TRIVERAM

Padidėjęs jautrumas veikliosioms medžiagoms, AKF inhibitoriams, dihidropiridinų dariniams, statinams arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai; aktyvi kepenų liga arba nepaaiškinamas išliekantis kraujo serumo transaminazių aktyvumo padidėjimas, daugiau kaip 3 kartus viršijantis viršutinę normos ribą; nėštumo, žindymo laikotarpis ir vaisingo amžiaus moterims, nenaudojančioms tinkamų kontraceptinių priemonių (žr. 4.6 skyrių); vartojimas kartu su antivirusiniu vaistiniu preparatu hepatitui C gydyti glekapreviru / pibrentasviru; sunki hipotenzija; šokas, įskaitant kardiogeninį šoką; kairiojo skilvelio išvarymo trakto obstrukcija (pvz., hipertrofinė obstrukcinė kardiomiopatija ir didelio laipsnio aortos stenozė); hemodinamiškai nestabilus širdies nepakankamumas po ūminio miokardo infarkto; anksčiau buvusi angioedema (Kvinkės [Quincke] edema), susijusi su gydymu AKF inhibitoriais; paveldėta arba idiopatinė angioedema; TRIVERAM vartojimas kartu su aliskirenu pacientams, sergantiems cukriniu diabetu arba esant inkstų nepakankamumui (GFG < 60 ml/min. / 1,73 m2) (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius); vartojimas gydymo sakubitrilu / valsartanu metu. TRIVERAM negalima pradėti vartoti tol, kol nepraėjo 36 valandos po paskutinės sakubitrilo / valsartano dozės suvartojimo (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius); ekstrakorporinis gydymas, dėl kurio kraujas sąveikauja su neigiamą krūvį turinčiais paviršiais (žr. 4.5 skyrių); reikšminga abiejų inkstų arterijų stenozė arba vienintelio funkcionuojančio inksto arterijos stenozė (žr. 4.4 skyrių).

Dozavimas Įprastai vartojama viena tabletė vieną kartą per parą kasdien. Pradiniam gydymui fiksuotų dozių derinys nėra tinkamas. Jeigu reikia pakeisti vaistinio preparato dozę, būtina koreguoti atskirus preparato komponentus. Vartojimas kartu su kitais vaistiniais preparatais (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius) Pacientams, kurie TRIVERAM vartoja kartu su antivirusiniais vaistiniais preparatais hepatitui C gydyti glekapreviru / pibrentasviru arba letermoviru citomegalo virusinės infekcijos profilaktikai, atorvastatino dozė TRIVERAM sudėtyje neturėtų viršyti 20 mg per parą. TRIVERAM nerekomenduojama vartoti pacientas, vartojantiems letermovirą kartu su ciklosporinu. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi (žr. 4.4 skyrių) TRIVERAM gali būti skiriamas pacientams, kurių kreatinino klirensas yra ≥ 60 ml/min., ir nėra tinkamas pacientams, kurių kreatinino klirensas < 60 ml/min. Šiems pacientams rekomenduojamas individualus atskirų vaistinio preparato komponentų dozių koregavimas. Senyviems pacientams (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius) Senyvi pacientai gali būti gydomi TRIVERAM, atsižvelgiant į jų inkstų funkciją. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi (žr. 4.3, 4.4 ir 5.2 skyrius) Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, TRIVERAM turi būti skiriamas atsargiai. TRIVERAM kontraindikuojamas pacientams, sergantiems aktyvia kepenų liga. Vaikų populiacija TRIVERAM saugumas ir veiksmingumas vaikams ir paaugliams dar neištirti. Duomenų nėra, todėl vaistinio preparato skirti vaikams ir paaugliams nerekomenduojama. Vartojimo metodas Vartoti per burną. Vartoti po vieną TRIVERAM tabletę vieną kartą per parą, ryte, prieš valgį.

Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės, susiję su atorvastatino, perindoprilio ir amlodipino vartojimu, taikomi ir vartojant TRIVERAM Kepenų funkcijos sutrikimas: Dėl TRIVERAM esančio atorvastatino komponento reikia periodiškai atlikti kepenų funkcijos tyrimus. Pacientams, kuriems atsiranda bet kokių požymių ar simptomų, leidžiančių įtarti kepenų funkcijos sutrikimą, būtina atlikti kepenų funkcijos tyrimus. Pacientus, kuriems padidėja kraujo serumo transaminazių aktyvumas, būtina stebėti, kol pokyčiai taps normalūs. Jeigu transaminazių aktyvumo padidėjimas, daugiau kaip 3 kartus viršijantis viršutinę normos ribą, išlieka, rekomenduojamas atorvastatino dozės sumažinimas, mažinant atskiro šio komponento dozę, arba atorvastatino vartojimas turi būti nutrauktas (žr. 4.8 skyrių). TRIVERAM turi būti atsargiai skiriamas pacientams, kurie vartoja reikšmingą alkoholio kiekį ir (arba) yra sirgę kepenų liga. Retais atvejais AKF inhibitoriai buvo susiję su sindromu, kuris prasideda cholestazine gelta ir progresuoja iki žaibinės kepenų nekrozės ir (kartais) mirties. Šio sindromo mechanizmas nėra aiškus. Pacientai, kuriems vartojant TRIVERAM atsirado gelta ar žymiai padidėjo kepenų fermentų aktyvumas, turėtų nebevartoti TRIVERAM ir būti atitinkamai stebimi gydytojų (žr. 4.8 skyrių). Pacientams, kurių kepenų funkcija yra sutrikusi, amlodipino pusinės eliminacijos laikas pailgėja, o koncentracijos ploto po kreive (AUC) rodmenys yra didesni. Nėra nustatytos vaistinio preparato dozavimo rekomendacijos šiais atvejais. Pacientams, gydomiems TRIVERAM ir turintiems sunkų kepenų funkcijos sutrikimą, gali prireikti atidaus stebėjimo. Atsižvelgiant į atorvastatino, perindoprilio ir amlodipino poveikį, TRIVERAM kontraindikuojamas pacientams, sergantiems aktyvia kepenų liga arba esant nepaaiškinamam išliekančiam transaminazių aktyvumo kraujo serume padidėjimui, daugiau kaip 3 kartus viršijančiam viršutinę normos ribą. TRIVERAM turi būti atsargiai skiriamas pacientams, kuriems sutrikusi kepenų funkcija, ir pacientams, kurie vartoja reikšmingą alkoholio kiekį ir (arba) yra sirgę kepenų liga. Jeigu reikia pakeisti vaistinio preparato dozę, būtina titruoti atskirų komponentų dozes. Poveikis skeleto raumenims Atorvastatinas, kaip ir kiti HMG-CoA reduktazės inhibitoriai, retais atvejais gali paveikti skeleto raumenis ir sukelti raumenų skausmą, raumenų uždegimą ir miopatiją, kurie gali progresuoti iki rabdomiolizės, galimai gyvybei grėsmingos būklės, kuri pasižymi ryškiai padidėjusia kreatinkinazės (KK) koncentracija (> 10 kartų virš viršutinės normos ribos, toliau – VNR), mioglobinemija ir mioglobinurija, kurios gali sukelti inkstų nepakankamumą. Yra buvę labai retų pranešimų apie imuninės kilmės nekrotizuojančią miopatiją (IKNM, angl. immune-mediated necrotising myopathy, IMNM), atsiradusią gydymo kai kuriais statinais metu arba po gydymo. IKNM kliniškai apibūdinama kaip išliekantis proksimalinių raumenų silpnumas ir padidėjusi kreatinkinazės koncentracija kraujo serume, kuri išlieka nepaisant gydymo statinais nutraukimo, teigiamas anti-HMG-CoA reduktazės antikūnų tyrimo rezultatas ir pagerėjimas vartojant imunitetą slopinančius vaistinius preparatus. Kreatinkinazės matavimas Kreatinkinazė (KK) neturi būti matuojama po intensyvaus fizinio krūvio arba esant bet kokiai kitai tikėtinai KK padidėjimo priežasčiai, kadangi dėl to KK vertės interpretacija tampa sudėtinga. Jeigu KK koncentracija yra reikšmingai padidėjusi pradinio vertinimo metu (> 5 kartus viršija VNR), tyrimą reikia pakartoti po 5–7 dienų, siekiant patikslinti rezultatus. Prieš gydymą: Atorvastatiną reikia atsargiai skirti pacientams, kuriems yra predispozicinių veiksnių rabdomiolizei. Prieš pradedant gydymą statinais reikia nustatyti KK koncentraciją esant šioms būklėms: inkstų funkcijos sutrikimas; hipotirozė; pacientui ar jo šeimos nariams yra paveldimų raumenų sutrikimų; anksčiau buvęs toksinis poveikis raumenims, vartojant statinus arba fibratus; anksčiau buvusi kepenų liga ir (arba) reikšmingo alkoholio kiekio vartojimas; senyviems (> 70 metų) pacientams reikia apsvarstyti šių tyrimų atlikimo būtinybę, atsižvelgiant į kitų predispozicinių veiksnių rabdomiolizei buvimą; situacijos, kurioms esant gali padidėti KK koncentracija kraujo plazmoje, pavyzdžiui, esant sąveikoms (žr. 4.5 skyrių) ir ypatingoms pacientų grupėms, įskaitant genetinius pogrupius (žr. 5.2 skyrių). Šiomis situacijomis reikia įvertinti gydymo riziką, atsižvelgiant į galimą naudą. Rekomenduojamas klinikinis stebėjimas. Jeigu KK koncentracija pradinio vertinimo metu yra reikšmingai padidėjusi (> 5 kartus viršija VNR), gydymo pradėti negalima. Gydymo metu: Pacientus būtina informuoti, kad jie nedelsdami praneštų apie raumenų skausmą, mėšlungį arba silpnumą, ypač jei tuo pat metu pasireiškia bendras negalavimas arba karščiavimas. Jeigu šie simptomai pasireiškia tuomet, kai pacientas vartoja TRIVERAM, būtina nustatyti KK koncentraciją. Jeigu KK koncentracija yra reikšmingai padidėjusi (> 5 kartus viršija VNR), gydymą vaistiniu preparatu būtina nutraukti. Jeigu su raumenimis susiję simptomai yra stiprūs ir sukelia kasdienį diskomfortą, net jeigu KK koncentracija yra ≤ 5 x VNR, reikia apsvarstyti gydymo nutraukimo galimybę. Jeigu simptomai išnyksta ir KK koncentracija tampa normali, tuomet galima apsvarstyti galimybę vėl pradėti gydyti atorvastatinu arba kitu statinu mažiausia doze ir atidžiai stebėti paciento būklę. Būtina nedelsiant nutraukti TRIVERAM vartojimą, jeigu atsiranda kliniškai reikšmingas KK koncentracijos padidėjimas (> 10 x VNR) arba diagnozuojama ar įtariama rabdomiolizė. Gydymas kitais vaistiniais preparatais tuo pat metu Dėl TRIVERAM esančio atorvastatino komponento rabdomiolizės rizika padidėja tuomet, kai TRIVERAM skiriamas kartu su tam tikrais vaistiniais preparatais, kurie gali padidinti atorvastatino koncentraciją plazmoje: su tokiais vaistiniais preparatais, kaip stiprūs CYP3A4 arba baltymų nešiklių inhibitoriai (pvz., ciklosporinu, telitromicinu, klaritromicinu, delavirdinu, stiripentoliu, ketokonazolu, vorikonazolu, itrakonazolu, pozakonazolu, letermoviru ir ŽIV proteazių inhibitoriais, įskaitant ritonavirą, lopinavirą, atazanavirą, indinavirą, darunavirą, tiprinavirą / ritonavirą ir kt.). Miopatijos rizika taip pat gali padidėti, kai tuo pat metu vartojamas gemfibrozilis ir kiti fibrino rūgšties dariniai, antivirusiniai vaistiniai preparatai hepatitui C (HCV) gydyti (bocepreviras, telapreviras, elbasviras / grazopreviras, ledipasviras / sofosbuviras), eritromicinas, niacinas ar ezetimibas. Jeigu įmanoma, reikia apsvarstyti kito (nesukeliančio sąveikų) gydymo galimybę, užuot skyrus šiuos vaistinius preparatus. Miopatijos ir (arba) rabdomiolizės rizika gali padidėti skiriant HMG-KoA reduktazės inhibitorių (pvz., atorvastatino) kartu su daptomicinu (žr. 4.5 skyrių). Reikia apsvarstyti galimybę laikinai nutraukti TRIVERAM vartojimą pacientams, kurie vartoja daptomiciną, išskyrus atvejus, kai abiejų vaistinių preparatų vartojimo vienu metu nauda viršija riziką. Jei negalima išvengti abiejų vaistinių preparatų vartojimo vienu metu, 2-3 kartus per savaitę reikia tirti kreatinkinazės (KK) aktyvumą ir atidžiai stebėti, ar pacientams nepasireiškia galimų miopatijos požymių ar simptomų. Tais atvejais, kai būtina skirti šiuos vaistinius preparatus kartu su TRIVERAM, labai svarbu atidžiai apsvarstyti gydymo naudos ir rizikos santykį. Kai pacientai vartoja vaistinius preparatus, kurie padidina atorvastatino koncentraciją kraujo plazmoje, rekomenduojama mažesnė maksimali atorvastatino dozė, todėl reikia apsvarstyti atskirų vaistinio preparato komponentų titravimo, mažinant dozę, galimybę. Be to, skiriant stiprių CYP3A4 inhibitorių, reikia apsvarstyti mažesnės pradinės atorvastatino dozės skyrimo galimybę. Šiems pacientams rekomenduojamas atitinkamas stebėjimas (žr. 4.5 skyrių). TRIVERAM dėl sudėtyje esančios veikliosios medžiagos atorvastatino negalima vartoti kartu su sisteminio poveikio fuzido rūgšties formomis arba per 7 paras po gydymo fuzido rūgštimi nutraukimo. Tų pacientų, kurių gydymas sisteminio poveikio fuzido rūgšties preparatais laikomas būtinu, gydymą statinu reikia nutraukti visam fuzido rūgšties vartojimo laikotarpiui. Gauta pranešimų apie rabdomiolizę (įskaitant kai kuriuos mirtinus atvejus), pasireiškusią pacientams, fuzido rūgštį vartojusiems kartu su statinais (žr. 4.5 skyrių). Pacientui reikia patarti, kad pajutęs bet kokius raumenų silpnumo, skausmo ar skausmingumo simptomus, nedelsdamas kreiptųsi medicininės pagalbos. Gydymą statinu galima atnaujinti, praėjus septynioms paroms po paskutiniosios fuzido rūgšties dozės. Išskirtiniais atvejais, kai reikia ilgalaikio gydymo sisteminio poveikio fuzido rūgšties preparatais (pvz., gydant sunkias infekcines ligas), būtinybė vartoti TRIVERAM kartu su fuzido rūgštimi turėtų būti apsvarstoma kiekvienu konkrečiu atveju atskirai ir taip gydyti galima tik atidžiai prižiūrint gydytojui. Sunkioji miastenija (Myasthenia gravis) Keliais atvejais gauta pranešimų apie tai, kad statinai de novo sukelia sunkiąją miasteniją ar akių miasteniją arba pasunkina šiomis ligomis jau sergančių pacientų būklę (žr. 4.8 skyrių). Jeigu ligos simptomai paūmėja, TRIVERAM vartojimą reikia nutraukti. Gauta pranešimų apie atsinaujinusios ligos atvejus, kai buvo (pakartotinai) vartojamas tas pats arba kitas statinų grupės vaistinis preparatas. Intersticinė plaučių liga Vartojant kai kuriuos statinus, ypač ilgo gydymo kurso metu, aprašyti išimtiniai intersticinės plaučių ligos atvejai (žr. 4.8 skyrių). Gali pasireikšti tokie ligos požymiai kaip dusulys, neproduktyvus kosulys ir bendras sveikatos pablogėjimas (nuovargis, svorio kritimas ir karščiavimas). Jeigu įtariama, kad pacientui atsirado intersticinė plaučių liga, gydymą TRIVERAM būtina nutraukti. Cukrinis diabetas Yra kai kurių įrodymų, kad statinai, kaip vaistinių preparatų grupė, didina gliukozės koncentraciją kraujyje ir kai kuriems pacientams, turintiems didelę riziką ateityje susirgti cukriniu diabetu, gali sukelti hiperglikemiją, kuriai esant reikalinga formali cukrinio diabeto stebėsena. Tačiau šią riziką nusveria kraujagyslių patologijos rizikos sumažinimas, veikiant statinams, todėl tai neturi būti priežastis nutraukti gydymą TRIVERAM. Gydant TRIVERAM, reikia stebėti tiek klinikinius, tiek biocheminius rizikos grupės pacientų (kurių gliukozės koncentracija nevalgius yra 5,6–6,9 mmol/l, KMI > 30 kg/m2, padidėjusi trigliceridų koncentracija, hipertenzija) rodiklius, remiantis nacionalinėmis gairėmis. Cukriniu diabetu sergantiems pacientams, kurie vartoja geriamuosius vaistinius preparatus nuo cukrinio diabeto arba insuliną, reikėtų atidžiai kontroliuoti glikemiją pirmąjį gydymosi vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra AKF inhibitorių (pavyzdžiui, TRIVERAM), mėnesį (žr. 4.5 skyrių). Širdies nepakankamumas Pacientus, kuriems yra širdies nepakankamumas, TRIVERAM reikia gydyti atsargiai. Ilgalaikiuose placebu kontroliuojamuose tyrimuose, kuriuose dalyvavo pacientai, sergantys sunkiu širdies nepakankamumu (III ir IV klasės pagal NYHA), aprašytas plaučių edemos dažnis didesnis buvo amlodipinu gydytų pacientų grupėje, palyginti su placebo gavusių pacientų grupe (žr. 5.1 skyrių). Pacientai, kuriems nustatytas stazinis širdies nepakankamumas, vaistinius preparatus, kurių sudėtyje yra kalcio kanalų blokatorių, įskaitant amlodipiną, turi vartoti atsargiai, kadangi šie vaistiniai preparatai gali padidinti širdies ir kraujagyslių sutrikimų riziką ir mirštamumą nuo jų. Hipotenzija Dėl AKF inhibitorių, pavyzdžiui, perindoprilio, gali staiga kristi kraujospūdis. Simptominė hipotenzija retai pasireiškia pacientams, kuriems yra nekomplikuota hipertenzija, ir dažniau būna asmenims, kurių kraujo tūris yra sumažėjęs, pvz., dėl diuretikų vartojimo, mažiau vartojant druskos, atliekant dializę, dėl viduriavimo ar vėmimo, taip pat sergant sunkia nuo renino priklausoma hipertenzija (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius). Pacientams, kuriems yra simptominis širdies nepakankamumas, kartu esant arba nesant susijusio inkstų nepakankamumo, buvo pastebėta simptominė hipotenzija. Jos atsiradimas labiausiai tikėtinas tiems pacientams, kurie turi didesnio laipsnio širdies nepakankamumą, kurį atspindi didelių kilpinių diuretikų dozių vartojimas, hiponatremija arba funkcinis inkstų veiklos sutrikimas. Gydant pacientus, kuriems yra didelė simptominės hipotenzijos rizika, reikia atidžiai stebėti gydymo vaistiniu preparatu pradžią ir dozės korekciją (žr. 4.8 skyrių). Panašiai dėmesį reikia atkreipti į išemine širdies liga ar smegenų kraujotakos liga sergančius pacientus, kuriems kraujospūdžio sumažėjimas gali sukelti miokardo infarktą ar smegenų kraujotakos sutrikimą. Jei pasireiškia hipotenzija, pacientą reikėtų paguldyti aukštielninką, jei reikia – skirti intraveninę natrio chlorido 9 mg/ml (0,9 %) infuziją. Laikina hipotenzijos reakcija nėra kontraindikacija vėliau vartoti vaistinį preparatą: jį galima vartoti, kai tik padidėja kraujospūdis, padidinus kraujo tūrį. Kai kuriems pacientams, sergantiems staziniu širdies nepakankamumu, esant normaliam arba žemam kraujospūdžiui, vartojant perindoprilį gali dar labiau sumažėti sisteminis kraujospūdis. Šį poveikį galima numatyti ir paprastai tai nėra priežastis nutraukti gydymą. Jeigu hipotenzija tampa simptominė, gali prireikti sumažinti TRIVERAM dozę arba nutraukti gydymą šiuo vaistiniu preparatu. Aortos ir mitralinio vožtuvo stenozė Kaip ir kitų vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra AKF inhibitorių, pavyzdžiui, perindoprilio, TRIVERAM reikėtų atsargiai skirti pacientams, kuriems yra mitralinio vožtuvo stenozė arba reikšminga, tačiau neaukšto laipsnio aortos stenozė. TRIVERAM skyrimas kontraindikuojamas pacientams, kuriems yra sunki kairiojo skilvelio nutekėjimo obstrukcija (žr. 4.3 skyrių). Inkstų transplantacija Nėra perindoprilio arginino skyrimo pacientams, kuriems neseniai atlikta inkstų transplantacija, patirties. Inkstų kraujagyslių (renovaskulinė) hipertenzija AKF inhibitorių vartojantiems pacientams, kuriems yra abiejų inkstų arterijų stenozė arba vienintelio funkcionuojančio inksto arterijos stenozė, būna didesnė hipotenzijos ir inkstų nepakankamumo rizika (žr. 4.3 skyrių). Gydymas diuretikais gali būti papildomas veiksnys. Gali silpnėti inkstų funkcija, pasireiškiant tik mažiems kreatinino koncentracijos serume pokyčiams net kai yra vieno paciento inksto arterijos stenozė. Pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi TRIVERAM gali būti skiriamas pacientams, kurių kreatinino klirensas ≥ 60 ml/min., ir nėra tinkamas pacientams, kurių kreatinino klirensas < 60 ml/min. (esant vidutinio sunkumo ar sunkiam inkstų nepakankamumui). Šiems pacientams rekomenduojamas atskirų veikliųjų medžiagų dozių koregavimas. Pacientams, kuriems yra inkstų nepakankamumas, įprasta procedūra yra stebėti kalio ir kreatinino koncentraciją (žr. 4.8 skyrių). Pacientams, sergantiems simptominiu širdies nepakankamumu, hipotenzija, atsiradusi pradėjus gydymą AKF inhibitoriais, pavyzdžiui, perindopriliu, gali sukelti tolesnį inkstų funkcijos blogėjimą. Šioje situacijoje yra aprašytas ūminis inkstų nepakankamumas, įprastai grįžtamas. Kai kuriems AKF inhibitorių vartojantiems pacientams, sergantiems abipuse inkstų arterijų stenoze ar vienintelio inksto arterijos stenoze, buvo nustatytas šlapalo koncentracijos kraujyje ir kreatinino koncentracijos kraujo serume padidėjimas, paprastai laikinas, išnykstantis nutraukus gydymą. Tai ypač tikėtina pacientui sergant inkstų nepakankamumu. Jei kartu yra ir renovaskulinė hipertenzija, sunkios hipotenzijos ir inkstų nepakankamumo rizika didesnė. Kai kuriems hipertenzija sergantiems pacientams, kuriems anksčiau nebuvo pastebėta inkstų kraujagyslių ligų požymių, padidėja šlapalo koncentracija kraujyje ir kreatinino koncentracija kraujo serume. Paprastai šie pokyčiai būna nedideli ir laikini, ypač kai perindoprilis vartojamas kartu su diuretikais. Tai labiau būdinga pacientams, kuriems jau sutrikusi inkstų funkcija. Gali prireikti sumažinti diuretikų ir (arba) TRIVERAM dozę ir (arba) nutraukti gydymą šiais vaistiniais preparatais. Pacientai, kuriems yra inkstų nepakankamumas, gali vartoti normalią amlodipino dozę. Amlodipino koncentracijos kraujo plazmoje pokyčiai nėra susiję su inkstų pažeidimo laipsniu. Amlodipinas nepasišalina dializės metu. TRIVERAM derinio poveikis pacientams, kuriems yra inkstų nepakankamumas, tirtas nebuvo. TRIVERAM dozės turi atitikti atskirų vaistinio preparato komponentų dozavimo rekomendacijas. Pacientai, kuriems atliekama hemodializė Pacientams, kuriems atliekama dializė didelio pralaidumo membranomis ir tuo pat metu skiriamas gydymas AKF inhibitoriumi, aprašyti anafilaktoidinių reakcijų atvejai. Šiems pacientams reikia apsvarstyti galimybę naudoti kitokias dializės membranas arba skirti kitos klasės antihipertenzinį vaistinį preparatą. Padidėjęs jautrumas ir angioedema Retais atvejais pacientams, gydytiems AKF inhibitoriais, įskaitant perindoprilį, pasireiškė veido, galūnių, lūpų, gleivinių, liežuvio, balso plyšio ir (arba) gerklų angioedema (žr. 4.8 skyrių). Angioedema gali atsirasti bet kuriuo gydymo metu. Tokiais atvejais reikėtų nedelsiant nutraukti TRIVERAM vartojimą ir pradėti atitinkamą būklės stebėjimą, kuris turėtų būti tęsiamas, kol visiškai išnyks simptomai. Tik veido ir lūpų paburkimas paprastai praeina negydomas, tačiau norint palengvinti simptomus galima pavartoti antihistamininių vaistinių preparatų. Angioedema, susijusi su gerklų paburkimu, gali baigtis mirtimi. Jeigu paburksta liežuvis, balso plyšys arba gerklos, dėl ko gali užsikimšti oro takai, reikėtų nedelsiant imtis neatidėliotinos pagalbos priemonių. Tuo tikslu galima suleisti adrenalino ir (arba) kvėpavimo takus palaikyti atvirus. Pacientą turėtų atidžiai stebėti gydytojai, kol simptomai visiškai išnyks ir būklė ilgesnį laiką išliks stabili. Pacientams, kuriems kada nors yra buvusi angioedema, nesusijusi su gydymu AKF inhibitoriais, gali būti didesnė rizika pasireikšti angioneurozinei edemai vartojant TRIVERAM (žr. 4.3 skyrių). Retais atvejais pacientams, gydytiems AKF inhibitoriais, pasireiškė žarnyno angioedema. Šie pacientai juto pilvo skausmą (drauge esant pykinimui ar vėmimui arba jų nesant); kai kuriais atvejais prieš tai nebuvo veido angioedemos, o C-1 esterazės aktyvumas buvo normalus. Angioedema buvo diagnozuota atlikus pilvo KT ar ultragarsinį tyrimą arba nustatyta operacijos metu, o jos simptomai praėjo nustojus vartoti AKF inhibitorių. Jeigu TRIVERAM vartojantiems pacientams pasireiškia pilvo skausmas, atliekant diferencinę diagnostiką reikia nepamiršti ir žarnyno angioedemos. Perindoprilio negalima vartoti kartu su sakubitrilu / valsartanu dėl padidėjusios angioneurozinės edemos rizikos (žr. 4.3 skyrių). Sakubitrilo / valsartano negalima pradėti vartoti tol, kol nepraėjo 36 valandos po paskutinės perindoprilio dozės suvartojimo. Nutraukus sakubitrilo / valsartano vartojimą, gydymo perindopriliu negalima pradėti tol, kol nepraėjo 36 valandos po paskutinės sakubitrilo / valsartano dozės suvartojimo (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius). AKF inhibitorius vartojant kartu su NEP inhibitoriais (pvz., racekadotriliu), mTOR inhibitoriais (pvz.: sirolimuzu, everolimuzu, temsirolimuzu) ir gliptinais (pvz.: linagliptinu, saksagliptinu, sitagliptinu, vildagliptinu) gali būti didesnė angioneurozinės edemos (pvz.: kvėpavimo takų ir liežuvio patinimo su kvėpavimo sutrikimu arba be kvėpavimo sutrikimo) atsiradimo rizika (žr. 4.5 skyrių). Reikia imtis atsargumo priemonių, pradedant gydymą racekadotriliu, mTOR inhibitoriais (pvz.: sirolimuzu, everolimuzu, temsirolimuzu) ir gliptinais (pvz.: linagliptinu, saksagliptinu, sitagliptinu, vildagliptinu) pacientams, kurie jau vartoja AKF inhibitoriaus. Anafilaktoidinės reakcijos mažo tankio lipoproteinų (MTL) aferezės metu Retais atvejais pacientams, vartojantiems AKF inhibitorius, mažo tankio lipoproteinų (MTL) aferezės su dekstrano sulfatu metu pasireiškė gyvybei pavojingos anafilaktoidinės reakcijos. Šių reakcijų galima išvengti, laikinai prieš kiekvieną aferezę nevartojant AKF inhibitorių. Anafilaktoidinės reakcijos atliekant desensibilizaciją Pacientams, vartojantiems AKF inhibitorių turinčių vaistinių preparatų, pavyzdžiui, TRIVERAM, desensibilizacijos (pvz., nuo plėviasparnių nuodų) metu pasireiškė anafilaktoidinių reakcijų. Tie patys pacientai šių reakcijų išvengė, laikinai nutraukę AKF inhibitorių vartojimą, tačiau reakcijos vėl pasireiškė netyčia pavartojus AKF inhibitorių. Neutropenija, agranulocitozė, trombocitopenija, anemija Yra duomenų, kad pacientams, vartojantiems AKF inhibitorių, pasitaikė neutropenijos, agranulocitozės, trombocitopenijos ir anemijos atvejų. Pacientams, kurių inkstų funkcija normali ir nėra kitų komplikuojančių veiksnių, neutropenija atsiranda retai. Ypač atsargiai TRIVERAM turėtų vartoti pacientai, sergantys kolageninėmis kraujagyslių ligomis, gydomi imunosupresiniais vaistiniais preparatais, vartojantys alopurinolį ar prokainamidą arba esant šių komplikuojančių veiksnių deriniui, ypač jeigu jau sutrikusi inkstų funkcija. Kai kurie iš šių pacientų susirgo sunkiomis infekcijomis, kurios keletu atvejų buvo atsparios intensyviam gydymui antibiotikais. Jei tokie pacientai vartoja TRIVERAM, patartina nuolat stebėti baltųjų kraujo kūnelių skaičių, o pacientams nurodyti, kad praneštų apie bet kokį infekcijos požymį (pvz., gerklės skausmą, karščiavimą). Rasė AKF inhibitoriai juodaodžiams pacientams angioedemą sukelia dažniau, palyginti su nejuodaodžiais. TRIVERAM, kurio sudėtyje yra AKF inhibitoriaus perindoprilio, juodaodžiams kraujospūdį gali mažinti ne taip veiksmingai kaip nejuodaodžiams, tikriausiai dėl to, kad hipertenzija sergantiems juodaodžiams dažniau pasitaiko būklės, kai yra mažas renino kiekis. Kosulys Yra duomenų, kad vartojant AKF inhibitorius atsiranda kosulys. Kosulys apibūdinamas kaip neproduktyvus, nuolatinis ir išnykstantis nutraukus gydymą. Į AKF inhibitorių sukeltą kosulį reikėtų atsižvelgti atliekant kosulio diferencinę diagnostiką pacientams, gydomiems TRIVERAM. Operacija ir nejautra Pacientams, kuriems atliekamos didelės operacijos ar nejautrai taikomi vaistiniai preparatai, sukeliantys hipotenziją, TRIVERAM gali užblokuoti angiotenzino II susidarymą dėl kompensacinio renino atsipalaidavimo. Likus parai iki operacijos, gydymą vaistiniu preparatu reikėtų nutraukti. Jei pasireiškia hipotenzija ir manoma, kad ją sukėlė šis mechanizmas, ją koreguoti galima didinant kraujo tūrį. Hiperkalemija Pastebėta, kad kai kuriems pacientams, gydomiems AKF inhibitoriais, įskaitant perindoprilį, padidėja kalio koncentracija kraujo serume. AKF inhibitoriai gali sukelti hiperkalemiją, nes jie slopina aldosterono išskyrimą. Paprastai pacientams, kurių inkstų funkcija normali, poveikis nėra reikšmingas. Rizikos faktoriai hiperkalemijai atsirasti yra inkstų nepakankamumas, inkstų funkcijos pablogėjimas, amžius (> 70 metų), cukrinis diabetas, gretutinės būklės, ypač dehidratacija, ūminė širdies dekompensacija, metabolinė acidozė ir kartu vartojami kalį tausojantys diuretikai (pvz., spironolaktonas, eplerenonas, triamterenas ar amiloridas), kalio papildai ar druskos pakaitalai, kuriuose yra kalio; arba kitų vaistinių preparatų, didinančių kalio koncentraciją kraujo serume (pvz., heparino, kotrimoksazolo, kuris dar vadinamas trimetoprimu / sulfametoksazolu) ir ypač aldosterono antagonistų ar angiotenzino receptorių blokatorių, vartojimas. Jeigu kalio papildai, kalį tausojantys diuretikai arba druskos pakaitalai, kuriuose yra kalio, vartojami esant sutrikusiai inkstų funkcijai, kalio koncentracija kraujo serume gali gerokai padidėti. Hiperkalemija gali sukelti pavojingas, kartais mirtinas aritmijas. Kalį tausojantys diuretikai ir angiotenzino receptorių blokatoriai turi būti vartojami atsargiai, matuojant kalio koncentraciją serume ir sekant inkstų funkciją. Jeigu manoma, kad pacientui tinka kartu vartoti TRIVERAM ir kurį nors pirmiau minėtą preparatą, tuos preparatus reikia vartoti atsargiai ir dažnai tikrinti kalio koncentraciją kraujo serume (žr. 4.5 skyrių). Vaistinio preparato derinys su ličiu Derinti litį ir vaistinius preparatus, kurių sudėtyje yra perindoprilio, pavyzdžiui, TRIVERAM, nerekomenduojama (žr. 4.5 skyrių). Dviguba renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) blokada Yra įrodymų, kad, kartu vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorius arba aliskireną, padidėja hipotenzijos, hiperkalemijos ir inkstų sutrikimo (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) rizika. Todėl dviguba RAAS blokada, derinant AKF inhibitorius, angiotenzino II receptorių blokatorius arba aliskireną, nerekomenduojama (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius). Jeigu manoma, kad gydymas dviguba blokada yra tikrai reikalingas, jį galima skirti tik prižiūrint specialistams, dažnai atidžiai stebint paciento inkstų funkciją, elektrolitų koncentraciją ir kraujospūdį. AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių negalima vartoti tuo pat metu pacientams, sergantiems diabetine nefropatija. Pirminis aldosteronizmas Pacientai, kuriems pasireiškia pirminis hiperaldosteronizmas, paprastai nereaguoja į antihipertenzinius vaistinius preparatus, slopinančius renino ir angiotenzino sistemą. Todėl šio vaistinio preparato vartoti nerekomenduojama. Pagalbinės medžiagos TRIVERAM sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Natrio kiekis TRIVERAM plėvele dengtoje tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y.jis beveik neturi reikšmės.

Saugumo duomenų santrauka Dažniausios aprašytos nepageidaujamos reakcijos, pasireiškusios vartojant atorvastatiną, perindoprilį ir amlodipiną atskirai, yra šios: nazofaringitas, padidėjęs jautrumas, hiperglikemija, galvos skausmas, ryklės ir gerklų skausmas, kraujavimas iš nosies, vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, dispepsija, pykinimas, viduriavimas, tuštinimosi pokyčiai, raumenų skausmai, sąnarių skausmai, galūnių skausmas, raumenų spazmai, sąnarių patinimas, kulkšnių patinimas, nugaros skausmas, kepenų funkcijos tyrimų pokyčiai, padidėjęs kreatinkinazės aktyvumas kraujyje, mieguistumas, svaigulys, širdies plakimo pojūtis (palpitacija), paraudimas, pilvo skausmas, edema, nuovargis, parestezijos, regėjimo sutrikimas, dvejinimasis akyse, ūžesys (tinnitus), galvos sukimasis, hipotenzija, kosulys, dusulys, vėmimas, skonio pojūčio pokyčiai (disgeuzija), bėrimas, niežulys, bendras silpnumas (astenija). Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Toliau aprašyti nepageidaujami poveikiai pastebėti gydant atorvastatino, perindoprilio ir amlodipino deriniu arba vartojant jų atskirai, ir suskirstyti naudojantis MedDRA klasifikacija pagal organų sistemas ir dažnį: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). MedDRA Organų sistemų klasės | Nepageidaujami poveikiai | Dažnis | Dažnis | Dažnis MedDRA Organų sistemų klasės | Nepageidaujami poveikiai | Atorvastatinas | Perindoprilis | Amlodipinas Infekcijos ir infestacijos | Nazofaringitas | Dažnas | - | - Infekcijos ir infestacijos | Sloga | - | Labai retas | Nedažnas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Trombocitopenija | Retas | Labai retas | Labai retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Leukopenija, neutropenija | - | Labai retas | Labai retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Eozinofilija | - | Nedažnas* | - Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Agranulocitozė ar pancitopenija | - | Labai retas | - Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Hemolizinė anemija pacientams su įgimta G-6PDH stoka | - | Labai retas | - Imuninės sistemos sutrikimai | Padidėjęs jautrumas | Dažnas | - | Labai retas Imuninės sistemos sutrikimai | Anafilaksija | Labai retas | - | - Endokrininiai sutrikimai | Sutrikusios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas (SAHSS) | - | Retas | - Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiperglikemija | Dažnas | - | Labai retas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipoglikemija | Nedažnas | Nedažnas* | - Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiponatremija | - | Nedažnas* | - Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiperkalemija, grįžtama nutraukus gydymą (žr. 4.4 skyrių) | - | Nedažnas* | - Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Anoreksija | Nedažnas | - | - Psichikos sutrikimai | Nemiga | Nedažnas | - | Nedažnas Psichikos sutrikimai | Nuotaikos sutrikimai (įskaitant nerimą) | - | Nedažnas | Nedažnas Psichikos sutrikimai | Miego sutrikimai | | Nedažnas | - Psichikos sutrikimai | Depresija | - | Nedažnas* | Nedažnas Psichikos sutrikimai | Nakties košmarai | Nedažnas | - | - Psichikos sutrikimai | Sumišimo būklė | - | Labai retas | Retas Nervų sistemos sutrikimai | Mieguistumas | - | Nedažnas* | Dažnas Nervų sistemos sutrikimai | Svaigulys | Nedažnas | Dažnas | Dažnas Nervų sistemos sutrikimai | Galvos skausmas | Dažnas | Dažnas | Dažnas Nervų sistemos sutrikimai | Drebulys | - | - | Nedažnas Nervų sistemos sutrikimai | Skonio pojūčio sutrikimas (disgeuzija) | Nedažnas | Dažnas | Nedažnas Nervų sistemos sutrikimai | Sinkopė | - | Nedažnas* | Nedažnas Nervų sistemos sutrikimai | Hipestezija | Nedažnas | - | Nedažnas Nervų sistemos sutrikimai | Parestezija | Nedažnas | Dažnas | Nedažnas Nervų sistemos sutrikimai | | | | Nervų sistemos sutrikimai | Hipertonija | - | - | Labai retas Nervų sistemos sutrikimai | Periferinė neuropatija | Retas | - | Labai retas Nervų sistemos sutrikimai | Insultas, kuris gali būti antrinis ir pasireikšti dėl didelės hipotenzijos didelės rizikos grupės pacientams (žr. 4.4 skyrių) | - | Labai retas | - Nervų sistemos sutrikimai | Atminties sutrikimas (amnezija) | Nedažnas | - | - Nervų sistemos sutrikimai | Ekstrapiramidinis sutrikimas (ekstrapiramidinis sindromas) | - | - | Dažnis nežinomas Nervų sistemos sutrikimai | Sunkioji miastenija | Dažnis nežinomas | - | - Akių sutrikimai | Regėjimo sutrikimas | Retas | Dažnas | Dažnas Akių sutrikimai | Dvejinimasis akyse | - | - | Dažnas Akių sutrikimai | Neryškus matymas | Nedažnas | - | - Akių sutrikimai | Akių miastenija | Dažnis nežinomas | - | - Ausų ir labirintų sutrikimai | Ūžesys (tinnitus) | Nedažnas | Dažnas | Nedažnas Ausų ir labirintų sutrikimai | Svaigimas (vertigo) | - | Dažnas | - Ausų ir labirintų sutrikimai | Klausos praradimas | Labai retas | - | - Širdies sutrikimai | Miokardo infarktas, galimai antrinis dėl per didelės hipotenzijos aukštos rizikos pacientų grupėje (žr. 4.4 skyrių) | - | Labai retas | Labai retas Širdies sutrikimai | Krūtinės angina (žr. 4.4 skyrių) | - | Labai retas | - Širdies sutrikimai | Aritmija (įskaitant bradikardiją, skilvelinę aritmiją ir prieširdžių virpėjimą) | - | Labai retas | Nedažnas Širdies sutrikimai | Tachikardija | - | Nedažnas* | - Širdies sutrikimai | Širdies plakimo pojūtis (palpitacijos) | - | Nedažnas* | Dažnas Kraujagyslių sutrikimai | Hipotenzija (ir poveikis, susijęs su hipotenzija) | - | Dažnas | Nedažnas Kraujagyslių sutrikimai | Vaskulitas | Retas | Nedažnas* | Labai retas Kraujagyslių sutrikimai | Paraudimas | - | Retas* | Dažnas Kraujagyslių sutrikimai | Reino (Raynaud) fenomenas | - | Dažnis nežinomas | - Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Ryklės ir gerklų skausmas | Dažnas | - | - Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kraujavimas iš nosies | Dažnas | - | - Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kosulys | - | Dažnas | Nedažnas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Dusulys | - | Dažnas | Dažnas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Bronchų spazmas | - | Nedažnas | - Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Eozinofilinė pneumonija | - | Labai retas | - Virškinimo trakto sutrikimai | Pykinimas | Dažnas | Dažnas | Dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Vėmimas | Nedažnas | Dažnas | Nedažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Viršutinės ir apatinės pilvo dalių skausmas | Nedažnas | Dažnas | Dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo sutrikimas | Dažnas | Dažnas | Dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Viduriavimas | Dažnas | Dažnas | Dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Vidurių užkietėjimas | Dažnas | Dažnas | Dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Burnos džiūvimas | - | Nedažnas | Nedažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Pankreatitas | Nedažnas | Labai retas | Labai retas Virškinimo trakto sutrikimai | Gastritas | - | - | Labai retas Virškinimo trakto sutrikimai | Dantenų hiperplazija | - | - | Labai retas Virškinimo trakto sutrikimai | Tuštinimosi pokyčiai | - | - | Dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Atsirūgimas | Nedažnas | - | - Virškinimo trakto sutrikimai | Pilvo pūtimas | Dažnas | - | - Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Citolizinis arba cholestazinis hepatitas (žr. 4.4 skyrių) | Nedažni | Labai reti | Labai reti Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Gelta | - | - | Labai retas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Cholestazė | Retas | - | - Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų nepakankamumas | Labai retas | - | - Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Išbėrimas | Nedažnas | Dažnas | Nedažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Niežulys | Nedažnas | Dažnas | Nedažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dilgėlinė | Nedažnas | Nedažnas | Nedažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Purpura | - | - | Nedažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos spalvos pokyčiai | - | - | Nedažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Hiperhidrozė | - | Nedažnas | Nedažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Egzantema | - | - | Nedažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Nuplikimas | Nedažnas | - | Nedažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Angioedema (žr. 4.4 skyrių) | Retas | Nedažnas | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Eksfoliacinis dermatitas | - | - | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Pemfigoidas | - | Nedažnas* | - Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Žvynelinės pasunkėjimas | - | Retas* | - Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Stivenso ir Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas | Retas | - | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Padidėjusio jautrumo šviesai reakcijos | - | Nedažni* | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Toksinė epidermio nekrolizė | Retas | - | Dažnis nežinomas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Daugiaformė raudonė | Retas | Labai retas | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Lichenoidinė (kerpligiška) reakcija į vaistinį preparatą | Retas | - | - Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Sąnarių patinimas | Dažnas | - | - Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Kulkšnių patinimas | - | - | Dažnas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Galūnių skausmas | Dažnas | - | - Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Sąnarių skausmai | Dažnas | Nedažnas* | Nedažnas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Raumenų spazmai | Dažnas | Dažnas | Dažnas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Raumenų skausmai | Dažnas | Nedažnas* | Nedažnas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Nugaros skausmas | Dažnas | - | Nedažnas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Kaklo skausmas | Nedažnas | - | - Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Raumenų nuovargis | Nedažnas | - | - Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Miopatija | Retas | - | - Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Miozitas | Retas | - | - Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Rabdomiolizė | Retas | - | - Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Raumens plyšimas | Retas | - | - Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Sausgyslių pažeidimas, kartais komplikuojamas plyšimo | Retas | - | - Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Į vilkligę panašus sindromas | Labai retas | - | - Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Imuninės kilmės nekrotizuojanti miopatija (žr. 4.4 skyrių) | Dažnis nežinomas | - | - Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Šlapinimosi sutrikimas | - | - | Nedažnas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Naktinis šlapinimasis | - | - | Nedažnas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Dažnas šlapinimasis | - | - | Nedažnas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų nepakankamumas | - | Nedažnas | - Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Ūminis inkstų nepakankamumas | - | Retas | - Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Anurija / oligurija | - | Retas | - Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Impotencija, erekcijos sutrikimas | - | Nedažnas | Nedažnas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Ginekomastija | Labai retas | - | Nedažnas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Silpnumas | Nedažnas | Dažnas | Dažnas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nuovargis | Nedažnas | - | Dažnas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Edema | - | - | Labai dažnas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Krūtinės skausmas | Nedažnas | Nedažnas* | Nedažnas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Skausmas | - | - | Nedažnas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendras negalavimas | - | Nedažnas* | Nedažnas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Periferiniai pabrinkimai | Nedažnas | Nedažnas* | - Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Karščiavimas | Nedažnas | Nedažnas* | - Tyrimai | Šlapalo koncentracijos kraujyje padidėjimas | - | Nedažnas* | - Tyrimai | Kreatinino koncentracijos kraujyje padidėjimas | - | Nedažnas* | - Tyrimai | Kepenų fermentų aktyvumo padidėjimas | - | Retas | Labai retas** Tyrimai | Bilirubino koncentracijos kraujyje padidėjimas | - | Retas | - Tyrimai | Svorio didėjimas | Nedažnas | - | Nedažnas Tyrimai | Leukocitų nustatymas šlapime | Nedažnas | - | - Tyrimai | Svorio mažėjimas | - | - | Nedažnas Tyrimai | Kepenų funkcijos tyrimų pokyčiai | Dažnas | - | - Tyrimai | Kreatinkinazės aktyvumo kraujyje padidėjimas | Dažnas | - | - Tyrimai | Hemoglobino koncentracijos ir hematokrito sumažėjimas | - | Labai retas | - Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | Pargriuvimas | - | Nedažnas* | - *Dažnis apskaičiuojamas iš klinikinių tyrimų, kuriuose stebimi spontaniniuose pranešimuose nustatyti nepageidaujami poveikiai **Daugiausiai atitinka cholestazę Kaip ir vartojant kitus HMG-CoA reduktazės inhibitorius, pacientams, vartojantiems atorvastatiną, buvo aprašyti padidėjusio transaminazių aktyvumo kraujo serume atvejai. Įprastai šie pokyčiai buvo nedideli, laikini ir jų atveju neprireikė nutraukti gydymo. 0,8 % pacientų, vartojančių atorvastatiną, nustatyti kliniškai svarbūs (> 3 kartus viršijantys viršutinę normos ribą) transaminazių aktyvumo kraujo serume padidėjimai. Šie pokyčiai buvo susiję su vaistinio preparato doze ir visiems pacientams buvo laikini. Klinikiniuose tyrimuose 2,5 % pacientų, vartojančių atorvastatiną, panašiai kaip ir vartojant kitų HMG-CoA reduktazės inhibitorių, buvo nustatytas daugiau kaip 3 kartus viršijantis viršutinę normos ribą padidėjęs kreatinkinazės (KK) kraujo serume kiekis. 0,4 % atorvastatinu gydytų pacientų šio fermento koncentracija buvo nustatyta padidėjusi daugiau kaip 10 kartų virš viršutinės normos ribos (žr. 4.4 skyrių). Vartojant kai kuriuos statinus aprašyti šie nepageidaujami reiškiniai: seksualinė disfunkcija; depresija; išimtiniai intersticinės plaučių ligos atvejai, ypač vaistinius preparatus vartojant ilgą laiką (žr. 4.4 skyrių); cukrinis diabetas: dažnis priklausys nuo rizikos veiksnių (gliukozės koncentracija kraujyje nevalgius ≥ 5,6 mmol/l, KMI > 30 kg/m2, padidėjusi trigliceridų koncentracija, hipertenzija anamnezėje) buvimo arba nebuvimo. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais. 4.9 Perdozavimas Nėra duomenų apie TRIVERAM perdozavimą žmonėms. Atorvastatinas Simptomai ir jų gydymas Perdozavus atorvastatino specifinio gydymo nėra. Perdozavimo atveju pacientą reikia gydyti simptomiškai ir skirti palaikomąsias priemones, jei jos reikalingos. Reikia atlikti kepenų funkcijos tyrimus ir stebėti KK aktyvumą kraujo serume. Dėl masyvaus atorvastatino sujungimo su kraujo plazmos baltymais hemodializė atorvastatino klirenso reikšmingai nesustiprins. Perindoprilis Simptomai AKF inhibitorių perdozavimo simptomai gali būti hipotenzija, kraujotakos šokas, elektrolitų disbalansas, inkstų funkcijos sutrikimas, hiperventiliacija, tachikardija, širdies plakimo pojūtis, bradikardija, svaigulys, nerimas ir kosulys. Gydymas Perdozavimo atveju rekomenduojama gydyti intravenine 9 mg/ml (0,9 %) natrio chlorido tirpalo infuzija. Jeigu pasireiškia hipotenzija, pacientą reikia paguldyti į šoko padėtį (paguldyti ant nugaros ir pakelti kojas). Jei turima, galima gydyti angiotenzino II infuzija ir (arba) švirkšti į veną katecholaminų. Perindoprilį iš sisteminės kraujotakos galima pašalinti hemodializės būdu (žr. 4.4 skyrių). Jei bradikardija atspari skiriamam gydymui, reikia pradėti elektrinę širdies stimuliaciją. Reikia nuolat stebėti paciento gyvybinius požymius, serumo elektrolitų ir kreatinino koncentraciją. Amlodipinas Yra ribotas kiekis duomenų apie tyčinį amlodipino perdozavimą. Simptomai Esami duomenys rodo, kad stiprus perdozavimas gali sukelti pernelyg didelį periferinių kraujagyslių išsiplėtimą ir galimai refleksinę tachikardiją. Buvo gauta pranešimų apie žymią ir galimai pailgėjusią sisteminę hipotenziją net iki šoko bei įskaitant šoką, pasibaigusį mirtimi. Gauta retų pranešimų apie amlodipino perdozavimo sukeltą nekardiogeninę plaučių edemą, kuri gali pasireikšti vėliau (per 24 – 48 valandas po vaistinio preparato pavartojimo), ir dėl kurios gali būti reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija. Per anksti pradėtos taikyti gaivinimo priemonės (įskaitant skysčių perteklių sukeliančią infuzoterapiją), siekiant išlaikyti perfuziją bei kraujo tūrį, gali būti būklę provokuojančiais veiksniais. Gydymas Kliniškai reikšminga hipotenzija, susijusi su amlodipino perdozavimu, rodo aktyvaus širdies ir kraujagyslių veiklos palaikymo poreikį, įskaitant dažną širdies ir kvėpavimo funkcijos stebėjimą, galūnių pakėlimą į viršų bei būtinybę atkreipti dėmesį į cirkuliuojančių skysčių tūrį bei šlapimo išsiskyrimą. Kraujagysles sutraukiantis vaistinis preparatas, jeigu nėra tokio vaistinio preparato vartojimo kontraindikacijų, gali padėti atkurti kraujagyslių tonusą ir kraujospūdį. Į veną vartojamas kalcio gliukonatas gali padėti panaikinti kalcio kanalų blokados reiškinius. Kai kuriais atvejais gali būti naudinga išplauti skrandį. Sveikiems savanoriams aktyvintosios anglies pavartojimas praėjus 2 valandoms po 10 mg amlodipino pavartojimo rodė amlodipino absorbcijos greičio sumažėjimą. Nepanašu, kad dializė būtų kiek nors naudinga, nes amlodipinas stipriai jungiasi prie kraujo plazmos baltymų. 5. FARMAKOLOGINĖS savybės