Stinem
Registruotas500 mg/500 mg · milteliai infuziniam tirpalui · leisti į veną
Informacija pateikiama iš oficialių šaltinių (VVKT, VLK) ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.
Svarbiausia
Veikliosios medžiagos
DUK apie Stinem
Šaltinis: preparato charakteristikų santrauka (VVKT)
Ar galima vartoti nėštumo ir žindymo metu?
Nėštumas Pakankamų ir gerai kontroliuotų imipenemo ir cilastatino vartojimo nėščioms moterims tyrimų neatlikta. Su nėščiomis beždžionėmis atlikti tyrimai parodė toksinį poveikį reprodukcijai (žr. 5.3 skyrių). Galima rizika žmogui nežinoma. Imipenemo/cilastatino nėštumo metu vartoti galima tik tuomet, kai laukiama nauda motinai viršija galimą riziką vaisiui. Žindymas Nedaug imipenemo ir cilastatino išsiskiria į motinos pieną. Abi šios medžiagos išgertos yra nedaug absorbuojamos. Dėl to nėra tikėtina, kad žindančiam kūdikiui susidarytų reikšminga šių medžiagų ekspozicija. Jei manoma, kad imipenemo/cilastino vartoti yra būtina, reikia atsižvelgti į žindymo naudą su galimu pavojumi kūdikiui. Vaisingumas Duomenų apie galimą gydymo imipenemu ir cilastatinu poveikį vyrų arba moterų vaisingumui nėra.
Ar galima vairuoti vartojant Stinem?
Poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta. Vis dėlto, kai kurie vaistinio preparato nepageidaujami poveikiai, pavyzdžiui, haliucinacijos, svaigulys, mieguistumas ar galvos svaigimas, gali veikti kai kurių pacientų gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus (žr. 4.8 skyrių).
Sudėtis
Šaltinis: VVKT VaistoSudetis registro duomenys
Veikliosios medžiagos
- Imipenemas — 500 mg
- Cilastatinas — 500 mg
Pagalbinės medžiagos
- Natrio-vandenilio karbonatas (E500) (37.6 mg)
Pilna sudėtis — pakuotės lapelyje.
Aprašymas (SmPC)
Šaltinis: oficialus VVKT/VAPRIS preparato charakteristikų santraukos dokumentas
Indikacijos
Stinem skirtas suaugusiųjų bei 1 metų ir vyresnių vaikų infekcinių ligų gydymui (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius): komplikuotos pilvo ertmės infekcijos; sunkios pneumonijos, įskaitant hospitalinę ir su dirbtine plaučių ventiliacija susijusią pneumoniją; gimdyvinių ir pogimdyminių infekcinių ligų; komplikuotos šlapimo takų infekcijos; komplikuotos odos ir minkštųjų audinių infekcijos. Stinem galima skirti karščiuojantiems pacientams, kuriems yra neutropenija, kai įtariama, kad karščiavimą sukėlė bakterinė infekcija. Pacientų, kuriems yra su bet kuria iš anksčiau išvardintų infekcijų susijusi arba įtariama, kad galėtų būti susijusi, bakteremija, gydymas. Reikia atsižvelgti į oficialias tinkamo antimikrobinių vaistinių preparatų vartojimo rekomendacijas.
Kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai. Padidėjęs jautrumas bet kuriam kitam karbapenemų grupės antibakteriniam vaistiniam preparatui. Labai padidėjęs jautrumas (pvz., anafilaksija, sunki odos reakcija) bet kuriai kitai betalaktaminių antibakterinių vaistinių preparatų grupei (pvz., penicilinams ar cefalosporinams).
Dozavimas ir vartojimo būdas
Dozavimas Stinem dozavimas rekomenduojamas atsižvelgiant į reikiamą skirti imipenemo ir cilastatino kiekį. Visą Stinem paros dozę reikia apskaičiuoti, atsižvelgiant į infekcijos tipą ir skirti lygiomis dalimis, remiantis nustatytu patogeno (-ų) jautrumo laipsniu ir paciento inkstų funkcija (taip pat žr. 4.4 ir 5.1 skyrių). Suaugusiesiems ir paaugliams Pacientams, kurių inkstų funkcija normali (kreatinino klirensas ≥ 90 ml/min), rekomenduojama dozavimo schema yra: 500 mg/500 mg kas 6 valandas ARBA 1000 mg/1000 mg kas 8 valandas ARBA kas 6 valandas. Rekomenduojama infekcines ligas, kurių įtariami arba patvirtinti sukėlėjai yra mažiau jautrios bakterijų rūšys (tokios kaip Pseudomonas aeruginosa) ir labai sunkias infekcijas (pvz., karščiuojančius pacientus, kuriems yra neutropenija) gydyti 1000 mg/1000 mg doze kas 6 valandas. Sumažinti dozę būtina, kai kreatinino klirensas yra ≤ 90 ml/min (žr. 1 lentelę). Didžiausia bendra paros dozė negali būti didesnė kaip 4000 mg/4000 mg per parą. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Norint nustatyti sumažintą dozę suaugusiems pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas: Turi būti parenkama paros dozė (t. y. 2000/2000, 3000/3000 ar 4000/4000 mg), kuri įprastai skiriama pacientui su normalia inkstų funkcija. 1 lentelėje surandama atitinkamai sumažinta dozė, atsižvelgiant į paciento kreatinino klirenso rodmenis. Infuzijos trukmė nurodyta poskyryje „Vartojimo metodas“. 1 lentelė Kreatinino klirensas (ml/min) yra: | JEI PAROS DOZĖ yra: 2000 mg per parą | JEI PAROS DOZĖ yra: 3000 mg per parą | JEI PAROS DOZĖ yra: 4000 mg per parą ≥90 (normos ribose) | 500 kas 6 valandas | 1000 kas 8 valandas | 1000 kas 6 valandas Sumažinta dozė (mg) pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi: | Sumažinta dozė (mg) pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi: | Sumažinta dozė (mg) pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi: | Sumažinta dozė (mg) pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi: 90 - ≥60 | 400 kas 6 valandas | 500 kas 6 valandas | 750 kas 8 valandas 60 - ≥30 | 300 kas 6 valandas | 500 kas 8 valandas | 500 kas 6 valandas 30 - ≥15 | 200 kas 6 valandas | 500 kas 12 valandų | 500 kas 12 valandų Pacientams, kurių kreatinino klirensas <15 ml/min. Tokiems pacientams imipenemo/cilastatino vartoti negalima, išskyrus atvejus, jeigu per 48 val. bus pradėta hemodializė. Hemodializuojami pacientai Gydydami hemodializuojamus pacientus, kurių kreatinino klirensas yra <15 ml/min, jiems taikykite dozavimo rekomendacijas, skirtas pacientams, kurių kreatinino klirensas nuo 15 iki 29 ml/min (žr. 1 lentelę). Ir imipenemas, ir cilastatinas pašalinami iš kraujotakos hemodializės metu. Pacientams reikia vartoti imipenemo/cilastatino iš karto po hemodializės procedūros ir po to kas 12 val. po hemodializės seanso pabaigos. Pacientus, kuriems atliekamos dializės, ypač tuos, kurie serga centrinės nervų sistemos (CNS) liga, reikia atidžiai stebėti; imipenemo/cilastatino vartoti hemodializuojamiems pacientams galima tik tada, kai gydymo nauda bus didesnė už galimą traukulių riziką (žr. 4.4 skyrių). Šiuo metu yra per mažai duomenų, kad būtų galima rekomenduoti vartoti imipenemo/cilastatino pacientams, kuriems atliekamos peritoninės dializės. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Pacientams, kurių kepenų funkcija yra sutrikusi, dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių). Senyviems pacientams Senyviems pacientams, kurių inkstų funkcija yra normali, dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių). Vaikų populiacija (≥1 metų) Vienerių metų ir vyresniems vaikams rekomenduojama dozė yra 15/15 mg/kg arba 25/25 mg/kg, skiriama kas 6 valandas. Rekomenduojama infekcines ligas, kurių įtariami arba patvirtinti sukėlėjai yra mažiau jautrios bakterijų rūšys (tokios kaip Pseudomonas aeruginosa) ir labai sunkias infekcijas (pvz., karščiuojančius pacientus, kuriems yra neutropenija) gydyti 25/25 mg/kg doze kas 6 valandas. Jaunesniems nei vienerių metų vaikams Rekomenduoti dozes jaunesniems nei vienerių metų vaikams klinikinių duomenų nepakanka. Vaikams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Rekomenduoti dozes vaikams, kurių inkstų funkcija yra sutrikusi (kreatinino koncentracija serume didesnė kaip 2 mg/dl), klinikinių duomenų nepakanka. Žr. 4.4 skyrių. Vartojimo metodas Prieš vartojimą Stinem reikia ištirpinti ir po to praskiesti (žr. 6.2, 6.3 ir 6.6 skyrius). Kiekvieną 500 mg/500 mg ir mažesnę dozę reikia skirti infuzijos į veną būdu ir ją sulašinti per 20-30 minučių. Kiekviena didesnė kaip 500 mg/500 mg dozė turi būti sulašinama per 40-60 minučių. Pacientams, kuriuos infuzijos metu pradeda pykinti, vaistinį preparatą galima lašinti lėčiau. Vaistinio preparato tirpinimo ir skiedimo prieš vartojant instrukcija pateikta 6.6 skyriuje.
Specialūs įspėjimai
Bendrieji Parenkant gydymą imipenemu/cilastatinu individualiai pacientui, reikia atsižvelgti į karbapenemų grupės antibakterinių vaistinių preparatų tinkamumą, paremtą tokiais veiksniais, kaip infekcinės ligos sunkumas, rezistentiškumo kitiems tinkamiems antibakteriniams vaistiniams preparatams paplitimas ir karbapenemams atsparių bakterijų pasirinkimo pavojus. Padidėjęs jautrumas Betalaktaminiais antibiotikais gydytiems pacientams buvo pastebėtos sunkios ir kartais mirtį lėmusios padidėjusio jautrumo (anafilaksinės) reakcijos. Labiau tikėtina, kad šios reakcijos pasireikš pacientams, kuriems jau anksčiau buvo pasireiškęs jautrumas keliems kitiems alergenams. Prieš pradedant gydyti imipenemu/cilastatinu, reikia atidžiai išsiaiškinti, ar anksčiau pacientui nebuvo padidėjusio jautrumo reakcijų į karbapenemus, penicilinus, cefalosporinus, kitus betalaktaminius antibiotikus ar kitus alergenus (žr. 4.3 skyrių). Jeigu pasireiškia alerginė reakcija į imipenemą/cilastatiną, jo vartojimą reikia nedelsiant nutraukti. Sunkias anafilaksines reakcijas reikia skubiai gydyti. Kepenys Dėl galimo toksinio poveikio kepenims (tokio kaip transaminazių aktyvumo serume padidėjimas, kepenų nepakankamumas ar žaibinis hepatitas), gydymo imipenemu/cilastatinu metu reikia atidžiai stebėti kepenų funkciją. Vartojimas kepenų liga sergantiems pacientams: gydymo imipenemu/cilastatinu metu reikia stebėti pacientų, kuriems yra kepenų sutrikimų, kepenų funkciją. Dozės koreguoti nereikia (žr. 4.2 skyrių). Hematologija Gydymo imipenemu/cilastatinu metu gali būti gautas teigiamas tiesioginio arba netiesioginio Kumbso (Coombs) mėginio rezultatas. Antibakterinis spektras Prieš pradedant bet kokį empirinį gydymą, ypač kai gydoma gyvybei pavojinga būklė, reikia atsižvelgti į antibakterinį imipenemo ir cilastatino derinio spektrą. Taip pat, dėl riboto specifinių patogenų, susijusių su, pavyzdžiui, bakterinėmis odos ir minkštųjų audinių infekcijomis, jautrumo imipenemui ir cilastatinui juos skirti reikia atsargiai. Imipenemas ir cilastatinas netinka šių infekcinių ligų gydymui, nebent jų sukėlėjai jau yra nustatyti ir yra žinoma, kad jie yra jautrūs vaistiniam preparatui arba tikrai pagrįstai įtariama, kad labiausiai tikėtini patogenai pasiduos gydymui. Jei įtariama arba įrodyta, kad patvirtintose indikacijose nurodytą ligą galėjo sukelti MRSA infekcija, galima kartu vartoti tinkamą vaistinį preparatą nuo MRSA. Jei įtariama arba įrodyta, kad patvirtintose indikacijose nurodytą ligą galėjo sukelti Pseudomonas aeruginosa infekcija, galima kartu vartoti aminoglikozidų (žr. 4.1 skyrių). Sąveika su valpro rūgštimi Imipenemą ir cilastatiną skirti kartu su valpro rūgštimi ir (arba) natrio valproatu nerekomenduojama (žr. 4.5 skyrių). Clostridium difficile Pastebėta, kad imipenemas ir cilastatinas bei beveik visi kiti antibakteriniai vaistiniai preparatai gali sukelti su antibiotikais susijusį kolitą arba pseudomembraninį kolitą, kuris būna nuo nesunkaus iki pavojingo gyvybei. Svarbu apsvarstyti pseudomembraninio kolito diagnozės galimybę pacientams, kurie vartodami imipenemo ir cilastatino ar po jų vartojimo, pradėjo viduriuoti (žr. 4.8 skyrių). Reikia apsvarstyti, ar nereikia gydymo imipenemu ir cilastatinu nutraukti bei paskirti specifinį gydymą nuo Clostridium difficile. Peristaltiką slopinančių vaistinių preparatų skirti negalima. Meningitas Imipenemo ir cilastatino kombinacija nerekomenduojama meningito gydymui. Inkstų nepakankamumas Imipenemas ir cilastatinas kaupiasi pacientų, kurių inkstų funkcija sutrikusi, organizme. Jei dozė nekoreguojama atsižvelgiant į inkstų funkciją, gali pasireikšti pašalinis poveikis CNS, žr. 4.2 skyrių ir 4.4 skyriaus poskyrį „Centrinė nervų sistema“. Centrinė nervų sistema Buvo pastebėtos nepageidaujamos CNS reakcijos, tokios kaip miokloninis aktyvumas, sumišimo būklės ar traukuliai, ypač kai buvo viršytos pagal inkstų funkciją ir kūno svorį rekomenduojamos dozės. Šie poveikiai dažniau buvo pastebėti pacientams, kuriems buvo CNS sutrikimų (pvz., buvę smegenų pažeidimai ar traukuliai) ir (arba) sutrikusi inkstų funkcija, dėl ko vartojamos medžiagos galėjo kauptis organizme. Taigi, ypač šiems pacientams būtina atidžiai laikytis rekomenduojamos dozavimo schemos (žr. 4.2 skyrių). Pacientams, kuriems būna traukulių, turi būti tęsiamas prieštraukulinis gydymas. Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į vaikų, kurie turi traukulių pasireiškimo rizikos veiksnių arba kurie vartoja gretutinį gydymą vaistiniais preparatais, mažinančiais traukulių pasireiškimo slenkstį, neurologinius simptomus ar traukulius. Jeigu pasireiškia židininis tremoras, mioklonija ar traukuliai, reikia įvertinti paciento nervų sistemos būklę ir jeigu dar gydymas nuo traukulių netaikomas, jį skirti. Jeigu CNS simptomai neišnyksta, reikia sumažinti vaistinio preparato dozę arba iš viso nutraukti imipenemo/cilastatino vartojimą. Pacientams, kurių kreatinino klirensas < 15 ml/min, imipenemo/cilastatino vartoti negalima, išskyrus atvejus, kai per 48 valandas pradedama hemodializė. Pacientams, kuriems taikomos hemodializės, imipenemo/cilastatino rekomenduojama vartoti tik tada, kai nauda yra didesnė už galimą traukulių riziką (žr. 4.2 skyrių). Vaikų populiacija Rekomenduoti vartojimą jaunesniems nei vienerių metų vaikams arba vaikams, kurių inkstų funkcija yra sutrikusi (kreatinino koncentracija serume didesnė kaip 2 mg/dl), klinikinių duomenų nepakanka. Taip pat žiūrėkite aukščiau poskyrį „Centrinė nervų sistema“. Natris Šio vaistinio preparato kiekviename flakone yra 37,5 mg (1,63 mmol) natrio, tai atitinka 1,9 % didžiausios PSO rekomenduojamos paros normos suaugusiesiems, kuri yra 2 g natrio.
Nepageidaujamas poveikis
Klinikiniuose tyrimuose, kuriuose dalyvavę 1 723 pacientai vartojo į veną imipenemo ir cilastatino, dažniausiai pastebėtos sisteminės nepageidaujamos reakcijos, kurios bent jau galimai buvo susijusios su gydymu, buvo pykinimas (2,0 %), viduriavimas (1,8 %), vėmimas (1,5 %), bėrimas (0,9 %), karščiavimas (0,5 %), hipotenzija (0,4 %), traukuliai (0,4 %) (žr. 4.4 skyriuje), svaigulys (0,3 %), niežėjimas (0,3 %), dilgėlinė (0,2 %) ir mieguistumas (0,2 %). Panašiai, dažniausiai pastebėtos vietinės nepageidaujamos reakcijos buvo flebitas/tromboflebitas (3,1 %), skausmas injekcijos vietoje (0,7 %), injekcijos vietos eritema (0,4 %) ir venos sukietėjimas (0,2 %). Be to, dažnai buvo nustatytas padidėjęs serume transaminazių ir šarminės fosfatazės aktyvumas. Toliau išvardytos nepageidaujamos reakcijos buvo pastebėtos klinikinių tyrimų metu arba vaistiniam preparatui esant rinkoje. Visi nepageidaujami poveikiai išvardinti pagal organų sistemų klases ir dažnį: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka. Organų sistemų klasė | Dažnis | Reiškinys Infekcijos ir infestacijos | Retas | Pseudomembraninis kolitas, kandidozė Infekcijos ir infestacijos | Labai retas | Gastroenteritas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Dažnas | Eozinofilija Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Nedažnas | Pancitopenija, neutropenija, leukopenija, trombocitopenija, trombocitozė Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Retas | Agranulocitozė Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Labai retas | Hemolizinė anemija, kaulų čiulpų slopinimas Imuninės sistemos sutrikimai | Retas | Anafilaksinės reakcijos Psichikos sutrikimai | Nedažnas | Psichikos sutrikimai, įskaitant haliucinacijas ir sumišimo būsenas Nervų sistemos sutrikimai | Nedažnas | Traukuliai, miokloninis aktyvumas, svaigulys, mieguistumas Nervų sistemos sutrikimai | Retas | Encefalopatija, parestezija, židininis tremoras, skonio jutimo iškrypimas Nervų sistemos sutrikimai | Labai retas | Generalizuotos miastenijos (myasthenia gravis) pablogėjimas, galvos skausmas Nervų sistemos sutrikimai | Dažnis nežinomas | Ažitacija (susijaudinimas), diskinezija Ausų ir labirintų sutrikimai | Retas | Klausos praradimas Ausų ir labirintų sutrikimai | Labai retas | Galvos svaigimas (vertigo), ūžesys (tinnitus) Širdies sutrikimai | Labai retas | Cianozė, tachikardija, širdies plakimai, perplakimai (palpitacijos) Kraujagyslių sutrikimai | Dažnas | Tromboflebitas Kraujagyslių sutrikimai | Nedažnas | Hipotenzija Kraujagyslių sutrikimai | Labai retas | Paraudimas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Labai retas | Dusulys, hiperventiliacija, ryklės skausmas Virškinimo trakto sutrikimai | Dažnas | Viduriavimas, vėmimas, pykinimas Su vaistinio preparato vartojimu susijęs pykinimas ir (arba) vėmimas pasireiškia dažniau imipenemu/cilastatinu gydytiems pacientams, kuriems yra granuliocitopenija, lyginant su pacientais, kuriems granuliocitopenijos nėra Virškinimo trakto sutrikimai | Retas | Dėmių atsiradimas ant dantų ir (arba) liežuvio Virškinimo trakto sutrikimai | Labai retas | Hemoraginis kolitas, pilvo skausmas, rėmuo, glositas, liežuvio spenelių hipertrofija, padidėjęs seilėtekis Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Retas | Kepenų nepakankamumas, hepatitas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Labai retas | Žaibinis hepatitas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dažnas | Bėrimas (pvz., egzanteminis) Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Nedažnas | Dilgėlinė, niežėjimas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Retas | Toksinė epidermio nekrolizė, angioneurozinė edema, Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas, daugiaformė raudonė (erythema multiforme), eksfoliacinis dermatitas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Labai retas | Hiperhidrozė, odos struktūros pakitimai Skeleto, raumenų ir jungia-mojo audinio sutrikimai | Labai retas | Poliartralgija, krūtininės stuburo dalies skausmas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Retas | Ūminis inkstų nepakankamumas, oligurija/anurija, poliurija, šlapimo spalvos pakitimas (nepavojingas, nereikia supainioti su hematurija). Imipenemo/cilastatino vaidmenį inkstų funkcijos pokyčiams sunku įvertinti, nes paprastai būna prerenalinę azotemiją ar pablogėjusią inkstų funkciją predisponuojančių veiksnių. Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Labai retas | Vulvos niežėjimas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nedažnas | Karščiavimas, injekcijos vietos skausmas ir sukietėjimas, injekcijos vietos eritema Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Labai retas | Diskomfortas krūtinėje, astenija/silpnumas Tyrimai | Dažnas | Transaminazių, šarminės fosfatazės aktyvumo padidėjimas serume Tyrimai | Nedažnas | Teigiamas tiesioginis Kumbso (Coombs) mėginys, pailgėjęs protrombino laikas, sumažėjusi hemoglobino koncentracija, padidėjusi bilirubino koncentracija serume, padidėjusi kreatinino koncentracija serume, padidėjusi šlapalo azoto koncentracija kraujyje Vaikų populiacija (3 mėnesių ir vyresni vaikai) 178 tyrimuose dalyvavusiems 3 mėnesių ir vyresniems vaikams pastebėtos nepageidaujamos reakcijos buvo tokios pat, kaip ir stebėtos suaugusiems pacientams. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.
Gali padėti sergant
Informacija pateikiama iš oficialių šaltinių (VVKT, VLK) ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.
Paskutinį kartą atnaujinta: 2026-07-03 · Duomenų šaltinis: VVKT/VAPRIS