Tobramycin Via pharma

Dozavimas Suaugusiems žmonėms ir vaikams rekomenduojama dozė yra po vieną ampulę du kartus per parą, tokia dozė vartojama 28 dienas. Intervalas tarp dozių vartojimo turi būti kiek įmanoma artimesnis 12 valandų ir ne mažesnis kaip 6 valandos. Po 28 gydymo dienų pacientas kitas 28 dienas Tobramycin Via pharma turi nevartoti. 28 dienų aktyvaus gydymo ciklas nuolat turi būti keičiamas 28 dienų vaistinio preparato nevartojimo laikotarpiu. Dozės koreguoti pagal kūno svorį nereikia. Visi pacientai turi vartoti po vieną Tobramycin Via pharma ampulę (300 mg tobramicino) du kartus per parą. Gydymą privalo pradėti gydytojas, turintis cistinės fibrozės gydymo patirties. Vartojimo trukmė Gydymo tobramicinu ciklai turi būti tęsiami tol, kol gydytojas mano, kad Tobramycin Via pharma įtraukimas į gydymo schemą pacientui yra kliniškai naudingas. Jei klinikinė plaučių būklė akivaizdžiai blogėja, būtina apsvarstyti, ar neskirti papildomo antipseudomoninio gydymo. Taip pat žr. informaciją apie klinikinę naudą ir toleravimą, pateiktą 4.4, 4.8 ir 5.1 skyriuose. Ypatingos populiacijos Senyviems (≥65 metų) pacientams Duomenų nepakanka, kad būtų galima rekomenduoti tokiems pacientams koreguoti vaistinio preparato dozę arba jos nekeisti. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Duomenų nėra, kad būtų galima rekomenduoti tokiems pacientams koreguoti Tobramycin Via pharma dozę arba jos nekeisti. Duomenų apie nefrotoksinį poveikį pateikiama 4.4 skyriuje, informacijos apie ekskreciją − 5.2 skyriuje. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Tyrimų su pacientais, kurių kepenų funkcija sutrikusi, neatlikta. Tobramicinas nemetabolizuojamas, todėl nėra tikėtina, kad kepenų funkcijos sutrikimas turėtų įtakos tobramicino ekspozicijai. Pacientams, kuriems atlikta organo transplantacija Tinkamų duomenų apie Tobramycin Via pharma vartojimą pacientams, kuriems atlikta organo transplantacija, nėra. Vaikų populiacija Tobramycin Via pharma saugumas ir veiksmingumas vaikams iki 6 metų dar neištirti. Turimi duomenys pateikiami 5.1 skyriuje, tačiau dozavimo rekomendacijų pateikti negalima. Vartojimo metodas Tobramycin Via pharma skirtas tik įkvėpti, parenteriniu būdu jo vartoti negalima. Į purkštuvą supiltas vienos ampulės turinys turi būti įkvepiamas maždaug 15 minučių, naudojant portatyvinį PARI LC PLUS daugkartinio naudojimo purkštuvą su tinkamu kompresoriumi. Tinkami kompresoriai yra tokie, kurie, prijungti prie PARI LC PLUS purkštuvo, užtikrina 4-6 l/min. srovės greitį ir (arba) 110-217 kPa galinį slėgį. Būtina vykdyti gamintojo pateikiamas purkštuvo ir kompresoriaus priežiūros ir naudojimo instrukcijas. Tobramycin Via pharma įkvėpimo metu pacientas turi sėdėti arba stovėti ir įprastai kvėpuoti per purkštuvo kandiklį. Nosies spaustukas gali padėti ligoniui kvėpuoti per burną. Pacientas privalo tęsti įprastines krūtinės ląstos fizioterapijos procedūras. Atsižvelgiant į klinikinį poreikį, reikia tęsti tinkamų bronchus plečiančių vaistinių preparatų vartojimą. Jei pacientui taikomas kelių skirtingų rūšių respiracinis gydymas, rekomenduojama tokia seka: bronchus plečiantys vaistiniai preparatai, krūtinės ląstos fizioterapija, kiti įkvepiamieji vaistiniai preparatai ir galiausiai Tobramycin Via pharma. Didžiausia toleruojama paros dozė Didžiausia toleruojama Tobramycin Via pharma paros dozė nenustatyta.

Bendrieji perspėjimai Informacija apie vartojimą nėštumo ir žindymo laikotarpiu pateikiama 4.6 skyriuje. Tobramycin Via pharma būtina atsargiai skirti vartoti pacientams, kuriems yra arba įtariama, kad yra inkstų, klausos, pusiausvyros ar nervų ir raumenų funkcijos sutrikimas arba sunki aktyvi hemoptojė (haemoptysis). Tobramicino koncentracijos serume stebėjimas Pacientams, kuriems yra arba įtariama, kad yra klausos arba inkstų funkcijos sutrikimas, reikia stebėti tobramicino koncentraciją serume. Jeigu Tobramycin Via pharma vartojantiems pacientams pasireiškia ototoksinis arba nefrotoksinis poveikis, gydymą tobramicinu reikia sustabdyti iki tol, kol jo koncentracija serume taps mažesnė kaip 2 mikrogramai/ml. Tobramicino koncentraciją serume reikia stebėti pacientams, kuriems tuo pat metu taikomas parenterinis gydymas aminoglikozidais (ar kitais vaistiniais preparatais, kurie gali keisti ekskreciją pro inkstus). Tokius pacientus būtina stebėti atsižvelgiant į klinikinę būklę. Tobramicino koncentracija serume tiriama tik kraują imant iš venos, o ne atliekant dūrį į pirštą (nes tai nėra validuotas mėginio ėmimo metodas). Pastebėta, kad pirštų odos užteršimas tobramicinu ruošiant ir purškiant vaistinį preparatą ir naudojant purkštuvą gali lemti tariamo koncentracijos serume padidėjimo nustatymą. Tokio užteršimo iki galo neišvengiama ir tuo atveju, jei prieš tyrimą plaunamos rankos. Bronchų spazmas Po vaistinių preparatų įkvėpimo gali pasireikšti bronchų spazmas, apie tokį poveikį pranešta ir vartojant purškiamojo tobramicino. Pirmąją Tobramycin Via pharma dozę būtina vartoti prižiūrint medikui, prieš tobramicino purškimą reikia pavartoti bronchus plečiančių vaistinių preparatų (jei pacientas jų vartoja). Prieš purškimą ir po jo būtina matuoti FEV1 (forsuoto iškvėpimo tūrį). Jei nustatoma, kad pasireiškė gydymo sukeltas bronchų spazmas, o pacientas bronchus plečiančių vaistinių preparatų nevartoja, tyrimą vėliau reikia pakartoti pavartojus bronchus plečiančio vaistinio preparato. Jei bronchų spazmas pasireiškia bronchus plečiančiais preparatais gydomam pacientui, tai gali būti alerginė reakcija. Jei tokia reakcija įtariama, Tobramycin Via pharma vartojimą būtina nutraukti. Bronchų spazmą būtina gydyti atitinkamomis medicininėmis priemonėmis. Nervų ir raumenų sutrikimai Pacientams, kuriems yra nervų ir raumenų sutrikimų, pvz., parkinsonizmas ar būklė, kurios metu pasireiškia miastenija (įskaitant generalizuotą miasteniją), Tobramycin Via pharma būtina skirti vartoti ypač atsargiai, kadangi aminoglikozidai gali sunkinti raumenų silpnumą (aminoglikozidai gali sukelti į kurarė panašų poveikį nervų ir raumenų funkcijai). Nefrotoksinis poveikis Nors aminoglikozidų vartojimas parenteriniu būdu buvo susijęs su nefrotoksiniu poveikiu, klinikinių įkvepiamojo tobramicino tyrimų metu duomenų apie nefrotoksinį poveikį negauta, tačiau vaistinį preparatą pateikus į rinką buvo pranešta apie ūminio inkstų pažeidimo (ŪIP) atvejus, nustatytus vartojant įkvepiamąjį tobramiciną (žr. 4.8 skyrių). Jei yra arba įtariama, kad yra inkstų funkcijos sutrikimas, šio vaistinio preparato būtina skirti vartoti atsargiai, be to, reikia stebėti tobramicino koncentraciją serume. Pacientai, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (t. y. kreatinino kiekis serume >2 mg/dl (176,8 mikromolio/l)), į klinikinius tyrimus įtraukti nebuvo. Atsižvelgiant į dabartinę klinikinę praktiką, rekomenduojama įvertinti pradinę inkstų funkciją. Kreatinino ir šlapalo kiekį rekomenduojama kartotinai tirti kas 6 pabaigtus gydymo Tobramycin Via pharma ciklus (180 gydymo purškiamuoju aminoglikozidu dienų). Taip pat žr. aukščiau esantį poskyrį „Tobramicino koncentracijos serume stebėjimas“. Ototoksinis poveikis Gauta pranešimų apie aminoglikozidų vartojant parenteriniu būdu atsiradusį ototoksinį poveikį, kuris pasireiškia tiek toksiniu poveikiu klausai, tiek pusiausvyros palaikymo sistemai. Toksinis poveikis pusiausvyros palaikymo sistemai gali pasireikšti svaigimu (vertigo), ataksija ar svaiguliu. Kontroliuotų klinikinių tyrimų metu purškiamojo tobramicino sukeliamo ototoksinio poveikio (nustatomo remiantis nusiskundimais dėl klausos susilpnėjimo ar audiometrijos duomenimis) nepasireiškė. Atvirų tyrimų metu bei po vaistinio preparato pateikimo į rinką kai kuriems pacientams, anksčiau ilgai į veną vartojusiems aminoglikozidų arba jų vartojusiems kartu su purškiamu tobramicinu, pasireiškė apkurtimas. Pacientams, kurie neteko klausos, dažnai pasireiškė ūžesys (tinnitus). Gydytojai turi atsižvelgti į tai, kad aminoglikozidai gali sukelti toksinį poveikį pusiausvyrai bei klausai, ir gydymo Tobramycin Via pharma metu tinkamai tirti klausos funkciją. Jei yra rizikos veiksnių (pacientas anksčiau ilgai gydytas sisteminio poveikio aminoglikozidais), būtina apsvarstyti klausos funkcijos įvertinimo reikalingumą prieš gydymo Tobramycin Via pharma pradžią. Būtina atkreipti dėmesį į ūžesio (tinnitus) atsiradimą, kadangi tai yra ototoksinio poveikio simptomas. Tobramycin Via pharma būtina atsargiai skirti vartoti pacientams, kuriems yra arba įtariama, kad yra klausos ar pusiausvyros funkcijos sutrikimas. Gydytojai turi apsvarstyti klausos ištyrimo reikalingumą pacientams, kuriems yra bet kokių klausos sutrikimo požymių arba yra padidėjusi klausos sutrikimo pasireiškimo rizika. Jei gydymo aminoglikozidu metu atsiranda ūžesys (tinnitus) arba išnyksta klausa, gydytojas turi apsvarstyti, ar nereikia atlikti klausos tyrimų. Pacientai, tuo pat metu gydomi parenteriniu būdu vartojamais aminoglikozidais, turi būti stebimi atsižvelgiant į klinikinę būklę, įvertinant kumuliacinio toksinio poveikio riziką. Taip pat žr. aukščiau esantį poskyrį „Tobramicino koncentracijos serume stebėjimas“. Hemoptojė (haemoptysis) Purškiamojo tirpalo įkvėpimas gali sukelti kosulio refleksą. Pacientams, kuriems yra aktyvi sunki hemoptojė, Tobramycin Via pharma galima skirti vartoti tik tuo atveju, jei manoma, kad gydymo nauda bus didesnė už galimą riziką, įskaitant tolesnį kraujavimą. Mikrobiologinis atsparumas Saugumas ir veiksmingumas nebuvo tirtas pacientams, užkrėstiems Burkholderia cepacia. Klinikinių tyrimų metu kai kuriems pacientams, gydytiems purškiamuoju tobramicinu, padidėjo aminoglikozidų minimali slopinamoji koncentracija tirtoms išskirtoms P. aeruginosa padermėms. Yra teorinė rizika, kad pacientams, vartojantiems purškiamojo tobramicino, gali atsirasti P. aeruginosa padermių, atsparių į veną vartojamam tobramicinui (žr. 5.1 skyrių).

Saugumo duomenų santrauka Dviejuose paralelinių grupių, 24 savaičių trukmės, atsitiktinių imčių, dvigubai koduotuose, placebu kontroliuotuose purškiamojo tobramicino tyrimuose dalyvavo 520 cistine fibroze sergančių 6-63 metų pacientų. Nepageidaujami reiškiniai, apie kuriuos placebu kontroliuotų purškiamojo tobramicino tyrimų metu pranešta dažniausiai (≥10%), buvo kosulys, faringitas, produktyvus kosulys, astenija, rinitas, dispnėja, karščiavimas, plaučių sutrikimas, galvos skausmas, krūtinės skausmas, skreplių spalvos pokytis, hemoptozė, anoreksija, plaučių funkcijos tyrimų rodmenų pablogėjimas, astma, vėmimas, pilvo skausmas, disfonija, pykinimas ir kūno svorio mažėjimas. Placebo vartojantiems pacientams dauguma reiškinių atsirado panašiu ar didesniu dažniu. Disfonija ir ūžesys (tinnitus) buvo vieninteliai nepageidaujami reiškiniai, apie kurį reikšmingai dažniau pranešta purškiamojo tobramicino vartojusiųjų grupėje (atitinkamai 12,8% vartojant purškiamojo tobramicino ir 6,5% vartojant placebo bei 3,1% vartojant purškiamojo tobramicino ir 0% vartojant placebo). Ūžesio (tinnitus) epizodai buvo laikini ir išnyko nenutraukiant purškiamojo tobramicino vartojimo, be to, jie nebuvo susiję su klausos tyrimų metu patvirtintu išliekančiu klausos išnykimu. Kartotiniai purškiamojo tobramicino ekspozicijos ciklai ūžesio (tinnitus) rizikos nedidina (žr. 4.4 skyriaus poskyrį „Ototoksinis poveikis“). Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje 24 savaičių trukmės placebu kontroliuotų tyrimų ir atvirų jų pratęsimų (taikant aktyvų gydymą) metu 48, 72 ir 96 savaičių gydymą purškiamuoju tobramicinu baigė atitinkamai 313, 264 ir 120 pacientų. 1 lentelėje pateikiamas gydymo metu pasireiškusių nepageidaujamų reakcijų dažnis, remiantis šiais kriterijais: pasireiškė ≥2% purškiamojo tobramicino vartojusių pacientų, dažniau pasireiškė purškiamojo tobramicino grupėje ir įvertintas kaip susijęs su vaistinio preparato vartojimu ≥1% pacientų. Klinikinių tyrimų metu nustatytos nepageidaujamos reakcijos į vaistinį preparatą yra išvardytos pagal MedDRA organų sistemų klases. Kiekvienoje organų sistemų klasėje nepageidaujamos reakcijos į vaistinį preparatą yra išvardytos pagal dažnį (dažniausios reakcijos nurodomos pirmiausia). Kiekvieno dažnio grupėje nepageidaujamos reakcijos į vaistinį preparatą pateikiamos mažėjančio sunkumo tvarka. Be to, nepageidaujamų reakcijų į vaistinį preparatą dažnis apibūdinamas taip (CIOMS III): labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). 1 lentelė. Klinikinių tyrimų metu nustatytos nepageidaujamos reakcijos Nepageidaujamos reakcijos | Dažnio kategorija Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai Plaučių sutrikimas | Labai dažni Rinitas | Labai dažni Disfonija | Labai dažni Skreplių spalvos pokytis | Labai dažni Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai Ūminis inkstų pažeidimas (ŪIP) | Nežinomas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Bendrasis negalavimas | Dažni Tyrimai | Tyrimai Plaučių funkcijos tyrimų rodmenų pablogėjimas | Labai dažni Ausų ir labirintų sutrikimai | Ausų ir labirintų sutrikimai Ūžesys (tinnitus) | Dažni Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai Mialgija | Dažni Infekcijos ir infestacijos | Infekcijos ir infestacijos Laringitas | Dažni Dviejų atvirų tyrimų pratęsimų metu ilgėjant purškiamojo tobramicino ekspozicijai, produktyvaus kosulio ir plaučių funkcijos tyrimų rodmenų pablogėjimo dažnis didėjo, tačiau gauta duomenų apie disfonijos dažnio mažėjimą. Apskritai, ilgėjant purškiamojo tobramicino ekspozicijai, mažėjo su šiomis MedDRA organų sistemų klasėmis susijusių nepageidaujamų reiškinių dažnis: „Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai“, „Virškinimo trakto sutrikimai“ ir „Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai“. Nepageidaujamos reakcijos, duomenų apie kurias gauta iš spontaninių pranešimų Toliau išvardytos nepageidaujamos reakcijos, apie kurias informacijos gauta remiantis spontaniniais (savanoriškais) pranešimais ir kurių dažnio ar ryšio su vaistinio preparato ekspozicija patikimai nustatyti ne visada įmanoma. Ausų ir labirintų sutrikimai Apkurtimas. Odos ir poodinio audinio sutrikimai Padidėjęs jautrumas, niežėjimas, dilgėlinė, išbėrimas. Nervų sistemos sutrikimai Afonija, disgeuzija. Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai Bronchų spazmas, burnos ir gerklės skausmas. Atvirų tyrimų metu bei po vaistinio preparato pateikimo į rinką kai kuriems pacientams, anksčiau ilgai į veną vartojusiems aminoglikozidų arba jų vartojusiems kartu su purškiamuoju tobramicinu, pasireiškė apkurtimas (žr. 4.4 skyrių). Aminoglikozidų vartojimas parenteriniu būdu buvo susijęs su padidėjusiu jautrumu ir ototoksiniu bei nefrotoksiniu poveikiu (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius). Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklapyje https://www.vvkt.lrt.lt/lt/ nurodytais būdais.