Tigecycline Inteli

Dozavimas Suaugusiesiems Rekomenduojama pradinė 100 mg dozė, po to nuo 5 iki 14 dienų kas 12 valandų vartojama po 50 mg. Vaikams ir paaugliams (nuo 8 iki 17 metų) Vaikai ir paaugliai nuo 8 iki < 12 metų: 1,2 mg/kg tigeciklino kas 12 valandų į veną, neviršijant didžiausios 50 mg dozės kas 12 valandų ir gydymą tęsiant 5–14 parų. Paaugliai nuo 12 iki < 18 metų: 50 mg tigeciklino kas 12 valandų, gydymą tęsiant 5–14 parų. Gydymo trukmė turi būti nustatoma atsižvelgiant į ligos sunkumą, infekcijos vietą ir paciento klinikinį atsaką. Senyviems pacientams Senyviems pacientams dozės keisti nereikia (žr. 5.2 skyrių). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Pacientams, sergantiems nesunkiais arba vidutinio sunkumo kepenų veiklos sutrikimais (Child-Pugh A ir Child-Pugh B), vaistinio preparato dozės koreguoti nereikia. Pacientams (įskaitant vaikus), kuriems nustatytas sunkus kepenų veiklos nepakankamumas (Child- Pugh C), tigeciklino dozę reikia sumažinti 50 %. Suaugusiesiems (po pradinės 100 mg dozės) dozę kas 12 valandų reikia mažinti iki 25 mg. Pacientus, sergančius sunkiu kepenų veiklos nepakankamumu (Child-Pugh C), reikia gydyti atsargiai, stebint reakciją į gydymą (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Inkstų nepakankamumu sergantiems pacientams bei pacientams, kuriems taikoma hemodializė, dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių). Vaikų populiacija Nepakanka duomenų apie Tigecycline Inteli saugumą ir veiksmingumą jaunesniems kaip 8 metų vaikams. Tigecycline Inteli negalima vartoti jaunesniems kaip 8 metų vaikams dėl sukeliamų dantų spalvos pokyčių (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius). Vartojimo metodas Leisti į veną. Tigeciklinas yra leidžiamas tik į veną infuzijos būdu per 30–60 minučių (žr. 4.4 ir 6.6 skyrius). Vaikams rekomenduojama tigeciklino infuzijos trukmė – 60 minučių (žr. 4.4 skyrių). Vaistinio preparato ruošimo ir skiedimo prieš vartojant instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje.

Klinikiniuose komplikuotų odos ir poodinio audinio infekcijų (cSSTI), komplikuotų intraabdominalinių infekcijų (cIAI), diabetinės pėdos infekcijų, hospitalinės pneumonijos ir atsparių mikroorganizmų tyrimuose tigeciklinu gydytiems pacientams, palyginti su gydytais palyginamuoju vaistiniu preparatu, nustatytas daug didesnis mirtingumas. Šio reiškinio priežastys yra neaiškios, bet mažesnio veiksmingumo ir saugumo negu palyginamojo vaistinio preparato paneigti negalima. Superinfekcija Klinikinių tyrimų su pacientais, kuriems buvo diagnozuotos komplikuotos intraabdominalinės infekcijos, duomenimis, chirurginės žaizdos gijimo sutrikimas buvo susijęs su superinfekcija. Reikia stebėti pacientus, kuriems atsiranda žaizdos gijimo sutrikimų būklė, kad būtų galima pastebėti superinfekciją (žr. 4.8 skyrių). Atrodo, kad pacientams, kuriems pasireiškia superinfekcija, ypač hospitalinė pneumonija, būna blogesnės baigtys. Reikia atidžiai stebėti, ar pacientams nepasireiškia superinfekcija. Jeigu pradėjus gydymą tigeciklinu nustatomas kitoks infekcijos židinys nei komplikuotos odos ir poodinio audinio infekcijos arba komplikuotos intraabdominalinės infekcijos, reikia apsvarstyti galimybę skirti kitokį antibakterinį gydymą, kurio veiksmingumas gydant specifines infekcines ligas yra įrodytas. Anafilaksija Vartojant tigeciklino nustatytos anafilaksinės ir (arba) anafilaktoidinės reakcijos, kurios gali būti pavojingos gyvybei (žr. 4.3 ir 4.8 skyrius). Kepenų nepakankamumas Tigeciklinu gydomiems pacientams nustatyta kepenų pažeidimo (paprastai susijusio su tulžies sąstoviu) atvejų, įskaitant kelis mirtinus kepenų nepakankamumo atvejus. Nors tigeciklinu gydomiems pacientams kepenų nepakankamumas gali pasireikšti dėl lydinčių pagrindinių ligų arba tuo pat metu vartojamų vaistinių preparatų, reikia atsižvelgti į galimą tigeciklino prisidėjimą (žr. 4.8 skyrių). Tetraciklinų grupės antibiotikai Glicilciklinų grupės antibiotikai savo struktūra panašūs į tetraciklinų grupės antibiotikus. Tigeciklinas gali sukelti nepageidaujamas reakcijas, panašias į tetraciklinų grupės antibiotikų sukeliamas reakcijas. Tarp kitų, gali pasireikšti šios nepageidaujamos reakcijos: jautrumas šviesai, gerybinis intrakranijinio spaudimo padidėjimas, pankreatitas ir antianabolinis veikimas, sąlygojantis padidėjusį šlapalo azoto kiekį kraujyje, azotemiją, acidozę ir hiperfosfatemiją (žr. 4.8 skyrių). Pankreatitas Gydant tigeciklinu, nustatytas ūminis pankreatitas, kuris gali būti sunkus (dažnis: nedažni atvejai) (žr. 4.8 skyrių). Ūminis pankreatitas gali būti diagnozuojamas tigeciklino vartojantiems pacientams, kuriems pasireiškia ūminiam pankreatitui būdingi klinikiniai simptomai ar požymiai arba šią ligą rodo laboratorinių tyrimų rezultatai. Dauguma iš nustatytų atvejų atsirado po ne mažiau kaip vienos gydymo savaitės. Ši liga nustatyta ir pacientams, kuriems nebuvo pankreatito rizikos veiksnių. Paprastai nutraukus gydymą tigeciklinu pacientų būklė pagerėja. Tais atvejais, kai įtariamas pankreatito atsiradimas, gydymą tigeciklinu rekomenduojama nutraukti. Koagulopatija Tigeciklinas gali ilginti protrombino laiką (PL) ir aktyvinto dalinio tromboplastino laiką (aDTL). Be to, gauta pranešimų apie vartojant tigeciklino išsivysčiusią hipofibrinogenemiją. Todėl prieš pradedant gydymą tigeciklinu reikia įvertinti kraujo krešumo parametrus, pvz., atliekant PL arba kitą tinkamą krešėjimo tyrimą įskaitant fibrinogeno kraujyje nustatymą, ir kartoti tokį stebėjimą reguliariai gydymo metu. Sunkiai sergantiems pacientams ir kartu antikoaguliantų vartojantiems pacientams patartina taikyti specialią priežiūrą (žr. 4.5 skyrių). Gretutinės ligos Tigeciklino vartojimo patirtis gydant nuo infekcijų pacientus, sergančius sunkiomis pagrindinėmis ligomis, yra ribota. Atliekant cSSTI klinikinius tyrimus, tigeciklinu gydytiems pacientams dažniausiai pasireiškusi infekcija buvo celiulitas (58,6 %), taip pat abscesai (24,9 %). Pacientai, sirgę sunkia liga, pvz., tie, kurių imunitetas yra susilpnėjęs, kurie sirgo pragulų infekcijomis arba infekcijomis, reikalaujančiomis ilgesnio nei 14 dienų gydymo (pvz., nekrozuojančiu fascitu), tyrime nedalyvavo. Pacientų su gretutinėmis ligomis, pvz., diabetu (25,8 %), periferinių kraujagyslių liga (10,4 %), piktnaudžiavimu intraveninėmis medžiagomis (4,0 %) ir teigiama ŽIV infekcija (1,2 %), tyrime dalyvavo taip pat nedaug. Vartojimo pacientams, sergantiems gretutine bakteriemija (3,4 %), patirtis taip pat yra ribota. Todėl šiems pacientams gydymą tigeciklinu reikia skirti atsargiai. Didelio pacientų su diabetinės pėdos infekcija tyrimo rezultatai parodė, kad tigeciklinas buvo mažiau veiksmingas nei palyginamasis vaistinis preparatas, todėl šiems pacientams tigeciklino vartoti nerekomenduojama (žr. 4.1 skyrių). Atliekant cIAI klinikinius tyrimus, dažniausiai tigeciklinu gydytiems pacientams pasireiškusi infekcija buvo komplikuotas apendicitas (50,3 %), rečiau buvo diagnozuotas komplikuotas cholecistitas (9,6 %), žarnų perforacija (9,6 %), intraabdominalinis abscesas (8,7 %), skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opos perforacija (8,3 %), peritonitas (6,2 %) ir komplikuotas divertikulitas (6,0 %). Iš šių pacientų 77,8 % pasireiškė chirurgiškai aiškus peritonitas. Sunkia liga sirgusių pacientų, pvz., tų, kurių imunitetas buvo susilpnėjęs, pacientų, kurių ūminės ir lėtinės būklės įvertinimo (APACHE II) skalės balai buvo > 15 (3,34 %) arba kurie turėjo chirurgiškai aiškius daugybinius intraabdominalinius abscesus (11,4 %), buvo nedaug. Vartojimo pacientams, sergantiems gretutine bakteriemija (5,6 %), patirtis taip pat yra ribota. Todėl šiems pacientams gydymą tigeciklinu reikia skirti atsargiai. Skiriant tigeciklino pacientams, sergantiems sunkiomis cIAI, kuriems yra kliniškai aiški žarnų perforacija arba kuriems išsivystė sepsis ar septinis šokas, kombinuotą antibakterinį gydymą reikia skirti atsargiai (žr. 4.8 skyrių). Cholestazės įtaka tigeciklino farmakokinetikai nėra pakankamai ištirta. Maždaug 50 % viso tigeciklino yra pašalinama su tulžimi. Todėl pacientus, kuriems yra cholestazė, reikia atidžiai stebėti. Vartojant beveik visų antibakterinių vaistinių preparatų, buvo pastebėtas pseudomembraninis kolitas nuo lengvo iki gyvybei pavojingo laipsnio. Todėl į šią diagnozę svarbu atsižvelgti gydant pacientus, kuriems per arba po bet kokio antibakterinio vaistinio preparato skyrimo pasireiškia viduriavimas (žr. 4.8 skyrių). Tigeciklino vartojimas gali sąlygoti nejautrių mikroorganizmų, įskaitant grybelį, perteklių. Gydymo metu pacientus reikia atidžiai stebėti (žr. 4.8 skyrių). Su žiurkėmis atliekamų tigeciklino tyrimų metu buvo pastebėta kaulų spalvos pokyčių. Vartojant formuojantis dantims, tigeciklinas gali būti siejamas su negrįžtamais žmogaus dantų spalvos pokyčiais (žr. 4.8 skyrių). Vaikų populiacija Klinikinė patirtis vartojant tigeciklino 8 metų ir vyresnių vaikų infekcijoms gydyti labai ribota (žr. 4.8 ir 5.1 skyrius). Todėl vaikams rekomenduojama vartoti tik klinikiniais atvejais, kai nėra galimybės taikyti alternatyvaus antibakterinio gydymo. Pykinimas ir vėmimas yra labai dažnos nepageidaujamos reakcijos, pasireiškiančios vaikams ir paaugliams (žr. 4.8 skyrių). Svarbu atkreipti dėmesį į galimą dehidrataciją. Vaikams rekomenduojama tigeciklino infuzijos trukmė – 60 minučių. Pilvo skausmai dažnai pasireiškia tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Tai gali būti pankreatito požymis. Pasireiškus pankreatitui, gydymą tigeciklinu būtina nutraukti. Prieš pradedant gydymą tigeciklinu ir gydymo metu būtina reguliariai stebėti kepenų funkcijos, koaguliacijos ir hematologinius rodmenis, tirti amilazę ir lipazę. Dėl duomenų apie saugumą ir veiksmingumą trūkumo šioje amžiaus grupėje ir galimų negrįžtamų dantų spalvos pokyčių, kuriuos gali sukelti tigeciklinas, Tigecycline Inteli negalima vartoti jaunesniems kaip 8 metų vaikams (žr. 4.8 skyrių).

Saugumo duomenų santrauka III ir IV fazės klinikinių tyrimų metu bendras tigeciklino vartojusių komplikuotų odos ir poodinio audinio infekcijų (cSSTI) bei komplikuotų intraabdominalinių infekcijų (cIAI) pacientų skaičius buvo 2 393. Klinikinių tyrimų metu dažniausiai pastebėtos su vaistiniu preparatu susijusios staiga atsirandančios nepageidaujamos reakcijos buvo grįžtamo pobūdžio pykinimas (21 %) ir vėmimas (13 %), kuris paprastai atsirasdavo anksti (1–2 gydymo dienomis) ir paprastai būdavo nestiprus arba vidutinio stiprumo. Klinikinių tyrimų metu ir poregistraciniu vaistinio preparato laikotarpiu pastebėtos su tigeciklino vartojimu susijusios nepageidaujamos reakcijos išvardytos lentelėje toliau. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Organų sistemų klasė | Labai dažnas (≥ 1/10) | Dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10) | Nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100) | Retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000) | Dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis) Infekcijos ir infestacijos | | sepsis / septinis šokas, pneumonija, abscesas, infekcijos | | | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | | pailgėjęs dalinis aktyvintas tromboplastino laikas (DATL), pailgėjęs protrombino laikas (PT) | trombocitopenija, padidėjęs tarptautinis normalizuotas santykis (TNS) | hipofibrinogenemija | Imuninės sistemos sutrikimai | | | | | anafilaksinės / anafilaktoidinės reakcijos* (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius) Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | | hipoglikemija, hipoproteinem ija | | | Nervų sistemos sutrikimai | | svaigulys | | | Kraujagyslių sutrikimai | | flebitas | tromboflebitas | | Virškinimo trakto sutrikimai | pykinimas, vėmimas, viduriavimas | pilvo skausmas, dispepsija, anoreksija | ūminis pankreatitas (žr. 4.4 skyrių) | | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | | padidėjęs aspartatamintransferazės (AST) aktyvumas serume ir padidėjęs alaninamintransferazės (ALT) aktyvumas serume, hiperbilirubinemija | gelta, kepenų pažeidimas, dažniausiai cholestazinis | | kepenų nepakankamumas* (žr. 4.4 skyrių) Odos ir poodinio audinio sutrikimai | | niežulys, išbėrimas | | | sunkios odos reakcijos, įskaitant Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromą* Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | | gijimo sutrikimai, injekcijos vietos reakcijos, galvos skausmas | injekcijos vietos uždegimas, injekcijos vietos skausmas, injekcijos vietos edema, injekcijos vietos flebitas | | Tyrimai | | padidėjęs amilazės aktyvumas serume, padidėjęs urėjos kiekis | | | *NR, nustatyta poregistraciniu laikotarpiu | *NR, nustatyta poregistraciniu laikotarpiu | *NR, nustatyta poregistraciniu laikotarpiu | *NR, nustatyta poregistraciniu laikotarpiu | *NR, nustatyta poregistraciniu laikotarpiu | *NR, nustatyta poregistraciniu laikotarpiu Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Antibiotikų klasei būdingi reiškiniai Pseudomembraninis kolitas, kurio sunkumas gali būti nuo lengvo iki gyvybei pavojingo (žr. 4.4 skyrių). Nenormaliai greitas nejautrių mikroorganizmų, įskaitant grybelius, augimas (žr. 4.4 skyrių). Tetraciklinų klasei būdingi reiškiniai Glicilciklinų klasės antibiotikai savo struktūra panašūs į tetraciklinų klasės antibiotikus. Tetraciklinų klasei būdingos šios nepageidaujamos reakcijos: padidėjęs jautrumas šviesai, smegenų pseudonavikai, pankreatitas ir antianabolinis veikimas, sąlygojantis padidėjusį urėjos kiekį, azotemiją, acidozę ir hipofosfatemiją (žr. 4.4 skyrių). Tigeciklinas gali būti siejamas su negrįžtamais žmogaus dantų spalvos pokyčiais (žr. 4.4 skyrių). III ir IV fazės komplikuotų odos ir poodinio audinio infekcijų (cSSTI) bei komplikuotų intraabdominalinių infekcijų (cIAI) klinikinių tyrimų metu su infekcijomis susijusių sunkių nepageidaujamų reakcijų dažniau buvo pastebėta tiriamiesiems, kurie vartojo tigeciklino (7,1 %), palyginti su vartojusiais palyginamojo vaistinio preparato (5,3 %). Buvo pastebėti reikšmingi sepsio ir (arba) septinio šoko skirtumai vartojant tigeciklino (2,2 %), palyginti su palyginamųjų vaistinių preparatų vartojimu (1,1 %). Tigeciklino vartojusiems pacientams nenormalūs AST ir ALT rodmenys dažniau buvo nustatyti po gydymo, palyginti su palyginamojo vaistinio preparato vartojusiais pacientais, kuriems tokie rodmenys dažniau nustatyti gydymo metu. Visų III ir IV fazių komplikuotų odos ir poodinio audinio infekcijų (cSSTI) bei komplikuotų intraabdominalinių infekcijų (cIAI) tyrimų metu mirė 2,4 % (54 iš 2 216) tigeciklino vartojusių pacientų ir 1,7 % (37 iš 2 206) palyginamąsias veikliąsias medžiagas vartojusių pacientų. Vaikų populiacija Yra labai riboti dviejų farmakokinetikos tyrimų duomenys (žr. 5.2 skyrių). Šiuose tyrimuose nebuvo pastebėta jokių naujų ar netikėtų saugumo problemų. Atvirajame, vienos grupės vienkartinės didinamos dozės farmakokinetikos tyrime tigeciklino saugumas buvo tiriamas dalyvaujant 25 vaikams nuo 8 iki 16 metų, neseniai pasveikusiems nuo infekcijų. Šiems 25 tiriamiesiems pasireiškusių tigeciklino sukeliamų nepageidaujamų reakcijų pobūdis buvo panašus kaip ir suaugusiesiems. Tigeciklino saugumas taip pat buvo tirtas atvirajame kartotinių didinamų dozių farmakokinetikos tyrime, kuriame dalyvavo 58 vaikai nuo 8 iki 11 metų, sergantys cSSTI (n = 15), cIAI (n = 24) arba bendruomenėje įgyta pneumonija (n = 19). Šiems 58 tiriamiesiems pasireiškusių tigeciklino sukeliamų nepageidaujamų reakcijų pobūdis buvo panašus kaip ir suaugusiesiems, išskyrus pykinimą (48,3 %), vėmimą (46,6 %) ir lipazės aktyvumo padidėjimą serume (6,9 %), dažniau pasireiškusius vaikams nei suaugusiesiems. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.