Thromboreductin

Dozavimas Gydymą Thromboreductin turi pradėti gydytojas, turintis esencialine trombocitemija sergančių pacientų gydymo patirties. Thromboreductin dozė kiekvienam pacientui nustatoma atskirai, ją turi kontroliuoti gydytojas. Rekomenduojama pradinė Thromboreductin paros dozė yra 0,5–1 mg. Pradine doze reikia gydyti ne trumpiau kaip 1 savaitę. Po 1 savaitės, kiekvienam pacientui dozę galima individualiai didinti iki veiksmingos mažiausios, būtinos trombocitų kiekiui palaikyti mažesnį kaip 600 x 109/l, idealiu atveju tarp 150 x 109/l ir 400 x 109/l. Daugiau negu 0,5 mg per savaitę paros dozės didinti negalima. Didžiausia vienkartinė dozė neturi viršyti 2,5 mg. Didesne negu 5 mg paros doze gydyti negalima. Jeigu paros dozė yra didesnė kaip 0,5 mg, Thromboreductin reikia gerti du kartus per parą (kas 12 valandų) arba 3 kartus per parą (kas 8 valandas). Reikia reguliariai stebėti Thromboreductin sukeliamą poveikį (žr. ir 4.4 skyrių). Nuo gydymo pradžios iki optimalios paciento reakcijos į gydymą pasireiškimo (trombocitų kiekio sunormalėjimo arba sumažėjimo iki  600 x 109/l) reikia kas savaitę matuoti trombocitų kiekį. Vėliau trombocitų kiekį reikia matuoti gydytojo nurodytais reguliariais intervalais. Trombocitų kiekio sumažėjimas paprastai gali tapti pastebimas praėjus 14–21 parai nuo gydymo pradžios. Daugumai pacientų pakankamą terapinį poveikį sukelia ir palaiko 1–3 mg paros dozė. Thromboreductin skirtas vartoti nepertraukiamai. Vartojimą nutraukus, trombocitų kiekis pradeda didėti po 4–8 parų ir per 10–14 parų tampa toks, koks buvo prieš pradedant gydyti. Senyviems pacientams Anagrelidu gydant senyvus pacientus priklausomai nuo amžiaus dozės koreguoti nereikia. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Anagrelido farmakokinetikos šios populiacijos pacientų organizme specialių tyrimų duomenų šiuo metu nėra, todėl prieš pradedant gydyti pacientus, kurių inkstų funkcija sutrikusi, reikia įvertinti galimą gydymo anagrelidu riziką ir naudą (žr. 4.3, 4.4 bei 5.1 skyrius). Gydymas anagrelidu pacientams, kuriems yra sunkus inkstų nepakankamumas (kreatinino klirensas <30 ml / min.), yra kontraindikuotinas (žr. 4.3 skyrių). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Anagrelido farmakokinetikos šios populiacijos pacientų organizme specialių tyrimų duomenų šiuo metu nėra, tačiau metabolizmas kepenyse yra svarbus vaistinio preparato klirenso būdas, todėl tikėtina, kad kepenų funkcija šiam procesui gali turėti įtakos. Prieš pradedant gydyti pacientus, kuriems yra lengvas kepenų funkcijos sutrikimas, reikia įvertinti galimą gydymo anagrelidu riziką ir naudą (žr. skyrius 4.3 ir 4.4). Pacientų, kuriems yra vidutinio sunkumo arba sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, anagrelidu gydyti nerekomenduojama (žr. 4.3 skyrių). Vaikų populiacija Anagrelido saugumas ir veiksmingumas vaikams iki 18 metų neištirti. Turimi duomenys pateikiami 5.2 skyriuje, tačiau dozavimo rekomendacijų pateikti negalima. Vartojimo metodas Thromboreductin kapsulė nuryjama užgeriant nedideliu kiekiu skysčio.

Bendrieji Anagrelidą reikia vartoti tik tuo atveju, kai galima gydymo nauda yra didesnė už galimą riziką. Anagrelidu gydomiems pacientams būtina atidi klinikinė priežiūra, įskaitant bendrą kraujo (hemoglobino, leukocitų ir trombocitų kiekio), kepenų funkcijos (ALT ir AST kiekio kraujyje) bei inkstų funkcijos (kreatinino ir urėjos kiekio kraujo serume) ir elektrolitų (kalio, magnio bei kalcio) tyrimus. Gydymo nutraukimas ir trombozės rizika Praleidus dozės vartojimą arba nutraukus gydymą, trombocitų skaičiaus padidėjimas vyksta įvairiai, tačiau nutraukus gydymą anagrelidu, trombocitų skaičius pradės didėti per 4 paras ir per 10–14 parų grįš į pradinį lygį, buvusį prieš gydymą, ir gali viršyti pradines vertes. Todėl trombocitų skaičių reikia dažnai tikrinti (žr. 4.2 skyrių). Dėl staigaus trombocitų skaičiaus padidėjimo rizikos, dėl ko gali atsirasti galimai mirtinų trombozinių komplikacijų, tokių kaip smegenų infarktas, reikia vengti staiga nutraukti gydymą. Pacientus reikia informuoti, kaip atpažinti ankstyvus požymius ir simptomus, rodančius trombozines komplikacijas, tokias kaip smegenų ar miokardo infarktas, ir, atsiradus simptomams, kreiptis į gydytoją. Poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai Nustatyti sunkūs nepageidaujami širdies ir kraujagyslių sistemos reiškiniai, įskaitant torsade de pointes, skilvelinės tachikardijos, kardiomiopatijos, kardiomegalijos ir stazinio širdies nepakankamumo atvejus (žr. 4.8 skyrių). Skiriant anagrelidą pacientams, kuriems nustatyti pailgėjusio QT intervalo rizikos veiksniai, pvz., įgimtas pailgėjusio QT intervalo sindromas, anksčiau pasireiškęs įgytas pailgėjęs QTc intervalas, vartojami vaistiniai preparatai, galintys pailginti QTc intervalą, ir hipokalemija, reikia imtis atsargumo priemonių. Patartina atidžiai stebėti poveikį QTc intervalui. Atsargumo priemonių taip pat reikia imtis skiriant populiacijoms, kurioms gali būti didesnė maksimali anagrelido arba jo veikliojo metabolito 3-hidroksi-anagrelido koncentracija plazmoje (Cmax), pvz., esant kepenų sutrikimui arba vartojant kartu su CYP1A2 inhibitoriais (žr. 4.5 skyrių). Prieš pradedant gydymą anagrelidu rekomenduojama iki gydymo atlikti širdies bei kraujagyslių tyrimus, įskaitant pradinę elektrokardiogramą ir echokardiografiją. Gydymo metu pacientai turi būti stebimi dėl galimo poveikio širdies ir kraujagyslių sistemai, nes gali prireikti detalesnio širdies ir kraujagyslių sistemos įvertinimo ir ištyrimo. Prieš skiriant anagrelidą, hipokalemiją ir hipomagnezemiją reikia pašalinti, o gydymo metu – periodiškai stebėti. Anagrelidas yra ciklinio AMP fosfodiesterazės III inhibitorius, todėl dėl jo teigiamo inotropinio ir chronotropinio poveikio bet kokio amžiaus pacientams, kuriems yra žinoma ar įtariama širdies liga, anagrelidas turi būti skiriamas atsargiai. Žinoma, kad sunkūs nepageidaujami širdies ir kraujagyslių sistemos reiškiniai taip pat pasireiškė pacientams, kuriems nėra įtariama širdies liga ir kurių iki gydymo atliktų širdies bei kraujagyslių tyrimų rezultatai buvo normalūs. Dažnai, daugiausia gydymo pradžioje, pasireiškė palpitacija ir galvos skausmas (žr. 4.8 skyrių). Šį nepageidaujamą poveikį galima susilpninti pradinę 0,5–1 mg paros dozę didinant lėtai. Paprastai šis nepageidaujamas poveikis per kelias savaites išnyksta. Plautinė hipertenzija Anagrelidu gydomiems pacientams nustatyti plautinės hipertenzijos atvejai. Prieš pradedant gydymą anagrelidu ir gydymo metu reikia įvertinti, ar pacientams nėra pirminės plautinės širdies ligos požymių bei simptomų. Kepenų funkcijos sutrikimas (žr. 4.2 ir 4.3 skyrius) Pacientams, kuriems yra lengvas kepenų funkcijos sutrikimas, prieš gydymą reikia nustatyti gydymo anagrelidu galimą riziką ir naudą. Inkstų funkcijos sutrikimas (žr. 4.2 ir 4.3 skyrius) Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, prieš gydymą reikia nustatyti gydymo anagrelidu galimą riziką ir naudą (žr. 4.2 ir 4.3 skyrius). Vaikų populiacija Apie vaikų ir paauglių gydymą anagrelidu duomenys yra riboti. Šio amžiaus grupės pacientus anagrelidu reikia gydyti atsargiai (žr. 5.1 ir 5.2 skyrius). Thromboreductin sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

Dažniausi anagrelido sukelti nepageidaujami poveikiai, daugiausiai nesunkūs ir gydymo eigoje silpnėjantys, buvo: galvos skausmas, palpitacija, edemos, pykinimas ir viduriavimas. Manoma, kad šios nepageidaujamos reakcijos priklauso nuo farmakologinio anagrelido poveikio (FDE-III slopinimo, žr. 5.1 skyrių). Šį poveikį sumažinti gali padėti lėtas pradinės 0,5–1 mg paros dozės didinimas. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Dažni: anemija, ekchimozė. Nedažni: trombocitopenija, kraujavimas, hematoma. Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Dažni: edema. Nedažni: kūno svorio padidėjimas. Nervų sistemos sutrikimai Labai dažni: galvos skausmas. Dažni: galvos sukimasis (vertigo), parestezija, nemiga. Nedažni: depresija, nervingumas, kserostomija, migrena, hipestezija. Dažnis nežinomas: smegenų infarktas* Akių sutrikimai Nedažni: regos sutrikimas, konjunktyvitas. Ausų ir labirinto sutrikimai Nedažni: spengimas ausyse. Širdies sutrikimai Dažni: palpitacija, tachikardija, hipertenzija. Nedažni: širdies nepakankamumas, stazinis širdies nepakankamumas, aritmija, skilvelinė tachikardija, supraventrikulinė tachikardija, sinkopė. Reti: prieširdžių virpėjimas, krūtinės angina, miokardo infarktas*, ortostatinė hipotenzija, Princmetalo (Prinzmetal) krūtinės angina. Dažnis nežinomas: torsade de pointes tipo skilvelinė aritmija. Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai Dažni: kraujavimas iš nosies. Nedažni: dusulys, kvėpavimo organų infekcinė liga, plautinė hipertenzija. Reti: pleuros efuzija, pneumonija, astma. Dažnis nežinomas: plaučių fibrozė. Virškinimo trakto sutrikimai Dažni: pykinimas, viduriavimas, dispepsija. Nedažni: vėmimas, dujų susikaupimas žarnyne, vidurių užkietėjimas, pilvo skausmas. Reti: gastritas, apetito praradimas. Odos ir poodinio audinio sutrikimai Dažni: egzema. Nedažni: alopecija, niežulys. Reti: odos išbėrimas. Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai Dažni: nugaros skausmas. Nedažni: raumenų skausmas, sąnarių skausmas. Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai Nedažni: inkstų nepakankamumas, šlapimo organų infekcinė liga. Reti: nikturija. Dažnis nežinomas: tubulointersticinis nefritas. Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Reti: kepenų fermentų kiekio padidėjimas. Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Dažni: nuovargis. Nedažni: skausmas, silpnumas. Reti: į gripo panašūs simptomai, drebulys, negalavimas. *Smegenų infarktas, miokardo infarktas (žr. 4.4 skyriuje „Gydymo nutraukimas ir trombozės rizika“). Toliau išvardytas anagrelido nepageidaujamas poveikis yra minimas publikacijose: Pancitopenija, skysčių susilaikymas, kūno svorio sumažėjimas, konfūzija, amnezija, somnolencija, koordinacijos sutrikimas, kalbos sutrikimas, dvejinimasis akyse, kardiomegalija, kardiomiopatija, perikardo eksudacija, kraujagyslių išsiplėtimas, krūtinplėvės eksudacija, plautinė hipertenzija, plaučių infiltratai, alerginis alveolitas, anoreksija, pankreatitas, kraujavimas iš virškinimo trakto, virškinimo trakto sutrikimas, kolitas, kraujavimas iš dantenų, odos sausmė, kreatinino kiekio padidėjimas kraujo serume, krūtinės skausmas, karščiavimas, astenija, impotencija. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.