Tamoxifen EBEWE

Dozavimas Moterims, kurios krūties vėžiu suserga postmenopauziniu laikotarpiu arba kurių krūties navike yra estrogeninių receptorių, tamoksifenas atsaką sukelia dažniau. Galima gydyti vien tik tamoksifenu arba juo kartu su kitais chemoterapiniais vaistiniais preparatais arba radioterapija. Rekomenduojama paros dozė yra 20 mg. Progresavęs vėžys buvo gydytas ir 30 mg bei 40 mg paros doze. Didžiausia paros dozė yra 40 mg. Objektyvus atsakas paprastai pasireiškia po 4 - 10 gydymo savaičių, tačiau ligoniams, kurių kauluose yra metastazių, jis gali tapti pastebimas net po kelių mėnesių. Vaikų populiacija Tamoksifeno negalima vartoti vaikams (žr. 4.3 skyrių). Senyviems pacientams Senyviems žmonėms dozės keisti nereikia. Pacientams, kurių inkstų arba kepenų funkcija sutrikusi Pacientams, kurių inkstų arba kepenų funkcija sutrikusi, dozės keisti nereikia. Vartojimo metodas Vartoti per burną. Tabletės nuryjamos užsigeriant skysčiu. Jeigu per parą reikia gerti daugiau negu 1 tabletę, jas galima gerti iš karto arba per du kartus. Gydymo trukmė priklauso nuo ligos sunkumo. Paprastai tamoksifenu gydoma gana ilgai, t. y. tol, kol liga atkrenta.

Prieš pradedant gydymą reikia įsitikinti, kad moteris nenėščia. Daliai moterų, premenopauzės metu vartojančių tamoksifeno nuo krūties vėžio, būna nuslopintos mėnesinės.Ligonius, sergančius cukriniu diabetu, kepenų ar inkstų liga, sirgusius tromboembolija arba kurių rega sutrikusi, tamoksifenu reikia gydyti labai atsargiai ir gydymo metu prižiūrėti. Tamoksifeno vartojimas siejamas su endometriumo pokyčių, įskaitant hiperplaziją, polipus, vėžį bei gimdos sarkomą (daugiausia piktybinį mišrų Miulerio naviką), padažnėjimu. Šių sutrikimų dažnis ir pobūdis rodo, jog jie gali priklausyti nuo estrogeninių tamoksifeno savybių. Prieš gydymą tamoksifenu ir ne rečiau kaip kas 6 mėn. jo metu kiekvienai moteriai reikia atlikti ginekologinius ir bendrosios būklės tyrimus. Jeigu atsiranda neįprastų simptomų, nenormalus kraujavimas iš makšties, mėnesinės tampa nereguliarios, atsiranda išskyrų iš makšties, dubens skausmas arba spaudimas, pacientę reikia nedelsiant ištirti. Reikia atidžiai sekti, ar tamoksifeno vartojančiai moteriai neprasideda endometriumo hiperplazija. Jeigu pasireiškia atipinė hiperplazija, tamoksifeno vartojimą reikia nutraukti ir negydyti juo tol, kol ji neišgydoma. Prieš tamoksifeno vartojimo atnaujinimą gali tekti pašalinti gimdą. Krūties vėžį tamoksifenu gydant klinikinių tyrimų metu, kai kurioms pacientėms ne endometriume arba kitoje krūtyje atsirado antras pirminis auglys. Priežastinis ryšys nenustatytas, klinikinė šių duomenų reikšmė lieka neaiški. Buvo regos sutrikimo, įskaitant regėjimo aštrumo sumažėjimą, ragenos drumstį, kataraktą ir retinopatiją, atvejų. Dėl to patariama, kad prieš gydymą tamoksifenu, periodiškai jo metu ir sutrikus regai (susilpnėjus regėjimui), pacientą ištirtų akių gydytojas. Tyrimo metu įmanoma anksti pastebėti tinklainės ar ragenos pažeidimą, kuris gali išnykti vaistinio preparato vartojimą nutraukus. Vėlyvosios mikrochirurginės krūties rekonstrukcijos metu tamoksifenas gali didinti audinių lopo mikrokraujagyslinių komplikacijų riziką. Jeigu tamoksifenu pradedamas gydyti kepenų liga sergantis ligonis, gydymo metu būtina atidžiai sekti kepenų funkciją. Gydymo tamoksifenu metu reikia periodiškai matuoti kraujo ląstelių, ypač trombocitų, kalcio ir cukraus kiekį kraujyje, tirti kepenų ir inkstų funkciją. Kad būtų galima anksti pastebėti metastazes, reikia periodiškai tirti rentgenu plaučius ir ultragarsu kepenis. Literatūroje buvo nurodyta, kad pacientams, kurių organizme CYP 2D6 metabolizmas yra silpnas, vieno iš svarbiausių tamoksifeno aktyvių metabolitų, t. y. endoksifeno, koncentracija kraujo plazmoje yra mažesnė (žr. 5.2 skyrių). Kartu taikant gydymą vaistiniais preparatais, slopinančiais CYP2D6, gali sumažėti aktyvaus metabolito endoksifeno koncentracija. Taigi gydymo tamoksifenu metu vartoti stiprių CYP2D6 inhibitorių (pvz., paroksetino, fluoksetino, chinidino, cinakalceto ar bupropiono), jeigu įmanoma, reikia vengti (4.2 ir 5.2 skyrius). Vaikų populiacija Nekontroliuojamo klinikinio tyrimo, kuriame dalyvavusioms 2 – 10 metų amžiaus 28 mergaitėms buvo McCune Albright sindromas, duomenimis, vartojant 20 mg tamoksifeno vieną kartą per parą ne ilgiau kaip 12 mėnesių, po 6 gydymo mėnesių nustatytas padidėjęs gimdos tūris, kuris vienerių metų tyrimo pabaigoje padvigubėjo. Nors šie duomenys suderinami su farmakodinaminėmis tamoksifeno savybėmis, priežastinis ryšys yra nežinomas (žr. 5.1 skyrių). Vartojant Tamoxifen EBEWE gauta pranešimų apie sunkias odos nepageidaujamas reakcijas, galinčias sukelti pavojų gyvybei ar net mirtį, įskaitant Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromą (SJS) ir toksinę epidermio nekrolizę (TEN). Išrašant šio vaistinio preparato, pacientą reikia perspėti apie odos reakcijų požymius ir simptomus, o vėliau atidžiai stebėti, ar jų nepasireiškė. Jei pasireikštų požymių ir simptomų, dėl kurių kiltų tokių reakcijų įtarimas, reikia nedelsiant nutraukti Tamoxifen EBEWE vartojimą ir esant reikalui svarstyti kitokio gydymo galimybę. Jeigu vartojant Tamoxifen EBEWE pasireiškė sunki reakcija, pvz., SJS arba TEN, tai skirti Tamoxifen EBEWE daugiau niekada negalima. Pacientams, sergantiems paveldėtąja angioneurozine edema, tamoksifenas gali sukelti jos simptomų pasireiškimą ar paūmėjimą. Tamoxifen EBEWE tabletėse yra laktozės, todėl pacientams, kuriems yra retas paveldimas galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės trūkumas ar gliukozės ir galaktozės malabsorbcija, jų vartoti negalima.

Nebent nurodyta kitaip, toliau išvardytos dažnio kategorijos buvo apskaičiuotos pagal pasireiškusius nepageidaujamus poveikius, apie kuriuos buvo pranešta didelio III fazės tyrimo metu, kuriame dalyvavo 9366 moterys po menopauzės, kurioms operuoti tinkamas krūties auglys buvo gydomas 5 metus, ir, jei nenurodyta kitaip, į palyginamojo gydymo grupėje pasireiškusį dažnį, ir ar tyrėjas manė, kad tai buvo susiję su tiriamu vaistiniu preparatu, atsižvelgta nebuvo. Nepageidaujamo poveikio dažnis gali būti klasifikuojamas arba pagal farmakologinį vaistinio preparato poveikį, pvz., karščio pylimas, kraujavimas iš makšties, išskyros iš makšties ir išorinių lyties organų niežulys, arba pagal bendrojo pobūdžio nepageidaujamus poveikius, pvz., pykinimas, skysčių susikaupimas ir odos bėrimas. Jei tokie nepageidaujami poveikiai yra sunkūs, yra galimybė juos kontroliuoti tiesiog sumažinant dozę (laikantis rekomenduojamų dozių diapazono), nesumažinant gydymo efektyvumo. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai (tarp jų cistos ir polipai) Dažni: gimdos fibroidai. Nedažni: gimdos gleivinės vėžys. Reti: gimdos sarkoma (dažniausiai piktybiniai mišrūs Miulerio navikai)a, naviko paūmėjimasa. Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Dažni: anemija. Nedažni: trombocitopenija, leukopenija. Reti: neutropenijaa, agranulocitozėa. Imuninės sistemos sutrikimai Dažni: padidėjusio jautrumo reakcijos. Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Labai dažni: skysčių susilaikymas. Nedažni: hiperkalcemija (pacientams, kuriems yra metastazių kauluose). Nervų sistemos sutrikimai Dažni: išeminiai cerebrovaskuliniai reiškiniai, galvos skausmas, galvos svaigimas, jutimo sutrikimai (įskaitant paresteziją ir skonio sutrikimą). Reti: regos nervo uždegimas. Akių sutrikimai Dažni: katarakta, retinopatija. Nedažni: regėjimo sutrikimai. Reti: ragenos pokyčiai, regos nervo neuropatijaa. Kraujagyslių sutrikimai Labai dažni: karščio pylimai. Dažni: tromboembolijos reiškiniai (įskaitant giliųjų venų trombozę, mikrovaskulinę trombozę ir plaučių emboliją). Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai Nedažni: intersticinis plaučių uždegimas. Virškinimo trakto sutrikimai Labai dažni: pykinimas. Dažni: vėmimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas. Nedažni: pankreatitas. Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Dažni: kepenų fermentų aktyvumo pokyčiai, kepenų suriebėjimas. Nedažni: kepenų cirozė. Reti: hepatitas, cholestazėa, kepenų nepakankamumasa, kepenų ląstelių pažaidaa, kepenų nekrozėa. Odos ir poodinio audinio sutrikimai Labai dažni: odos išbėrimas. Dažni: alopecija. Reti: angioneurozinė edema, Stivenso-Džonsono sindromasa, odos kraujagyslių uždegimasa, toksinė epidermio nekrolizė, pūslinis pemfigoidasa, daugiaformė eritemaa. Labai reti: odos raudonoji vilkligėb. Dažnis nežinomas: paveldėtosios angioneurozinės edemos paūmėjimas. Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai Dažni: kojų mėšlungis, raumenų skausmas. Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai Labai dažni: kraujavimas iš makšties, išskyros iš makšties. Dažni: išorinių lyties organų niežulys, gimdos gleivinės pokyčiai (įskaitant hiperplaziją ir polipus). Reti: endometriozėa, cistinis kiaušidžių patinimasa, makšties polipai. Įgimtos, šeiminės ir genetinės ligos Labai reti: vėlyvoji odos porfirijab. Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Labai dažni: nuovargis. Tyrimai Dažni: trigliceridų kiekio padidėjimas. Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos Labai reti: švitinimo sukeltos pažaidos atsinaujinimasb. a Šis nepageidaujamas poveikis nebuvo pastebėtas aukščiau minėto tyrimo tamoksifeno grupėje (n=3094), tačiau buvo pranešimų kitų tyrimų metu ar iš kitų šaltinių. Dažnis apskaičiuotas naudojant viršutinę 95 % pasikliautinojo intervalo ribą kaip kintamajį (remiantis 3/X, kai X atspindi visą tiriamos populiacijos dydį, pvz., 3094). Apskaičiuojama 3/3094, todėl nepageidaujamo poveikio dažnis įvertintas kaip „retas“. b Poveikis nepastebėtas kituose dideliuose klinikiniuose tyrimuose. Dažnis apskaičiuotas naudojant viršutinę 95 % pasikliautinio intervalo ribą kaip kintamajį (remiantis 3/X, kai X atspindi visą tiriamos populiacijos dydį – 13357 pacientus, dalyvavusius dideliuose klinikiniuose tyrimuose). Apskaičiuojama 3/13357, todėl nepageidaujamo poveikio dažnis įvertintas kaip „labai retas“. Buvo pranešta apie odos išbėrimo (įskaitant pranešimus apie daugiaformę eritemą, Stivenso-Džonsono sindromą, odos kraujagyslių uždegimą ir pūslinį pemfigoidą) ir dažnus padidėjusio jautrumo reakcijų, įskaitant angioneurozinę edemą, atvejus. Pacientams, kuriems yra metastazių kauluose, gydymo pradžioje nedažnai pasireiškė hiperkalcemija. Pacientams gydymo tamoksifenu metu pasireiškė regėjimo sutrikimai, įskaitant retus ragenos pokyčių ir dažnus retinopatijos atvejus. Dažnai pasireiškė katarakta, susijusi su gydymu tamoksifenu. Regos nervo neuropatija ir regos nervo uždegimas dažnai pasireiškė pacientams, vartojantiems tamoksifeną, ir nedaugeliu atvejų pasireiškė aklumas. Jutimo sutrikimai (įskaitant paresteziją ir skonio sutrikimą), pacientams, vartojantiems tamoksifeną, pasireiškė dažnai. Pacientėms, vartojančioms tamoksifeną, dažnai pasireiškė gimdos fibroidų ir gimdos gleivinės pokyčių, įskaitant hiperplaziją ir polipus. Pacientams, vartojantiems tamoksifeną krūties vėžiui gydyti, pasireiškė trombocitų kiekio sumažėjimas, paprastai tik iki 80000-90000/mm3, bet kartais sumažėja dar daugiau. Skiriant tamoksifeno buvo pasireiškusi leukopenija, kartais susijusi su anemija ir (arba) trombocitopenija. Neuropenija pasireiškė retai, ji kartais gali būti sunki, ir retais atvejais buvo agranuliocitozės atvejų. Yra duomenų, kad išeminiai cerebrovaskuliniai ir tromboembolianiai reiškiniai, įskaitant giliųjų venų trombozę, mikrovaskulinę trombozę ir plaučių emboliją, gydymo tamoksifenu metu pasireiškia dažnai. Jei tamoksifenas vartojamas kartu su kitais cititoksiniais vaistiniais preparatais, tromboembolinių reiškinių rizika padidėja. Kojų mėšlungis ir mialgija dažnai pasireiškė pacientams, vartojantiems tamoksifeną. Intersticinis pneumonitas pasireiškė nedažnai. Tamoksifenas siejamas su kepenų fermentų kiekio pokyčiais ir grupe kitų sunkesnių kepenų sutrikimų, kurie kai kuriais atvejais gali būti mirtini (įskaitant kepenų suriebėjimą, cholestazę ir hepatitą, kepenų nepakankamumą, cirozę ir kepenų ląstelių pažaidą (įskaitant kepenų nekrozę)). Trigliceridų kiekio padidėjimas serume, kai kuriais atvejais kartu su pankreatitu, dažnai gali būti siejamas su tamoksifeno vartojimu. Moterims, vartojančioms tamoksifeną, retais atvejais pasireiškė cistinis kiaušidžių patinimas. Moterims, vartojančioms tamoksifeną, retais atvejais pasireiškė makšties polipai. Pacientams, vartojantiems tamoksifeną, labai retais atvejais pasireiškė odos raudonoji vilkligė. Pacientams, vartojantiems tamoksifeną, labai retais atvejais pasireiškė vėlyvoji odos porfirija. Pacientams, vartojantiems tamoksifeną, labai dažnai pasireiškė nuovargis. Su gydymu tamoksifenu siejamas gimdos gleivinės vėžys pasireiškė nedažnai, gimdos sarkoma (daugiausiai piktybinis mišrus Miulerio navikas) pasireiškė retai. Pacientams, vartojantiems tamoksifeną, labai retais atvejais pasireiškė švitinimo sukeltos pažaidos atsinaujinimas. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.