Tivulin

Dozavimas Suaugusiesiems, kurių inkstų funkcija yra normali (glomerulų filtracijos greitis, GFG 90 ml/min.) Monoterapija gydant 2 tipo cukrinį diabetą ir derinimas su kitais geriamaisiais vaistiniais preparatais nuo cukrinio diabeto Pradedant gydymą, iš pradžių reikia vartoti po vieną Tivulin 500 mg pailginto atpalaidavimo tabletę vieną kartą per parą vakarienės metu. Po 10-15 dienų dozę rekomenduojama koreguoti, atsižvelgiant į gliukozės koncentracijos kraujyje rodmenis. Virškinimo trakte vaistinis preparatas toleruojamas geriau, jei dozė didinama pamažu. Tivulin 1 000 mg pailginto atpalaidavimo tabletės turėtų būti geriamos vieną kartą per parą vakarienės metu (didžiausia rekomenduojama paros dozė yra 2 tabletės). Tivulin 1 000 mg pailginto atpalaidavimo tabletės yra skirtos palaikomajam gydymui pacientams, kurie jau gydomi metformino chlorido (1 000 mg arba 2 000 mg) tabletėmis. Keičiant vaistinį preparatą, Tivulin pailginto atpalaidavimo tablečių paros dozė turi būti ekvivalentiška tuo metu vartojamai metformino hidrochlorido paros dozei. Jei metforminu gydomiems pacientams vaistinio preparato paros dozė yra didesnė kaip 2 000 mg, vartojamą metforminą keisti Tivulin pailginto atsipalaidavimo tabletėmis nerekomenduojama. Jeigu vartojant Tivulin 2 000 mg pailginto atpalaidavimo tablečių dozę vieną kartą per parą glikemijos kontrolė nepasiekiama, reikia įvertinti galimybę skirti Tivulin 1 000 mg pailginto atpalaidavimo tablečių du kartus per parą, abu kartus vaistinį preparatą vartojant valgio metu. Jei taip dozuojant glikemijos kontrolė nepasiekiama, galima keisti gydymą į paprasto (greito) atpalaidavimo metformino tabletes, kurių didžiausia rekomenduojama paros dozė yra 3 000 mg. Jei numatoma pakeisti anksčiau vartotą geriamąjį vaistinį preparatą nuo cukrinio diabeto metforminu, prieš skiriant Tivulin 1 000 mg pailginto atpalaidavimo tablečių, rekomenduojama pradėti nuo Tivulin 500 mg pailginto atpalaidavimo dozės taip, kaip nurodyta pirmiau. Vartojimas derinyje su insulinu Norint geriau kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje, metformino hidrochloridą ir insuliną galima vartoti kartu. Įprasta pradinė dozė yra viena Tivulin 500 mg pailginto atpalaidavimo tabletė vieną kartą per parą, o insulino dozavimas koreguojamas, atsižvelgiant į gliukozės koncentracijos kraujyje rodmenis. Palaipsniui nustačius dozę, apsvarsčius, gydymą galima keisti į gydymą Tivulin 1 000 mg pailginto atpalaidavimo tabletėmis. Pacientams, kurie jau yra gydomi metforminu ir insulinu, Tivulin 1000 mg pailginto atpalaidavimo dozė turi būti ekvivalentiška jau vartojamo metformino tablečių paros dozei; didžiausia dozė yra 2000 mg, kuri vartojama vakarienės metu, o insulino dozė nustatoma atsižvelgiant į gliukozės koncentraciją kraujyje. Senyvi pacientai Senyvų pacientų inkstų funkcija gali būti sutrikusi, todėl metformino dozė turi būti nustatoma atsižvelgiant į inkstų funkciją. Būtina reguliariai tirti inkstų funkciją (žr. 4.4 skyrių). Inkstų funkcijos nepakankamumas Glomerulų filtracijos greitis (GFG) turi būti nustatomas prieš pradedant gydyti metformino turinčiais preparatais ir po to bent kartą per metus. Jeigu paciento inkstų funkcija blogėja ar yra padidėjusi inkstų funkcijos sutrikimo progresavimo rizika, o taip pat senyviems pacientams, inkstų funkciją reikia tirti dažniau, pvz., kas 3-6 mėnesius. GFG (ml/min.) | Bendra didžiausia paros dozė | Pastabos 60-89 | 2 000 mg | Atsižvelgiant į blogėjančią inkstų funkciją, dozę gali tekti koreguoti 45-59 | 2 000 mg | Prieš pradedant gydyti metforminu, būtina aptarti laktatacidozės riziką (žr. 4.4 skyrių). Pradinė dozė yra ne daugiau kaip pusė maksimalios dozės. 30-44 | 1 000 mg | Prieš pradedant gydyti metforminu, būtina aptarti laktatacidozės riziką (žr. 4.4 skyrių). Pradinė dozė yra ne daugiau kaip pusė maksimalios dozės. < 30 | - | Metforminas kontraindikuotinas Vaikų populiacija Tivulin pailginto atpalaidavimo tablečių negalima vartoti vaikams, nes duomenų nėra. Vartojimo metodas Tabletę reikia praryti nesmulkintą ir užsigerti vandeniu. Jų negalima čiulpti ar kramtyti.

Laktatacidozė Laktatacidozė yra labai reta, bet sunki metabolinė komplikacija, kuri dažniausiai vystosi ūmiai pablogėjus inkstų funkcijai arba išsivysčius širdies ir kvėpavimo organų ligai, arba sepsiui. Ūmiai pablogėjus inkstų funkcijai, metforminas ima kauptis ir tai didina laktatacidozės riziką. Atsiradus dehidratacijai dėl, pvz., sunkaus viduriavimo ar vėmimo, karščiavimo ar geriant per mažai skysčių, rekomenduojama metformino vartojimą laikinai nutraukti ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Metforminą vartojantiems pacientams skirti vaistų, kurie gali greitai pabloginti inkstų funkciją (pvz., antihipertenzinių, šlapimą varančių ar nesteroidinių vaistų nuo uždegimo) reikia atsargiai. Kiti laktatacidozės rizikos veiksniai yra gausus alkoholio vartojimas, kepenų nepakankamumas, nepakankamai kontroliuojamas diabetas, ketozė, ilgas badavimas ir bet kokios hipoksiją sukeliančios būklės, taip pat kitų vaistų, galinčių sukelti laktatacidozę, vartojimas kartu su metforminu (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius). Pacientus ir (arba) globėjus būtina informuoti apie laktatacidozės pavojų. Laktatacidozė pasireiškia acidoziniu dusuliu, pilvo skausmais, raumenų mėšlungiu, astenija ir hipotermija, po kurių vystosi koma. Atsiradus minėtiems požymiams, reikia nutraukti metformino vartojimą ir nedelsiant kreiptis į medicinos įstaigą. Diagnostiniai laboratoriniai kriterijai yra tokie: sumažėjęs kraujo pH (< 7,35), padidėjusi (> 5 mmol/l) laktatų koncentracija kraujo plazmoje, padidėjęs anijoninis tarpas bei laktatų ir piruvatų santykis. Gydytojai turėtų įspėti pacientus apie laktatacidozės riziką ir supažindinti su jos požymiais. Pacientai, kuriems diagnozuotos arba įtariamos mitochondrinės ligos Pacientams, kuriems diagnozuotos mitochondrinės ligos, pvz., mitochondrinės encefalopatijos su pieno rūgšties acidoze ir į insultą panašiais epizodais (angl. Mitochondrial encephalomyopathy with lactic acidosis and stroke-like episodes, MELAS) sindromas, ir iš motinos paveldėtas diabetas bei kurtumas (angl. Maternal inherited diabetes and deafness, MIDD), metformino vartoti nerekomenduojama dėl pieno rūgšties acidozės paūmėjimo ir neurologinių komplikacijų, dėl kurių gali pasunkėti liga, rizikos. Jei pavartojus metformino atsiranda požymių ir simptomų, būdingų MELAS sindromui arba MIDD, reikia nedelsiant nutraukti gydymą metforminu ir greitai atlikti diagnostinį įvertinimą. Inkstų funkcija Prieš pradedant gydyti metforminu ir periodiškai po to būtina nustatyti GFG, žr. 4.2 skyrių. Metformino draudžiama skirti pacientams, kurių GFG yra mažesnis kaip 30 ml/min. Metformino vartojimą reikia laikinai nutraukti, esant būklėms, kurios sutrikdo inkstų funkciją (žr. 4.3 skyrių). Širdies funkcija Širdies nepakankamumu sergantys pacientai turi didesnę hipoksijos ir inkstų funkcijos nepakankamumo išsivystymo riziką. Lėtiniu stabiliu širdies nepakankamumu sergantiems pacientams, kurie gydomi metforminu, būtina reguliariai tirti širdies ir inkstų funkciją. Pacientams, kurie serga ūminiu ir nestabiliu širdies funkcijos nepakankamumu, metforminas yra kontraindikuotinas (žr. 4.3 skyrių). Jodo turinčių kontrastinių medžiagų vartojimas Švirkščiant į kraujagysles kontrastinių medžiagų, kurių sudėtyje yra jodo, jos gali provokuoti kontrastinės medžiagos sukeliamą nefropatiją, dėl kurios gali kauptis metforminas ir atsirasti laktatacidozės pavojus. Todėl prieš tokius tyrimus reikia nutraukti metformino vartojimą ir atnaujinti gydymą tik praėjus ne mažiau kaip 48 valandoms po tyrimo, kai pakartotinai ištiriama inkstų funkcija ir įsitikinama, kad ji yra stabili, žr. 4.2 ir 4.5 skyrius. Operacinis gydymas Metformino vartojimą reikia nutraukti chirurginių operacijų, kai taikoma bendroji, spinalinė ar epidurinė anestezija, metu. Vaisto vartojimą galima vėl pradėti praėjus ne mažiau kaip 48 valandoms po operacijos arba pradėjus normaliai maitintis ir tik nustačius, kad inkstų funkcija normali. Kiti įspėjimai Visi pacientai turi laikytis jiems nustatytos dietos, kuomet angliavandenių vartojimas tolygiai paskirstomas visai parai. Antsvorio turintys pacientai privalo laikytis mažai kaloringos dietos. Būtina reguliariai atlikti laboratorinius tyrimus, kurie privalomi sergantiesiems cukriniu diabetu. Metforminas gali mažinti vitamino B12 kiekį serume. Mažo vitamino B12 kiekio rizika yra didesnė, didėjant metformino dozei, gydymo trukmei ir (arba) pacientams, turintiems rizikos veiksnių, dėl kurių, kaip žinoma, atsiranda vitamino B12 stoka. Įtarus vitamino B12 stoką (pvz., anemija ar neuropatija), reikia matuoti vitamino B12 koncentraciją serume. Pacientams, turintiems vitamino B12 stokos rizikos veiksnių, gali prireikti periodiškai matuoti vitamino B12 koncentraciją. Gydymas metforminu turi būti tęsiamas tol, kol yra toleruojamas ir nėra kontraindikacijų, tinkamai koreguojant vitamino B12 stoką, atsižvelgiant į galiojančias klinikines rekomendacijas. Vienas metforminas niekada nesukelia hipoglikemijos, tačiau reikia laikytis atsargumo, kai jis vartojamas kartu su insulinu arba kitais geriamaisiais vaistiniais preparatais cukriniam diabetui gydyti (pvz., sulfonilurėjos dariniais ar meglitinidais). Išmatose gali būti aptinkami tablečių apvalkalo likučiai. Pacientus reikia įspėti, kad tai yra normalus radinys. Šio vaistinio preparato vienoje tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Remiantis kontroliuojamais klinikiniais tyrimais ir rinkoje jau esančių vaistinių preparatų saugumo stebėjimo duomenimis nustatyta, kad pacientams gydytiems pailginto atpalaidavimo metforminu nepageidaujamų reiškinių pobūdis ir sunkumas buvo panašus kaip ir vartojusiems greito atpalaidavimo metformino. Pradėjus gydyti, dažniausi nepageidaujami reiškiniai buvo pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas ir apetito stoka; daugelyje atvejų šie reiškiniai praeidavo savaime. Vartojant Tivulin, gali pasireikšti toliau išvardytos nepageidaujamos reakcijos. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000); dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamos reakcijos pateikiamos mažėjančio sunkumo tvarka. Medžiagų apykaitos ir mitybos sutrikimai Dažnas Vitamino B12 kiekio sumažėjimas / stoka (žr. 4.4 skyrių). Labai retas Laktatacidozė (žr. 4.4 skyrių). Nervų sistemos sutrikimai Dažnas Skonio sutrikimai. Virškinimo trakto sutrikimai Labai dažnas Virškinimo trakto sutrikimai – pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas, apetito stoka. Jie dažnesni pradėjus gydymą ir dažniausiai išnyksta savaime. Kai dozė didinama iš lėto ir pamažu, tai gali pagerinti metformino toleravimą virškinimo trakte. Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Labai retas Pavieniai pranešimai apie kepenų funkcijos tyrimų pokyčius arba hepatitą, kurie išnyksta nutraukus gydymą metforminu. Odos ir poodinio audinio sutrikimai Labai retas Odos reakcijos, pvz., eritema, niežėjimas, dilgėlinė. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.