hipotenzija, pykinimas, vėmimas. Senyvo amžiaus pacientams: bradikardija, hipotenzija ir pykinimas. Vaikams: susijaudinimas, kosulys, vėmimas ir pykinimas. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Visos reakcijos, bent kiek galimai susijusios su sevofluranu nustatytos klinikinių tyrimų metu ir vaistiniam preparatui patekus į rinką, parodytos toliau esančioje lentelėje, suklasifikuotos pagal MedDRA organų sistemų klases, pageidautiną terminą ir dažnį. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Apie nepageidaujamas reakcijas vaistiniam preparatui patekus į rinką pranešama savanoriškai iš populiacijos, kurioje vartojimo dažnis nežinomas, todėl negalima apskaičiuoti tikrą nepageidaujamų reiškinių dažnį ir todėl dažnis lieka nežinomas. Sevoflurano sukeltų nepageidaujamų reakcijų tipas, sunkumas ir dažnis klinikinių tyrimų metu buvo panašus, kaip ir pacientams, gaunantiems standartinius vaistinius preparatus. Duomenys apie nepageidaujamas reakcijas iš klinikinių tyrimų ir vaistiniam preparatui patekus į rinką Santrauka dažniausių nepageidaujamų reakcijų, nustatytų sevoflurano tyrimų metu ir vaistiniam preparatui patekus į rinką | Santrauka dažniausių nepageidaujamų reakcijų, nustatytų sevoflurano tyrimų metu ir vaistiniam preparatui patekus į rinką | Santrauka dažniausių nepageidaujamų reakcijų, nustatytų sevoflurano tyrimų metu ir vaistiniam preparatui patekus į rinką Organų sistemų klasės | Dažnis | Nepageidaujamos reakcijos Imuninės sistemos sutrikimai | Dažnis nežinomas | Anafilaksinė reakcija 1 Anafilaktoidinė reakcija Padidintas jautrumas1 Psichikos sutrikimai | Labai dažni Nedažni Dažnis nežinomas | Susijaudinimas Sumišimas Delyras Nervų sistemos sutrikimai | Dažni Dažnis nežinomas | Mieguistumas Svaigulys Galvos skausmas Traukuliai2 3 Distonija Padidėjęs slėgis kaukolės ertmėje Širdies sutrikimai | Labai dažni Dažni Nedažni Dažnis nežinomas | Bradikardija Tachikardija Pilna atrioventrikulinė blokada, širdies aritmijos (įskaitant skilvelines aritmijas), prieširdžių virpėjimas, eksterasistolės (skilvelinės, supraventrikulinės, bigeminija). Širdies sustojimas 4 Skilvelių virpėjimas Polimorfinė ventrikulinė tachikardija (Torsades de pointes) Skilvelinė tachikardija Elektrokardiogramos QT intervalo pailgėjimas Kraujagyslių sutrikimai | Labai dažni Dažni | Hipotenzija Hipertenzija Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Labai dažni Dažni Nedažni Dažnis nežinomas | Kosulys Kvėpavimo sutrikimas Kvėpavimo slopinimas Laringospazmas Kvėpavimo takų obstrukcija Kvėpavimo sustojimas Astma Hipoksija Bronchų spazmas Dusulys 1 Švokštimas 1 Kvėpavimo sustojimas Virškinimo trakto sutrikimai | Labai dažni Dažni Dažnis nežinomas | Pykinimas Vėmimas Padidintas seilių išskyrimas Pankreatitas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Dažnis nežinomas | Hiperkalemija Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Dažnis nežinomas | Raumenų rigidiškumas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Dažnis nežinomas | Hepatitas1 2 Kepenų nepakankamumas1 2 Kepenų nekrozė1 2 Gelta Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Dažnis nežinomas | Tubulointersticinis nefritas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dažnis nežinomas | Kontaktinis dermatitas1 Niežulys Bėrimas 1 Veido patinimas1 Dilgėlinė Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Dažni Dažnis nežinomas | Šaltkrėtis Karščiavimas Nemalonus jutimas krūtinėje1 Piktybinė hipertermija 1 2 Edema Tyrimai | Dažni | Nenormalus gliukozės kiekis kraujyje Nenormalūs kepenų funkcijos tyrimai5 Nenormalus leukocitų skaičius Padidėjęs fluoridų kiekis kraujyje1 Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | Dažni | Hipotermija 1 Žr. 4.8 skyrių „Atskirų nepageidaujamų reakcijų aprašymas “. 2 Žr. 4.4 skyrių. 3 Žr. 4.8 skyrių „Vaikų populiacija“. 4 Buvo labai retų pranešimų vaistui patekus į rinką apie širdies sustojimą vartojant sevofluraną. 5 Pranešta apie pavienius atvejus laikinų kepenų funkcijos tyrimų pokyčių vartojant sevofluraną ir standartinius vaistus. Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Skiriant sevofluraną, anestezijos metu ir po jos gali laikinai padidėti neorganinių fluoridų kiekis serume. Paprastai neorganinių fluoridų didžiausia koncentracija atsiranda per dvi valandas po sevoflurano anestezijos pabaigos ir per 48 valandas grįžta į prieš operaciją buvusį lygį. Klinikinių tyrimų metu padidėjusi fluoridų koncentracija nebuvo siejama su inkstų funkcijos pažeidimu. Gauta retų pranešimų apie pooperacinį hepatitą. Be to, gauta retų pranešimų vaistui patekus į rinką apie kepenų nepakankamumą ir kepenų nekrozę, siejamą su stiprių lakių anestetikų, įskaitant sevofluraną vartojimu. Tačiau šių atvejų tikrojo dažnio ir tikro ryšio su sevofluranu nustatyti negalima (žr. 4.4 skyrių). Gauti reti pranešimai apie padidintą jautrumą, įskaitant kontaktinį dermatitą, bėrimą, dusulį, švokštimą, nemalonius pojūčius krūtinėje, veido patinimą, akies voko edemą, eritemą, dilgėlinę, niežėjimą, bronchų spazmą, anafilaksines ar anafilaktoidines reakcijas, ypač ryšium su ilgalaikiu profesiniu įkvepiamųjų anestetikų, įskaitant sevofluraną, poveikiu. Imliems asmenims stipriai veikiantys įkvepiamieji anestetikai gali sukelti skeleto raumenų hipermetabolinę būklę, vedančią prie didelio deguonies poreikio ir klinikinio sindromo, žinomo kaip piktybinė hipertermija (žr. 4.4 skyrių). Vaikų populiacija Sevoflurano vartojimas siejamas su traukuliais. Traukuliai pasireiškė vaikams nuo 2 mėnesių amžiaus ir jauniems suaugusiesiems, dauguma jų neturėjo predisponuojančių rizikos veiksnių. Pranešta apie kelis atvejus, kai nebuvo vartojami jokie kiti medikamentai, ir bent vienas atvejis buvo patvirtintas su elektroencefalografija (EEG). Nors daugeliu atveju buvo pavieniai traukulių priepuoliai, kurie dingo savaime arba po gydymo, taip pat buvo pranešta apie pakartotinius traukulių priepuolius. Priepuoliai ištiko atliekant nejautros įvedimą su sevofluranu arba iš karto po to, budimo metu ir per pooperacinį laikotarpį iki vienos paros po nejautros. Sprendimas vartoti sevofluraną pacientams, kuriems gali būti traukulių pavojus turi būti kliniškai pagrįstas (žr. 4.4 skyrių). Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).

Sąveikų su kitais vaistais sąrašas
Patikrinti sąveikas su kitu vaistu

Informacija pateikiama iš oficialių šaltinių (VVKT, VLK) ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2026-07-03 · Duomenų šaltinis: VVKT/VAPRIS