Trileptal

Dozavimas Ir monoterapija, ir papildomas gydymas Trileptal pradedamas kliniškai veiksminga doze, kuri suvartojama per du kartus. Atsižvelgiant į klinikinį paciento atsaką, dozę galima didinti. Kai kitų vaistinių preparatų nuo epilepsijos vartojimas keičiamas į Trileptal, jų dozė, pradėjus vartoti Trileptal, turi būti laipsniškai mažinama. Kai Trileptal skiriama papildomam gydymui ir bendras vaistinių preparatų nuo epilepsijos poveikis padidėja, gali reikėti mažinti kartu vartojamų kitų vaistinių preparatų nuo epilepsijos dozę ir (arba) lėčiau didinti Trileptal dozę (žr. 4.5 skyrių). Terapinio vaistinio preparato poveikio stebėjimas Terapinis okskarbazepino poveikis daugiausia pasireiškia dėl jo veikliojo metabolito okskarbazepino 10-monohidroksidarinio (angl., monohydroxy derivative – MHD) poveikio (žr. 5 skyrių). Okskarbazepino ir MHD koncentracijų plazmoje nustatinėti paprastai nereikia. Tačiau tai gali būti naudinga tais atvejais, kai tikimasi MHD klirenso pokyčių (žr. 4.4 skyrių). Tokiais atvejais gali reikėti koreguoti Trileptal dozę (atsižvelgiant į praėjus 2-4 valandoms po dozės vartojimo nustatomą koncentraciją plazmoje), kad didžiausioji MHD koncentracija plazmoje būtų palaikoma mažesnė kaip 35 mg/l. Suaugusiesiems Monoterapija Rekomenduojama pradinė dozė Gydymą Trileptal reikia pradėti nuo 600 mg (8-10 mg/kg kūno svorio) paros dozės, kuri padalijus suvartojama per du kartus. Palaikomoji dozė Klinikiniam poveikiui pasiekti dozę galima didinti daugiausia po 600 mg per parą maždaug kas savaitę po pradinės dozės pavartojimo. Geras gydomasis poveikis gaunamas vartojant 600-2400 mg per parą dozes. Kontroliuojamųjų monoterapijos tyrimų duomenimis, anksčiau vaistiniais preparatais nuo epilepsijos negydytiems pacientams veiksminga dozė yra 1200 mg per parą; tačiau nustatyta, kad gydymui atsparesne epilepsijos forma sergantiems pacientams, kuriems kitų vaistinių preparatų nuo epilepsijos vartojimas keičiamas į Trileptal monoterapiją, veiksminga dozė yra 2400 mg per parą. Didžiausia rekomenduojama dozė Stacionaro sąlygomis dozė gali būti didinama iki 2400 mg per parą, šią dozę reikia pasiekti per 48 valandas. Papildomas gydymas Rekomenduojama pradinė dozė Gydymą Trileptal reikia pradėti nuo 600 mg (8-10 mg/kg kūno svorio) paros dozės, kuri padalijus suvartojama per du kartus. Palaikomoji dozė Klinikiniam poveikiui pasiekti dozę galima didinti daugiausia po 600 mg per parą maždaug kas savaitę po pradinės dozės pavartojimo. Geras gydomasis poveikis gaunamas vartojant 600-2400 mg dozes per parą. Didžiausia rekomenduojama dozė Kontroliuojamo papildomo gydymo klinikinio tyrimo duomenimis nustatyta, kad veiksminga yra 600-2400 mg dozė per parą. Tačiau, nesumažinus kartu vartojamų vaistinių preparatų nuo epilepsijos dozių, ne visi pacientai galėjo toleruoti 2400 mg paros dozę, daugiausia dėl su centrine nervų sistema (CNS) susijusių nepageidaujamų reiškinių pasireiškimo. Didesnė kaip 2400 mg paros dozė nebuvo tirta sistemiškai klinikinių tyrimų metu. Senyviems (65 metų ir vyresniems) pacientams Senyviems pacientams specialių dozavimo rekomendacijų nereikia, kadangi gydomosios dozės parenkamos individualiai. Dozę rekomenduojama koreguoti senyviems pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi (kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min.) (žr. toliau informaciją apie dozavimą pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi). Pacientams, kuriems padidėjusi hiponatremijos pasireiškimo rizika, reikia dažnai tirti natrio koncentraciją serume (žr. 4.4 skyrių). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Pacientams, kuriems yra nesunkus ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, dozės koreguoti nereikia. Trileptal poveikis asmenims, kuriems yra sunkus kepenų nepakankamumas, netirtas, todėl būtina laikytis atsargumo priemonių, kai vaistinio preparato skiriama tokiems pacientams (žr. 5.2 skyrių). Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi (kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min.), gydymas pradedamas perpus mažesne Trileptal doze (300 mg per parą), kuri laipsniškai didinama ne dažniau kaip kas savaitę, kad būtų pasiektas reikiamas klinikinis atsakas (žr. 5.2 skyrių). Vaikų populiacija 6 metų ir vyresniems vaikams ir paaugliams Rekomenduojama pradinė dozė Monoterapiją ar papildomą gydymą Trileptal reikia pradėti nuo 8-10 mg/kg kūno svorio per parą dozės, kuri padalijus suvartojama per du kartus. Palaikomoji dozė Papildomo gydymo klinikinių tyrimų duomenimis nustatyta, kad veiksminga ir vaikų gerai toleruojama Trileptal palaikomoji dozė yra 30-46 mg/kg kūno svorio per parą; šią dozę reikia pasiekti per dvi savaites. Gydomasis poveikis buvo pasiektas skiriant vidutinę palaikomąją 30 mg/kg per parą dozę. Didžiausia rekomenduojama dozė Prireikus klinikiniam atsakui pasiekti dozė gali būti didinama daugiausiai po 10 mg/kg per parą maždaug kas savaitę nuo pradinės dozės iki didžiausios 46 mg/kg kūno svorio paros dozės (žr. 5.2 skyrių). Trileptal rekomenduojama vartoti 6 metų ir vyresniems vaikams. Saugumas ir veiksmingumas tirti kontroliuojamuose klinikiniuose tyrimuose, kuriuose dalyvavo apie 230 vaikų, jaunesnių nei 6 metai (daugiau nei 1 mėnesio amžiaus). Visos anksčiau išvardytos dozavimo rekomendacijos (suaugusiesiems, senyviems pacientams ir vaikams) pagrįstos klinikinių tyrimų metu visose amžiaus grupėse tirtomis vaistinio preparato dozėmis. Tačiau prireikus gali būti svarstomas mažesnių pradinių dozių paskyrimas. Jaunesni kaip 6 metų vaikai Trileptal nerekomenduojama vartoti vaikams iki 6 metų amžiaus, nes duomenų apie vaistinio preparato saugumą ir veiksmingumą nepakanka. Vartojimo metodas Vartoti per burną. Tabletės yra su vagele, todėl gali būti laužiamos į dvi dalis, kad pacientui būtų lengviau jas nuryti. Tačiau tablečių negalima dalyti į lygias dozes. Vaikams, kurie negali nuryti tablečių, arba kai vartojant tabletes negalima pasiekti paskirtos dozės reikia skirti kitą vaistinį preparatą. Trileptal galima vartoti valgio metu ar nevalgius.

Padidėjusio jautrumo reakcijos Vaistinį preparatą pateikus į rinką, gauta pranešimų apie I-ojo tipo (greitos) padidėjusio jautrumo reakcijos, įskaitant išbėrimą, niežėjimą, dilgėlinę, angioneurozinę edemą, ir anafilaksijos pasireiškimo atvejus. Gauta pranešimų apie pasireiškusias anafilaksijos ir angioneurozinės edemos reakcijas, įskaitant gerklų, balso stygų, lūpų ir akių vokų srityse pacientams, pavartojusiems pirmąją arba tolesnes Trileptal dozes. Jei pacientui šios reakcijos pasireiškia po gydymo Trileptal, vaistinio preparato vartojimą reikia nutraukti ir pradėti alternatyvų gydymą. Karbamazepinui jautriems pacientams reikia paaiškinti, kad apie 25-30 % iš jų Trileptal gali sukelti padidėjusio jautrumo reakcijų (pvz., sunkių odos reakcijų) (žr. 4.8 skyrių). Padidėjusio jautrumo reakcijų, įskaitant ir tas, kurios apima daugelį organų, gali būti ir pacientams, kuriems nebuvo padidėjusio jautrumo reakcijų nuo karbamazepino. Tokios reakcijos gali būti izoliuotos arba sisteminės ir paveikti odą, kepenis, kraujo ir limfinę sistemą ar kitus organus (žr. 4.8 skyrių). Taigi, jei atsiranda padidėjusio jautrumo reakcijoms būdingų požymių ar simptomų, Trileptal vartojimą nedelsiant nutraukti. Odos reiškiniai Vartojant Trileptal, labai retai stebėta sunkių odos reakcijų, įskaitant Stevens-Johnson sindromą, toksinę epidermio nekrolizę (Lyell sindromą) ir daugiaformę eritemą. Kai kuriuos pacientus, kuriems pasireiškė sunkių odos reakcijų, gali tekti hospitalizuoti, nes jos gali grėsti gyvybei ir labai retai baigtis mirtimi. Su Trileptal vartojimu susijusių reakcijų buvo ir vaikams, ir suaugusiesiems. Laiko mediana iki šių reakcijų pasireiškimo pradžios buvo 19 dienų. Gauta pranešimų apie tai, kad keliems pacientams sunkios odos reakcijos pasikartojo atnaujinus gydymą Trileptal. Pacientų, kuriems pasireiškė odos reakcijų nuo Trileptal, būklę reikia skubiai įvertinti ir nedelsiant nutraukti Trileptal vartojimą, išskyrus atvejus, kai išbėrimas tikrai nėra susijęs su vaistinio preparato vartojimu. Jei reikia nutraukti gydymą, rekomenduojama Trileptal pakeisti kitais vaistiniais preparatais nuo epilepsijos tam, kad būtų išvengta gydymo nutraukimo metu pasireiškiančių traukulių. Negalima atnaujinti gydymo Trileptal tiems pacientams, kuriems gydymas buvo nutrauktas dėl padidėjusio jautrumo reakcijų (žr. 4.3 skyrių). HLA-B*1502 alelis kinų, tailandiečių ir kitų azijiečių populiacijose Nustatyta, kad HLA-B*1502, esantis kinų ir tailandiečių kilmės asmenų organizme, yra stipriai susijęs su sunkios odos reakcijos, vadinamos Stevens-Johnson sindromu (SJS) ar toksinės epidermio nekrolizės (TEN), atsiradimo rizika gydymo karbamazepinu metu. Cheminė okskarbazepino struktūra yra panaši į karbamazepino, todėl gali būti, kad pacientams, kurių organizme yra HLA-B*1502, SJS/TEN gali atsirasti ir gydymo okskarbazepinu metu. Gauta tam tikrų duomenų, kurie rodo, kad toks ryšys yra ir vartojant okskarbazepino. HLA-B*1502 nešiotojų paplitimas kinų ir tailandiečių populiacijose yra maždaug 10 %. Jei įmanoma, šie asmenys prieš gydymą karbamazepinu ar cheminiu požiūriu susijusia veikliąja medžiaga turi būti patikrinti, ar neturi šio alelio. Jei minėtos kilmės pacientų HLA-B*1502 alelio testas yra teigiamas, jų gydymą okskarbazepinu galima svarstyti tik tuo atveju, jei manoma, kad nauda yra didesnė už riziką. Remiantis šio alelio paplitimu kitose Azijos populiacijose (pvz., virš 15 % Filipinuose ir Malaizijoje), galima svarstyti rizikos populiacijų pacientų genetinį ištyrimą dėl HLA-B*1502 buvimo. HLA-B*1502 alelio paplitimas yra nedidelis, pvz., tirtose europidų, Afrikos ir ispanų populiacijose bei japonų ir korėjiečių populiacijose (< 1 %). Anksčiau pateiktas alelio paplitimo dažnis nurodo chromosomų nustatymo dažnį procentais specifinėje populiacijoje, kai toje chromosomoje randamas šis alelis. Kadangi asmens organizme yra po dvi kiekvienos chromosomos kopijas, tačiau net viena chromosoma su HLA-B*1502 aleliu gali didinti SJS pasireiškimo riziką, tai pacientų, kuriems gali būti padidėjusi rizika, procentinė dalis yra beveik du kartus didesnė nei alelio paplitimo dažnis. HLA-A*3101 alelis europiečių ir japonų populiacijose Tam tikri turimi duomenys rodo, kad HLA-A*3101 yra susijęs su padidėjusia karbamazepino sukeltų sunkių odos reakcijų, įskaitant SJS, toksinę epidermio nekrolizę (TEN), sukeltą odos išbėrimą su eozinofilija (ang. Drug Reaction with Eosinophilia and Systemic Symptoms, DRESS) bei mažiau sunkią ūminę išplitusią egzanteminę pustuliozę (ang. acute generalized exanthematosus pustulosis, AGEP) ir makulopapulinį išbėrimą, pasireiškimo rizika europidų ir japonų populiacijose. HLA-A*3101 alelio dažnis įvairiose etninėse populiacijose labai skiriasi. HLA-A*3101 alelio paplitimas Europos populiacijoje yra 2-5 %, o Japonijos populiacijoje – maždaug 10 %. HLA-A*3101 alelio paplitimas gali didinti karbamazepino sukeltų odos reakcijų (dažniausiai mažiau sunkių) riziką nuo 5,0 % bendrojoje populiacijoje iki 26,0 % europidų populiacijoje, o šio alelio nebuvimas riziką gali mažinti nuo 5,0 % iki 3,8 %. HLA-A*3101 alelis – kitos populiacijos Nustatyta, kad daugeliui Australijos, Azijos, Afrikos ir Šiaurės Amerikos populiacijų atstovų šio alelio paplitimo dažnis yra mažesnis kaip 5 % su kai kuriomis išimtimis, kai siekia 5-12 %. Didesnis kaip 15 % dažnis apskaičiuotas kai kuriose etninėse grupėse Pietų Amerikoje (Argentinoje ir Brazilijoje), Šiaurės Amerikoje (JAV navahų ir siu gentyse bei Meksikos Sonoros valstijos seri gentyse) ir Pietų Indijoje (Tamil Nadu regione), o 10-15 % dažnis nustatytas tų pačių regionų kitose vietinėse etninėse grupėse. Anksčiau pateiktas alelio paplitimo dažnis nurodo chromosomų nustatymo dažnį procentais specifinėje populiacijoje, kai toje chromosomoje randamas šis alelis. Kadangi asmens organizme yra po dvi kiekvienos chromosomos kopijas, tačiau net viena HLA-A*3101 chromosoma su aleliu gali didinti SJS pasireiškimo riziką, tai pacientų, kuriems gali būti padidėjusi rizika, procentinė dalis yra beveik du kartus didesnė nei alelio paplitimo dažnis. Duomenų, paremiančių rekomendaciją tirti HLA-A*3101 prieš gydymą karbamazepinu ar cheminiu požiūriu susijusia veikliąja medžiaga, nepakanka. Jei žinoma, kad europidų ar Japonijos populiacijos pacientas turi HLA-A*3101 alelį, gydymą karbamazepinu ar cheminiu požiūriu susijusia veikliąja medžiaga galima svarstyti tik tuo atveju, jei manoma, kad nauda yra didesnė už riziką. Genetinio atrankinio tyrimo trūkumai Genetinio atrankinio tyrimo rezultatai niekada neturi pakeisti tinkamo klinikinio stebėjimo ir paciento gydymo. Daugeliui azijiečių pacientų, kurių organizme yra HLA-B*1502 alelis ir kuriems bus skirta Trileptal, nepasireikš SJS ar TEN, o bet kurios kitos etninės grupės pacientams, kurių organizme nėra HLA-B*1502 alelio, vis tiek gali pasireikšti SJS ar TEN. Panaši situacija yra ir su HLA-A*3101 aleliu bei SJS, TEN, DRESS, AGEP ar makulopapulinio išbėrimo pasireiškimo rizika. Nebuvo ištirta kitų galimų veiksnių įtaka šių sunkių nepageidaujamų odos reakcijų atsiradimui ir sergamumui jomis, pavyzdžiui, vaistinių preparatų nuo epilepsijos dozės, gydymo režimo laikymosi, kartu vartojamų vaistinių preparatų, gretutinių ligų ir odos būklės stebėjimo atidumo įtaka. Informacija sveikatos priežiūros specialistams Jeigu atliekami tyrimai HLA-B*1502 alelio buvimui nustatyti, rekomenduojama atlikti didelio jautrumo „HLA-B*1502 genotipavimą“. Mėginio rezultatas yra teigiamas, jeigu nustatomas vienas ar du HLA-B*1502 aleliai, o mėginio rezultatas laikomas neigiamu, jei nenustatoma nė vieno HLA-B*1502 alelio. Panašiai ir tuo atveju, jeigu atliekami tyrimai HLA-A*3101 alelio buvimui nustatyti, rekomenduojama atlikti didelio jautrumo „HLA-A*3101 genotipavimą“. Mėginio rezultatas yra teigiamas, jeigu nustatomas vienas ar du HLA-A*3101 aleliai, o mėginio rezultatas laikomas neigiamu, jei nenustatoma nė vieno HLA-A*3101 alelio. Priepuolių pasunkėjimo rizika Vartojant Trileptal pastebėta priepuolių pasunkėjimo rizika. Pasunkėjusių priepuolių rizika pastebėta ypatingai vaikams, tačiau taip pat gali pasireikšti suaugusiesiems. Pasunkėjus priepuoliams, Trileptal vartojimą reikia nutraukti. Hiponatremija Iki 2,7 % Trileptal gydytų pacientų kraujyje nustatyta mažesnė kaip 125 mmol/l natrio koncentracija, kuri dažniausiai buvo besimptomė, ir dėl to gydymo koreguoti nereikėjo. Klinikinių tyrimų patirtis rodo, kad natrio koncentracija normalizuojasi sumažinus Trileptal dozę, nustojus jį vartoti ar taikant tam tikras konservatyvias priemones (pvz., apribojus skysčių kiekį). Pacientams, kurių sutrikusi inkstų funkcija ir dėl to sumažėjusi natrio koncentracija (pvz., kuriems yra panaši būklė į sutrikusios ADH sekrecijos sindromą), taip pat tiems, kurie kartu gydomi natrio kiekį mažinančiais vaistiniais preparatais (pvz., diuretikais, desmopresinu), taip pat nesteroidiniais vaistiniais preparatais nuo uždegimo (pvz., indometacinu), būtina nustatyti natrio koncentraciją serume prieš skiriant Trileptal. Paskui natrio koncentraciją reikia tirti maždaug po dviejų savaičių ir vėliau kas mėnesį per pirmuosius tris gydymo mėnesius ar atsižvelgiant į klinikinį poreikį. Šie rizikos veiksniai ypač būdingi senyviems pacientams. Trileptal gydomiems pacientams, pradedantiems vartoti natrio kiekį mažinančių vaistinių preparatų, turi būti taikomos tokios pat natrio koncentracijos tyrimo taisyklės. Jei, vartojant Trileptal, atsiranda hiponatremijai būdingų požymių (žr. 4.8 skyrių), reikia nustatyti natrio koncentraciją serume. Kitiems pacientams natrio koncentraciją galima tirti kartu su kitais įprastiniais laboratoriniais tyrimais. Visiems pacientams, kuriems yra širdies nepakankamumas ir antrinis širdies veiklos susilpnėjimas, būtina reguliariai stebėti kūno svorį skysčių susilaikymui nustatyti. Pradėjus kauptis skysčiams ar pablogėjus širdies būklei, būtina tirti natrio koncentraciją serume. Jei yra hiponatremija, svarbu riboti vandens kiekį. Kadangi okskarbazepinas labai retai gali sukelti širdies laidumo sutrikimą, pacientų, kuriems jau yra laidumo sutrikimų (pvz., atrioventrikulinė blokada, aritmija), būklę būtina atidžiai stebėti. Hipotirozė Hipotirozė yra nepageidaujama okskarbazepino sukeliama reakcija (kurios pasireiškimo dažnis „nedažnas“, žr. 4.8 skyrių). Atsižvelgiant į skydliaukės hormonų svarbą vaikų vystymuisi po gimimo, Trileptal vartojantiems vaikams rekomenduojama reguliariai tirti skydliaukės funkciją. Kepenų funkcija Labai retai stebėtas hepatitas, kuris dažniausiai baigėsi palankiai. Įtarus nepageidaujamą poveikį kepenims, reikia ištirti kepenų funkciją ir apsvarstyti gydymo Trileptal nutraukimo galimybę. Pacientus, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, gydyti reikia atsargiai (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius). Inkstų funkcija Pacientų, kurių inkstų funkcija sutrikusi (kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min.), gydymo Trileptal metu reikia laikytis atsargumo priemonių, ypatingai pradedant skirti gydymą ir didinant vaistinio preparato dozę. Galima apsvarstyti MHD koncentracijos plazmoje stebėjimo poreikį (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius). Poveikis kraujodarai Vaistinį preparatą pateikus į rinką gauta retų pranešimų apie agranuliocitozės, aplazinės anemijos ir pancitopenijos pasireiškimo atvejus pacientams, gydytiems Trileptal (žr. 4.8 skyrių). Jei pasireikštų bet koks reikšmingas kaulų čiulpų funkcijos slopinimo požymis, būtina apsvarstyti, ar reikia nutraukti vaistinio preparato vartojimą. Savižudiškas elgesys Minčių apie savižudybę ir bandymų nusižudyti buvo užregistruota pacientams, kurie buvo gydomi antiepilepsiniais vaistiniais preparatais esant įvairioms indikacijoms. Atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų metaanalizės duomenys taip pat parodė šiek tiek padidėjusią minčių apie savižudybę ir bandymo nusižudyti riziką. Šios rizikos mechanizmas nėra aiškus, ir turimi duomenys neatmeta padidėjusios rizikos galimybės vartojant okskarbazepino. Taigi, pacientai turi būti stebimi dėl minčių apie savižudybę bei bandymo nusižudyti požymių ir atitinkamas gydymas turi būti apsvarstytas. Pacientus (ir jų globėjus) reikia įspėti, kad kreiptųsi į gydytoją dėl patarimo, jei pasireiškia minčių apie savižudybę bei bandymo nusižudyti požymių. Hormoniniai kontraceptikai Vaisingo amžiaus moteris reikia įspėti, kad, vartojant Trileptal kartu su hormoniniais kontraceptikais, pastarųjų poveikis gali susilpnėti (žr. 4.5 skyrių). Todėl gydantis Trileptal rekomenduojama papildomai naudoti nehormonines apsisaugojimo nuo nėštumo priemones. Alkoholio vartojimas Būtina laikytis atsargumo priemonių, jei kartu su Trileptal vartojama alkoholio, nes jų raminamasis poveikis gali sumuotis. Gydymo nutraukimas Gydymą Trileptal, kaip ir kitais vaistiniais preparatais nuo epilepsijos, reikia nutraukti laipsniškai, kad kuo mažiau padidėtų priepuolių rizika. Koncentracijos plazmoje stebėjimas Nors koreliacijos tarp okskarbazepino dozės ir koncentracijos plazmoje bei tarp koncentracijos plazmoje ir klinikinio veiksmingumo ar toleravimo yra silpnos, koncentracijos plazmoje stebėjimas gali būti naudingas toliau išvardytais atvejais, siekiant atmesti gydymo režimo nesilaikymą arba kai galima tikėtis MHD klirenso pokyčių, įskaitant: inkstų veiklos pokyčius (žr. 4.2 skyriuje poskyrį „Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi“); nėštumą (žr. 4.6 ir 5 skyrius); kepenų fermentus skatinančių vaistinių preparatų vartojimą kartu (žr. 4.5 skyrių).

Saugumo duomenų santrauka Dažniausios nepageidaujamos reakcijos yra mieguistumas, galvos skausmas, galvos svaigimas, diplopija, pykinimas, vėmimas ir nuovargis, pasireiškiantys daugiau kaip 10 % pacientų. Saugumo duomenys, analizuoti remiantis duomenimis apie su Trileptal vartojimu susijusias nepageidaujamas reakcijas, nustatytas klinikinių tyrimų metu. Taip pat atsižvelgiama į pranešimus apie kliniškai reikšmingus šalutinius reiškinius vardinių vaistinių preparatų vartojimo metu ir po vaistinio preparato pateikimo į rinką. Nepageidaujamo poveikio dažnis (žr. 1 lentelę) apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). 1 lentelė. Nepageidaujamas poveikis Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Nedažnas | Leukopenija Retas | Kaulų čiulpų funkcijos slopinimas, aplazinė anemija, agranulocitozė, pancitopenija, neutropenija Labai retas | Trombocitopenija Imuninės sistemos sutrikimai Retas | Anafilaksinės reakcijos Labai retas | Padidėjęs jautrumas Endokrininiai sutrikimai Dažnas | Svorio padidėjimas Nedažnas | Hipotirozė Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Dažnas | Hiponatremija† Retas | Būklė panaši į sutrikusios ADH sekrecijos sindromą, kai pasireiškia tokie požymiai ir simptomai: letargija, pykinimas, svaigulys, sumažėjęs serumo (kraujo) osmosiškumas, vėmimas, galvos skausmas, sumišimo būklė ar kitokie nervų sistemos sutrikimų požymiai ir simptomai Psichikos sutrikimai | Dažnas | Susijaudinimas (pvz., nervingumas), labili nuotaika, sumišimas, depresija, apatija Nervų sistemos sutrikimai | Labai dažnas | Mieguistumas, galvos skausmas, svaigulys Dažnas | Ataksija, tremoras, nistagmas, dėmesio sutrikimai, amnezija, kalbėjimo sutrikimas (įskaitant dizartriją); dažniau pasireiškia Trileptal dozės didinimo metu Akių sutrikimai | Labai dažnas | Diplopija Dažnas | Neryškus matymas, sutrikusi rega Ausų ir labirintų sutrikimai | Dažnas | Svaigimas (vertigo) Širdies sutrikimai | Labai retas | Atrioventrikulinė blokada, aritmija Kraujagyslių sutrikimai | Nedažnas | Hipertenzija Virškinimo trakto sutrikimai | Labai dažnas Dažnas Labai retas | Vėmimas, pykinimas Viduriavimas, pilvo skausmas, vidurių užkietėjimas Pankreatitas ir (arba) padidėjusi lipazės ir (arba) amilazės koncentracija Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Labai retas | Hepatitas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dažnas | Išbėrimas, nuplikimas, spuogai Nedažnas | Dilgėlinė Retas | Vaistinio preparato sukeltas išbėrimas su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (angl., Drug Rash with Eosinophilia and Systemic Symptoms – DRESS), ūminė generalizuota egzanteminė pustuliozė (angl., Acute Generalized Exanthematous Pustulosis – AGEP) Labai retas | Stevens-Johnson sindromas, toksinė epidermio nekrolizė (Lyell sindromas), angioneurozinė edema, daugiaformė eritema (žr. 4.4 skyrių) Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Retas | Gauta pranešimų apie sumažėjusį kaulų mineralinį tankį, osteopeniją, osteoporozę ir kaulų lūžius pacientams, kuriems ilgą laiką skirtas gydymas Trileptal. Mechanizmas, kaip Trileptal daro įtaką kaulų metabolizmui, nenustatytas Labai retas | Sisteminė raudonoji vilkligė Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Labai dažnas | Nuovargis Dažnas | Astenija Tyrimai | Nedažnas | Padidėjęs kepenų fermentų, šarminės fosfatazės aktyvumas kraujyje Retas | Sumažėjęs T4 kiekis (klinikinė reikšmė nežinoma) Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | Nedažnas | Kritimai Pasirinktų nepageidaujamų reakcijų aprašymas Padidėjęs jautrumas (įskaitant daugelį organų apimančias padidėjusio jautrumo reakcijas), kuriam būdingi tokie požymiai kaip išbėrimas ir karščiavimas. Gali būti pažeisti kiti organai arba jų sistemos tokios kaip kraujo ir limfinė sistema (pvz., eozinofilija, trombocitopenija, leukopenija, limfadenopatija, splenomegalija), kepenys (pvz., hepatitas, pakitę kepenų funkcijos rodikliai), raumenys ir sąnariai (pvz., sąnarių patinimas, mialgija, artralgija), nervų sistema (pvz., hepatinė encefalopatija), inkstai (pvz., inkstų nepakankamumas, intersticinis nefritas, proteinurija), plaučiai (pvz., plaučių edema, astma, bronchų spazmas, intersticinė plaučių liga, dusulys), angioneurozinė edema. Labai retai, vartojant Trileptal, galima kliniškai reikšminga hiponatremija (natrio koncentracija < 125 mmol/l). Dažniausiai ji pasireiškė per pirmuosius 3 gydymo Trileptal mėnesius, nors keliems pacientams pirmą kartą < 125 mmol/l natrio koncentracija serume išryškėjo praėjus daugiau kaip vieneriems metams po gydymo pradžios (žr. 4.4 skyrių). † Gauta labai retų pranešimų apie hiponatremijos atvejus, susijusius su šiais požymiais ir simptomais – traukuliais, encefalopatija, sąmonės pritemimu, sumišimu (taip pat žr. „Nervų sistemos sutrikimai“, kur išvardytas kitas nepageidaujamas poveikis), regos sutrikimais (pvz., neryškiu matymu), hipotiroze, vėmimu ir pykinimu. Vaikų populiacija Vaikams ir paaugliams pasireiškę nepageidaujami reiškiniai buvo panašūs į pasireiškusius suaugusiems žmonėms (žr. 5.1 skyrių). Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.