Sitagliptin Teva

Sitagliptin Teva skirtas pagerinti 2 tipo cukriniu diabetu sergančių suaugusių pacientų glikemijos sureguliavimą. Monoterapija: pacientams, kuriems vien tik gydant dieta ir fiziniu krūviu glikemijos pakankamai sureguliuoti nepavyksta, o metforminas netinkamas dėl kontraindikacijų ar netoleravimo. Gydymas dviem geriamaisiais vaistiniais preparatais, kai vartojamas sitagliptino derinys su: metforminu tuo atveju, jeigu gydant dieta, fiziniu krūviu ir vienu metforminu glikemijos sureguliuoti nepavyksta; sulfonilurėjos dariniu tuo atveju, jeigu gydant dieta, fiziniu krūviu ir didžiausia toleruojama vieno sulfonilurėjos darinio doze glikemijos sureguliuoti nepavyksta ir jeigu dėl kontraindikacijų arba netoleravimo negalima skirti metformino; peroksisominių proliferatorių aktyvuojamų gama receptorių (PPARγ) agonistu (t. y., tiazolidinedionu) tuo atveju, jeigu PPARγ agonistas tinka ir jeigu gydant dieta, fiziniu krūviu bei vienu PPARγ agonistu glikemijos sureguliuoti nepavyksta. Gydymas trimis geriamaisiais vaistiniais preparatais, kai vartojamas sitagliptino derinys su: sulfonilurėjos dariniu ir metforminu tuo atveju, jeigu gydant dieta, fiziniu krūviu ir kartu šiais dviem vaistiniais preparatais glikemijos sureguliuoti nepavyksta; PPARγ agonistu ir metforminu tuo atveju, jeigu PPARγ agonistas tinka ir jeigu gydant dieta, fiziniu krūviu ir kartu šiais dviem vaistiniais preparatais glikemijos sureguliuoti nepavyksta. Be to, Sitagliptin Teva taip pat skirtas pridėtiniam gydymui (kartu su metforminu arba be jo) papildant gydymą insulinu, kai dieta, fiziniu krūviu ir pastovia insulino doze glikemijos sureguliuoti nepavyksta.

Dozavimas Sitagliptino dozė yra 100 mg per parą. Vartojant metformino ir (arba) PPARγ agonisto derinį su sitagliptinu, reikia tęsti įprastinę metformino ir (arba) PPARγ agonisto dozę ir kartu paskirti Sitagliptin Teva. Skiriant Sitagliptin Teva ir sulfonilurėjos darinio arba insulino derinį, svarstytinas sulfonilurėjos darinio arba insulino mažesnės dozės vartojimas, siekiant sumažinti hipoglikemijos riziką (žr. 4.4 skyrių). Jeigu pacientas praleidžia Sitagliptin Teva dozę, ją jis turi išgerti tuoj pat, kai tik prisimena. Dvigubos dozės tą pačią parą vartoti negalima. Ypatingos populiacijos Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Svarstant apie sitagliptino ir kito vaistinio preparato nuo cukrinio diabeto skyrimą pacientui, kurio inkstų funkcija yra sutrikusi, turi būti patikrintos jų skyrimo sąlygos. Pacientams, sergantiems lengvu inkstų funkcijos sutrikimu (glomerulų filtracijos greitis [GFG] yra nuo ≥ 60 ml/min iki < 90 ml/min), dozės keisti nereikia. Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (GFG nuo ≥ 45 ml/min iki < 60 ml/min), dozės keisti nereikia. Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (GFG nuo ≥ 30 ml/min iki < 45 ml/min), sitagliptino dozė yra 50 mg vieną kartą per parą. Pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (GFG nuo ≥ 15 ml/min iki < 30 ml/min) arba galutinės stadijos inkstų liga (GSIL) (GFG < 15 ml/min), įskaitant tuos, kuriems reikia taikyti hemodializę ar peritoninę dializę, sitagliptino dozė yra 25 mg vieną kartą per parą. Vaistinį preparatą galima vartoti nepriklausomai nuo dializės atlikimo laiko. Kadangi pagal inkstų funkciją dozę reikia koreguoti, rekomenduojama inkstų funkciją įvertinti prieš paskiriant sitagliptino ir periodiškai gydymo metu. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Pacientams, sergantiems lengvu arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimu, dozės keisti nereikia. Su pacientais, sergančiais sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu, gydymas Sitagliptin Teva netirtas, todėl jį skirti reikia atsargiai (žr. 5.2 skyrių). Vis dėlto nesitikima, kad sunkus kepenų funkcijos sutrikimas paveiktų sitagliptino farmakokinetiką, nes jis daugiausia yra šalinamas per inkstus. Senyviems pacientams Priklausomai nuo amžiaus dozės keisti nereikia. Vaikų populiacija Sitagliptino negalima vartoti vaikams ir paaugliams nuo 10 iki 17 metų, kadangi duomenų apie veiksmingumą nepakanka. Turimi duomenys pateikiami 4.8, 5.1 ir 5.2 skyriuose. Sitagliptino poveikis jaunesniems kaip 10 metų vaikams neištirtas. Vartojimo metodas Sitagliptin Teva galima vartoti valgio metu arba nevalgius.

Bendrieji įspėjimai Sitagliptino negalima vartoti 1 tipo cukrinio diabeto ar diabetinės ketoacidozės gydymui. Ūminis pankreatitas DPP-4 inhibitorių vartojimas yra susijęs su ūminio pankreatito išsivystymo rizika. Pacientus reikia įspėti, kad nuolatinis ir stiprus pilvo skausmas yra būdingas ūminio pankreatito simptomas. Nutraukus sitagliptino vartojimą buvo stebimas pasveikimas nuo pankreatito (taikant palaikomąjį gydymą arba jo netaikant), tačiau gauta pranešimų ir apie labai retus nekrozinio ar hemoraginio pankreatito ir (arba) mirties atvejus. Jeigu yra įtariamas pankreatitas, sitagliptino ir kitų pankreatitą galinčių sukelti vaistinių preparatų vartojimą reikia nutraukti; jeigu pankreatitas yra patvirtinamas, gydymo sitagliptinu atnaujinti negalima. Pankreatitu sirgusius pacientus gydyti reikia atsargiai. Hipoglikemija gydant sitagliptino ir kitų gliukozės kiekį kraujyje mažinančiais vaistinių preparatų deriniais Klinikinių tyrimų metu gydant vien sitagliptinu arba jo ir vaistinių preparatų, kurie, kiek žinoma, nesukelia hipoglikemijos (t. y. metforminu ir (arba) PPARγ agonistu) deriniu, sitagliptino vartojusiems pacientams hipoglikemijos dažnis buvo panašus kaip ir vartojusiems placebo. Pacientams vartojusiems sitagliptino ir insulino arba sulfonilurėjos darinio derinį stebėtą hipoglikemija. Todėl, norint sumažinti hipoglikemijos riziką, svarstytinas mažesnės sulfonilurėjos darinio arba insulino dozės vartojimas (žr. 4.2 skyrių). Inkstų funkcijos sutrikimas Sitagliptinas šalinamas per inkstus. Norint pasiekti sitagliptino koncentraciją plazmoje panašią į tą, kuri būna pacientams, kurių inkstų funkcija yra normali, organizme, pacientus, kurių GFG yra < 45 ml/min, arba tuos, kurie serga GSIL ir kuriems reikia taikyti hemodializę ar peritoninę dializę, rekomenduojama gydyti mažesnėmis dozėmis (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius). Svarstant sitagliptino ir kito vaistinio preparato nuo cukrinio diabeto skyrimą pacientui, kurio inkstų funkcija yra sutrikusi, turi būti patikrintos jų skyrimo sąlygos. Padidėjusio jautrumo reakcijos Vaistiniam preparatui patekus į rinką sitagliptino vartojusiems pacientams buvo nustatyta sunkių padidėjusio jautrumo reakcijų. Šios reakcijos pasireiškė anafilaksija, angioedema ir eksfoliaciniais odos sutrikimais, įskaitant Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromą. Šios reakcijos pasireiškė per pirmus 3 mėnesius nuo gydymo pradžios, o keletą atvejų – po pirmos dozės. Įtarus padidėjusio jautrumo reakciją sitagliptino vartojimą reikia nutraukti. Būtina įvertinti kitas galimas reiškinio priežastis ir, paskirti alternatyvų cukrinio diabeto gydymą. Buliozinis (pūslinis) pemfigoidas Poregistracinio stebėjimo metu buvo gauta pranešimų apie pūslinio pemfigoido pasireiškimo atvejus pacientams, kurie vartojo DPP-4 inhibitorių, įskaitant sitagliptiną. Jeigu įtariama, kad pasireiškė pūslinis pemfigoidas, sitagliptino vartojimą reikia nutraukti. Natris Šio vaistinio preparato vienoje tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t.y. jis beveik neturi reikšmės.

Saugumo duomenų santrauka Gauta pranešimų apie pastebėtas sunkias nepageidaujamas reakcijas, įskaitant pankreatitą ir padidėjusio jautrumo reakcijas. Vartojant sitagliptino ir sulfonilurėjos darinio derinį, hipoglikemija buvo pastebėta 4,7 % - 13,8 %, o derinį su insulinu – 9,6 % (žr. 4.4 skyrių). Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Nepageidaujamos reakcijos yra išvardintos žemiau (1 lentelė) pagal organų sistemų klases ir dažnį. Dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10 000) ir dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). 1 lentelė. Nepageidaujamų reakcijų dažnis placebu kontroliuotų sitagliptino monoterapijos klinikinių tyrimų metu ir vaistiniam preparatui esant rinkoje Nepageidaujama reakcija | Nepageidaujamos reakcijos dažnis Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Trombocitopenija | Retas Imuninės sistemos sutrikimai | Imuninės sistemos sutrikimai Padidėjusio jautrumo reakcijos, įskaitant anafilaksiją *,† | Dažnis nežinomas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Hipoglikemija† | Dažnas Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai Galvos skausmas | Dažnas Svaigulys | Nedažnas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai Intersticinė plaučių liga* | Dažnis nežinomas Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai Vidurių užkietėjimas | Nedažnas Vėmimas* | Dažnis nežinomas Ūminis pankreatitas*,†,‡ | Dažnis nežinomas Mirtinas ar nemirtinas hemoraginis ar nekrotizuojantis pankreatitas*,† | Dažnis nežinomas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos ir poodinio audinio sutrikimai Niežėjimas* | Nedažnas Angioneurozinė edema*,† | Dažnis nežinomas Išbėrimas*,† | Dažnis nežinomas Dilgėlinė*,† | Dažnis nežinomas Odos vaskulitas*,† | Dažnis nežinomas Eksfoliacinės odos būklės, tarp jų Stivenso – Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas*,† | Dažnis nežinomas Pūslinis pemfigoidas* | Dažnis nežinomas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai Artralgija* | Dažnis nežinomas Mialgija* | Dažnis nežinomas Nugaros skausmas* | Dažnis nežinomas Artropatija* | Dažnis nežinomas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai Inkstų funkcijos sutrikimas* | Dažnis nežinomas Ūminis inkstų nepakankamumas* | Dažnis nežinomas * Nepageidaujamos reakcijos buvo pastebėtos vaistą pateikus į rinką. † žr. 4.4 skyrių. ‡ žiūrėkite toliau sk. TECOS Širdies ir kraujagyslių saugumo tyrimas. Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Be anksčiau aprašytų nepageidaujamų reakcijų į vaistą, mažiausiai 5 % ir daugiau sitagliptinu gydytų pacientų pastebėti nepageidaujami reiškiniai, nepaisant priežastinio ryšio su vaistinio preparato vartojimu, buvo viršutinių kvėpavimo takų infekcija ir nazofaringitas. Papildomi nepageidaujami reiškiniai, nepaisant priežastinio ryšio su vaistinio preparato vartojimu, kurie dažniau pasireiškė sitagliptinu gydytiems pacientams (nesiekė 5 %, tačiau pasireiškė daugiau kaip 0,5 % didesniu dažniu sitagliptino grupėje, nei kontrolinėje grupėje), buvo osteoartritas ir galūnių skausmas. Klinikinių tyrimų metu kai kurios nepageidaujamos reakcijos dažniau buvo stebėtos vartojusiems sitagliptino derinį su kitais vaistiniais preparatais nuo cukrinio diabeto, nei sitagliptino monoterapijos tyrimų metu. Tai buvo hipoglikemija (labai dažna vartojant derinį su sulfonilurėjos dariniu ir metforminu), gripas (dažnas vartojant kartu su insulinu (kartu su metforminu arba be jo)), pykinimas ir vėmimas (dažnas vartojant kartu su metforminu), vidurių pūtimas (dažnas vartojant kartu su metforminu arba pioglitazonu), vidurių užkietėjimas (dažnas vartojant derinį su sulfonilurėjos dariniu ir metforminu), periferinė edema (dažna vartojant kartu su pioglitazonu arba derinį su pioglitazonu ir metforminu), mieguistumas ir viduriavimas (nedažni vartojant kartu su metforminu) bei burnos džiūvimas (nedažni vartojant kartu su insulinu (kartu su arba be metformino)). Vaikų populiacija Sitagliptino klinikinių tyrimų su 2 tipo cukriniu diabetu sergančiais vaikais nuo 10 iki 17 metų duomenimis, nepageidaujamų reakcijų pobūdis buvo panašus į nustatytąjį suaugusiesiems. TECOS širdies ir kraujagyslių saugumo tyrimas Į Širdies ir kraujagyslių baigčių vartojant sitagliptino vertinimo tyrimą (angl. Trial Evaluating Cardiovascular Outcomes with Sitagliptin (TECOS)) įtraukti 7332 pacientai buvo gydomi sitagliptino 100 mg per parą (arba 50 mg per parą, jeigu pradinis GFG buvo ≥ 30 ir < 50 ml/min/1,73 m2 kūno paviršiaus ploto) doze, o 7339 pacientai, ketinimo gydyti populiacijoje, vartojo placebo. Abu vaistiniai preparatai buvo paskirti papildomai prie įprastos priežiūros, vykdytos pagal regioninius HbA1c ir širdies ir kraujagyslių (ŠK) ligų rizikos veiksnių kontrolės standartus. Bendrasis sunkių nepageidaujamų reiškinių dažnis sitagliptino ir placebo vartojusiems pacientams buvo panašus. Ketinimo gydyti populiacijoje tarp pacientų, kurie prieš pradedant tyrimą jau buvo gydomi insulinu ir (arba) sulfonilurėjos dariniu, sunkios hipoglikemijos dažnis sitagliptinu gydytų pacientų grupėje buvo 2,7 %, o placebo vartojusių - 2,5 %; tarp pacientų, kurie prieš pradedant tyrimą nevartojo insulino ir (arba) sulfonilurėjos darinio, sunkios hipoglikemijos dažnis sitagliptinu gydytų pacientų grupėje buvo 1,0 %, o placebo vartojusių - 0,7 %. Patvirtinto pankreatito reiškinių dažnis sitagliptinu gydytų pacientų grupėje buvo 0,3 %, o placebo vartojusių - 0,2 %. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir pateikti ją Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vienu iš šių būdų: raštu (adresu Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius), faksu (nemokamu fakso numeriu (8 800) 20 131), elektroniniu paštu (adresu [email protected]), per interneto svetainę (adresu http://www.vvkt.lt).