Thiotepa Fresenius Kabi

Tiotepa turi būti vartojama prižiūrint parengiamojo gydymo prieš hematopoezinių progenitorinių ląstelių transplantaciją patirties turinčiam gydytojui. Dozavimas Tiotepa vartojama skirtingomis dozėmis kartu su kitais chemoterapiniais vaistiniais preparatais prieš HPLT pacientams, kurie serga hematologinėmis ligomis arba kuriems diagnozuota solidinių navikų. Informacija apie tiotepos dozavimą suaugusiems pacientams ir vaikams pateikiama pagal HPLT tipą (autologinė arba alogeninė) ir ligą. Suaugusiesiems AUTOLOGINĖ HPLT Hematologinės ligos Hematologinėmis ligomis sergantiems pacientams rekomenduojama dozė svyruoja nuo 125 mg/m2 per parą (3,38 mg/kg per parą) iki 300 mg/m2 per parą (8,10 mg/kg per parą), kuri skiriama kaip viena infuzija per parą ir vartojama 2–4 paras iš eilės prieš autologinę HPLT, atsižvelgiant į derinį su kitais chemoterapiniais vaistiniais preparatais ir neviršijant bendros didžiausios 900 mg/m2 (24,32 mg/kg) kumuliacinės dozės per visą paciento parengimo transplantacijai procedūros laiką. LIMFOMA Rekomenduojama dozė svyruoja nuo 125 mg/m2 per parą (3,38 mg/kg per parą) iki 300 mg/m2 per parą (8,10 mg/kg per parą), kuri skiriama kaip viena infuzija per parą ir vartojama 2–4 paras iš eilės prieš autologinę HPLT, atsižvelgiant į derinį su kitais chemoterapiniais vaistiniais preparatais ir neviršijant bendros didžiausios 900 mg/m2 (24,32 mg/kg) kumuliacinės dozės per visą paciento parengimo transplantacijai procedūros laiką. CENTRINĖS NERVŲ SISTEMOS (CNS) LIMFOMA Rekomenduojama dozė yra 185 mg/m2 per parą (5 mg/kg per parą), kuri skiriama kaip viena infuzija per parą ir vartojama 2 paras iš eilės prieš autologinę HPLT, neviršijant bendros didžiausios 370 mg/m2 (10 mg/kg) kumuliacinės dozės per visą paciento parengimo transplantacijai procedūros laiką. DAUGINĖ MIELOMA Rekomenduojama dozė svyruoja nuo 150 mg/m2 per parą (4,05 mg/kg per parą) iki 250 mg/m2 per parą (6,76 mg/kg per parą), kuri skiriama kaip viena infuzija per parą ir vartojama 3 paras iš eilės prieš autologinę HPLT, atsižvelgiant į derinį su kitais chemoterapiniais vaistiniais preparatais ir neviršijant bendros didžiausios 750 mg/m2 (20,27 mg/kg) kumuliacinės dozės per visą paciento parengimo transplantacijai procedūros laiką. Solidiniai navikai Rekomenduojama dozė pacientams, kuriems diagnozuoti solidiniai navikai, svyruoja nuo 120 mg/m2 per parą (3,24 mg/kg per parą) iki 250 mg/m2 per parą (6,76 mg/kg per parą), kuri skiriama kaip viena arba dvi infuzijos per parą ir vartojama 2–5 paras iš eilės prieš autologinę HPLT, atsižvelgiant į derinį su kitais chemoterapiniais vaistiniais preparatais ir neviršijant bendros didžiausios 800 mg/m2 (21,62 mg/kg) kumuliacinės dozės per visą paciento parengimo transplantacijai procedūros laiką. KRŪTIES VĖŽYS Rekomenduojama dozė svyruoja nuo 120 mg/m2 per parą (3,24 mg/kg per parą) iki 250 mg/m2 per parą (6,76 mg/kg per parą), kuri skiriama kaip viena infuzija per parą ir vartojama 3–5 paras iš eilės prieš autologinę HPLT, atsižvelgiant į derinį su kitais chemoterapiniais vaistiniais preparatais ir neviršijant bendros didžiausios 800 mg/m2 (21,62 mg/kg) kumuliacinės dozės per visą paciento parengimo transplantacijai procedūros laiką. CNS NAVIKAI Rekomenduojama dozė svyruoja nuo 125 mg/m2 per parą (3,38 mg/kg per parą) iki 250 mg/m2 per parą (6,76 mg/kg per parą), kuri skiriama kaip viena arba dvi infuzijos per parą ir vartojama 3–4 paras iš eilės prieš autologinę HPLT, atsižvelgiant į derinį su kitais chemoterapiniais vaistiniais preparatais ir neviršijant bendros didžiausios 750 mg/m2 (20,27 mg/kg) kumuliacinės dozės per visą paciento parengimo transplantacijai procedūros laiką. KIAUŠIDŽIŲ VĖŽYS Rekomenduojama dozė yra 250 mg/m2 per parą (6,76 mg/kg per parą), kuri skiriama kaip viena infuzija per parą ir vartojama 2 paras iš eilės prieš autologinę HPLT, neviršijant bendros didžiausios 500 mg/m2 (13,51 mg/kg) kumuliacinės dozės per visą paciento parengimo transplantacijai procedūros laiką. GERMINOGENINIAI NAVIKAI Rekomenduojama dozė svyruoja nuo 150 mg/m2 per parą (4,05 mg/kg per parą) iki 250 mg/m2 per parą (6,76 mg/kg per parą), kuri skiriama kaip viena infuzija per parą ir vartojama 3 paras iš eilės prieš autologinę HPLT, atsižvelgiant į derinį su kitais chemoterapiniais vaistiniais preparatais ir neviršijant bendros didžiausios 750 mg/m2 (20,27 mg/kg) kumuliacinės dozės per visą paciento parengimo transplantacijai procedūros laiką. ALOGENINĖ HPLT Hematologinės ligos Hematologinėmis ligomis sergantiems pacientams rekomenduojama dozė svyruoja nuo 185 mg/m2 per parą (5 mg/kg per parą) iki 481 mg/m2 per parą (13 mg/kg per parą), kuri skiriama kaip viena infuzija arba dvi infuzijos per parą ir vartojama 1–3 paras iš eilės prieš alogeninę HPLT, atsižvelgiant į derinį su kitais chemoterapiniais vaistiniais preparatais ir neviršijant bendros didžiausios 555 mg/m2 (15 mg/kg) kumuliacinės dozės per visą paciento parengimo transplantacijai procedūros laiką. LIMFOMA Limfoma sergantiems pacientams rekomenduojama dozė yra 370 mg/m2 per parą (10 mg/kg per parą), kuri padalijama į dvi infuzijas per parą prieš alogeninę HPLT, neviršijant bendros didžiausios 370 mg/m2 (10 mg/kg) kumuliacinės dozės per visą paciento parengimo transplantacijai procedūros laiką. DAUGINĖ MIELOMA Rekomenduojama dozė yra 185 mg/m2 per parą (5 mg/kg per parą), kuri skiriama kaip viena infuzija per parą prieš alogeninę HPLT, neviršijant bendros didžiausios 185 mg/m2 (5 mg/kg) kumuliacinės dozės per visą paciento parengimo transplantacijai procedūros laiką. LEUKEMIJA Rekomenduojama dozė svyruoja nuo 185 mg/m2 per parą (5 mg/kg per parą) iki 481 mg/m2 per parą (13 mg/kg per parą), kuri skiriama kaip viena arba dvi infuzijos per parą ir vartojama 1–2 paras iš eilės prieš alogeninę HPLT, atsižvelgiant į derinį su kitais chemoterapiniais vaistiniais preparatais ir neviršijant bendros didžiausios 555 mg/m2 (15 mg/kg) kumuliacinės dozės per visą paciento parengimo transplantacijai procedūros laiką. TALASEMIJA Rekomenduojama dozė yra 370 mg/m2 per parą (10 mg/kg per parą), kuri padalijama į dvi infuzijas per parą ir vartojama prieš alogeninę HPLT, neviršijant bendros didžiausios 370 mg/m2 (10 mg/kg) kumuliacinės dozės per visą paciento parengimo transplantacijai procedūros laiką. Vaikų populiacija AUTOLOGINĖ HPLT Solidiniai navikai Rekomenduojama dozė vaikams, kuriems diagnozuoti solidiniai navikai, svyruoja nuo 150 mg/m2 per parą (6 mg/kg per parą) iki 350 mg/m2 per parą (14 mg/kg per parą), kuri skiriama kaip viena infuzija per parą ir vartojama 2–3 paras iš eilės prieš autologinę HPLT, atsižvelgiant į derinį su kitais chemoterapiniais vaistiniais preparatais ir neviršijant bendros didžiausios 1 050 mg/m2 (42 mg/kg) kumuliacinės dozės per visą paciento parengimo transplantacijai procedūros laiką. CNS NAVIKAI Rekomenduojama dozė svyruoja nuo 250 mg/m2 per parą (10 mg/kg per parą) iki 350 mg/m2 per parą (14 mg/kg per parą), kuri skiriama kaip viena infuzija per parą ir vartojama 3 paras iš eilės prieš autologinę HPLT, atsižvelgiant į derinį su kitais chemoterapiniais vaistiniais preparatais ir neviršijant bendros didžiausios 1 050 mg/m2 (42 mg/kg) kumuliacinės dozės per visą paciento parengimo transplantacijai procedūros laiką. ALOGENINĖ HPLT Hematologinės ligos Hematologinėmis ligomis sergantiems pacientams rekomenduojama dozė svyruoja nuo 125 mg/m2 per parą (5 mg/kg per parą) iki 250 mg/m2 per parą (10 mg/kg per parą), kuri skiriama kaip viena infuzija arba dvi infuzijos per parą ir vartojama 1–3 paras iš eilės prieš alogeninę HPLT, atsižvelgiant į derinį su kitais chemoterapiniais vaistiniais preparatais ir neviršijant bendros didžiausios 375 mg/m2 (15 mg/kg) kumuliacinės dozės per visą paciento parengimo transplantacijai procedūros laiką. LEUKEMIJA Rekomenduojama dozė yra 250 mg/m2 per parą (10 mg/kg per parą), kuri padalijama į dvi infuzijas per parą ir vartojama prieš alogeninę HPLT, neviršijant bendros didžiausios 250 mg/m2 (10 mg/kg) kumuliacinės dozės per visą paciento parengimo transplantacijai procedūros laiką. TALASEMIJA Rekomenduojama dozė svyruoja nuo 200 mg/m2 per parą (8 mg/kg per parą) iki 250 mg/m2 per parą (10 mg/kg per parą), kuri padalijama į dvi infuzijas per parą prieš alogeninę HPLT, neviršijant bendros didžiausios 250 mg/m2 (10 mg/kg) kumuliacinės dozės per visą paciento parengimo transplantacijai procedūros laiką. REFRAKTERINĖ CITOPENIJA Rekomenduojama dozė yra 125 mg/m2 per parą (5 mg/kg per parą), kuri skiriama kaip viena infuzija per parą ir vartojama 3 paras iš eilės prieš alogeninę HPLT, neviršijant bendros didžiausios 375 mg/m2 (15 mg/kg) kumuliacinės dozės per visą paciento parengimo transplantacijai procedūros laiką. GENETINĖS LIGOS Rekomenduojama dozė yra 125 mg/m2 per parą (5 mg/kg per parą), kuri skiriama kaip viena infuzija per parą ir vartojama 2 paras iš eilės prieš alogeninę HPLT, neviršijant bendros didžiausios 250 mg/m2 (10 mg/kg) kumuliacinės dozės per visą paciento parengimo transplantacijai procedūros laiką. PJAUTUVO PAVIDALO LĄSTELIŲ ANEMIJA Rekomenduojama dozė yra 250 mg/m2 per parą (10 mg/kg per parą), kuri padalijama į dvi infuzijas per parą prieš alogeninę HPLT, neviršijant bendros didžiausios 250 mg/m2 (10 mg/kg) kumuliacinės dozės per visą paciento parengimo transplantacijai procedūros laiką. Ypatingos populiacijos Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, tyrimų neatlikta. Kadangi su šlapimu išsiskiria nedidelis tiotepos ir jos metabolitų kiekis, koreguoti dozę pacientams, kurie serga lengvu arba vidutinio sunkumo inkstų funkcijos nepakankamumu, nerekomenduojama. Tačiau šiems pacientams rekomenduojama atsargiai dozuoti preparatą (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, tyrimų su tiotepa neatlikta. Kadangi tiotepa metabolizuojama daugiausia kepenyse, tiotepą reikia atsargiai dozuoti pacientams, kuriems yra buvęs kepenų funkcijos sutrikimas, o ypač tiems, kuriems diagnozuotas sunkus kepenų funkcijos sutrikimas. Esant laikiniems kepenų funkcijos rodiklių pokyčiams, dozės koreguoti nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių). Senyviems pacientams Vartojamų tiotepos dozių poveikis pagyvenusiems pacientams neištirtas. Tačiau atliekant klinikinius tyrimus, vyresniems nei 65 metų pacientams buvo skiriama ta pati kumuliacinė dozė, kaip ir kitiems pacientams. Koreguoti preparato dozės neprireikė. Vartojimo metodas Thiotepa Fresenius Kabi į veną per 2–4 valandas gali sulašinti tik kvalifikuotas sveikatos priežiūros specialistas per į centrinę veną įstatytą kateterį. Thiotepa Fresenius Kabi 15 mg milteliai infuzinio tirpalo koncentratui Kiekvieno 15 mg tiotepos flakono miltelius reikia ištirpinti 1,5 ml sterilaus injekcinio vandens. Prieš sulašinant iš visų flakonų paruoštą tirpalą dar reikia praskiesti 500 ml injekcinio natrio chlorido 9 mg/ml (0,9 %) tirpalo (1000 ml, jei dozė yra didesnė nei 500 mg). Vaikams, jei dozė yra mažesnė nei 250 mg, galima naudoti atitinkamą kiekį natrio chlorido 9 mg/ml (0,9 %) tirpalo, kad būtų gauta galutinė tiotepos koncentracija nuo 0,5 iki 1 mg/ml. Vaistinio preparato ruošimo ir skiedimo prieš vartojant instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje. Thiotepa Fresenius Kabi 100 mg milteliai infuzinio tirpalo koncentratui Kiekvieno 100 mg tiotepos flakono miltelius reikia ištirpinti 10 ml sterilaus injekcinio vandens. Prieš sulašinant iš visų flakonų paruoštą tirpalą dar reikia praskiesti 500 ml injekcinio natrio chlorido 9 mg/ml (0,9 %) tirpalo (1000 ml, jei dozė yra didesnė nei 500 mg). Vaikams, jei dozė yra mažesnė nei 250 mg, galima naudoti atitinkamą kiekį natrio chlorido 9 mg/ml (0,9 %) tirpalo, kad būtų gauta galutinė tiotepos koncentracija nuo 0,5 iki 1 mg/ml. Vaistinio preparato ruošimo ir skiedimo prieš vartojant instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje. Atsargumo priemonės prieš ruošiant ar vartojant vaistinį preparatą Atsitiktinis sąlytis su tiotepa gali sukelti lokalias reakcijas. Todėl ruošiant infuzinį tirpalą rekomenduojama dėvėti pirštines. Tiotepos tirpalui atsitiktinai patekus ant odos, odą reikia nedelsiant kruopščiai nuplauti muilu ir vandeniu. Tiotepos tirpalui atsitiktinai patekus ant gleivinių, jas būtina gausiai praplauti vandeniu (žr. 6.6 skyrių).

Skiriant rekomenduojamą tiotepos dozę ir dozavimo schemą, gydymas lemia visišką mielosupresiją, kuri pasireiškia visiems pacientams. Pacientams gali išsivystyti sunki granulocitopenija, trombocitopenija, anemija arba bet koks jų derinys. Gydymo metu ir iki pacientui pasveikstant reikia dažnai tikrinti kraują, siekiant nustatyti kraujo kūnelių kiekį, įskaitant skirtingų baltųjų kraujo kūnelių ir trombocitų skaičių. Atsižvelgiant į medicinines indikacijas, reikia naudoti trombocitų ir raudonųjų kraujo kūnelių palaikymo priemones ir augimo faktorius, kaip antai granulocitų kolonijas stimuliuojantį faktorių (G-KSF). Gydymo tiotepa metu ir ne mažiau kaip 30 dienų po transplantacijos rekomenduojama kasdien tikrinti baltųjų kraujo kūnelių ir trombocitų skaičių. Reikia apsvarstyti galimybę profilaktiškai arba susirgus vartoti priešinfekcinius (antibakterinius, priešgrybelinius ir antivirusinius) vaistinius preparatus, siekiant išvengti infekcijų ir jas išgydyti esant neutropenijai. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, tyrimų su tiotepa neatlikta. Kadangi tiotepa metabolizuojama daugiausia per kepenis, ją reikia atsargiai vartoti pacientams, kuriems yra buvęs kepenų funkcijos sutrikimas, o ypač tiems, kuriems diagnozuotas sunkus kepenų funkcijos sutrikimas. Gydant tokius pacientus, po transplantacijos rekomenduojama nuolat tikrinti transaminazės, šarminės fosfatazės ir bilirubino kiekį kraujo serume, kad būtų galima kuo anksčiau nustatyti toksinio poveikio kepenims požymius. Pacientams, kuriems jau taikyta spindulinė terapija, kurios poveikis prilygsta trims chemoterapijos ciklams arba yra už juos stipresnis, arba jau atlikta progenitorinių ląstelių transplantacija, gali kilti didesnis kepenų venų okliuzinės ligos pavojus (žr. 4.8 skyrių). Atsargiai vaistinį preparatą reikia vartoti širdies ligomis sirgusiems pacientams, ir būtina nuolat tikrinti tiotepą vartojančių pacientų širdies funkciją. Atsargiai vaistinį preparatą reikia vartoti inkstų ligomis sirgusiems pacientams, ir reikia apsvarstyti galimybę gydymo tiotepa metu nuolat tikrinti inkstų funkciją. Tiotepa gali paskatinti toksinį poveikį plaučiams, kuris gali pasireikšti kaip papildomas kitų citotoksinių medžiagų (busulfano, fludarabino ir ciklofasfamido) sukeliamas poveikis (žr. 4.8 skyrių). Anksčiau taikyta smegenų arba kaukolės ir stuburo spindulinė terapija gali paskatinti sunkias toksines reakcijas (pvz., encefalopatiją). Pacientui būtina paaiškinti, kad vartojant tiotepą, žinomą žmonių kancerogeną, kyla didesnė antrinių piktybinių navikų rizika. Tiotepos nerekomenduojama vartoti kartu su gyvomis susilpnintomis vakcinomis (išskyrus vakcinas nuo geltonosios karštinės), fenitoinu ir fosfenitoinu (žr. 4.5 skyrių). Tiotepos ir ciklofosfamido negalima vartoti tuo pačiu metu, jeigu abu vaistiniai preparatai naudojami tos pačios paciento parengimo transplantacijai procedūros metu. Tiotepa turi būti lašinama užbaigus ciklofosfamido infuziją (žr. 4.5 skyrių). Kartu vartojant tiotepą ir CYP2B6 arba CYP3A4 inhibitorius, reikia atidžiai stebėti pacientų klinikinius rodiklius (žr. 4.5 skyrių). Kaip ir dauguma alkilinančių medžiagų, tiotepa gali pakenkti vyrų ir moterų vaisingumui. Prieš pradedant gydymą, pacientams vyrams reikėtų užsišaldyti spermos, o gydymo laikotarpiu ir mažiausiai 3 mėnesius po gydymo pabaigos jiems negalima susilaukti vaikų. Vaisingoms moterims gydymo laikotarpiu ir mažiausiai 6 mėnesius po gydymo pabaigos negalima pastoti (žr. 4.6 skyrių). Pacientams, po gydymo tiotepa planuojantiems susilaukti vaikų, rekomenduojama genetiko konsultacija. Kiekviename šio vaistinio preparato flakone yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Saugumo duomenų santrauka Tiotepos saugumas ištirtas peržiūrėjus nepageidaujamus reiškinius, apie kuriuos informacija pateikiama viešai paskelbtuose klinikiniuose tyrimuose. Atliekant šiuos tyrimus, tiotepos buvo skirta 6 588 suaugusiems pacientams ir 902 vaikams, siekiant juos parengti hematopoezinių progenitorinių ląstelių transplantacijai. Sunkus toksinis poveikis kraujo, kepenų ir kvėpavimo sistemoms buvo laikomas numatytomis paciento parengimo kaulų čiulpų transplantacijai režimo ir transplantacijos proceso pasekmėmis. Į jų sąrašą įeina infekcija ir transplantato prieš šeimininką liga (TPŠL), kurios (nors ir nebuvo tiesiogiai susijusios) buvo pagrindinės ligų ir mirčių priežastys, ypač atlikus alogeninę HPLT. Nepageidaujamos reakcijos, apie kurias buvo dažniausiai pranešama, atliekant skirtingas paciento parengimo transplantacijai procedūras naudojant tiotepą, yra infekcijos, citopenija, ūminė TPŠL ir lėtinė TPŠL, virškinimo trakto sutrikimai, hemoraginis cistitas ir gleivinės uždegimas. Leukoencefalopatija Po gydymo tiotepa buvo stebimi suaugusių pacientų ir vaikų, kuriems anksčiau kelis kartus buvo taikyta chemoterapija, įskaitant metotreksatą, ir radioterapija, leukoencefalopatijos atvejai. Kai kurie atvejai baigėsi mirtimi. Nepageidaujamų reakcijų sąrašas lentelėje Suaugusiesiems Nepageidaujamos reakcijos, kurios laikomos bent galimai susijusiomis su paciento parengimo transplantacijai procedūra naudojant tiotepą ir apie kurias gydant suaugusius pacientus pranešta daugiau kaip vieną kartą, išvardytos toliau pagal organų sistemos klasę ir dažnį. Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Organų sistemų klasė | Labai dažni | Dažni | Nedažni | Dažnis nežinomas Infekcijos ir infestacijos | Padidėjęs imlumas infekcijoms Sepsis | | Toksinio šoko sindromas | Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai (tarp jų cistos ir polipai) | | Su gydymu susiję antriniai piktybiniai navikai | | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Leukopenija Trombocitopenija Febrilinė neutropenija Anemija Pancitopenija Granulocitopenija | | | Imuninės sistemos sutrikimai | Ūminė transplantato prieš šeimininką liga (transplantato atmetimo reakcija) Lėtinė transplantato prieš šeimininką liga | Padidėjęs jautrumas | | Endokrininiai sutrikimai | | Hipopituitarizmas | | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Anoreksija Sumažėjęs apetitas Hiperglikemija | | | Psichikos sutrikimai | Sutrikusi psichikos būsena Psichikos būsenos pasikeitimas | Nerimas | Kliedesys Nervingumas Haliucinacijos Susijaudinimas | Nervų sistemos sutrikimai | Svaigulys Galvos skausmas Neryškus matymas Encefalopatija Traukuliai Parestezija | Galvos smegenų aneurizma Ekstrapiramidinis sutrikimas Kognityvinis sutrikimas Kraujo išsiliejimas į smegenis | | Leukoencefalopatija Akių sutrikimai | Konjunktyvitas | Katarakta | | Ausų ir labirintų sutrikimai | Sutrikusi klausa Ototoksiškumas Ūžesys (tinnitus) | | | Širdies sutrikimai | Aritmija | Tachikardija Širdies funkcijos nepakankamumas | Kardiomiopatija Miokarditas | Kraujagyslių sutrikimai | Limfedema Hipertenzija | Hemoragija Embolija | | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Idiopatinės pneumonijos sindromas Kraujavimas iš nosies | Plaučių edema Kosulys Pneumonitas | Hipoksija | Virškinimo trakto sutrikimai | Pykinimas Stomatitas Ezofagitas Vėmimas Viduriavimas Dispepsija Pilvo skausmas Enteritas Kolitas | Vidurių užkietėjimas Skrandžio arba žarnyno perforacija Žarnų nepraeinamumas | Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų venų okliuzinė liga Hepatomegalija Gelta | | | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Išbėrimas Niežėjimas Alopecija | Eritema | Pigmentacijos sutrikimas Eritroderminė psoriazė | Sunkios toksinės odos reakcijos, įskaitant Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromo ir toksinės epidermio nekrolizės atvejus Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Nugaros skausmas Mialgija Artralgija | | | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Hemoraginis cistitas | Dizurija Oligurija Inkstų funkcijos nepakankamumas Cistitas Hematurija | | Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Azoospermija Amenorėja Makšties hemoragija | Menopauzės simptomai Moterų nevaisingumas Vyrų nevaisingumas | | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Pireksija Astenija Drebulys Generalizuota edema Uždegimas injekcijos vietoje Skausmas injekcijos vietoje Gleivinės uždegimas | Kelių organų funkcijos nepakankamumas Skausmas | | Tyrimai | Padidėjęs kūno svoris Padidėjęs bilirubino kiekis Padidėjęs transaminazių aktyvumas kraujyje Padidėjęs amilazės aktyvumas kraujyje | Padidėjusi kreatinino koncentracija kraujyje Padidėjęs šlapalo kiekis kraujyje Padidėjęs gamagliutamil-transferazės aktyvumas kraujyje Padidėjęs šarminės fosfatazės kiekis kraujyje Padidėjęs aspartataminotransferazės aktyvumas kraujyje | | Vaikų populiacija Nepageidaujamos reakcijos, kurios laikomos bent galimai susijusiomis su paciento parengimo transplantacijai procedūra naudojant tiotepą ir apie kurias gydant vaikus pranešta daugiau kaip vieną kartą, išvardytos toliau pagal organų sistemos klasę ir dažnį. Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Organų sistemų klasė | Labai dažni | Dažni | Dažnis nežinomas Infekcijos ir infestacijos | Padidėjęs imlumas infekcijoms Sepsis | Trombocitopeninė purpura | Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai (tarp jų cistos ir polipai) | | Su gydymu susiję antriniai piktybiniai navikai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Trombocitopenija Febrilinė neutropenija Anemija Pancitopenija Granulocitopenija | | Imuninės sistemos sutrikimai | Ūminė transplantato prieš šeimininką liga Lėtinė transplantato prieš šeimininką liga | | Endokrininiai sutrikimai | Hipopituitarizmas Hipogenitalizmas Hipotirozė | | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Anoreksija Hiperglikemija | | Psichikos sutrikimai | Psichikos būsenos pasikeitimas | Psichikos sutrikimas dėl bendros sveikatos būklės | Nervų sistemos sutrikimai | Galvos skausmas Encefalopatija Traukuliai Kraujo išsiliejimas į smegenis Sutrikusi atmintis Parezė | Ataksija | Leukoencefalopatija Ausų ir labirintų sutrikimai | Sutrikusi klausa | | Širdies sutrikimai | Širdies sustojimas | Širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijos nepakankamumas Širdies funkcijos nepakankamumas | Kraujagyslių sutrikimai | Hemoragija | Hipertenzija | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Pneumonitas | Idiopatinės pneumonijos sindromas Plaučių hemoragija Plaučių edema Kraujavimas iš nosies Hipoksija Kvėpavimo sustojimas | Plaučių arterinė hipertenzija Virškinimo trakto sutrikimai | Pykinimas Stomatitas Vėmimas Viduriavimas Pilvo skausmas | Enteritas Žarnų obstrukcija | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų venų okliuzinė liga | Kepenų funkcijos nepakankamumas | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Išbėrimas Eritema Pleiskanojimas Pigmentacijos sutrikimas | | Sunkios toksinės odos reakcijos, įskaitant Stivenso-Džonsono sindromo ir toksinės epidermio nekrolizės atvejus Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Sustojęs augimas | | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Šlapimo pūslės sutrikimai | Inkstų funkcijos nepakankamumas Hemoraginis cistitas | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Pireksija Gleivinės uždegimas Skausmas Kelių organų funkcijos nepakankamumas | | Tyrimai | Padidėjęs bilirubino kiekis Padidėjęs transaminazių aktyvumas kraujyje Padidėjusi kreatinino koncentracija kraujyje Padidėjęs aspartataminotransferazės aktyvumas kraujyje Padidėjęs alaninaminotransferazės aktyvumas kraujyje | Padidėjęs šlapalo kiekis kraujyje Elektrolitų koncentracija kraujyje neatitinka normos Padidėjęs protrombino laiko santykis | Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.