Thymoglobuline

Dozavimas Dozavimas priklausys nuo indikacijos, vaistinio preparato vartojimo schemos ir galimo kitokių imuninę sistemą slopinančių vaistinių preparatų vartojimo tuo pačiu metu. Toliau pateikiamos dozavimo rekomendacijos gali būti naudojamos kaip rekomendacinės. Gydymą galima nutraukti be laipsniško dozės mažinimo. Imuninės sistemos slopinimui po organo persodinimo Transplantato atmetimo profilaktika: 1-1,5 mg/kg kūno svorio per parą 2-9 paras po inkstų, kasos arba kepenų persodinimo (atitinka suminę 2-13,5 mg/kg kūno svorio dozę); 1-1,5 mg/kg kūno svorio per parą 2-5 paras po širdies persodinimo (atitinka suminę 2-7,5 mg/kg kūno svorio dozę). Ūminio transplantato atmetimo gydymas: 1,5 mg/kg kūno svorio per parą 3-14 parų (atitinka suminę 4,5-21 mg/kg kūno svorio dozę). Ūminės ir lėtinės „transplantato prieš šeimininką“ ligos (TpŠL) profilaktika po hemopoetinių kamieninių ląstelių persodinimo Susijusio donoro neatitinkančio transplantato ar nesusijusio donoro atitinkančio transplantato (kaulų čiulpų ir periferinio kraujo hemopoetinių kamieninių ląstelių) persodinimo atveju suaugusiems pacientams rekomenduojama parengtiniam gydymui skirti 2,5 mg/kg kūno svorio Thymoglobuline paros dozę, ją pradedant vartoti iki persodinimo likus 4 paroms ir baigiant vartoti iki persodinimo likus 2 arba 1 parai (atitinka suminę 7,5-10 mg/kg kūno svorio dozę). Į steroidus nereaguojančios ūminės „transplantato prieš šeimininką“ ligos (TpŠL) gydymas Dozė turi būti parenkama individualiai. Paprastai 5 paras vartojama 2-5 mg/kg kūno svorio dozė. Aplazinės anemijos gydymas 5 paras iš eilės vartojama 2,5-3,5 mg/kg kūno svorio paros dozė (atitinka suminę 12,5-17,5 mg/kg kūno svorio dozę). Aplazinės anemijos gydymas šiuo vaistiniu preparatu kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu patvirtintas nebuvo. Dozės koregavimas Buvo trombocitopenijos ir (arba) leukopenijos (įskaitant limfopeniją ir neutropeniją) atvejų, po dozės koregavimo toks poveikis išnykdavo. Jei trombocitopenija ir (arba) leukopenija nėra susijusi su pagrindine liga arba būkle, dėl kurios buvo skirtas gydymas Thymoglobuline, dozę rekomenduojama mažinti taip, kaip nurodyta toliau. Dozės mažinimą reikia apsvarstyti, jei trombocitų kiekis yra 50 000-75 000 ląstelių/mm3 arba jei leukocitų kiekis yra 2 000-3 000 ląstelių/mm3. Gydymo Thymoglobuline nutraukimą reikia apsvarstyti, jei trombocitopenija yra išliekanti ir sunki (<50 000 ląstelių/mm3) arba jei atsiranda leukopenija (<2 000 ląstelių/mm3). Vaikų populiacija Turimi duomenys pateikiami 4.8 ir 5.1 skyriuose, tačiau dozavimo rekomendacijų pateikti negalima. Turima informacija rodo, kad dozės vaikams nesiskiria nuo dozių suaugusiesiems. Vartojimo metodas Triušių imunoglobulinas prieš žmogaus timocitus paprastai vartojamas skiriant gydymą pagal schemą, kai kartu vartojama keletas imuninę sistemą slopinančių vaistinių preparatų. Prieš triušių imunoglobulino prieš žmogaus timocitus infuziją į veną reikia sušvirkšti kortikosteroidų ir antihistamininių vaistinių preparatų dozę. Ištirpinus miltelius gautas tirpalas yra skaidrus arba šiek tiek opalinis, bespalvis arba šiek tik gelsvas. Tirpalas turi būti lėtai lašinamas į didelę veną. Infuzijos greitis turi būti koreguojamas taip, kad bendroji infuzijos trukmė būtų ne mažesnė kaip 4 valandos. Patarimų apie su infuzija susijusių nepageidaujamų reiškinių kontrolę pateikiama 4.4 ir 4.8 skyriuose. Vaistinio preparato tirpinimo ir praskiedimo prieš vartojant instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje.

Thymoglobuline galima infuzuoti tik ligoninėje, atidžiai prižiūrint medikams. Gydymą gali skirti tik gydytojas, turintis imununosupresinio gydymo po transplantacijos patirties. Infuzijos metu būtina atidi paciento priežiūra. Ypač svarbu stebėti, ar pacientui neatsiranda kokių nors anafilaksinio šoko simptomų. Pacientą būtina atidžiai stebėti infuzijos metu bei po jos pabaigos tol, kol paciento būklė stabilizuosis. Rekomenduojama prieš Thymoglobuline vartojimą nustatyti, ar pacientas nėra alergiškas triušių baltymams. Pirmosiomis gydymo dienomis turi būti pasirengęs medicinos personalas ir parengta įranga bei kt. priemonės, kad esant reikalui būtų galima pradėti skubų gydymą. Įspėjimai Kepenų ligos Thymoglobuline ypatingai atsargiai reikia skirti pacientams, sergantiems kepenų ligomis, nes gali pasunkėti anksčiau buvę krešėjimo sutrikimai. Rekomenduojama atidžiai stebėti trombocitų ir kraujo krešėjimo rodiklius. Su imunine sistema susijusios reakcijos Gauta retų pranešimų apie su Thymoglobuline vartojimu susijusias sunkias imunines reakcijas, pasireiškusias anafilaksija arba sunkiu citokinų atpalaidavimo sindromu (CAS). Buvo labai retų mirtinos anafilaksijos atvejų (žr. 4.8 skyrių). Jei prasideda anafilaksinė reakcija, būtina nedelsiant nutraukti infuziją ir pradėti tinkamą skubų gydymą. Turi būti parengtos priemonės skubiam anafilaksinio šoko gydymui. Pacientams, kuriems buvo pasireiškusi anafilaksija į Thymoglobuline, šio vaistinio preparato skirti vartoti kartotinai galima tik gerai apgalvojus. Sunkios ūminės su infuzija susijusios reakcijos (SISR) atitinka CAS, kurį sukelia citokinų atpalaidavimas iš aktyvintų monocitų ir limfocitų. Retais atvejais tokios reakcijos buvo susijusios su sunkiais širdies ir kvėpavimo sistemos sutrikimais ir (arba) mirtimi (žr. poskyrį „Atsargumo priemonės“ ir 4.8 skyrių). Infekcija Thymoglobuline paprastai vartojamas kartu su kitais imuninę sistemą slopinančiais vaistiniais preparatais. Gauta pranešimų apie po Thymoglobuline vartojimo kartu su keletu kitų imuninę sistemą slopinančių vaistinių preparatų atsiradusią infekciją (sukeltą bakterijų, grybelių, virusų ir pirmuonių), infekcijos atsinaujinimą (ypač citomegalo viruso [CMV]) ir sepsį. Retais atvejais šios infekcijos buvo mirtinos. Atsargumo priemonės Bendroji informacija Tinkamas Thymoglobuline dozavimas skiriasi nuo kitų antitimocitinių globulinų (ATG) preparatų dozavimo, nes baltymų sudėtis ir koncentracija labai svyruoja ir priklauso nuo naudojamo ATG šaltinio. Dėl šios priežasties gydytojai turi atidžiai patikrinti, ar paskirta dozė tinkama vartojamam ATG preparatui. Thymoglobuline reikia infuzuoti tik ligoninėje, atidžiai prižiūrint medikams. Pacientą būtina atidžiai stebėti infuzijos metu bei po jos pabaigos tol, kol paciento būklė stabilizuosis. Tikslus dozavimo ir infuzijos trukmės rekomendacijų laikymasis gali sumažinti SISR dažnį ir sunkumą. Be to, sumažinus infuzijos greitį, galima palengvinti daugumą šių nepageidaujamų reakcijų. Parengtinis gydymas (premedikacija) antipiretikais, kortikosteroidais ir (arba) antihistamininiais vaistiniais preparatais gali sumažinti šių nepageidaujamų reakcijų dažnį ir sunkumą. Greita infuzija buvo susijusi su atvejais, kai pasireiškė CAS. Retais atvejais sunkus CAS gali būti mirtinas. Poveikis kraujui Buvo trombocitopenijos ir (arba) leukopenijos (įskaitant limfopeniją ir neutropeniją) atvejų, po dozės koregavimo toks poveikis išnykdavo. Jei trombocitopenija ir (arba) leukopenija nėra susijusi su pagrindine liga arba būkle, dėl kurios buvo skirtas gydymas Thymoglobuline, siūloma mažinti dozę taip, kaip nurodyta toliau. Dozės mažinimą reikia apsvarstyti, jei trombocitų kiekis yra 50 000-75 000 ląstelių/mm3 arba jei leukocitų kiekis yra 2 000-3 000 ląstelių/mm3. Gydymo Thymoglobuline nutraukimą reikia apsvarstyti, jei trombocitopenija yra išliekanti ir sunki (<50 000 ląstelių/mm3) arba jei atsiranda leukopenija (<2 000 ląstelių/mm3). Gydymo Thymoglobuline metu ir po jo būtina stebėti leukocitų ir trombocitų kiekį. Pacientus, kuriems yra sunki neutropeninė aplazinė anemija, būtina labai atidžiai stebėti, skirti tinkamą karščiavimo ir infekcinės ligos profilaktiką ir gydymą bei perpilti tinkamą trombocitų kiekį. Infekcija Gauta pranešimų apie po Thymoglobuline vartojimo kartu su keletu kitų imuninę sistemą slopinančių vaistinių preparatų atsiradusią infekciją, infekcijos atsinaujinimą (ypač CMV) ir sepsį. Rekomenduojama atidžiai stebėti paciento būklę ir skirti tinkamą infekcijos profilaktiką. Piktybinės ligos Imuninę sistemą slopinančių vaistinių preparatų, įskaitant Thymoglobuline, vartojimas gali didinti piktybinių ligų, įskaitant limfomą ir limfoproliferacinius sutrikimus (kurie gali būti sukelti virusų), riziką. Tokie atvejai kartais būdavo mirtini (žr. 4.8 skyrių). Infekcinių ligų sukėlėjų pernešimo rizika Thymoglobuline gamyboje naudojami žmogaus kraujo komponentai (formaldehidu apdoroti eritrocitai) bei užkrūčio liaukos ląstelės. Įprastinės priemonės, skirtos apsisaugoti nuo infekcijų, kurias sukelia iš žmogaus kraujo komponentų gaminamų vaistinių preparatų vartojimas, yra donorų atranka, specifinių infekcinių ligų žymenų tikrinimas atskirų donorų kraujyje ir plazmos mišiniuose bei veiksmingas gamybos etapų, kurių metu inaktyvinami ar pašalinami virusai, naudojimas. Nepaisant šių priemonių, vartojant iš žmogaus kraujo komponentų gaminamų vaistinių preparatų, infekcinių ligų sukėlėjų pernešimo galimybės visiškai paneigti negalima. Tokia rizika yra susijusi ir su nežinomais arba naujai atrastais virusais ir kitais patogenais. Manoma, kad taikomos priemonės yra veiksmingos prieš virusus, kurie turi apvalkalą, pavyzdžiui, ŽIV, HBV ir HCV, bei prieš HAV virusą ir parvovirusą B19, kurie apvalkalo neturi. Specifinė su Thymoglobuline infuzija susijusi informacija Kaip ir bet kokios infuzijos atveju, gali atsirasti infuzijos vietos reakcijų, įskaitant skausmą, patinimą ir eritemą. Thymoglobuline rekomenduojama infuzuoti į veną, kuria teka didelė kraujo srovė; vis dėlto vaistinį preparatą galima vartoti ir į periferinę veną. Jei Thymoglobuline infuzuojama į periferinę veną, paviršinio tromboflebito ir giliųjų venų trombozės riziką galima sumažinti į 9 mg/ml (0,9 %) natrio chlorido infuzinį tirpalą įmaišius heparino ir hidrokortizono. Pastebėta, kad Thymoglobuline, heparino ir hidrokortizono mišinys gliukozės infuziniame tirpale sukelia nuosėdų susidarymą, todėl jis yra nerekomenduojamas (žr. 6.2 skyrių). Skiepijimas Skiepijimo susilpnintomis gyvomis vakcinomis po gydymo Thymoglobuline saugumas netirtas, todėl pacientų, kurie neseniai buvo gydomi Thymoglobuline, skiepyti gyvosiomis susilpnintomis vakcinomis nerekomenduojama (žr. 4.5 skyrių). Thymoglobuline sudėtyje yra natrio Šio vaistinio preparato flakone yra 4 mg natrio, tai atitinka 0,2 % didžiausios PSO rekomenduojamos paros normos suaugusiesiems, kuri yra 2 g natrio. Atsekamumas Siekiant pagerinti biologinių vaistinių preparatų atsekamumą, reikia aiškiai užrašyti paskirto vaistinio preparato pavadinimą ir serijos numerį.

Nepageidaujamų reakcijų sąrašas lentelėje Toliau pateiktos nepageidaujamos reakcijos, apie kurias pranešta klinikinių tyrimų metu ir preparatą pateikus į rinką. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Nepageidaujami reiškiniai, pastebėti Prancūzijos daugiacentrio stebėjimo po pateikimo rinkai tyrimo (angl. French Multi-Center Post-marketing Surveillance Study) metu, taip pat įtraukti į toliau esančią lentelę. Nuo 1997 m birželio mėn. iki 1998 m. kovo mėn. Prancūzijos daugiacentriame stebėjimo po pateikimo rinkai tyrime 00PTF0 dalyvavo 18 Prancūzijos transplantacijos centrų. Šiame perspektyviniame vienos grupės stebėjimo kohortos tyrime iš viso dalyvavo 240 pacientų. Visiems pacientams Thymoglobuline skirtas ūminio inkstų transplantato atmetimo profilaktikai. Nepageidaujamos reakcijos, kurios, manoma, susijusios su Thymoglobuline vartojimu, stebėtos klinikinių tyrimų metu ir vaistą pateikus į rinką | Nepageidaujamos reakcijos, kurios, manoma, susijusios su Thymoglobuline vartojimu, stebėtos klinikinių tyrimų metu ir vaistą pateikus į rinką Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Labai dažnas: limfopenija, neutropenija, trombocitopenija, anemija. Dažnas: febrilinė neutropenija. Virškinimo trakto sutrikimai | Dažnas: viduriavimas, disfagija, pykinimas, vėmimas. Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Labai dažnas: karščiavimas. Dažnas: drebulys. Nedažnas: su infuzija susijusios reakcijos (SISR)*. Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Dažnas: padidėjęs transaminazių aktyvumas*. Nedažnas: kepenų ląstelių pažeidimas, toksinis poveikis kepenims, kepenų nepakankamumas*. Nežinomas: hiperbilirubinemija. Imuninės sistemos sutrikimai | Nedažnas: seruminė liga*, citokinų atpalaidavimo sindromas (CAS)*, anafilaksinė reakcija. Infekcijos ir infestacijos | Labai dažnias: infekcija (įskaitant infekcijos atsinaujinimą). Dažnas: sepsis. Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Dažnas: raumenų skausmas. Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai (tarp jų cistos ir polipai) | Dažnas: piktybinės ligos, limfomos (kurios gali būti sukeltos viruso), neoplaziniai piktybiniai navikai (solidiniai navikai). Nedažnas: limfoproliferacinis sutrikimas. Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Dažnas: dusulys. Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dažnas: niežulys, išbėrimas. Kraujagyslių sutrikimai | Dažnas: hipotenzija. *= žr. toliau Pasirinktų nepageidaujamų reakcijų aprašymas Su infuzija susijusios reakcijos ir imuninės sistemos sutrikimai Po Thymoglobuline pavartojimo gali pasireikšti su infuzija susijusios reakcijos (SISR). Tokia reakcija gali atsirasti net atlikus pirmąją arba antrąją infuziją. Kliniškai SISR pasireiškė šiais požymiais ir simptomais: karščiavimu, šaltkrėčiu ar sustingimu, dusuliu, pykinimu ar vėmimu, viduriavimu, hipotenzija ar hipertenzija, negalavimu, bėrimu, dilgėline ir (arba) galvos skausmu. Su Thymoglobuline infuzija susijusi SISR paprastai būna lengva ir laikina, ją galima kontroliuoti mažinant infuzijos greitį ir (arba) skiriant vaistinių preparatų. Gauta pranešimų apie sunkias ir (labai retai) mirtinas anafilaksines reakcijas (žr. 4.4 skyrių). Mirė tie pacientai, kuriems tokios reakcijos metu nebuvo švirkšta adrenalino. Gauta pranešimų apie SISR, atitinkančią CAS (žr. 4.4 skyrių). Gauta retų pranešimų apie sunkų ir gyvybei pavojingą CAS. Po vaistinio preparato patekimo į rinką gauta pranešimų apie sunkų CAS, susijusį su širdies ir kvėpavimo sistemos disfunkcija (įskaitant hipotenziją, ūminį kvėpavimo distreso sindromą (ŪKDS), plaučių edemą, miokardo infarktą, tachikardiją ir (arba) mirtį). Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Taip pat gauta pranešimų apie gydymo Thymoblobuline metu atsiradusį laikiną grįžtamą transaminazių aktyvumo padidėjimą be jokių klinikinių požymių ar simptomų. Buvo nustatyta kepenų nepakankamumo atvejų, pasireiškusių po alerginio hepatito bei hepatito atkryčių pacientams, sergantiems hematologine liga ir (arba) po kamieninių ląstelių transplantacijos, kaip vertinimą apsunkinančių veiksnių. Seruminė liga Stebėjimo po pateikimo rinkai metu pranešta apie tokias reakcijas kaip karščiavimas, išbėrimas, dilgėlinė, artralgija ir (arba) mialgija, kurios gali būti susijusios su serumine liga. Seruminė liga paprastai pasireiškia nuo gydymo Thymoglobuline pradžios praėjus 5-15 dienų. Simptomai paprastai palengvėja savaime arba greitai išnyksta pradėjus gydymą kortikosteroidais. Be to, gauta pranešimų apie tokias vietines nepageidaujamas reakcijas kaip skausmas infuzijos vietoje ir periferinis tromboflebitas. Imuninės sistemos slopinimo sukelti nepageidaujami reiškiniai Gauta pranešimų apie po Thymoglobuline vartojimo kartu su keletu kitų imuninę sistemą slopinančių vaistinių preparatų atsiradusią infekciją, infekcijos atsinaujinimą, febrilinę neutropeniją ir sepsį. Retais atvejais šios infekcijos būdavo mirtinos (žr. 4.4 skyrių). Gauta retų pranešimų apie piktybinius susirgimus, įskaitant (bet neapsiribojant) limfoproliferacinius sutrikimus (LPS) ir kitas limfomas (kurios gali būti sukeltos virusų) bei solidinius navikus. Tokie atvejai kartais būdavo mirtini (žr. 4.4 skyrių). Minėti nepageidaujami reiškiniai visada buvo susiję su keleto imuninę sistemą slopinančių vaistinių preparatų vartojimu. Informacijos apie saugumą, susijusį su infekcijų perdavimu, pateikta 4.4 skyriuje. Vaikų populiacija Šiuo metu duomenų turima nedaug. Turima informacija rodo, kad Thymoglobuline saugumo savybės gydant vaikus iš esmės nesiskiria nuo saugumo savybių gydant suaugusiuosius. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir pateikti ją Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vienu iš šių būdų: raštu (adresu Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius), faksu (nemokamu fakso numeriu (8 800) 20 131), elektroniniu paštu (adresu [email protected]), per interneto svetainę (adresu http://www.vvkt.lt).