Trexan

Metotreksato gali skirti tik gydytojai, turintys profesinės metotreksato vartojimo kompetencijos ir gerai suprantantys gydymo metotreksatu riziką. Svarbus įspėjimas dėl Trexan (metotreksato) dozavimo: Gydant reumatoidines ligas, psoriazę arba sunkų psoriazinį artritą, Trexan (metotreksatas) vartojamas tik kartą per savaitę. Dozavimo klaidos vartojant Trexan (metotreksato) gali sukelti sunkių nepageidaujamų reakcijų, taip pat paciento mirtį. Labai atidžiai perskaitykite šį preparato charakteristikų santraukos skyrių. Vaistinį preparatą skiriantis gydytojas turi užtikrinti, kad pacientai ar jų slaugytojai sugebės įvykdyti nurodymą vaistinį preparatą vartoti tik kartą per savaitę. Pacientams būtina aiškiai nurodyti, kad reumatinėms ligoms, psoriazei ar sunkiam psoriaziniam artritui gydyti metotreksato vartojama tik kartą per savaitę. Vaistinį preparatą skiriantis gydytojas turėtų recepte nurodyti tikslią vaistinio preparato vartojimo dieną. Pacientams, kurių organizme yra trečioji pasiskirstymo terpė (ascitas, skystis pleuros ertmėje), metotreksato eliminacija pailgėja. Tokius pacientus reikia ypač atidžiai stebėti dėl galimo toksinio poveikio; gali reikėti mažinti dozę arba kai kurias atvejais nutraukti metotreksato vartojimą (žr. 5.2 ir 4.4 skyrius). Reumatoidinis artritas Įprasta kartą per savaitę vartojama dozė yra 7,5-15 mg. Dozę galima koreguoti palaipsniui, kol pasireikš optimalus atsakas, tačiau bendroji savaitės dozė negali būti didesnė kaip 25 mg. Didesnės nei 20 mg savaitės dozės gali būti susijusios su reikšmingu toksinio poveikio, ypač kaulų čiulpų slopinimo, sustiprėjimu. Po to dozę reikia mažinti iki mažiausios galimos veiksmingos dozės (ji dažniausiai pasiekiama per 6 savaites). Psoriazė Prieš pradedant gydymą siekiant išvengti nelaukto toksinio poveikio, pacientui patariama duoti tiriamąją 2,5-5,0 mg dozę. Jeigu po savaitės atitinkami laboratoriniai tyrimai yra normalūs, galima pradėti gydymą. Įprasta dozė yra 7,5-15 mg kartą per savaitę. Jeigu reikia, bendrą savaitės dozę galima padidinti iki 25 mg. Didesnės nei 20 mg savaitės dozės gali būti susijusios su reikšmingu toksinio poveikio, ypač kaulų čiulpų slopinimo, sustiprėjimu. Po to dozę reikia mažinti iki mažiausios galimos veiksmingos dozės atsižvelgiant į atsaką į gydymą, kuris dažniausiai pasiekiamas per 4-8 savaites. Pacientas turi būti išsamiai supažindintas su susijusia rizika, o klinicistas turi atkreipti ypatingą dėmesį į toksinį poveikį kepenims. Prieš pradėdamas gydymą metotreksatu jis turi atlikti kepenų funkcijos tyrimus ir kartoti juos viso gydymo eigoje, kaip nurodyta 4.4 skyriaus poskyryje „Rekomenduojami tyrimai ir saugumo priemonės“. Gydymo tikslas turi būti sumažinti dozę iki mažiausio galimo lygmens kiek galima ilgesniam ramybės laikui. Metotreksato vartojimas gali sudaryti galimybę grįžti prie įprastinio vietinio gydymo, kurį reikia skatinti. Citostatinis poveikis Dozavimas gydant ūminę limfoblastinę leukemiją Mažomis dozėmis metotreksatas vartojamas palaikomajam ūminės limfoblastinės leukemijos gydymui 3 metų ir vyresniems vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems pagal kompleksinio gydymo protokolus kartu su kitais citotoksinį poveikį sukeliančiais vaistiniais preparatais. Gydymas turi būti skiriamas vadovaujantis galiojančiais gydymo protokolais. Bendrai priimtina vienkartinė dozė yra 20–40 mg/m2 kūno paviršiaus ploto, kuri paprastai skiriama kartą per savaitę. Jeigu metotreksatas skiriamas kartu su kitais chemoterapiniais vaistiniais preparatais, apskaičiuojant dozę reikia atsižvelgti į su bet kokiu šio vaistinio preparato toksiniu poveikiu sutampantį kitų gydymo schemoje vartojamų vaistinių preparatų toksinį poveikį. Didesnės vaistinio preparato dozės turi būti vartojamos parenteriniu būdu. Vaikų populiacija Vaikams metotreksato reikia skirti atsargiai. Taikomas gydymas turi atitikti šiuo metu paskelbtus vaikų gydymo protokolus. Paprastai dozės apskaičiuojamos atsižvelgiant į paciento kūno paviršiaus plotą ir palaikomasis gydymas tęsiamas ilgai. Jaunesniems kaip 3 metų vaikams metotreksato vartoti nerekomenduojama, kadangi duomenų apie tokios populiacijos pacientų gydymo veiksmingumą ir saugumą nepakanka (žr. 4.4 skyrių). Ypatingos populiacijos Senyviems pacientams Senyviems pacientams metotreksato būtina vartoti ypač atsargiai. Reikia apsvarstyti dozės sumažinimo reikalingumą dėl kepenų arba inkstų funkcijos susilpnėjimo bei folatų atsargų sumažėjimo, pasireiškiančio senstant. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, metotreksato būtina vartoti atsargiai (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius). Toliau pateikiami dozės koregavimo nurodymai. Dozavimo rekomendacijos Kreatinino klirensas (ml/min.) Dozė ≥ 60 100 % 30-59 50 % < 30 Metotreksato vartoti negalima Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Jeigu pacientas serga arba anksčiau sirgo reikšminga kepenų liga (ypač sukelta alkoholio), metotreksato reikia vartoti ypač atsargiai arba nevartoti visai. Pacientams, kuriems yra reikšmingas kepenų funkcijos sutrikimas, metotreksato vartoti negalima (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius). Pacientams, kurių organizme yra trečioji pasiskirstymo terpė (skystis pleuros ertmėje, ascitas) Pacientams, kurių organizme yra trečioji pasiskirstymo terpė, metotreksato pusinės eliminacijos laikas gali pailgėti iki 4 kartų, palyginti su normaliais rodmenimis, todėl gali reikėti mažinti dozę ar kai kurias atvejais nutraukti metotreksato vartojimą (žr. 5.2 ir 4.4 skyrius). Specifinė pastaba Jeigu vietoj geriamojo vaistinio preparato pradedamas gydymas parenteriniu būdu vartojamu metotreksatu, gali reikėti mažinti dozę, kadangi geriamojo metotreksato biologinis prieinamumas būna įvairus. Reikia apsvarstyti folio rūgšties ir folino rūgšties papildų vartojimą remiantis galiojančiomis gydymo gairėmis.

Dozavimas gydant reumatoidinį artritą, psoriazę ir sunkų psoriazinį artritą Pacientams reikia aiškiai nurodyti, jog gydant reumatoidinį artritą, psoriazę ar sunkų psoriazinį artritą, vaistinį preparatą reikia vartoti kartą per savaitę. Vaistinį preparatą skiriantis gydytojas turėtų recepte nurodyti tikslią vaistinio preparato vartojimo dieną. Vaistinį preparatą skiriantis gydytojas turi įsitikinti, kad pacientai suprato, jog metotreksato tabletes reikia vartoti tik kartą per savaitę. Pacientams reikia paaiškinti apie tai, kaip svarbu laikytis nurodymo vaistinį preparatą vartoti kartą per savaitę. Įspėjimai Metotreksato gali skirti tik gydytojai patyrę gydymo antimetabolitais srityje. Kartu skirti hepatotoksinių arba hematotoksinių vaistinių preparatų DMARD (angl. Disease-modifying antirheumatic drug, t. y. ligą keičiančių antireumatinių vaistinių preparatų, pvz., leflunomido) nepatariama. Esant mirtinų arba sunkių toksinių reakcijų galimybei, gydytojas turi išsamiai informuoti pacientą apie galimą riziką ir jį nuolat stebėti. Gydymo laikotarpiu pacientai turi būti tinkamai stebimi, kad būtų galima kuo anksčiau nustatyti ir įvertinti galimo toksinio poveikio ar nepageidaujamų reakcijų požymius. Ypač griežtai būtina stebėti tuos pacientus, kuriems prieš tai taikyta spindulinė terapija (ypač dubens srityje), kurių kraujodaros sistemos funkcija sutrikusi (pvz., po anksčiau taikytos spindulinės terapijos arba chemoterapijos) ir susilpnėjusi bendra būklė, taip pat vyresnio amžiaus pacientus ir labai mažus vaikus. Dėl sunkių ar net mirtinų toksinių reakcijų galimybės gydantis gydytojas turi išsamiai informuoti pacientus apie susijusią riziką (įskaitant ankstyvus toksinio poveikio požymius ir simptomus) ir rekomenduojamas saugumo priemones. Pacientus reikia informuoti apie tai, kad, pasireiškus bet kokiems perdozavimo simptomams, jie privalo nedelsdami pranešti gydytojui, taip pat apie tai, kad reikia stebėti, ar nepasireiškia perdozavimo simptomų (įskaitant reguliarų laboratorinių tyrimų atlikimą). Didesnės nei 20 mg per savaitę dozės gali būti siejamos su žymiai stipresniu toksiniu poveikiu, ypač kaulų čiulpų slopinimu. Dėl sulėtėjusio metotreksato pašalinimo iš pacientų, kurių inkstų funkcija sutrikusi, organizmo juos gydyti reikia itin atsargiai ir tik mažomis metotreksato dozėmis (žr. 4.2 skyrių). Gydant pacientus, sergančius reikšminga kepenų liga, ypač jei ji yra arba buvo susijusi su alkoholio vartojimu, metotreksato reikia skirti laikantis griežčiausių atsargumo priemonių arba jo neskirti visai (žr. 4.2 ir 4.3 skyrius). Vaisingumas ir reprodukcinė sistema Vaisingumas Gauta pranešimų apie tai, kad metotreksatas kenkia žmonių vaisingumui, sukelia oligospermiją, menstruacijų ciklo sutrikimus ir amenorėją, kurie pasireiškia gydymo šiuo vaistiniu preparatu laikotarpiu ir neilgą laiką nutraukus gydymą, nes sukelia neigiamą poveikį spermatozoidų ir kiaušialąsčių gamybai vaistinio preparato vartojimo laikotarpiu; nutraukus gydymą, šie reiškiniai išnyksta. Teratogeniškumas – Pavojus reprodukcinei sistemai Metotreksatas sukelia toksinį poveikį žmogaus embrionui, persileidimus ir vaisiaus formavimosi ydas. Todėl su vaisingo amžiaus pacientėmis reikėtų aptarti galimą vaistinio preparato poveikį reprodukcinei sistemai, persileidimams ir įgimtoms formavimosi ydoms (žr. 4.6 skyrių). Esant neonkologinėms indikacijoms, prieš pradedant vartoti Trexan, turi būti patvirtinta, kad pacientė ne nėščia. Jeigu gydomos lytiškai subrendusios moterys, gydymo laikotarpiu ir bent šešis mėnesius po gydymo turi būti naudojamos veiksmingos kontracepcijos priemonės. Patarimai dėl kontracepcijos vyrams pateikti 4.6 skyriuje. Rekomenduojami tyrimai ir saugumo priemonės Prieš pradedant gydymą ar atnaujinant gydymą po atsigavimo laikotarpio Bendras kraujo tyrimas su diferenciniu kraujo kūnelių ir trombocitų tyrimu, kepenų fermentų, bilirubino, albumino kiekio serume tyrimai, rentgenologinis krūtinės ląstos tyrimas ir inkstų funkcijos rodikliai. Esant klinikinėms indikacijoms, reikia atlikti tyrimus tuberkuliozės ir hepatito B ir C galimybei atmesti. Gydymo laikotarpiu Toliau nurodyti tyrimai pirmąsias dvi savaites turi būti atliekami kas savaitę, vėliau mėnesį – kas dvi savaites; po to, pusmetį – atsižvelgiant į leukocitų skaičių ir jeigu paciento būklė stabili – bent kartą per mėnesį, o vėliau – bent kas tris mėnesius. Didinant vaistinio preparato dozę, reikia apsvarstyti galimybę dažniau tikrinti paciento būklę. Visų pirma reikia dažnai tikrinti senyvų pacientų būklę, siekiant nustatyti ankstyvus toksinio poveikio požymius (žr. 4.2 skyrių). Burnos ir ryklės apžiūra dėl gleivinės pokyčių Bendras kraujo tyrimas su diferenciniu kraujo kūnelių tyrimu ir trombocitų tyrimu. Metotreksato sukeltas hemopoezės slopinimas gali pasireikšti staiga ir vartojant iš pažiūros saugias šio vaistinio preparato dozes. Smarkai sumažėjus leukocitų arba trombocitų skaičiui, būtina nedelsiant nutraukti gydymą ir skirti atitinkamą pagalbinį gydymą. Pacientus reikia paraginti pranešti savo gydytojui apie visus požymius ir simptomus, kurie gali būti infekcijos ženklas. Gydant pacientus, kurie tuo pat metu vartoja hematotoksiškus vaistinius preparatus (pvz., leflunomidą), reikia atidžiai stebėti kiekybinio kraujo tyrimo ir trombocitų tyrimo rezultatus. Kepenų funkcijos tyrimai. Ypatingą dėmesį reikia skirti toksinio poveikio kepenims požymiams. Kepenų funkcijos tyrimais, kitais neinvaziniais kepenų fibrozės tyrimais ar kepenų biopsija nustačius išliekančių ar reikšmingų nukrypimų nuo normos, gydymo šiuo vaistiniu preparatu negalima pradėti arba jį reikia nutraukti. Pranešta apie laikiną transaminazių aktyvumo padidėjimą, du arba tris kartus viršijantį viršutinę normos ribą, tokio poveikio dažnis yra 13-20 %. Išliekantis kepenų fermentų aktyvumo padidėjimas ir (arba) albumino kiekio kraujo serume sumažėjimas gali rodyti sunkų toksinį poveikį kepenims. Jei yra išliekantis kepenų fermentų aktyvumo padidėjimas, reikia apsvarstyti dozės mažinimo ar gydymo nutraukimo reikalingumą. Prieš atsirandant histologinių pokyčių, fibrozei ar (rečiau) kepenų cirozei, nenormalių kepenų funkcijos tyrimų rodmenų gali ir nebūti. Būna atvejų, kai pasireiškus cirozei transaminazių aktyvumas būna normalus. Dėl šios priežasties reikia apsvarstyti neinvazinių diagnostinių kepenų būklės stebėjimo metodų taikymo reikalingumą kartu su kepenų funkcijos tyrimų atlikimu. Kepenų biopsijos reikalingumą būtina įvertinti individualiai, atsižvelgiant į kitas paciento ligas, medicininę istoriją ir su biopsija susijusią riziką. Toksinio poveikio kepenims rizikos veiksniai yra buvęs gausus alkoholio vartojimas, išliekantis kepenų fermentų aktyvumo padidėjimas, buvusi diagnozuota kepenų liga, kraujo giminaičiams diagnozuota paveldima kepenų liga, cukrinis diabetas, nutukimas, ankstesnė hepatotoksinių vaistinių preparatų ar chemikalų ekspozicija ir ilgalaikis gydymas metotreksatu. Kitų toksinį poveikį kepenims sukeliančių vaistinių preparatų kartu su metotreksatu galima vartoti tik jei neabejotinai būtina. Reikia vengti vartoti alkoholio (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius). Jei pacientas tuo pat metu vartoja kitų toksinį poveikį kepenims sukeliančių vaistinių preparatų, būtina atidžiau stebėti kepenų fermentų aktyvumą. Daugiau atsargumo priemonių reikia imtis gydant pacientus, sergančius nuo insulino priklausomu cukriniu diabetu, kadangi gydymo metotreksatu laikotarpiu buvo pavienių atvejų, kai pacientams išsivystė kepenų cirozė, nors transaminazių aktyvumas nebuvo padidėjęs. Inkstų funkciją reikia stebėti atliekant inkstų funkcijos ir šlapimo tyrimus. Jeigu kreatinino kiekis serume padidėjęs, reikia sumažinti vaistinio preparato dozę. Jeigu kreatinino klirensas mažesnis nei 30 ml/min, gydymo metotreksatu taikyti negalima (žr. 4.2 ir 4.3 skyrius). Jeigu šlapimo pH mažesnis nei 7,0 gydymo vidutinio dydžio ir didelėmis metotreksato dozėmis negalima pradėti. Nustačius šlapimo šarmėjimą (kai pH vertė lygi arba didesnė nei 6,8), bent per pirmas 24 valandas nuo metotreksato vartojimo pradžios būtina atlikti pakartotinius pH tyrimus. Kvėpavimo takų tyrimas. Būtina stebėti, ar pacientams nepasireiškia plaučių funkcijos sutrikimo simptomų ir, esant būtinybei, ištirti plaučių funkcijos rodiklius. Su plaučiais susiję simptomai (ypač sausas, neproduktyvus kosulys) arba nespecifinis pneumonitas, kuris pasireiškia vartojant metotreksato, gali būti galimo pavojingo pažeidimo, dėl kurio gali tekti nutraukti gydymą ir atidžiai stebėti paciento būklę, požymis. Nors klinikiniai požymiai skiriasi, metotreksato sukeltomis plaučių ligomis sergantys pacientai paprastai karščiuoja, kosėja, dūsta arba jiems išsivysto hipoksemija. Siekiant atmesti infekcijos galimybę, būtina atlikti krūtinės ląstos rentgenologinį tyrimą. Pacientams gali išsivystyti ūminė arba lėtinė intersticinė pneumonija, kuri neretai pasireiškia kartu su eozinofilija; gauta pranešimų apie tokių pacientų mirties atvejus. Pacientus reikia informuoti apie pneumonijos riziką ir jiems nurodyti, kad prasidėjus nuolatiniam kosuliui arba dispnėjai, nedelsiant kreiptųsi į savo gydytoją. Be to, metotreksato vartojant pagal reumatologines ir susijusias indikacijas gauta pranešimų apie plaučių alveolinę hemoragiją. Šis reiškinys taip pat gali būti susijęs su vaskulitu ir kitomis gretutinėmis ligomis. Įtarus plaučių alveolinę hemoragiją turi būti apgalvoti neatidėliotini tyrimai diagnozei patvirtinti. Pasireiškus su plaučiais susijusiems simptomams, gydymą metotreksatu reikia nutraukti ir nedelsiant atlikti tyrimus (įskaitant krūtinės ląstos rentgenologinį tyrimą), siekiant atmesti infekcijos ir navikų galimybę. Įtarus metotreksato sukeltą plaučių ligą, reikia pradėti gydymą kortikosteroidais, o atnaujinti gydymo metotreksatu negalima. Pasireiškus su plaučiais susijusiems simptomams, būtina kuo skubiau nustatyti diagnozę ir nutraukti gydymą metotreksatu. Metotreksato sukeliamos plaučių ligos, pvz., pneumonitas, gali išsivystyti staiga ir bet kuriame gydymo etape; nuo jų ne visais atvejais visiškai pasveikstama ir tokio poveikio atvejų buvo nustatyta vaistinį preparatą vartojant įvairiomis dozėmis (įskaitant mažas 7,5 mg per savaitę dozes). Vartojant metotreksato, gali išsivystyti oportunistinės infekcijos, įskaitant Pneumocystis jiroveci sukeliamą pneumoniją, kuri taip pat gali baigtis paciento mirtimi. Pasireiškus su plaučiais susijusiems simptomams, reikia įvertinti Pneumocystis jiroveci sukeltos pneumonijos galimybę. Ypatingų atsargumo priemonių reikia imtis gydant pacientus, kurių plaučių funkcija sutrikusi. Taip pat ypatingas atsargumas būtinas esant neaktyvioms lėtinėms infekcijoms (pvz., juostinei pūslelinei, tuberkuliozei, hepatitui B ar C), kadangi šios infekcijos gali suaktyvėti. Sutrikusi inkstų funkcija ir pacientai, kuriems kyla inkstų funkcijos sutrikimo rizika Kadangi metotreksatas pašalinamas daugiausia per inkstus, esant inkstų funkcijos sutrikimui, vaistinio preparato koncentracija gali būti didesnė, o tai gali sukelti sunkių nepageidaujamų reakcijų. Jeigu paciento inkstų funkcija gali būti sutrikusi (pvz., senyvo paciento), tyrimus reikia atlikti dažniau. Visų pirma tai taikoma tiems atvejams, kai kartu vartojami vaistiniai preparatai, kurie turi įtakos metotreksato eliminacijai, pažeidžia inkstus (pvz., NVNU) arba gali sutrikdyti hemopoezę (žr. 4.5 skyrių). Esant rizikos veiksniams, pvz., sutrikus inkstų funkcijai (įskaitant lengvą inkstų funkcijos sutrikimą), kartu vartoti NVNU nerekomenduojama. Dehidratacija taip pat gali sustiprinti metotreksato toksinį poveikį. (Žr. skyrių apie inkstų funkcijos stebėjimą.) Imuninė sistema Dėl savo poveikio imuninei sistemai metotreksatas gali susilpninti organizmo reakciją į vakcinas ir iškraipyti imunologinių tyrimų rezultatus. Metotreksatu gydomų pacientų negalima skiepyti gyvomis vakcinomis. Piktybinė limfoma Pacientams, vartojantiems mažas metotreksato dozes, gali išsivystyti piktybinė limfoma; tokiu atveju gydymą šiuo vaistiniu preparatu būtina nutraukti. Jeigu limfoma neregresuoja spontaniškai, būtina pradėti gydymą citotoksiniais vaistiniais preparatais. Skystis pleuros ertmėje arba ascitas Prieš pradedant gydymą metotreksatu, pleuros ertmėje ir dėl ascito susikaupusį skystį reikia nudrenuoti (žr. 4.2 skyrių). Dehidrataciją sukeliantys sutrikimai, pvz., vėmimas, viduriavimas arba stomatitas Dehidrataciją sukeliantys sutrikimai, pvz., vėmimas, viduriavimas arba stomatitas, padidėjus veikliosios medžiagos koncentracijai, gali sustiprinti toksinį poveikį. Tokiu atveju gydymą metotreksatu būtina nutraukti, kol simptomai išnyks. Svarbu, kad padidėjusi veikliosios medžiagos koncentracija būtų nustatyta per 48 valandas nuo vaistinio preparato suvartojimo; priešingu atveju gali pasireikšti negrįžtamas metotreksato toksinis poveikis. Viduriavimas ir opinis stomatitas gali būti toksinio poveikio požymiai, dėl kurių gali reikėti nutraukti gydymą; priešingu atveju gali išsivystyti hemoraginis enteritas ir pacientas gali mirti nuo žarnyno perforacijos. Išsivysčius hematemezei, pradėjus tuštintis juodos spalvos išmatomis arba pastebėjus kraują išmatose, gydymą būtina nutraukti. Folio rūgšties papildų vartojimas Pasireiškus ūminiam metotreksato toksiniam poveikiui, pacientui gali reikėti gydymo folino rūgštimi. Gydant reumatoidiniu artritu arba psoriaze sergančius pacientus, papildomai vartojama folio arba folino rūgštis gali sumažinti metotreksato toksinį poveikį, pvz., slopinti virškinimo trakto simptomus, stomatitą, alopeciją ir kepenų fermentų aktyvumo kraujyje padidėjimą. Prieš pradedant vartoti folio rūgšties papildus, rekomenduojama ištirti vitamino B12 kiekį kraujyje, ypač gydant vyresnius nei 50 metų suaugusiuosius, kadangi vartojama folio rūgštis gali užmaskuoti vitamino B12 trūkumą. Vitaminų preparatai Vitaminų preparatai ir kiti preparatai, kurių sudėtyje yra folio rūgšties, folino rūgšties arba jų darinių, gali sumažinti metotreksato veiksmingumą (žr. 4.2 ir 4.5 skyrius). Jautrumas šviesai Pastebėta, kad kai kuriems metotreksato vartojantiems asmenims padidėjo jautrumas šviesai, pasireiškiantis sustiprėjusia nudegimo nuo saulės reakcija (žr. 4.8 skyrių). Reikia vengti intensyvios saulės šviesos ar ultravioletinių (UV) spindulių poveikio, nebent tai būtina medicininiais tikslais. Pacientai turi naudoti tinkamas apsaugos nuo saulės priemones, kad apsisaugotų nuo intensyvios saulės šviesos. Vartojant metotreksato, gali atsinaujinti spinduliuotės sukeltas dermatitas ir nudegimas nuo saulės (uždegiminės reakcijos anksčiau pažeistoje vietoje, angl. recall reactions). Taikant UV spindulių terapiją ir kartu vartojant metotreksato, gali pasunkėti psoriazės pažeistų odos plotų būklė. Toksinis poveikis odai Gauta pranešimų apie suvartojus vieną ar kelias metotreksato dozes pasireiškusias sunkias, kai kuriais atvejais mirtinas odos reakcijas, įskaitant toksinę epidermio nekrolizę (Lajelio [Lyell] sindromą) arba Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromą. Encefalopatija / leukoencefalopatija Kadangi metotreksatu gydant vėžiu sergančius pacientus nustatyta encefalopatijos / leukoencefalopatijos atvejų, gydant pacientus pagal su vėžiu nesusijusias indikacijas, taip pat negalima atmesti tokio šalutinio poveikio galimybės. Progresuojanti daugiažidininė leukoencefalopatija (PDL) Gauta pranešimų apie metotreksatu, daugiausia kartu su kitais imunosupresantais, gydomų pacientų progresuojančios daugiažidininės leukoencefalopatijos (PDL) atvejus. PDL gali sukelti mirtį, ir į tai reikia atsižvelgti atliekant diferencinę diagnostiką pacientams, kurių imuninė sistema susilpnėjusi ir kuriems pasireiškia nauji arba sunkėjantys neurologiniai simptomai. Tablečių sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

Bendrai nepageidaujamų reakcijų dažnis ir sunkumas priklauso nuo dozės dydžio, dozavimo dažnumo, vartojimo metodo ir veikimo trukmės. Taikant antinavikinį gydymą, mielosupresija ir mukozitas yra pagrindiniai metotreksato sukeliami toksiniai reiškiniai, dėl kurių šio vaistinio preparato dozė ribojama. Šių reakcijų sunkumas priklauso nuo metotreksato dozės, vartojimo metodo ir trukmės. Mukozitas dažniausiai pasireiškia praėjus maždaug 3–7 dienoms po metotreksato pavartojimo, leukopenija ir trombocitopenija pasireiškia keliomis dienomis vėliau. Pacientams, kurių eliminacijos mechanizmai nesutrikę, pasireiškiantys mielosupresijos ir mukozito požymiai paprastai išnyksta per 14–28 dienas. Sunkiausios metotreksato sukeliamos nepageidaujamos reakcijos yra kaulų čiulpų slopinimas, toksinis poveikis plaučiams, hepatotoksiškumas, toksinis poveikis inkstams, neurotoksiškumas, tromboembolijos reiškiniai, anafilaksinis šokas ir Stivenso–Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas. Dažniausiai nustatomos metotreksato sukeliamos nepageidaujamos reakcijos yra virškinimo trakto sutrikimai (pvz., stomatitas, dispepsija, pilvo skausmas, pykinimas, apetito sumažėjimas) ir kepenų funkcijos rodmenų nukrypimai nuo normos (pvz., padidėjęs alaninaminotransferazės (ALAT) ir aspartataminotransferazės (ASAT) aktyvumas, padidėjęs bilirubino kiekis ir šarminės fosfatazės aktyvumas). Kitos dažnai pasireiškiančios (dažnos) nepageidaujamos reakcijos yra leukopenija, anemija, trombocitopenija, galvos skausmas, nuovargis, apsnūdimas, pneumonija, intersticinis alveolitas / pneumonitas (dažnai susijęs su eozinofilija), burnos opos, viduriavimas, egzantema, eritema ir niežėjimas. Nepageidaujamų reakcijų dažnis ir sunkumas priklauso nuo metotreksato dozės ir vartojimo dažnio. Vis dėlto, kadangi sunkios nepageidaujamos reakcijos gali pasireikšti vartojant net mažas metotreksato dozes, itin svarbu, kad gydantis gydytojas atidžiai stebėtų pacientų būklę (žr. 4.4 skyrių). Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). | Labai dažnas | Dažnas | Nedažnas | Retas | Labai retas | Nežinomas Infekcijos ir infestacijos | | Infekcijos | Oportunistinės infekcijos | Herpes zoster Sepsis Neaktyvios lėtinės infekcijos pakartotinis suaktyvėjimas | Pneumocystis jiroveci sukelta pneumonija | Sepsis, sukeliantis mirtį Gerybiniai, piktybiniai ir nespecifiniai (įskaitant cistas ir polipus) augliai | | | Limfoma1 | | | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | | Leukopenija Trombocitopenija Anemija | Kaulų čiulpų slopinimas Pancitopenija Agranulocitozė Hemopoezės sutrikimai | Megaloblastinė anemija | Hipogamaglobulinemija Aplazinė anemija Limfoproliferaciniai sutrikimai Neutropenija Limfadenopatija | Eozinofilija Imuninės sistemos sutrikimai | | | Anafilaksinio tipo reakcija Alerginės reakcijos Anafilaksinis šokas | | Imuninės sistemos slopinimas | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | | | Cukrinis diabetas | | | Psichikos sutrikimai | | | Depresija Sumišimas | Nuotaikos pokyčiai | Nemiga | Nervų sistemos sutrikimai | | Galvos skausmas Svaigulys Nuovargis Apsnūdimas | Traukuliai Galvos sukimasis (vertigo) | Hemiparezė Parezė | Smegenų edema Ūminis nesepsinis meningitas su meningizmu (paralyžius, vėmimas) Dirginimas Dizartrija Afazija Letargija Laikinas nedidelis kognityvinės funkcijos sutrikimas Neįprasti pojūčiai kaukolėje Skausmas, raumenų astenija ar parestezija galūnėse Skonio pojūčio pokytis (metalo skonis) | Encefalopatija/ leukoencefalopatija Akių sutrikimai | | | | Sunkūs regėjimo sutrikimai | Konjunktyvitas Regėjimo sutrikimas Retinopatija | Širdies sutrikimai | | | | Skystis perikarde Perikarditas Perikardo tamponada | | Kraujagyslių sutrikimai | | | Kraujavimas iš nosies | Hipotenzija Tromboembolija | Vaskulitas | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai4 | | Intersticinis plaučių uždegimas (gali būti mirtinas) | Intersticinė fibrozė | Kvėpavimo paralyžius Dusulys Faringitas2 Bronchų astma | Lėtinė intersticinė obstrukcinė plaučių liga Pleuritas Sausas kosulys Skystis pleuros ertmėje | Alveolitas Plaučių alveolinė hemoragija3 Virškinimo trakto sutrikimai | Stomatitas AnoreksijaPykinimas Vėmimas Dispepsija Pilvo skausmas | Burnos opos Viduriavimas | Virškinimo trakto opos ir kraujavimai | Pankreatitas Gingivitas Enteritas Melena | Toksinis gaubtinės žarnos padidėjimas Hematemezė | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Padidėjęs šarminės fosfatazės aktyvumas ir bilirubino kiekis Padidėjęs transaminazių (ALAT, ASAT) aktyvumas | | Cirozė Fibrozė ir degeneracinis kepenų suriebėjimas Sumažėjęs albumino kiekis serume | Hepatotoksiškumas Ūmus hepatitas | Lėtinio hepatito kartotinis suaktyvėjimas Kepenų nepakankamumas | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | | Eriteminis bėrimas Egzantema Niežėjimas Alopecija | Alerginis vaskulitas Pūslelinės formos odos išbėrimas Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas Toksinė epidermio nekrolizė [Lajelio (Lyell) sindromas] Reumatoidinių mazgelių padidėjimas Padidėjusi pigmentacija Sulėtėjęs žaizdų gijimas Jautrumo šviesai reakcijos | Nagų hiperpigmentacija Spuogai Petechija Depigmentacija Dilgėlinė Daugiaformė raudonė (erythema multiforme) Skausmingas psoriazinis pažeidimas Odos opėjimas Onicholizė | Ūminė paronichija Telangiektazija Furunkuliozė Ekchimozės Hidradenitas | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | | | Osteoporozė Artralgija Mialgija | Stresiniai kaulų lūžiai | | Žandikaulio osteonekrozė (sukelta limfoproliferacinių sutrikimų). Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | | | Šlapinimosi sutrikimas Šlapimo pūslės uždegimas ir išopėjimas (gali būti kartu su hematurija) Inkstų nepakankamumas Nefropatija | Oligurija Anurija Elektrolitų pusiausvyros sutrikimas | Dizurija Azotemija Cistitas Hematurija Proteinurija | Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | | | Makšties uždegimas ir išopėjimas | Impotencija Menstruacijų sutrikimai | Išnykęs lytinis potraukis Defektyvių oocitų ar spermatozoidų susiformavimas Praeinanti oligospermija, nevaisingumas Makšties išskyros Kraujavimas iš makšties Ginekomastija | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | | | Šaltkrėtis | | Karščiavimas | Astenija Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | | | | | | Toksinių reakcijų (minkštųjų audinių nekrozės, osteonekrozės) rizikos padidėjimas spindulinio gydymo metu. Psoriazės sukelti pažeidimai gali pasunkėti, jei tuo pat metu vartojama metotreksato ir švitinama ultravioletiniais spinduliais. 1 Gali būti grįžtamas (žr. 4.4 skyrių). 2 Žr. 4.4 skyrių. 3 Pranešta metotreksato vartojant pagal reumatologines ir susijusias indikacijas. 4 Dėl sunkių virškinimo trakto nepageidaujamų reakcijų dažnai reikia sumažinti dozę. Dėl opinio stomatito ir viduriavimo pasireiškimo reikia nutraukti gydymą metotreksatu, nes yra opinio enterito ir mirtinos žarnų perforacijos pasireiškimo pavojus. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.