Tezulix

Dozavimas Tezulix tiekiamas 375 mg, 500 mg ir 750 mg pailginto atpalaidavimo tabletėmis. Suaugusieji: rekomenduojama pradinė Tezulix dozė yra 375 mg du kartus per parą. Po 2–4 savaičių dozė turi būti titruojama iki 500 mg du kartus per parą, atsižvelgiant į paciento reakciją, vėliau dozė titruojama iki maksimalios rekomenduojamos 750 mg dozės du kartus per parą (žr. 5.1 skyrių). Jeigu pacientas patiria su gydymu susijusį šalutinį poveikį (pvz., svaigulį, pykinimą ar vėmimą), gali prireikti sumažinti Tezulix dozę iki 500 mg arba 375 mg du kartus per parą. Jeigu sumažinus dozę, simptomai neišnyksta, gydymą reikia nutraukti. Gydymas kartu su CYP3A4 ir P-glikoproteino (P-gp) inhibitoriais: pacientams, gydomiems vidutinio stiprumo CYP3A4 inhibitoriais (pvz., diltiazemu, flukonazolu, eritromicinu) arba P-glikoproteino inhibitoriais (verapamiliu, ciklosporinu) rekomenduojama atsargiai titruoti dozę (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius). Draudžiama vartoti kartu su stipriais CYP3A4 inhibitorius (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius). Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi: pacientams, su lengvu ir vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimu (kreatinino klirensas 30–80 ml/min), reikia atsargiai nustatyti dozę (žr. 4.4, 4.8 ir 5.2 skyrius). Tezulix draudžiama vartoti pacientams su sunkiu inkstų funkcijos sutrikimu (kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min) (žr. 4.3 ir 5.2 skyrius). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi: pacientams, su lengvu kepenų funkcijos sutrikimu, rekomenduojama atsargiai nustatyti dozę (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Tezulix draudžiama vartoti pacientams su vidutiniu ar sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu (žr. 4.3 ir 5.2 skyrius). Senyviems pacientams: senyviems pacientams dozę parinkti reikia atsargiai (žr. 4.4 skyrių). Dėl su amžiumi susijusio inkstų funkcijos susilpnėjimo, vyresnio amžiaus pacientams galima padidėjusi ranolazino ekspozicija (žr. 5.2 skyrių). Vyresnio amžiaus pacientams dažniau pasireiškė šalutinis poveikis (žr. 4.8 skyrių). Mažas svoris: Nedidelio svorio (≤ 60 kg) pacientams dažniau pasireiškė šalutinis poveikis. Nedaug sveriantiems pacientams dozę nustatyti reikia atsargiai (žr. 4.4, 4.8 ir 5.2 skyrius). Stazinis širdies nepakankamumas (SŠN): Pacientams, sergantiems vidutiniu ir sunkiu SŠN (III–IV NYHA klasės), dozę nustatyti reikia atsargiai (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Vaikų populiacija Tezulix vartojimo saugumas ir veiksmingumas jaunesniems kaip 18 metų vaikams nenustatytas. Duomenų nėra. Vartojimo būdas Tezulix tabletė turi būti nuryjama visa, nesusmulkinta, nesulaužyta bei nesukramtyta. Gali būti vartojama su maistu ar be jo.

Skirti ranolazino ir jo dozę didinti reikia atsargiai tiems pacientams, kuriems galima padidėjusi vaisto ekspozicija, t. y.: Kartu vartojantiems vidutinio stiprumo CYP3A4 inhibitorius (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius). Kartu vartojantiems vidutinio stiprumo P-gp inhibitorius (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius). Esant lengvam kepenų funkcijos sutrikimui (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius). Esant lengvam ir vidutiniam inkstų funkcijos sutrikimui (kreatinino klirensas 30–80 ml/min) (žr. 4.2, 4.8 ir 5.2 skyrius). Senyviems (žr. 4.2, 4.8 ir 5.2 skyrius). Nedaug sveriantiems (≤ 60 kg) (žr. 4.2, 4.8 ir 5.2 skyrius). Segantiems vidutiniu ir sunkiu SŠN (III–IV NYHA klasės) (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius). Esant šių veiksnių deriniui, pacientams numatoma padidėjusi ekspozicija. Gali pasireikšti nuo dozės priklausantis šalutinis poveikis. Jeigu Tezulix skiriama pacientams su keliais iš šių veiksnių, jie turi būti pastoviai stebimi, ar nepasireiškia nepageidaujami reiškiniai ir, jei reikia, sumažinama dozė arba nutraukiamas vaisto skyrimas. Padidėjusios ekspozicijos, sąlygojančios nepageidaujamus reiškinius, rizika yra didesnė pacientams, kurių CYP2D6 aktyvumas sumažėjęs (prastas metabolizmas, PM), nei asmenims, kurių CYP2D6 gebėjimas metabolizuoti didelis (ekstensyvus metabolizmas, EM) (žr. 5.2 skyrių). Anksčiau minėti įspėjimai pagrįsti rizika PM CYP2D6 pacientams ir juos reikia turėti omenyje, jei CYP2D6 būklė yra nežinoma. Mažiau atsargos priemonių reikia pacientams su EM CYP2D6 būkle. Jei paciento CYP2D6 būklė nustatyta (pvz., genotipuojant) arba anksčiau buvo žinoma, kad jos būklė yra EM, pacientams, su pirmiau minėtų rizikos veiksnių deriniu, Tezulix gali būti vartojama laikantis atsargumo priemonių. QT pailgėjimas: ranolazinas blokuoja IKr ir pailgina QTc intervalą priklausomai nuo dozės. Populiacinis pacientų ir sveikų savanorių tyrimas parodė, kad apskaičiuotas plazmos koncentracijos ir QTc santykio nuolydis buvo 2,4 ms 1000 ng/ml, tai yra maždaug tolygu plazmos koncentracijos padidėjimui 2–7 ms ribose, vartojant 500–1000 mg ranolazino du kartus per dieną. Todėl reikia atsargiai gydyti pacientus, kurių anamnezėje ar šeimos anamnezėje buvo įgimtas ilgo QT sindromas, pacientus, su įgytu pailgėjusiu QT intervalu ir pacientus, gydomus QTc intervalą veikiančiais preparatais (taip pat žr. 4.5 skyrių). Vaistų tarpusavio sąveika: kartu skiriami CYP3A4 induktoriai gali sąlygoti sumažėjusį veiksmingumą. Tezulix negalima vartoti pacientams, gydomiems CYP3A4 induktoriais (pvz., rifampicinu, fenitoinu, fenobarbitaliu, karbamazepinu, paprastąja jonažole) (žr. 4.5 skyrių). Inkstų funkcijos sutrikimas: inkstų funkcija silpnėja su amžiumi, todėl vartojant ranolaziną svarbu reguliariai tikrinti inkstų funkciją (žr. 4.2, 4.3, 4.8 ir 5.2 skyrius). Natris: šio vaistinio preparato vienoje pailginto atpalaidavimo tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t.y. jis beveik neturi reikšmės.

Pacientams vartojantiems ranolazino pasireikšiantis nepageidaujamas poveikis paprastai yra lengvas arba vidutinio sunkumo ir dažniausiai išsivysto per pirmąsias dvi gydymo savaites. Šis poveikis buvo nustatytas 3 fazės klinikinio tyrimo metu, kuriame iš viso dalyvavo 1030 lėtine krūtinės angina sergantys pacientai, gydyti ranolazinu. Labai dažnas (≥ 1/10) Dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10) Nedažnas (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100) Retas (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1000) Labai retas (< 1/10000) Nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). | Labai dažnas | Dažnas | Nedažnas | Retas | Labai retas | Dažnis nežinomas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | | | anoreksija, sumažėjęs apetitas, dehidracija | hiponatremija | | Psichikos sutrikimai | | | nerimas, nemiga, sumišimas, haliucinacijos | dezorientacija | | Nervų sistemos sutrikimai | | svaigulys, galvos skausmas | mieguistumas, apalpimas, hipestezija, somnolencija, tremoras, posturalinis svaigulys, parestezija | amnezija, sąmonės lygio slopinimas, sąmonės praradimas, koordinacijos, eisenos, uoslės sutrikimas | | miokloniniai traukuliai Akių sutrikimai | | | neryškus matymas, regėjimo sutrikimas, vaizdo dvejinimasis | | | Ausų ir labirintų sutrikimai | | | galvos svaigimas, spengimas | klausos pablogėjimas | | Kraujagyslių sutrikimai | | | karščio pylimas, hipotenzija | galūnių šalimas, ortostatinė hipotenzija | | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | | | dusulys, kosulys, kraujavimas iš nosies | gerklės užgulimas | | Virškinimo trakto sutrikimai | | vidurių užkietėjimas, vėmimas, pykinimas | pilvo skausmas, burnos sausumas, virškinimo sutrikimas, dujų kaupimasis, nemalonūs pojūčiai skrandyje | pankreatitas, erozinis duodenitas, burnos hipestezija | | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | | | niežėjimas, gausus prakaitavimas | angioedema, alerginis dermatitas, dilgėlinė, šaltas prakaitas, išbėrimas | | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | | | galūnių skausmas, mėšlungis, sąnarių patinimas, raumenų silpnumas | | | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | | | dizurija, hematurija, chromaturija | ūminis inkstų nepakankamumas, šlapimo susilaikymas | | Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | | | | erekcijos sutrikimas | | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | | astenija | nuovargis, periferinė edema | | | Tyrimai | | | padidėjęs kreatinino kiekis kraujyje, padidėjęs šlapalo kiekis kraujyje, pailgėjęs koreguotas QT intervalas elektrokardiogramoje, padidėjęs trombocitų ar baltųjų kraujo ląstelių kiekis kraujyje, sumažėjęs svoris | padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas | | Bendrai, nepageidaujami reiškiniai buvo tokie pat kaip MERLIN-TIMI 36 tyrimo metu. Ilgalaikio tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad ūminio inkstų nepakankamumo dažnis yra mažesnis nei 1 % placebo ir ranolazino pacientų grupėse. Įvertinus pacientus, kurie gali turėti didesnę riziką nepageidaujamiems reiškiniams, juos gydant kitais antiangininiais vaistais, pavyzdžiui, pacientus sergančius diabetu, I ir II klasės širdies nepakankamumu arba obstrukcine plaučių liga, nustatyta, kad šios būklės nebuvo susijusios su kliniškai reikšmingais nepageidaujamų reiškinių pasireiškimo dažnio padidėjimais. RIVER-PCI klinikinio tyrimo metu pastebėta, kad ranolazinu gydytiems pacientams dažniau pasireiškė nepageidaujamo poveikio reiškiniai (žr. 5.1 skyrių), kuomet pacientams po nepilnos revaskuliarizacijos atlikus perkutaninę koronarinę intervenciją (PKI) maždaug 70 savaičių laikotarpyje buvo duodama ranolazino iki 1000 mg du kartus per parą arba placebo. Šio tyrimo metu dažniau pranešama apie stazinį širdies nepakankamumą ranolaziną vartojusių tiriamųjų grupėje (2,2 % palyginti su 1,0 % placebo grupėje). Taip pat 1000 mg ranolazino du kartus per parą gydytiems pacientams žymiai dažniau pasireiškė praeinantis smegenų išemijos priepuolis palyginti su placebo vartojusiais pacientais (atitinkamai 1,0 % ir 0,2 %). Tačiau insulto dažnumas buvo panašus abiejose grupėse (ranolazino grupėje 1,7 %, placebo grupėje 1,5 %). Senyvi, sergantys inkstų funkcijos sutrikimu ir mažo svorio pacientai: paprastai nepageidaujami reiškiniai dažniau pasireikšdavo senyviems pacientams ir pacientams su sutrikusia inkstų funkcija, tačiau šiuose pogrupiuose stebėtų reiškinių pobūdis panašus į bendros populiacijos. Iš dažniausiai minėtų, šie reiškiniai dažniau pasireikšdavo vartojant ranolaziną (dažniai, koreguoti placebo) senyviems (≥ 75 metų) nei jaunesnio (< 75 metų) amžiaus pacientams: vidurių užkietėjimas (8 % palyginti su 5 %), pykinimas (6 % palyginti su 3 %), hipotenzija (5 % palyginti su 1 %) ir vėmimas (4 % palyginti su 1 %). Pacientus su lengvu ar vidutiniu inkstų funkcijos sutrikimu (kreatinino klirensas ≥ 30–80 ml/min) lyginant su pacientais, kurių inkstų funkcija normali (kreatinino klirensas > 80 ml/min), dažniausiai minėti reiškiniai ir dažniai, koreguoti placebo, buvo: vidurių užkietėjimas (8 % palyginti su 4 %), svaigulys (7 % palyginti su 5 %) ir pykinimas (4 % palyginti su 2 %). Bendrai, nepageidaujamų reiškinių mažo svorio pacientams (> 60 kg) pobūdis ir dažnis buvo panašus į didesnio svorio pacientų (< 60 kg), tačiau labiausiai paplitusių nepageidaujamų reiškinių dažniai, koreguoti placebo, buvo didesni mažo svorio pacientų, nei sunkesnių pacientų tarpe: pykinimas (14 % palyginti su 2 %), vėmimas (6 % palyginti su 1 %) ir hipotenzija (4 % palyginti su 2 %). Laboratoriniai duomenys: sveikiems asmenims ir pacientams, gydytiems ranolazinu, buvo nustatyti nedideli, kliniškai nereikšmingi, grįžtami serumo kreatinino kiekio padidėjimai. Su šiais reiškiniais susijusio inkstų toksinio poveikio nebuvo. Inkstų funkcijos tyrimas sveikiems savanoriams parodė kreatinino klirenso sumažėjimą, nesant glomerulų filtracijos greičio pakitimų, susijusių su inkstų tubulinės kreatinino sekrecijos slopinimu. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).