Tigecycline Norameda

Dozavimas Suaugusiesiems Rekomenduojama pradinė dozė yra 100 mg, po to nuo 5 iki 14 dienų kas 12 valandų vartojama po 50 mg. Vaikams ir paaugliams (nuo 8 iki 17 metų) Vaikai ir paaugliai nuo 8 iki < 12 metų: 1,2 mg/kg tigeciklino kas 12 valandų į veną, neviršijant didžiausios 50 mg dozės kas 12 valandų ir gydymą tęsiant 5–14 dienų. Paaugliai nuo 12 iki < 18 metų: 50 mg tigeciklino kas 12 valandų, gydymą tęsiant 5–14 dienų. Gydymo trukmė turi būti nustatoma atsižvelgiant į ligos sunkumą, infekcijos vietą ir paciento klinikinį atsaką. Senyviems pacientams Senyviems pacientams dozės keisti nereikia (žr. 5.2 skyrių). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Pacientams, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas (Child-Pugh A ir Child-Pugh B), dozės koreguoti nereikia. Pacientams (įskaitant vaikus), kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas (Child-Pugh C), tigeciklino dozę reikia sumažinti 50 %. Suaugusiesiems po pradinės 100 mg dozės infuzijos kas 12 valandų vartojamą dozę reikia mažinti iki 25 mg. Pacientus, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas (Child-Pugh C), reikia gydyti atsargiai, stebint atsaką į gydymą (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, bei pacientams, kurie gydomi hemodializėmis, dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių). Vaikų populiacija Tigecycline Norameda saugumas ir veiksmingumas jaunesniems kaip 8 metų vaikams neištirti. Duomenų nėra. Tigecycline Norameda negalima vartoti jaunesniems kaip 8 metų vaikams dėl sukeliamų dantų spalvos pokyčių (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius). Vartojimo metodas Tigeciklinas vartojamas tik infuzijos į veną būdu per 30–60 minučių (žr. 4.4 ir 6.6 skyrius). Vaikams rekomenduojama tigeciklino infuzijos trukmė yra 60 minučių (žr. 4.4 skyrių). Vaistinio preparato ruošimo ir skiedimo prieš vartojant instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje.

Klinikiniuose komplikuotų odos ir poodinio audinio infekcijų (cSSTI), komplikuotų intraabdominalinių infekcijų (cIAI), diabetinės pėdos infekcijų, hospitalinės pneumonijos tyrimuose ir atsparių mikroorganizmų tyrimuose tigeciklinu gydytiems pacientams, palyginti su gydytais palyginamuoju vaistiniu preparatu, nustatytas skaitine reikšme didesnis mirtingumas. Šio reiškinio priežastys yra neaiškios, bet mažesnio veiksmingumo ir saugumo negu palyginamojo vaistinio preparato paneigti negalima. Superinfekcija Klinikinių tyrimų su pacientais, kuriems buvo diagnozuota cIAI, duomenimis, chirurginės žaizdos gijimo sutrikimas buvo susijęs su superinfekcija. Pacientus, kuriems atsiranda žaizdos gijimo sutrikimų, reikia stebėti, ar nepasireiškia superinfekcija (žr. 4.8 skyrių). Gauta duomenų, kad pacientams, kuriems pasireiškia superinfekcija, ypač hospitalinė pneumonija, būna blogesnės baigtys. Pacientus reikia atidžiai stebėti, ar nepasireiškia superinfekcija. Jeigu pradėjus gydymą tigeciklinu nustatomas kitoks infekcijos židinys nei cSSTI ar cIAI, reikia apsvarstyti galimybę skirti kitokį antibakterinį gydymą, kurio veiksmingumas gydant specifinio tipo infekciją (-as) yra įrodytas. Anafilaksija Vartojant tigeciklino pranešta apie anafilaksines / anafilaktoidinės reakcijas, kurios gali būti pavojingos gyvybei (žr. 4.3 ir 4.8 skyrius). Kepenų nepakankamumas Gauta pranešimų apie tigeciklinu gydomiems pacientams nustatytą kepenų pažeidimą (paprastai cholestazinį), įskaitant mirtino kepenų nepakankamumo atvejus. Nors tigeciklinu gydomiems pacientams kepenų nepakankamumas gali pasireikšti dėl gretutinių būklių arba kitų tuo pat metu vartojamų vaistinių preparatų, reikia atsižvelgti į galimą tigeciklino poveikį (žr. 4.8 skyrių). Tetraciklinų grupės antibiotikai Glicilciklinų grupės antibiotikai savo struktūra yra panašūs į tetraciklinų grupės antibiotikus. Tigeciklinas gali sukelti nepageidaujamas reakcijas, panašias į tetraciklinų grupės antibiotikų sukeliamas reakcijas. Tokios reakcijos gali būti jautrumas šviesai, galvos smegenų pseudonavikas, pankreatitas ir antianabolinis poveikis, sukeliantis urėjos koncentracijos kraujyje padidėjimą, azotemiją, acidozę ir hiperfosfatemiją (žr. 4.8 skyrių). Pankreatitas Gauta pranešimų apie su gydymu tigeciklinu susijusį ūminį pankreatitą, kuris gali būti sunkus (dažnis: nedažni atvejai) (žr. 4.8 skyrių). Ūminio pankreatito diagnozė turi būti apsvarstyta tigeciklino vartojantiems pacientams, kuriems pasireiškia ūminiam pankreatitui būdingi klinikiniai simptomai, požymiai arba laboratorinių tyrimų pokyčiai. Dauguma praneštų atvejų pasireiškė po ne mažiau kaip vienos gydymo savaitės. Apie atvejus pranešta ir pacientams, kuriems nebuvo pankreatito rizikos veiksnių. Paprastai nutraukus gydymą tigeciklinu pacientų būklė pagerėja. Tais atvejais, kai įtariamas pankreatito pasireiškimas, reikia apsvarstyti gydymo tigeciklinu nutraukimą. Koagulopatija Tigeciklinas gali ilginti protrombino laiką (PL) ir aktyvinto dalinio tromboplastino laiką (aDTL). Be to, gauta pranešimų apie vartojant tigeciklino išsivysčiusią hipofibrinogenemiją. Todėl prieš pradedant gydymą tigeciklinu ir reguliariai gydymo metu reikia vertinti kraujo krešėjimo parametrus, pvz., PL arba kitą tinkamą krešėjimo tyrimo rodmenį, įskaitant fibrinogeno koncentracijos kraujyje nustatymą. Sunkiai sergantiems pacientams ir antikoaguliantų vartojantiems pacientams rekomenduojama taikyti specialią priežiūrą (žr. 4.5 skyrių). Gretutinės ligos Tigeciklino vartojimo patirtis gydant infekcines ligas pacientams, sergantiems sunkiomis ligomis, yra ribota. Klinikinių cSSTI tyrimų metu tigeciklinu gydytiems pacientams dažniausia infekcija buvo celiulitas (58,6 %), po to - sunkūs abscesai (24,9 %). Pacientai, sirgę sunkia liga, pvz., kurių imunitetas yra susilpnėjęs, kuriems buvo pragulų opų infekcija arba kurių infekcinė liga turėjo būti gydoma ilgiau nei 14 dienų (pvz., sergantys nekrozuojančiu fascitu), į tyrimus nebuvo įtraukiami. Pacientų, kurie sirgo gretutinėmis ligomis, pvz., cukriniu diabetu (25,8 %), periferinių kraujagyslių liga (10,4 %), piktnaudžiavimu intraveninėmis medžiagomis (4,0 %) ir teigiama ŽIV infekcija (1,2 %), į tyrimus buvo įtraukta nedaug. Nedaug patirties turima ir apie pacientų, kuriems tuo pat metu yra bakteriemija, gydymą (3,4 %). Todėl tokius pacientus tigeciklinu gydyti būtina atsargiai. Didelės apimties tyrimo, kuriame dalyvavusiems pacientams buvo diabetinės pėdos infekcija, rezultatai parodė, kad tigeciklinas buvo mažiau veiksmingas nei palyginamasis vaistinis preparatas, todėl tokiems pacientams tigeciklino vartoti nerekomenduojama (žr. 4.1 skyrių). Atliekant cIAI klinikinius tyrimus, dažniausia infekcija tigeciklinu gydytiems pacientams buvo komplikuotas apendicitas (50,3 %), rečiau praneštos diagnozės buvo komplikuotas cholecistitas (9,6 %), žarnų perforacija (9,6 %), intraabdominalinis abscesas (8,7 %), skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opos perforacija (8,3 %), peritonitas (6,2 %) ir komplikuotas divertikulitas (6,0 %). Iš šių pacientų 77,8 % pasireiškė chirurginiu požiūriu akivaizdus peritonitas. Sunkia liga sirgusių pacientų, pvz., kurių imunitetas buvo susilpnėjęs, kurių įvertinimas pagal APACHE II skalę buvo > 15 (3,34 %) arba kuriems buvo turėjo chirurginiu požiūriu akivaizdūs daugybiniai intraabdominaliniai abscesai (11,4 %), į tyrimus buvo įtraukta nedaug. Pacientų, kuriems tuo pat metu yra bakteriemija (5,6 %), gydymo patirtis taip pat yra ribota. Todėl tokius pacientams tigeciklinu gydyti būtina atsargiai. Skiriant tigeciklino sunkiai sergantiems pacientams, kuriems yra antrinė kliniškai akivaizdžios žarnyno perforacijos sukelta cIAI arba kuriems prasideda sepsis ar septinis šokas, reikia apsvarstyti kombinuotojo antibakterinio gydymo reikalingumą (žr. 4.8 skyrių). Cholestazės įtaka tigeciklino farmakokinetikai nėra pakankamai ištirta. Maždaug 50 % bendros tigeciklino ekskrecijos vyksta su tulžimi. Todėl pacientus, kuriems yra cholestazė, būtina atidžiai stebėti. Vartojant beveik visų antibakterinių vaistinių preparatų, pranešta apie pseudomembraninio kolito atvejus, kurie gali būti nuo lengvo iki pavojingo gyvybei. Todėl šios diagnozės galimybę reikia įvertinti pacientams, kuriems gydymo bet kuriuo antibakteriniu vaistiniu preparatu metu arba po jo pasireiškia viduriavimas (žr. 4.8 skyrių). Tigeciklino vartojimas gali sukelti nejautrių mikroorganizmų, įskaitant grybelius, kiekio padidėjimą. Gydymo metu pacientus reikia atidžiai stebėti (žr. 4.8 skyrių). Tigeciklino tyrimų su žiurkėmis metu buvo pastebėta kaulų spalvos pokyčių. Žmonėms dantų vystymosi laikotarpiu vartojamas tigeciklinas gali būti susijęs su išliekančiais dantų spalvos pokyčiais (žr. 4.8 skyrių). Vaikų populiacija Klinikinė patirtis tigeciklino skiriant 8 metų ir vyresnių vaikų infekcijoms gydyti yra labai ribota (žr. 4.8 ir 5.1 skyrius). Todėl vaikams tigeciklino rekomenduojama vartoti tik esant klinikinei situacijai, kai nėra tinkamo alternatyvaus antibakterinio gydymo. Pykinimas ir vėmimas yra labai dažnos nepageidaujamos reakcijos, pasireiškiančios vaikams ir paaugliams (žr. 4.8 skyrių). Svarbu atkreipti dėmesį į galimą dehidrataciją. Vaikams rekomenduojama tigeciklino infuzijos trukmė yra 60 minučių. Apie pilvo skausmą dažnai pranešta tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Pilvo skausmas gali būti pankreatito požymis. Pasireiškus pankreatitui, gydymą tigeciklinu būtina nutraukti. Prieš pradedant gydymą tigeciklinu ir reguliariai gydymo metu būtina reguliariai tirti kepenų funkciją, koaguliacijos ir hematologinius rodmenis bei amilazės ir lipazės aktyvumą. Tigecycline Norameda negalima vartoti jaunesniems kaip 8 metų vaikams, nes trūksta duomenų apie saugumą ir veiksmingumą šioje amžiaus grupėje bei tigeciklinas gali būti susijęs su išliekančiu dantų spalvos pokyčiu (žr. 4.8 skyrių). Informacija apie pagalbinę medžiagą Tigecycline Norameda 5 ml infuzinio tirpalo yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Saugumo duomenų santrauka III ir IV fazės klinikinių tyrimų metu bendras tigeciklinu gydytų pacientų, kuriems buvo cSSTI bei cIAI, skaičius buvo 2 393. Klinikinių tyrimų metu dažniausios su vaistiniu preparatu susijusios gydymo metu pasireiškusios nepageidaujamos reakcijos buvo grįžtamo pobūdžio: pykinimas (21 %) ir vėmimas (13 %), kurie paprastai pasireikšdavo anksti (1–2 gydymo dienomis) ir paprastai buvo lengvi arba vidutinio stiprumo. Klinikinių tyrimų metu ir po vaistinio preparato pateikimo į rinką praneštos su tigeciklino vartojimu susijusios nepageidaujamos reakcijos išvardytos lentelėje toliau. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Organų sistemų klasė | Labai dažnas (≥ 1/10) | Dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10) | Nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100) | Retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000) | Dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis) Infekcijos ir infestacijos | | sepsis / septinis šokas, pneumonija, abscesas, infekcijos | | | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | | pailgėjęs dalinio aktyvinto tromboplastino laikas (ADTL), pailgėjęs protrombino laikas (PT) | trombocitopenija, padidėjęs tarptautinis normalizuotas santykis (TNS) | hipofibrinogenemija | Imuninės sistemos sutrikimai | | | | | anafilaksinės / anafilaktoidinės reakcijos* (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius) Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | | hipoglikemija, hipoproteinemija | | | Nervų sistemos sutrikimai | | svaigulys | | | Kraujagyslių sutrikimai | | flebitas | tromboflebitas | | Virškinimo trakto sutrikimai | pykinimas, vėmimas, viduriavimas | pilvo skausmas, dispepsija, anoreksija | ūminis pankreatitas (žr. 4.4 skyrių) | | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | | padidėjęs aspartatamintransferazės (AST) aktyvumas kraujo serume ir padidėjęs alaninamintransferazės (ALT) aktyvumas kraujo serume, hiperbilirubinemija | gelta, kepenų pažeidimas, dažniausiai cholestazinis | | kepenų nepakankamumas* (žr. 4.4 skyrių) Odos ir poodinio audinio sutrikimai | | niežėjimas, išbėrimas | | | sunkios odos reakcijos, įskaitant Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromą* Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | | gijimo sutrikimai, injekcijos vietos reakcijos, galvos skausmas | injekcijos vietos uždegimas, injekcijos vietos skausmas, injekcijos vietos edema, injekcijos vietos flebitas | | Tyrimai | | padidėjęs amilazės aktyvumas kraujo serume, padidėjusi urėjos koncentracija | | | *NR, nustatyta po vaistinio preparato pateikimo į rinką | *NR, nustatyta po vaistinio preparato pateikimo į rinką | *NR, nustatyta po vaistinio preparato pateikimo į rinką | *NR, nustatyta po vaistinio preparato pateikimo į rinką | *NR, nustatyta po vaistinio preparato pateikimo į rinką | *NR, nustatyta po vaistinio preparato pateikimo į rinką Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Antibiotikų klasei būdingas poveikis Pseudomembraninis kolitas, kurio sunkumas gali būti nuo lengvo iki gyvybei pavojingo (žr. 4.4 skyrių). Nejautrių mikroorganizmų, įskaitant grybelius, kiekio padidėjimas (žr. 4.4 skyrių). Tetraciklinų klasei būdingas poveikis Glicilciklinų klasės antibiotikai savo struktūra yra panašūs į tetraciklinų klasės antibiotikus. Tetraciklinų klasei būdingos nepageidaujamos reakcijos yra jautrumas šviesai, galvos smegenų pseudonavikas, pankreatitas ir antianabolinis poveikis, sukeliantis karbamido kiekio kraujyje padidėjimą, azotemiją, acidozę ir hiperfosfatemiją (žr. 4.4 skyrių). Dantų vystymosi laikotarpiu vartojamas tigeciklinas gali būti susijęs su išliekančiais dantų spalvos pokyčiais (žr. 4.4 skyrių). III ir IV fazės cSSTI bei cIAI klinikinių tyrimų metu apie su infekcijomis susijusias sunkias nepageidaujamas reakcijas dažniau buvo pranešta tiriamiesiems, kurie vartojo tigeciklino (7,1 %), palyginti su vartojusiais palyginamųjų vaistinių preparatų (5,3 %). Buvo pastebėti reikšmingi sepsio ir (arba) septinio šoko dažnio skirtumai vartojant tigeciklino (2,2 %), palyginti su palyginamųjų vaistinių preparatų vartojimu (1,1 %). Tigeciklinu gydytiems pacientams nenormalus AST ir ALT aktyvumas dažniau buvo nustatytas laikotarpiu po gydymo, palyginti su palyginamojo vaistinio preparato vartojusiais pacientais, kuriems toks aktyvumo padidėjimas dažniau nustatytas gydymo metu. Visų III ir IV fazių cSSTI bei cIAI tyrimų metu mirė 2,4 % (54 iš 2 216) tigeciklino vartojusių pacientų ir 1,7 % (37 iš 2 206) palyginamuosius vaistiniu preparatus vartojusių pacientų. Vaikų populiacija Turimi labai riboti dviejų farmakokinetikos tyrimų saugumo duomenys (žr. 5.2 skyrių). Šiuose tyrimuose nebuvo pastebėta jokių naujų ar netikėtų su tigeciklino vartojimu susijusių saugumo problemų. Atviro, vienos grupės vienkartinės didinamos dozės farmakokinetikos tyrimo metu tigeciklino saugumas buvo tiriamas 25 vaikams (nuo 8 iki 16 metų amžiaus), neseniai pasveikusiems nuo infekcinių ligų. Šiems 25 tiriamiesiems nustatytas tigeciklino sukeliamų nepageidaujamų reakcijų pobūdis buvo panašus kaip ir suaugusiesiems. Tigeciklino saugumas taip pat buvo tirtas atviru kartotinių didinamų dozių farmakokinetikos tyrimu, kuriame dalyvavo 58 vaikai (nuo 8 iki 11 metų amžiaus), sergantys cSSTI (n = 15), cIAI (n = 24) arba bendruomenėje įgyta pneumonija (n = 19). Šiems 58 tiriamiesiems pasireiškusių tigeciklino sukeliamų nepageidaujamų reakcijų pobūdis buvo panašus į nustatytą suaugusiesiems, išskyrus pykinimą (48,3 %), vėmimą (46,6 %) ir lipazės aktyvumo padidėjimą kraujo serume (6,9 %), dažniau pasireiškusius vaikams nei suaugusiesiems. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.