Sorafenib Zentiva

Gydyti Sorafenib Zentiva turi gydytojas, turintis gydymo priešvėžiniais vaistiniais preparatais patirties. Dozavimas Suaugusiesiems rekomenduojama vartoti po 400 mg sorafenibo (dvi 200 mg tabletes) 2 kartus per parą (atitinka 800 mg paros dozę). Reikia gydyti tol, kol poveikis yra kliniškai palankus arba iki pasireiškia nepriimtinas toksinis poveikis. Dozavimo keitimas Įtarus, kad prasidėjo nepageidaujama reakcija, gali prireikti sorafenibo vartojimą laikinai nutraukti arba mažinti dozę. Prireikus mažinti dozę kepenų ląstelių karcinomos ir progresavusios inkstų ląstelių karcinomos gydymo metu, vartojama po dvi 200 mg sorafenibo tabletes vieną kartą per parą (žr. 4.4 skyrių). Prireikus dozę mažinti diferencijuotos skydliaukės karcinomos gydymo metu, Sorafenib Zentiva dozę reikia sumažinti iki 600 mg sorafenibo per parą, vartojant padalytas dozes (po dvi 200 mg tabletes ir po vieną 200 mg tabletę su dvylikos valandų pertrauka). Prireikus dar mažinti dozę, Sorafenib Zentiva dozę galima sumažinti iki 400 mg sorafenibo per parą, vartojant padalytas dozes (po dvi 200 mg tabletes su dvylikos valandų pertrauka) ir, jei reikia, dozę galima sumažinti iki vienos 200 mg tabletės vieną kartą per parą. Susilpnėjus nehematologinėms nepageidaujamoms reakcijoms, Sorafenib Zentiva dozę galima padidinti. Vaikų populiacija Sorafenib Zentiva saugumas ir veiksmingumas vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams dar neištirti. Duomenų nėra. Senyviems pacientams Senyviems (vyresniems negu 65 metų) žmonėms dozės keisti nereikia. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Jeigu yra lengvas, vidutinio sunkumo arba sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, dozės keisti nereikia. Apie pacientus, kuriems būtina dializė, duomenų nėra (žr. 5.2 skyrių). Patariama tirti skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimo rizika. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Pacientams, kuriems yra lengvas (Child Pugh A klasė) arba vidutinio sunkumo (Child Pugh B klasė) kepenų funkcijos sutrikimas, dozės keisti nereikia. Apie pacientus, kuriems yra sunkus (Child Pugh C klasė) kepenų funkcijos sutrikimas, duomenų nėra (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Vartojimo metodas Vartoti per burną. Sorafenibo rekomenduojama gerti nevalgius arba valgant neriebų arba vidutinio riebumo maistą. Jei pacientas ketina valgyti riebų maistą, sorafenibo tablečių reikia gerti ne mažiau kaip 1 val. prieš valgį arba 2 val. po valgio. Tabletes reikia nuryti užsigeriant stikline vandens.

Toksinis poveikis odai Dažniausios nepageidaujamos sorafenibo reakcijos yra plaštakų ir pėdų odos reakcija (delnų ir padų eritrodizestezija) bei išbėrimas. Pagal bendrojo toksiškumo kriterijus (angl. Common Toxicity Criteria, CTC) išbėrimas ir plaštakų bei pėdų odos reakcija paprastai būna I arba II laipsnio ir dažniausiai atsiranda per pirmąsias šešias gydymo sorafenibu savaites. Toksinio poveikio odai slopinimo priemonės yra lokalus simptomų lengvinimas, laikinas gydymo sorafenibu pertraukimas ir (arba) dozės keitimas, o tuo atveju, jeigu poveikis sunkus ir išsilaikantis, gydymo sorafenibu nutraukimas visam laikui (žr. 4.8 skyrių). Hipertenzija Pastebėta, kad sorafenibu gydomiems pacientams dažniau pasireiškia arterinė hipertenzija. Paprastai ji būna lengva arba vidutinio sunkumo, atsiranda gydymo pradžioje ir reaguoja į įprastinį antihipertenzinį gydymą. Gydymo metu reikia reguliariai matuoti kraujospūdį, o pasireiškusią hipertenziją gydyti įprastiniu būdu. Jei hipertenzija sunki ar išsilaikanti arba jeigu nepaisant antihipertenzinio gydymo prasideda hipertenzinė krizė, svarstytinas sorafenibo vartojimo nutraukimas visam laikui (žr. 4.8 skyrių). Aneurizmos ir arterijų disekacijos KEAF reakcijų sekos inhibitorių vartojimas gali paskatinti aneurizmų ir (arba) arterijos disekacijų vystymąsi pacientams, kuriems diagnozuota arba nediagnozuota hipertenzija. Prieš pradedant gydyti sorafenibu , reikia atidžiai įvertinti šią riziką pacientams, kuriems nustatyta tokių rizikos veiksnių, kaip hipertenzija arba anksčiau diagnozuota aneurizma. Hipoglikemija Buvo pranešta apie gliukozės kiekio kraujyje sumažėjimą sorafenibu gydomiems pacientams, kuris kai kuriais atvejais pasireiškia klinikiniais simptomais, ir dėl sąmonės netekimo gali prireikti hospitalizuoti pacientus. Jeigu atsirado simptomus sukelianti hipoglikemija, sorafenibo vartojimą reikia laikinai nutraukti. Cukriniu diabetu sergantiems pacientams reikia reguliariai tikrinti gliukozės kiekį kraujyje, kad būtų įvertinta, ar reikia koreguoti vaistinių preparatų nuo cukrinio diabeto dozę. Hemoragija Vartojant sorafenibo gali padidėti kraujavimo rizika. Jeigu prasidėjusius kraujavimo reiškinius reikia gydyti, svarstytinas sorafenibo vartojimo nutraukimas visam laikui (žr. 4.8 skyrių). Širdies išemija ir (arba) infarktas Atsitiktinių imčių, placebu kontroliuoto, dvigubai koduoto tyrimo metu (1 tyrimas, žr. 5.1 skyrių) gydant atsiradusių širdies išemijos ar miokardo infarkto reiškinių dažnis sorafenibo vartojusiems tiriamiesiems buvo didesnis negu vartojusiems placebo (atitinkamai 4,9 % ir 0,4 %). 3 tyrime (žr. 5.1 skyrių) atsiradusių širdies išemijos ar miokardo infarkto reiškinių dažnis sorafenibo vartojusiems tiriamiesiems buvo 2,7 %, palyginus su 1,3 % vartojusiems placebo. Pacientai, kurie sirgo nestabiliąja vainikinės arterijos liga arba kuriuos neseniai ištiko miokardo infarktas, šiuose tyrimuose nedalyvavo. Atsiradus širdies išemijai ir (arba) ištikus miokardo infarktui, svarstytinas gydymo sorafenibu nutraukimas laikinai arba visam laikui (žr. 4.8 skyrių). QT intervalo pailgėjimas Nustatyta, kad sorafenibas pailgina QT/QTc intervalą (žr. 5.1 skyrių). Tai gali padidinti skilvelinės aritmijos riziką. Sorafenibą vartojančius pacientus, kuriems išsivystė arba gali išsivystyti QTc intervalo pailgėjimas, pvz., pacientus, sergančius įgimtu ilgo QT intervalo sindromu, pacientus, gydomus didelėmis kumuliacinėmis antraciklinų dozėmis, pacientus, vartojančius tam tikrus antiaritminius vaistinius preparatus ar kitus vaistinius preparatus, kurie gali sukelti QT pailgėjimą, ir tuos, kurių sutrikusi elektrolitų pusiausvyra, pvz., yra hipokalemija, hipokalcemija ar hipomagnezemija, reikia gydyti atsargiai. Gydant šiuos pacientus sorafenibu, svarstytina dėl šio gydymo periodiškai atlikti elektrokardiogramas ir stebėti elektrolitų kiekį (magnio, kalio, kalcio). Virškinimo trakto prakiurimas Virškinimo trakto prakiurimas yra nedažnas reiškinys, pasireiškęs mažiau nei 1 % pacientų, vartojusių sorafenibą. Kai kuriais atvejais tai nebuvo susiję su nustatytu intraabdominaliniu naviku. Gydymas sorafenibu turi būti nutraukiamas (žr. 4.8 skyrių). Naviko lizės sindromas (NLS) Vykdant pacientų, kurie buvo gydomi sorafenibu, stebėjimą poregistraciniu laikotarpiu, gauta pranešimų apie NLS atvejus; kai kurie iš jų buvo mirtini. Prie NLS rizikos veiksnių priskiriama didelė naviko keliama našta, anksčiau diagnozuotas lėtinis inkstų nepakankamumas, oligurija, dehidratacija, hipotenzija ir rūgšti šlapimo terpė. Šiuos pacientus reikia atidžiai stebėti ir nedelsiant gydyti, jeigu yra klinikinių indikacijų, taip pat apsvarstyti būtinybę profilaktiškai skirti skysčių. Kepenų funkcijos sutrikimas Apie pacientus, kuriems yra sunkus (Child Pugh C klasė) kepenų funkcijos sutrikimas, duomenų nėra. Kadangi sorafenibas eliminuojamas daugiausiai per kepenis, pacientų, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, organizme vaistinio preparato ekspozicija gali padidėti (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius). Varfarino vartojimas Kai kuriems sorafenibu gydomiems pacientams, pradėjusiems vartoti varfarino, nedažnais atvejais atsirado kraujavimo reiškinių arba padidėjo tarptautinis normalizuotas santykis (TNS). Taip gydant reikia reguliariai stebėti, ar nepakito protrombino laikas (PL) bei TNS ir ar neatsirado klinikinio kraujavimo epizodų (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius). Žaizdų gijimo komplikacijos Specifinių tyrimų, kuriais būtų tirtas sorafenibo poveikis žaizdų gijimui, neatlikta. Atsargumo sumetimais pacientams, kuriems atliekama didelė operacija, sorafenibo vartojimą rekomenduojama laikinai pertraukti. Kada po tokios operacijos gydymą galima atnaujinti, tiksliai nežinoma, kadangi tokio gydymo patirties sukaupta mažai. Vadinasi, sorafenibo vartojimą po didelės operacijos reikia atnaujinti remiantis klinikiniu sprendimu dėl tinkamo žaizdos gijimo. Senyvi pacientai Buvo inkstų nepakankamumo atvejų. Gydymo metu reikia sekti inkstų funkciją. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais Sorafenibu kartu su kitais vaistiniais preparatais, kurie metabolizuojami ir eliminuojami daugiausiai veikiant UGT 1A1 (pvz., irinotekanu) arba UGT 1A9, reikia gydyti atsargiai (žr. 4.5 skyrių). Sorafenibu ir kartu docetakseliu reikia gydyti atsargiai (žr. 4.5 skyrių). Kartu vartojant neomiciną ar kitus antibiotikus, kurie sukelia didelius ekologinius virškinimo trakto mikrofloros sutrikimus, gali sumažėti sorafenibo biologinis prieinamumas (žr. 4.5 skyrių). Prieš pradedant gydymo kursą antibiotikais reikia apsvarstyti sorafenibo koncentracijos kraujo plazmoje sumažėjimo riziką. Plokščialąsteliniu plaučių vėžiu sergantiems pacientams, gydytiems sorafenibu kartu su chemoterapija platinos pagrindu, nustatytas didesnis mirtingumas. Dviejuose atsitiktinių imčių tyrimuose, kuriuose buvo tiriami nesmulkialąsteliniu plaučių vėžiu sergantys pacientai, plokščialąsteliniu plaučių vėžiu sergančiųjų pogrupyje sorafenibą vartojant kaip papildomą vaistinį preparatą kartu su paklitakseliu/karboplatina, nustatytas bendrojo išgyvenamumo RS buvo 1,81 (95 % PI 1,19; 2,74), o vartojant kaip papildomą vaistinį preparatą kartu su gemcitabinu/cisplatina – 1,22 (95 % PI 0,82; 1,80). Vienos vyraujančios mirties priežasties nebuvo, tačiau pacientams, gydytiems sorafenibu kaip papildomu vaistiniu preparatu kartu su chemoterapija platinos pagrindu, nustatytas didesnis kvėpavimo nepakankamumo, hemoragijų ir infekcinių nepageidaujamų reiškinių dažnis. Specifiniai su liga susiję įspėjimai Diferencijuota skydliaukės karcinoma (DSK) Prieš pradedant gydymą, gydytojams rekomenduojama atidžiai įvertinti prognozę individualiam pacientui, atsižvelgiant į maksimalų pakitimo dydį (žr. 5.1 skyrių), simptomus, susijusius su liga (žr. 5.1 skyrių), ir progresavimo greitį. Įtariamoms nepageidaujamoms reakcijoms į vaistą kontroliuoti gali reikti laikinai nutraukti gydymą sorafenibu arba sumažinti dozę. 5 tyrimo metu (žr. 5.1 skyrių) 37 % tiriamiesiems gydymas buvo nutrauktas ir 35 % dozė buvo sumažinta jau 1-ojo gydymo sorafenibu ciklo metu. Sumažinus dozę, palengvinti nepageidaujamas reakcijas pavyko tik iš dalies. Todėl rekomenduojama pakartotinai įvertinti naudą ir riziką, atsižvelgiant į priešnavikinį aktyvumą ir toleravimą. Hemoragija, sergant DSK Dėl galimos kraujavimo rizikos, prieš skiriant sorafenibo DSK sergantiems pacientams, trachėjos, bronchų ir stemplės infiltraciją reikia gydyti taikant lokalią terapiją. Hipokalcemija, sergant DSK Skiriant sorafenibo DSK sergantiems pacientams, rekomenduojama atidžiai stebėti kalcio kiekį kraujyje. Klinikinių tyrimų metu hipokalcemija buvo dažnesnė ir sunkesnė pacientams, kuriems nustatyta DSK, ypač kuriems anksčiau buvo pasireiškusi hipoparatireozė, palyginti su pacientais, kuriems nustatyta inkstų ląstelių ar kepenų ląstelių karcinoma. 3 ir 4 laipsnio hipokalcemija pasireiškė 6,8 % ir 3,4 % sorafenibu gydytų pacientų, sergančių DSK (žr. 4.8 skyrių). Sunkią hipokalcemiją reikia gydyti, kad būtų išvengta komplikacijų, pvz., QT pailgėjimo ar dvikryptės verpstinės skilvelinės paroksizminės tachikardijos (torsade de pointes) (žr. skirsnį „QT intervalo pailgėjimas“). Skydliaukę stimuliuojančio hormono (TTH) slopinimas sergant DSK 5 tyrimo metu (žr. 5.1 skyrių) sorafenibu gydytiems pacientams nustatytas TTH koncentracijos padidėjimas iki daugiau kaip 0,5 mU/l. Skiriant sorafenibo DSK sergantiems pacientams, rekomenduojama atidžiai stebėti TTH koncentraciją kraujyje. Inkstų ląstelių karcinoma Didelės rizikos pagal MSKCC (angl. Memorial Sloan Kettering Cancer Center) prognozės grupę pacientai į III fazės klinikinius inkstų ląstelių karcinomos tyrimus (žr. 5.1 skyriaus poskyrį „1 tyrimas“) nebuvo įtraukti ir tokiems pacientams naudos ir rizikos santykis nebuvo tirtas. Pagalbinės medžiagos Šio vaistinio preparato tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t y. jis beveik neturi reikšmės.

Svarbiausios sunkios nepageidaujamos reakcijos buvo miokardo infarktas (išemija), virškinimo trakto prakiurimas, vaistinių preparatų sukeltas hepatitas, hemoragija ir hipertenzija (hipertenzinė krizė). Dažniausios nepageidaujamos reakcijos buvo viduriavimas, nuovargis, alopecija, infekcija, plaštakų ir pėdų odos reakcija (atitinka delnų ir padų eritrodizestezijos sindromą pagal MedDRA terminologiją) ir išbėrimas. Nepageidaujamos reakcijos, pastebėtos dauginių klinikinių tyrimų metu arba po vaistinio preparato pateikimo į rinką, išvardytos 1-ojoje lentelėje pagal organų sistemų klases (MedDRA) ir dažnį. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Kiekvieno dažnio pogrupyje nepageidaujamas poveikis išvardytas mažėjančio sunkumo tvarka. 1 lentelė. Visos nepageidaujamos reakcijos, pasireiškusios dauginių klinikinių tyrimų metu arba po vaistinio preparato pateikimo į rinką Organų sistemų klasė | Labai dažnas | Dažnas | Nedažnas | Retas | Dažnis nežinomas Infekcijos ir infestacijos | Infekcija | Folikulitas | | | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Limfopenija | Leukopenija Neutropenija Anemija Trombocitopenija | | | Imuninės sistemos sutrikimai | | | Padidėjusio jautrumo reakcija, įskaitant odos reakciją ir dilgėlinę Anafilaksinė reakcija | Angioneurozinė edema | Endokrininiai sutrikimai | | Hipotirozė | Hipertirozė | | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Anoreksija Hipofosfatemija | Hipokalcemija Hipokalemija Hiponatremija Hipoglikemija | Dehidratacija | | Naviko lizės sindromas Psichikos sutrikimai | | Depresija | | | Nervų sistemos sutrikimai | | Periferinė sensorinė neuropatija Disgeuzija | Grįžtamoji užpakalinė leukoencefalopatija∗ | | Encefalopatija° Ausų ir labirintų sutrikimai | | Ūžesys (tinnitus) | | | Širdies sutrikimai | | Stazinis širdies nepakankamumas∗ Miokardo išemija ir infarktas∗ | | QT intervalo pailgėjimas | Kraujagyslių sutrikimai | Hemoragija (įskaitant virškinimo trakto∗, kvėpavimo takų∗ ir smegenų∗) Hipertenzija | Paraudimas | Hipertenzinė krizė∗ | | Aneurizmos ir arterijų disekacijos Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | | Rinorėja Disfonija | Į intersticinę plaučių ligą panašūs reiškiniai* (pvz., pneumonitas, radiacinis pneumonitas, ūmus kvėpavimo distresas ir kt.) | | Virškinimo trakto sutrikimai | Viduriavimas Pykinimas Vėmimas Vidurių užkietėjimas | Stomatitas (įskaitant burnos džiūvimą ir liežuvio skausmą) Dispepsija Disfagija Gastroezofaginio refliukso liga | Pankreatitas Gastritas Virškinimo trakto prakiurimas∗ | | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | | | Bilirubino kiekio padidėjimas ir gelta Tulžies pūslės uždegimas Tulžies latakų uždegimas | Vaistinių preparatų sukeltas hepatitas | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos sausmė Išbėrimas Alopecija Plaštakų ir pėdų odos reakcija∗∗ Eritema Niežėjimas | Keratoakantoma /odos plokščių ląstelių vėžys Dermatitas Eksfoliaciniai spuogai Odos deskvamacija Hiperkeratozė | Egzema Daugiaformė eritema | Radiacinis dermatitas Stivenso ir Džonsono sindromas Leukocitoklastinis vaskulitas Toksinė epidermio nekrolizė* | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Artralgija | Mialgija Raumenų spazmai | | Rabdomiolizė | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | | Inkstų nepakankamumas Proteinurija | | Nefrozinis sindromas | Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | | Erekcijos disfunkcija | Ginekomastija | | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nuovargis Skausmas (įskaitant burnos, pilvo, kaulų, naviko ir galvos skausmą) Karščiavimas | Astenija Į gripą panaši liga Gleivinės uždegimas | | | Tyrimai | Kūno svorio mažėjimas Amilazės aktyvumo padidėjimas Lipazės aktyvumo padidėjimas | Laikinas transaminazių aktyvumo padidėjimas | Laikinas šarminės fosfatazės aktyvumo kraujyje padidėjimas Nenormalus TNS Nenormalus protrombino kiekis | | * Nepageidaujamos reakcijos gali būti pavojingos gyvybei arba mirtinos. Tokie reiškiniai yra arba nedažni arba retesni nei nedažni. ** Plaštakų ir pėdų odos reakcija atitinka delnų ir padų eritrodizesteziją pagal MedDRA terminologiją. ° Buvo pranešta apie atvejus po vaistinio preparato pateikimo į rinką. Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Stazinis širdies nepakankamumas Kompanijos remiamuose klinikiniuose tyrimuose stazinis širdies nepakankamumas, kaip nepageidaujamas reiškinys, pasireiškė 1,9 % sorafenibu gydytų pacientų (N = 2276). 11213 (inkstų ląstelių karcinomos) tyrimo metu nepageidaujami reiškiniai, atitinkantys stazinį širdies nepakankamumą, pasireiškė 1,7 % gydytų sorefenibu ir 0,7 % vartojusių placebą pacientų. 100554 (kepenų ląstelių karcinomos) tyrimo metu minėti reiškiniai pasireiškė 0,99 % gydytų sorafenibu ir 1,1 % vartojusių placebą pacientų. Papildoma informacija apie ypatingas populiacijas Klinikinių tyrimų metu tam tikros nepageidaujamos reakcijos į vaistinį preparatą, pvz., plaštakų bei pėdų odos reakcija, viduriavimas, alopecija, kūno svorio mažėjimas, hipertenzija, hipokalcemija ir keratoakantoma/odos plokščių ląstelių karcinoma daug dažniau pasireiškė pacientams, sergantiems diferencijuota skydliaukės karcinoma, palyginti su pacientais, tirtais inkstų ląstelių ar kepenų ląstelių karcinomų tyrimų metu. Laboratorinių tyrimų duomenų nenormalūs pokyčiai kepenų ląstelių karcinoma (3 tyrimas) ir inkstų ląstelių karcinoma (1 tyrimas) sergantiems pacientams Pastebėtas labai dažnas lipazės ir amilazės aktyvumo padidėjimas. 3 arba 4 laipsnio pagal CTCAE lipazės aktyvumo padidėjimas atsirado 11 % ir 9 % sorafenibu gydytų pacientų atitinkamai 1 (inkstų ląstelių karcinoma) ir 3 (kepenų ląstelių karcinoma) tyrimo metu, lyginant su 7 % ir 9 % placebą vartojusių pacientų. 3 arba 4 laipsnio pagal CTCAE amilazės aktyvumo padidėjimas atsirado 1 % ir 2 % sorafenibu gydytų pacientų atitinkamai 1 ir 3 tyrimo metu, lyginant su 3 % abiejose placebo vartojusių pacientų grupėse. 1 tyrimo metu klinikinis pankreatitas pasireiškė 2 iš 451 sorafenibu gydytų pacientų (4 laipsnio pagal CTCAE), 3 − 1 iš 297 sorafenibu gydytų pacientų (2 laipsnio pagal CTCAE) ir 1 iš 451 placebą vartojusių tiriamųjų (2-ojo laipsnio pagal CTCAE) 1 tyrimo metu. Labai dažnas laboratorinių tyrimų metu nustatomas reiškinys yra hipofosfatemija. Ji pasireiškė 45 % ir 35 % sorafenibu gydytų pacientų bei 12 % ir 11 % placebą vartojusių tiriamųjų atitinkamai 1–ojo ir 3–ojo tyrimo metu. 1 tyrimo metu 3 laipsnio pagal CTCAE hipofosfatemija (1–2 mg/dl) pasireiškė 13 % sorafenibu gydytų pacientų ir 3 % placebą vartojusių tiriamųjų, 3 tyrimo metu – 11 % sorafenibu gydytų pacientų ir 2 % placebą vartojusių tiriamųjų. 4 laipsnio pagal CTCAE hipofosfatemija (< 1 mg/dl) 1 tyrime nepasireiškė nei sorafenibo, nei placebo vartojusiems pacientams, 3 tyrime pasireiškė 1 atvejis placebo grupėje. Kokia su sorafenibo vartojimu susijusios hipofosfatemijos priežastis, nežinoma. 3 arba 4 laipsnio pagal CTCAE nenormalūs laboratoriniai pokyčiai, įskaitant limfopeniją ir neutropeniją, nustatyti ≥ 5 % sorafenibu gydytų pacientų. 1 ir 3 tyrimų metu apie hipokalcemiją buvo pranešta atitinkamai 12 % ir 26,5 % sorafenibu gydytų pacientų, palyginti su 7,5% ir 14,8% placebą vartojusių pacientų. Daugumoje pranešimų hipokalcemija buvo nedidelio laipsnio (1 ir 2 laipsnio pagal CTCAE). 1 ir 3  tyrimų metu 3 laipsnio pagal CTCAE hipokalcemija (6,0-7,0 mg/dl) pasireiškė atitinkamai 1,1 % ir 1,8 % sorafenibu gydytų pacientų ir 0,2 % bei 1,1 % placebo grupės pacientų, o 4 laipsnio pagal CTCAE hipokalcemija (< 6,0 mg/dl) pasireiškė 1,1 % ir 0,4 % sorafenibu gydytų pacientų ir 0,5 % bei 0 % placebo grupės pacientų. Su sorafenibu susijusi hipokalcemijos etiologija nežinoma. 1 ir 3 tyrimų metu sumažėjęs kalio kiekis buvo stebėtas 5,4 % ir 9,5 % sorafenibu gydytų pacientų, palyginti su atitinkamai 0,7 % ir 5,9 %placebą vartojusių pacientų. Dauguma hipokalemijos atvejų buvo nedidelio laipsnio (1 laipsnio pagal CTCAE). Šiuose tyrimuose 3 laipsnio pagal CTCAE hipokalemija pasireiškė 1,1 % ir 0,4 % sorafenibu gydytų pacientų ir 0,2 % ir 0,7 % placebo grupės pacientų. Apie 4 laipsnio pagal CTCAE hipokalemiją pranešta nebuvo. Laboratorinių tyrimų duomenų pokyčiai DSK sergantiems pacientams (5 tyrimas) Hipokalcemija nustatyta 35,7 % sorafenibu gydytų pacientų, palyginti su 11,0 % placebo vartojusių pacientų. Nustatyta hipokalcemija dažniausiai buvo mažo laipsnio. 3 laipsnio pagal CTCAE hipokalcemija pasireiškė 6,8 % sorafenibu gydytų pacientų ir 1,9 % pacientų placebo grupėje, 4 laipsnio pagal CTCAE hipokalcemija pasireiškė 3,4 % sorafenibu gydytų pacientų ir 1,0 % pacientų placebo grupėje. Kiti kliniškai reikšmingi laboratorinių tyrimų duomenų pokyčiai, nustatyti 5 tyrimo metu, parodyti 2 lentelėje. 2 lentelė. Gydymo metu atsiradę laboratorinių tyrimų duomenų pokyčiai, nustatyti DSK sergantiems pacientams (5 tyrimas) dvigubai koduotu laikotarpiu Laboratorinis parametras, (% tirtų mėginių) | Sorafenibas N=207 | Sorafenibas N=207 | Sorafenibas N=207 | Placebas N=209 | Placebas N=209 | Placebas N=209 | Placebas N=209 | Placebas N=209 Laboratorinis parametras, (% tirtų mėginių) | Visi laipsniai* | 3 laipsnis* | 4 laipsnis* | Visi laipsniai* | 3 laipsnis* | 3 laipsnis* | 3 laipsnis* | 4 laipsnis* Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Anemija | 30,9 | 0,5 | 0 | 23,4 | 0,5 | 0,5 | 0 | 0 Trombocitopenija | 18,4 | 0 | 0 | 9,6 | 0 | 0 | 0 | 0 Neutropenija | 19,8 | 0,5 | 0,5 | 12 | 0 | 0 | 0 | 0 Limfopenija | 42 | 9,7 | 0,5 | 25,8 | 5,3 | 5,3 | 0 | 0 Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Hipokalemija | 17,9 | 1,9 | 0 | 2,4 | 2,4 | 0 | 0 | 0 Hipofosfatemija** | 19,3 | 12,6 | 0 | 2,4 | 2,4 | 1,4 | 1,4 | 0 Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Padidėjęs bilirubino kiekis | 8,7 | 0 | 0 | 4,8 | 4,8 | 0 | 0 | 0 Padidėjęs ALT aktyvumas | 58,9 | 3,4 | 1,0 | 24,4 | 24,4 | 0 | 0 | 0 Padidėjęs AST aktyvumas | 53,6 | 1,0 | 1,0 | 14,8 | 14,8 | 0 | 0 | 0 Tyrimai | Tyrimai | Tyrimai | Tyrimai | Tyrimai | Tyrimai | Tyrimai | Tyrimai | Tyrimai Padidėjęs amilazės aktyvumas | 12,6 | 2,4 | 1,4 | 6,2 | 6,2 | 0 | 0 | 1,0 Padidėjęs lipazės aktyvumas | 11,1 | 2,4 | 0 | 2,9 | 2,9 | 0,5 | 0,5 | 0 * Bendrieji nepageidaujamų reiškinių terminijos kriterijai (angl. Common Terminology Criteria for Adverse Events, CTCAE), 3.0 versija ** Su sorafenibu susijusios hipofosfatemijos etiologija nežinoma. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.