Sorafenib Teva

Gydyti Sorafenib Teva turi gydytojas, turintis gydymo priešvėžiniais preparatais patirties. Dozavimas Suaugusiems žmonėms rekomenduojama Sorafenib Teva vartoti po 400 mg (dvi 200 mg tabletes) 2 kartus per parą (atitinka 800 mg paros dozę). Reikia gydyti tol, kol klinikinis poveikis yra palankus arba kol atsiras nepriimtinas toksinis poveikis. Dozavimo keitimas Įtarus, kad prasidėjo nepageidaujama reakcija, gali prireikti sorafenibo vartojimą laikinai nutraukti arba mažinti dozę. Prireikus Sorafenib Teva dozę mažinti kepenų ląstelių karcinomos (KLK) ir progresavusios inkstų ląstelių karcinomos (ILK) gydymo metu, vartojama po dvi 200 mg sorafenibo tabletes vieną kartą per parą (žr. 4.4 skyrių). Prireikus dozę mažinti diferencijuotos skydliaukės karcinomos gydymo metu, Sorafenib Teva dozę reikia sumažinti iki 600 mg sorafenibo per parą, vartojant padalytas dozes (po dvi 200 mg tabletes ir po vieną 200 mg tabletę su dvylikos valandų pertrauka). Prireikus papildomai mažinti dozę, Sorafenib Teva dozę galima sumažinti iki 400 mg sorafenibo per parą, vartojant padalytas dozes (po dvi 200 mg tabletes su 12 valandų pertrauka) ir, jei reikia, dozę galima sumažinti iki vienos 200 mg tabletės vieną kartą per parą. Susilpnėjus nehematologinėms nepageidaujamoms reakcijoms, Sorafenib Teva dozę galima padidinti. Vaikų populiacija Sorafenib Teva saugumas ir veiksmingumas vaikams ir paaugliams jaunesniems negu 18 metų dar neištirti. Duomenų nėra. Senyvo amžiaus populiacija Pagyvenusiems (vyresniems negu 65 metų) žmonėms dozės keisti nereikia. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Jeigu yra lengvas, vidutinio sunkumo arba sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, dozės keisti nereikia. Apie pacientų, kuriems būtina dializė, gydymą šiuo vaistiniu preparatu duomenų nėra (žr. 5.2 skyrių). Patariama tirti skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimo rizika. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Pacientams, kuriems yra Child Pugh A arba B klasės (lengvas arba vidutinio sunkumo) kepenų funkcijos sutrikimas, dozės keisti nereikia. Apie pacientų, kuriems yra Child Pugh C klasės (sunkus) kepenų funkcijos sutrikimas, gydymą šiuo preparatu duomenų nėra (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Vartojimo metodas Vartoti per burną. Sorafenibo rekomenduojama gerti nevalgius arba valgant neriebų arba vidutinio riebumo maistą. Jei pacientas ketina valgyti riebų maistą, sorafenibo tablečių reikia gerti ne mažiau kaip 1 val. prieš valgį arba 2 val. po valgio. Tabletes reikia nuryti užsigeriant stikline vandens.

Toksinis poveikis odai Dažniausios nepageidaujamos sorafenibo reakcijos yra plaštakų ir pėdų odos reakcija (delnų ir padų eritrodizestezija) bei išbėrimas. Pagal bendrojo toksiškumo kriterijus (angl. Common Toxicity Criteria, CTC) išbėrimas ir plaštakų bei pėdų odos reakcija paprastai būna I arba II laipsnio ir dažniausiai atsiranda per pirmąsias 6 gydymo sorafenibu savaites. Toksinio poveikio odai slopinimo priemonės yra lokalus simptomų lengvinimas, laikinas gydymo sorafenibu pertraukimas ir (arba) dozės keitimas, o tuo atveju, jeigu poveikis sunkus ir nuolatinis, gydymo sorafenibu nutraukimas visam laikui (žr. 4.8 skyriuje). Hipertenzija Pastebėta, kad sorafenibu gydomiems pacientams dažniau pasireiškia arterinė hipertenzija. Paprastai ji būna lengva arba vidutinio sunkumo, atsiranda gydymo pradžioje ir įprastu antihipertenzinįu gydymu kraujopspūdis normalizuojamas. Gydymo metu reikia reguliariai matuoti kraujospūdį, o pasireiškusią hipertenziją gydyti įprastais vaistinais preparatais nuo hipertenzijos. Jei hipertenzija sunki ar nuolatinė, arba jeigu nepaisant antihipertenzinio gydymo prasideda hipertenzinė krizė, svarstytinas sorafenibo vartojimo nutraukimas visam laikui (žr. 4.8 skyrių). Aneurizmos ir arterijų disekacijos KEAF reakcijų sekos inhibitorių vartojimas gali paskatinti aneurizmų ir (arba) arterijos disekacijų vystymąsi pacientams, kuriems diagnozuota arba nediagnozuota hipertenzija. Prieš pradedant gydyti Sorafenib Teva, reikia atidžiai įvertinti šią riziką pacientams, kuriems nustatyta tokių rizikos veiksnių, kaip hipertenzija arba anksčiau diagnozuota aortos aneurizma. Hipoglikemija Pranešama, kad gydant sorafenibu, būna gliukozės kiekio kraujyje sumažėjimas, kuris kai kuriais atvejais pasireiškia klinikiniais simptomais ir dėl sąmonės netekimo būtina hospitalizacija. Esant klinikiniams simptomams, sorafenibo vartojimą reikia laikinai nutraukti. Cukriniu diabetu sergantiems pacientams reikia reguliariai tirti cukraus kiekį kraujyje, kad būtų galima įvertinti, ar reikia koreguoti cukriniam diabetui gydyti vartojamų vaistinių preparatų dozavimą. Kraujavimas Vartojant sorafenibo gali padidėti kraujavimo rizika. Jeigu prasidėjusius kraujavimo reiškinius reikia gydyti, svarstytinas sorafenibo vartojimo nutraukimas visam laikui (žr. 4.8 skyrių). Širdies išemija ir (arba) infarktas Atsitiktinių imčių, placebu kontroliuojamu, dvigubai aklu būdu atliekamo tyrimo metu (1 tyrimas, žr. 5.1 skyrių) staiga atsiradusių širdies išemijos ar miokardo infarkto reiškinių dažnis sorafenibo vartojusiems tiriamiesiems buvo didesnis negu vartojusiems placebo (atitinkamai 4,9 % ir 0,4 %). 3 tyrime (žr. 5.1 skyrių) staiga atsiradusių širdies išemijos ar miokardo infarkto reiškinių dažnis sorafenibo vartojusiems tiriamiesiems buvo 2,7 %, palyginus su 1,3 % vartojusiems placebo. Pacientai, kurie sirgo nestabiliąja krūtinės angina arba kuriuos neseniai ištiko miokardo infarktas, šiuose tyrimuose nedalyvavo. Atsiradus širdies išemijai arba ištikus miokardo infarktui, reikia apsvarstyti gydymo sorafenibu nutraukimą laikinai arba visam laikui (žr. 4.8 skyrių). QT intervalo pailgėjimas Nustatyta, kad sorafenibas pailgina QT/QTc intervalą (žr. 5.1 skyrių) Tai gali padidinti skilvelinės aritmijos riziką. Sorafenibą vartojančius pacientus, kuriems yra nustatytas arba gali išsivystyti QTc intervalo pailgėjimas, pvz., pacientus, sergančius įgimtu ilgo QT intervalo sindromu, pacientus, gydomus didelėmis kumuliacinėmis antraciklinų dozėmis, pacientus, vartojančius tam tikrus antiaritminius vaistus ar kitus vaistinius preparatus, kurie gali sukelti QT pailgėjimą, ir tuos, kurių elektrolitų pusiausvyra sutrikusi, pvz., yra hipokalemija, hipokalcemija ar hipomagnemija, reikia gydyti atsargiai. Gydant šiuos pacientus sorafenibu, svarstytina dėl poreikio šio gydymo metu periodiškai atlikti elektrokardiogramą ir stebėti elektrolitų kiekį (magnio, kalio, kalcio). Virškinimo trakto perforacija Virškinimo trakto perforacija yra nedažnas reiškinys, pasireiškęs mažiau nei 1 % pacientų, vartojusių sorafenibą. Kai kuriais atvejais tai nebuvo susiję su nustatytu pilvo ertmės naviku. Gydymas sorafenibu turi būti nutraukiamas (žr. 4.8 skyrių). Naviko lizės sindromas (NLS) Vykdant pacientų, kurie buvo gydomi sorafenibu, stebėjimą poregistraciniu laikotarpiu, gauta pranešimų apie NLS atvejus; kai kurie iš jų buvo mirtini. Prie NLS rizikos veiksnių priskiriama didelė naviko keliama našta, anksčiau diagnozuotas lėtinis inkstų nepakankamumas, oligurija, dehidratacija, hipotenzija ir rūgšti šlapimo terpė. Šiuos pacientus reikia atidžiai stebėti ir nedelsiant gydyti, jeigu yra klinikinių indikacijų, taip pat apsvarstyti būtinybę profilaktiškai skirti skysčių. Kepenų funkcijos sutrikimas Apie pacientų, kuriems yra sunkus (Child Pugh C klasė) kepenų funkcijos sutrikimas, gydymą šiuo vaistiniu preparatu duomenų nėra. Kadangi didžiausias sorafenibo kiekis eliminuojamas per kepenis, pacientų, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, organizme preparato ekspozicija gali padidėti (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius). Varfarino vartojimas Kai kuriems sorafenibu gydomiems pacientams, pradėjusiems kartu vartoti varfarino, nedažnais atvejais atsirado kraujavimo reiškinių arba padidėjo tarptautinis normalizuotas santykis (TNS). Gydant pacientus kartu su varfarinu arba fenprokumonu reikia reguliariai sekti, ar nepakito protrombino laikas (PL) bei TNS ir ar neatsirado klinikinio kraujavimo epizodų (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius). Žaizdų gijimo komplikacijos Specifinių tyrimų, kuriais būtų tirtas sorafenibo poveikis žaizdų gijimui, neatlikta. Atsargumo sumetimais pacientams, kuriems atliekama didelė operacija, sorafenibo vartojimą rekomenduojama laikinai pertraukti. Kada po tokios operacijos gydymą galima atnaujinti, tiksliai nežinoma, kadangi tokio gydymo patirties sukaupta mažai. Vadinasi, sprendimą dėl sorafenibo atnaujinimo reikia padaryti atsižvelgiant į žaizdų gijimą po operacijos. Senyvo amžiaus populiacija Pranešama apie inkstų nepakankamumo atvejus. Gydymo metu reikia sekti inkstų funkciją. Vaistų sąveika Sorafenibu kartu su kitais vaistiniais preparatais, kurie metabolizuojami arba eliminuojami daugiausiai veikiant UGT 1A1 (pvz., irinotekanu) arba UGT 1A9 fermentams, reikia gydyti atsargiai (žr. 4.5 skyrių). Sorafenibu kartu su docetakseliu reikia gydyti atsargiai (žr. 4.5 skyrių). Kartu vartojant neomiciną ar kitus antibiotikus, kurie sukelia didelius virškinimo trakto mikrofloros sutrikimus, gali sumažėti sorafenibo biologinis prieinamumas (žr. 4.5 skyrių). Prieš pradedant gydymo kursą antibiotikais reikia apsvarstyti sorafenibo koncentracijos kraujyje sumažėjimo riziką. Plokščialąsteliniu plaučių vėžiu sergantiems pacientams, gydytiems sorafenibu kartu su chemoterapija, kurios pagrindinę dalį sudaro platina, nustatytas didesnis mirtingumas. Dviejuose atsitiktinių imčių tyrimuose, kuriuose buvo tiriami nesmulkialąsteliniu plaučių vėžiu sergantys pacientai, plokščialąsteliniu plaučių vėžiu sergančiųjų pogrupyje sorafenibą vartojant kaip papildomą preparatą kartu su paklitakseliu / karboplatina, nustatytas bendrojo išgyvenamumo RS buvo 1,81 (95 % PI 1,19; 2,74), o vartojant kaip papildomą preparatą kartu su gemcitabinu /cisplatina – 1,22 (95 % PI 0,82; 1,80). Vienos vyraujančios mirties priežasties nebuvo, tačiau pacientams, gydytiems sorafenibu kaip papildomu preparatu kartu su chemoterapija platinos pagrindu, nustatytas didesnis kvėpavimo nepakankamumo, hemoragijų ir infekcinių šalutinių reiškinių dažnis. Specifiniai su liga susiję įspėjimai Diferencijuota skydliaukės karcinoma (DSK) Prieš pradedant gydymą, gydytojams rekomenduojama atidžiai įvertinti prognozę individualiam pacientui, atsižvelgiant į maksimalų pakitimo dydį (žr. 5.1 skyrių), simptomus, susijusius su liga (žr. 5.1 skyrių), ir progresavimo greitį. Įtariamoms nepageidaujamoms reakcijoms į vaistinį preparatą kontroliuoti gali reikti laikinai nutraukti gydymą sorafenibu arba sumažinti dozę. 5 tyrimo metu (žr. 5.1 skyrių) 37 % tiriamiesiems gydymas buvo nutrauktas ir 35 % dozė buvo sumažinta jau 1-ojo gydymo sorafenibu ciklo metu. Sumažinus dozę, palengvinti nepageidaujamas reakcijas pavyko tik iš dalies. Todėl rekomenduojama pakartotinai įvertinti naudą ir riziką, atsižvelgiant į priešnavikinį aktyvumą ir toleravimą. Hemoragija, sergant DSK Dėl galimos kraujavimo rizikos, prieš skiriant sorafenibo DSK sergantiems pacientams, trachėjos, bronchų ir stemplės infiltraciją reikia gydyti taikant lokalią terapiją. Hipokalcemija, sergant DSK Skiriant sorafenibo DSK sergantiems pacientams, rekomenduojama atidžiai stebėti kalcio kiekį kraujyje. Klinikinių tyrimų metu hipokalcemija buvo dažnesnė ir sunkesnė pacientams, kuriems nustatyta DSK, ypač kuriems anksčiau buvo pasireiškusi hipoparatireozė, palyginti su pacientais, kuriems nustatyta inkstų ląstelių ar kepenų ląstelių karcinoma. 3 ir 4 laipsnio hipokalcemija pasireiškė 6,8 % ir 3,4 % sorafenibu gydytų pacientų, sergančių DSK (žr. 4.8 skyrių). Sunkią hipokalcemiją reikia gydyti, kad būtų išvengta komplikacijų, pvz., QT pailgėjimo ar dvikryptės verpstinės skilvelinės paroksizminės tachikardijos (torsade de pointes) (žr. skirsnį „QT intervalo pailgėjimas“). Skydliaukę stimuliuojančio hormono (TTH) slopinimas sergant DSK 5 tyrimo metu (žr. 5.1 skyrių) sorafenibu gydytiems pacientams nustatytas TTH koncentracijos padidėjimas iki daugiau kaip 0,5 mU/l. Skiriant sorafenibo DSK sergantiems pacientams, rekomenduojama atidžiai stebėti TTH koncentraciją kraujyje. Inkstų ląstelių karcinoma Didelės rizikos pagal MSKCC (angl. Memorial Sloan Kettering Cancer Center) prognozės grupę pacientai į III fazės klinikinius inkstų ląstelių karcinomos tyrimus (žr. 5.1 skyriaus pastraipą „1 tyrimas“) nebuvo įtraukti ir tokiems pacientams naudos ir rizikos santykis nebuvo tirtas. Pagalbinės medžiagos Šio vaistinio preparato vienoje tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t.y. jis beveik neturi reikšmės.

Svarbiausios sunkios nepageidaujamos reakcijos buvo miokardo infarktas (išemija), virškinimo trakto perforacija (prakiurimas), vaistų sukeltas hepatitas, hemoragija ir hipertenzija arba hipertenzinė krizė. Dažniausios nepageidaujamos reakcijos buvo viduriavimas, nuovargis, alopecija, infekcija, plaštakų ir pėdų odos reakcija (atitinka delnų ir padų eritrodizestezijos sindromą pagal MedDRA terminologiją) ir išbėrimas. Nepageidaujamos reakcijos, pastebėtos dauginių klinikinių tyrimų metu arba pateikus vaistą į rinką, išvardytos 1-ojoje lentelėje pagal organų klases (MedDRA) ir dažnį. Sutrikimų dažnis vertinamas taip: labai dažni (≥ 1/10), dažni (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažni (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), reti (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1000), dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Kiekvieno dažnio pogrupyje nepageidaujami poveikiai išvardyti sunkumo mažėjimo tvarka. 1 lentelė. Visos nepageidaujamos reakcijos, pasireiškusios dauginių klinikinių tyrimų metu arba pateikus vaistą į rinką Organų sistemų klasė | Labai dažni | Dažni | Nedažni | Reti | Dažnis nežinomas Infekcijos ir infestacijs | Infekcija. | Folikulitas. | | | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Limfopenija. | Leukopenija, neutropenija, anemija, trombocitopenija. | | | Imuninės sistemos sutrikimai | | | Padidėjusio jautrumo reakcija, įskaitant odos reakciją ir dilgėlinę. Anafilaksinė reakcija. | Angioneurozinė edema. | Endokrininiai sutrikimais | | Hipotiroidizmas. | Hipertiroidizmas. | | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Anoreksija, hipofosfatemija | Hipokalcaemija, hipokalemija, hiponatremija, hipoglikemija. | Dehidracija. | | Naviko lizės sindromas. Psichikos sutrikimai | | Depresija. | | | Nervų sistemos sutrikimai | | Periferinė sensorinė neuropatija. Skonio jutimo sutrikimas. | Grįžtama užpakalinė leukoencefalopatija*. | | Encefalopa-tija°. Ausų ir labirintų sutrikimai | | Ūžesys (tinnitus). | | | Širdies sutrikimai | | Stazinis širdies nepakankamumas*, miokardo išemija ir infarktas*. | | QT intervalo pailgėjimas. | Kraujagyslių sutrikimai | Hemoragija (įskaitant virškinimo trakto*, kvėpavimo organų ir smegenų*). Hipertenzija. | Veido ir kaklo paraudimas. | Hipertenzinė krizė*. | | Aneurizmos ir arterijų disekacijos Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | | Rinorėja, disfonija. | Į intersticinę plaučių ligą panašūs reiškiniai* (pvz., pneumonitas, radiacinis pneumo-nitas, ūminis kvėpavimo sutrikimas ir t.t.). | | Virškinimo trakto sutrikimai | Viduriavimas, pykinimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas. | Stomatitas (įskaitant burnos sausumąir glosodiniją). Dispepsija, disfagija, gastroezofaginio refliukso liga. | Pankreatitas, gastritas, virškinimo trakto perforacija (prakiurimas)*. | | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | | | Bilirubino kiekio padidėjimas ir gelta, tulžies pūslės uždegimas, tulžies latakų uždegimas. | Vaistų sukeltas hepatitas*. | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Sausa oda, išbėrimas, alopecija, plaštakų ir pėdų odos reakcija∗∗, eritema, niežėjimas. | Keratoakantoma / odos plokščialąstelinių ląstelių vėžys Eksfoliacinis dermatitas, spuogai (acne), odos deskvamacija, hiperkeratozė. | Egzema. Daugiaformė eritema. | Spinduliavimo sukeltas dermatitas. Stivenso - Džonsono (Stevens- Johnson) sindromas, leukocitoklas-tinis vaskulitas, toksinė epidermio nekrolizė*. | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Artralgija. | raumenų skausmas, raumenų spazmai. | | Rabdomiolizė. | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | | Inkstų nepakankamumas, proteinurija. | | Nefrozinis sindromas. | Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | | Erekcijos sutrikimas. | Ginekomastija. | | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nuovargis, skausmas (įskaitant burnos, pilvo, kaulų, naviko ir galvos skausmą). Karščiavimas. | Astenija. Į gripą panaši liga. Gleivinės uždegimas. | | | Tyrimai | Kūno svorio mažėjimas. Amilazės ir lipazės aktyvumo kraujyje padidėjimas. | Trumpalaikis transaminazių aktyvumo kraujyje padidėjimas. | Laikinas šarminės fosfatazės aktyvumo kraujyje padidėjimas, nenormalus TNS, nenormalus protrombino kiekis. | | * Nepageidaujamos reakcijos gali būti pavojingos gyvybei arba mirtinos. Tokie reiškiniai yra arba nedažni arba retesni nei nedažni. ** Plaštakų ir pėdų odos reakcija atitinka delnų ir padų eritrodizesteziją pagal MedDRA terminologiją. ° Buvo pranešta apie atvejus vaistą pateikus į rinką. Daugiau informacijos apie pasirinktas nepageidaujamas vaisto reakcijas Stazinis širdies nepakankamumas Kompanijos remiamuose klinikiniuose tyrimuose stazinis širdies nepakankamumas, kaip nepageidaujamas reiškinys, pasireiškė 1,9 % sorafenibu gydytų pacientų (N=2276). Tyrimo 11213 (inkstų ląstelių karcinomos) metu nepageidaujami reiškiniai, atitinkantys stazinį širdies nepakankamumą, pasireiškė 1,7 % gydytų sorefenibu ir 0,7 % vartojusių placebą pacientų. Tyrimo 100554 (kepenų ląstelių karcinomos) metu minėti reiškiniai pasireiškė 0,99 % gydytų sorafenibu ir 1,1 % vartojusių placebą pacientų. Papildoma informacija apie ypatingas populiacijas Klinikinių tyrimų metu tam tikros nepageidaujamos reakcijos į vaistą, pvz., plaštakų bei pėdų odos reakcija, viduriavimas, nuplikimas, kūno svorio mažėjimas, hipertenzija, hipokalcemija ir keratoakantoma arba odos plokščialąstelinių ląstelių karcinoma daug dažniau pasireiškė pacientams, sergantiems diferencijuota skydliaukės karcinoma, palyginti su pacientais, kurie dalyvavo inkstų ląstelių ar kepenų ląstelių karcinomų tyrimuose. Laboratorinių tyrimų duomenų pokyčiai kepenų ląstelių karcinoma (KLK, 3 tyrimas) ir inkstų ląstelių karcinoma (ILK,1 tyrimas) sergantiems pacientams Pastebėtas labai dažnas lipazės ir amilazės aktyvumo padidėjimas kraujyje. 3-iojo arba 4-ojo laipsnio pagal CTCAE lipazės aktyvumo padidėjimas atsirado 11 % ir 9 % sorafenibu gydytų pacientų atitinkamai 1-ojo (ILK) ir 3-ojo (KLK) tyrimo metu, lyginant su 7 % ir 9 % placebą vartojusių pacientų. 3-iojo arba 4-ojo laipsnio pagal CTCAE amilazės aktyvumo padidėjimas atsirado 1 % ir 2 % sorafenibu gydytų pacientų atitinkamai 1-ojo ir 3-ojo tyrimo metu, lyginant su 3 % abiejose placebo vartojusių pacientų grupėse. 1 - ojo tyrimo metu klinikinis pankreatitas pasireiškė 2 iš 451 sorafenibu gydytų pacientų (4 - ojo laipsnio pagal CTCAE), 3 - ojo - 1 iš 297 sorafenibu gydytų pacientų (2 - ojo laipsnio pagal CTCAE) ir 1 iš 451 placebą vartojusių tiriamųjų (2 - ojo laipsnio pagal CTCAE) 1 - ojo tyrimo metu. Labai dažnas reiškinys yra hipofosfatemija. Ji pasireiškė 45 % ir 35 % sorafenibu gydytų pacientų bei 12 % ir 11 % placebą vartojusių tiriamųjų 1 - ojo ir 3 - ojo tyrimo metu atitinkamai. 1 - ojo tyrimo metu 3 - iojo laipsnio pagal CTCAE hipofosfatemija (1 – 2 mg/dl) pasireiškė 13 % sorafenibu gydytų pacientų ir 3 % placebą vartojusių tiriamųjų, 3 - ojo tyrimo metu – 11 % sorafenibu gydytų pacientų ir 2 % placebą vartojusių tiriamųjų. 4 - ojo laipsnio pagal CTCAE hipofosfatemija (< 1 mg/ml) 1 - jame tyrime nepasireiškė nei sorafenibo, nei placebo vartojusiems pacientams, 3 - jame tyrime pasireiškė vienas atvejis placebo grupėje. Kokia su sorafenibo vartojimu susijusios hipofosfatemijos priežastis, nežinoma. CTCAE 3 - iojo arba 4 - ojo laipsnio laboratoriniai pokyčiai buvo ≥ 5 % sorafenibu gydytų pacientų, tarp jų ir limfopenija ir neutropenija. 1 - ojo ir 3 - ojo tyrimų metu apie hipokalcemiją buvo pranešta atitinkamai 12 % ir 26,5 % sorafenibu gydytų pacientų, palyginti su 7,5 % ir 14,8 % placebą gavusių pacientų. Daugumoje pranešimų hipokalcemija buvo nedidelio laipsnio (1 - ojo ir 2 - ojo laipsnio pagal CTCAE). 1 - ojo ir 3 - ojo tyrimų metu 3 - ojo laipsnio pagal CTCAE hipokalcemija (6,0 – 7,0 mg /dl) pasireiškė atitinkamai 1,1 % ir 1,8 % sorafenibu gydytų pacientų ir 0,2 % bei 1,1 % placebo grupės pacientų, o 4 ojo laipsnio pagal CTCAE hipokalcemija (< 6.0 mg/dl) pasireiškė 1,1 % ir 0,4 % sorafenibu gydytų pacientų ir 0,5 % bei 0 % placebo grupės pacientų. Su sorafenibu susijusi hipokalcemijos etiologija nežinoma. 1 - ojo ir 3 - ojo tyrimų metu sumažėjęs kalio kiekis buvo stebėtas 5,4 % ir 9,5 % sorafenibu gydytų pacientų, palyginti su atitinkamai 0,7 % ir 5,9 % placebą vartojusių pacientų. Dauguma hipokalemijos atvejų buvo nedidelio laipsnio (1 - ojo laipsnio pagal CTCAE). Šiuose tyrimuose 3 - ojo laipsnio pagal CTCAE hipokalemija pasireiškė 1,1 % ir 0,4 % sorafenibu gydytų pacientų ir 0,2 % ir 0,7 % placebo grupės pacientų. Apie 4 - ojo laipsnio pagal CTCAE hipokalemiją pranešta nebuvo. Laboratorinių tyrimų duomenų pokyčiai DSK sergantiems pacientams (5 tyrimas) Hipokalcemija nustatyta 35,7 % sorafenibu gydytų pacientų, palyginti su 11,0 % placebo vartojusių pacientų. Nustatyta hipokalcemija dažniausiai buvo mažo laipsnio. 3 laipsnio pagal CTCAE hipokalcemija pasireiškė 6,8 % sorafenibu gydytų pacientų ir 1,9 % pacientų placebo grupėje, 4 laipsnio pagal CTCAE hipokalcemija pasireiškė 3,4 % sorafenibu gydytų pacientų ir 1,0 % pacientų placebo grupėje. Kiti kliniškai reikšmingi laboratorinių tyrimų duomenų pokyčiai, nustatyti 5 tyrimo metu, parodyti 2 lentelėje. 2 lentelė. Gydymo metu atsiradę laboratorinių tyrimų duomenų pokyčiai, nustatyti DSK sergantiems pacientams (5 tyrimas) dvigubai koduotu laikotarpiu Laboratorinis parametras, (% tirtų mėginių) | Sorafenibas N = 207 | Sorafenibas N = 207 | Sorafenibas N = 207 | Placebas N = 209 | Placebas N = 209 | Placebas N = 209 Laboratorinis parametras, (% tirtų mėginių) | Visi laipsniai* | 3 laips-nis* | 4 laips-nis* | Visi laips-niai* | 3 laips-nis* | 4 laips-nis* Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Anemija | 30,9 | 0,5 | 0 | 23,4 | 0,5 | 0 Trombocitopenija | 18,4 | 0 | 0 | 9,6 | 0 | 0 Neutropenija | 19,8 | 0,5 | 0,5 | 12 | 0 | 0 Limfopenija | 42 | 9,7 | 0,5 | 25,8 | 5,3 | 0 Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Hipokalemija | 17,9 | 1,9 | 0 | 2,4 | 0 | 0 Hipofosfatemija** | 19,3 | 12,6 | 0 | 2,4 | 1,4 | 0 Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Padidėjęs bilirubino kiekis | 8,7 | 0 | 0 | 4,8 | 0 | 0 Padidėjęs ALT aktyvumas | 58,9 | 3,4 | 1,0 | 24,4 | 0 | 0 Padidėjęs AST aktyvumas | 53,6 | 1,0 | 1,0 | 14,8 | 0 | 0 Tyrimai | Tyrimai | Tyrimai | Tyrimai | Tyrimai | Tyrimai | Tyrimai Padidėjęs amilazės aktyvumas | 12,6 | 2,4 | 1,4 | 6,2 | 0 | 1,0 Padidėjęs lipazės aktyvumas | 11,1 | 2,4 | 0 | 2,9 | 0,5 | 0 * Bendrieji nepageidaujamų reiškinių terminijos kriterijai (angl. Common Terminology Criteria for Adverse Events, CTCAE), 3.0 versija ** Su sorafenibu susijusios hipofosfatemijos etiologija nežinoma. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.