smecta

Smecta neskirtas vartoti kūdikiams ir vaikams iki 2 metų amžiaus. Ūminio viduriavimo atveju pagrindinis gydymas šiems pacientams turėtų būti geriamosios rehidratuojančios druskos (GRD). Gydant ūminį viduriavimą silpniems pacientams ir vaikams nuo 2 metų amžiaus, siekiant išvengti dehidratacijos, kartu būtina skirti geriamąsias rehidratuojančias druskas (GRD). Suaugusiesiems taip pat turi būti taikoma rehidratacija, jei ji reikalinga. GRD arba intraveninė rehidratacija turi būti skiriama atsižvelgiant į viduriavimo intensyvumą, paciento amžių ir klinikinę situaciją. Reikia apsvarstyti dėl tolimesnio smecta vartojimo: jei po 3 ūminio viduriavimo dienų sutrikimas nepraeina; jei yra skausmas kartu su karščiavimu ir vėmimu. Reikia atsargiai skirti diosmektitą pacientams, kuriems praeityje yra buvę sunkių lėtinių vidurių užkietėjimo atvejų. Reikia vengti ilgalaikio Smecta vartojimo. Mitybos rekomendacijos Prarastiems dėl viduriavimo skysčiams kompensuoti vaikas turėtų gerti daug sūrių arba saldžių skysčių (vidutinis suaugusiojo skysčių poreikis per parą yra 2 litrai). Viduriavimui tęsiantis reikia valgyti, tačiau vengti žalių daržovių ir vaisių, gausiai prieskoniais pagardintų patiekalų ir šalto (šaldyto) maisto ar gėrimų. Rinktis ant grilio keptą mėsą ir ryžius. Šio vaistinio preparato sudėtyje yra gliukozės ir sacharozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – fruktozės netoleravimas, gliukozės ir galaktozės malabsorbcija arba sacharazės ir izomaltazės stygius. Šio vaistinio preparato sudėtyje yra mažas etanolio kiekis (mažiau kaip 100 mg paros dozėje).

Dažniausia nepageidaujama reakcija, apie kurią pranešama gydymo metu, yra vidurių užkietėjimas, pasireiškiantis maždaug 7 % suaugusiųjų ir 1 % vaikų. Pasireiškus vidurių užkietėjimui reikia nutraukti diosmektito vartojimą ir, jei reikia, vėl pradėti vartoti mažesnę dozę. Toliau pateiktoje lentelėje išvardytos nepageidaujamos reakcijos, apie kurias buvo pranešta klinikinių tyrimų metu ir poregistraciniu laikotarpiu. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Organų sistemų klasė | Dažnis | Nepageidaujama reakcija Virškinimo trakto sutrikimai | Dažnas* | Vidurių užkietėjimas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Nedažnas* | Išbėrimas, vėmimas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Retas* | Dilgėlinė Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dažnis nežinomas | Angioneurozinė edema, niežėjimas Imuninės sistemos sutrikimai | Dažnis nežinomas | Padidėjęs jautrumas *Dažnis įvertintas pagal pasireiškimo dažnį klinikiniuose tyrimuose Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.