Urografin 76 %

Dozavimas Rekomenduojamos dozės Intraveninė urografija Injekcijos Paprastai leidžiama 20 ml/min. greičiu. Jei pacientui, kuriam yra širdies nepakankamumas, leidžiama 100 ml ar daugiau kontrastinės medžiagos, injekcija turi trukti bent 20-30 minučių. Suaugusiesiems Urografin 76 % injekcinis ar infuzinis tirpalas dozė yra 20 ml. Urografin 76 % injekcinis ar infuzinis tirpalas dozę padidinus iki 50 ml, labai pagerėja kontrastavimas. Jei specialiai reikia, dozę galima dar padidinti. Vaikų populiacija Dėl fiziologinio dar nesubrendusių nefronų koncentracinės funkcijos silpnumo kūdikiams reikia palyginti didelių Urografin 76 % injekcinis ar infuzinis tirpalas dozių: Iki 1 metų | 7-10 ml 1-2 metų | 10-12 ml 2-6 metų | 12-15 ml 6-12 metų | 15-20 ml Daugiau kaip 12 metų | suaugusiųjų dozė Nuotraukų darymo laikas Inkstų parenchima geriausiai matoma, kai nuotrauka daroma iškart suleidus kontrastinės medžiagos. Inkstų geldelėms ir šlapimo takams kontrastuoti pirmoji nuotrauka daroma praėjus 3-5 minutėms, o antroji – 10-12 minučių po kontrastinės medžiagos suleidimo. Jaunesniems pacientams nuotraukos daromos po trumpesnio, vyresniems – po ilgesnio nurodyto laiko. Naujagimiams, kūdikiams ir mažiems vaikams pirmąją nuotrauką patariama daryti praėjus maždaug 2 minutėms po kontrastinės medžiagos suleidimo. Jei kontrastavimas nepakankamas, nuotraukos gali būti daromos vėliau. Infuzijos Suaugusiesiems ir paaugliams Urografin 76 % injekcinis ar infuzinis tirpalas sulašinama 100 ml. Paprastai infuzija turi trukti ne mažiau kaip 5 minutes ir ne daugiau kaip 10 minučių. Jei pacientas serga širdies nepakankamumu, rekomenduojama infuzijos trukmė – 20-30 minučių. Vaikų populiacija Pilvo kompresija naujagimiams ir kūdikiams kontraindikuotina, o vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems nepatariama, jei lašinama daug kontrastinės medžiagos, nes sutrikus šlapimo nuotėkiui, dėl padidėjusios diurezės, kartu ir slėgio gali plyšti taurelių skliautai. Vis dėlto kompresija galima praėjus maždaug 10 minučių po infuzijos pabaigos, siekiant atskirti organinį prisipildymo defektą nuo funkcinio. Nuotraukų darymo laikas Pirmąją nuotrauką reikia daryti baigiant infuziją, kitas – per 20 minučių arba vėliau, jei ekskrecija sutrikusi. Angiografija Urografin 76 % injekcinis ar infuzinis tirpalas tinka ir angiografijai. Kai angiografiniam tyrimui reikia ypač didelės jodo koncentracijos, pavyzdžiui, aortografijai, angiokardiografijai, koronarinei arteriografijai, tinkamesnis 76 % tirpalas. Dozės priklauso nuo ligos pobūdžio, tyrimo technikos, tiriamų kraujagyslių rūšies ir dydžio. Kitos kūno ertmės Atliekant artrografiją, histerosalpingografiją, o ypač ERCP, kontrastinės medžiagos leidimą reikia kontroliuoti fluoroskopijos būdu. Urografin nevartotinas mielografijai, ventrikulografijai ir cisternografijai, nes gali sukelti neurotoksinių simptomų. Vartojimo metodas Leisti į veną. Bendroji informacija Mitybos rekomendacijos Atliekant pilvo angiografiją ir urografiją, gaunamas geresnis vaizdas, jei žarnose nėra išmatų ir dujų. Dvi dienas prieš tyrimą pacientas turi vengti maisto, nuo kurio kaupiasi daugiau dujų, ypač žirnių, pupų, lęšių, salotų, vaisių, šviežios juodos duonos ir bet kokių žalių daržovių. Tyrimo išvakarėse nuo 18 valandos pacientas turi nevalgyti. Be to, gali būti naudinga vakare išgerti vidurius paleidžiančių vaistinių preparatų. Tačiau naujagimiams, kūdikiams ir mažiems vaikams prieš tyrimą ilgai neduoti valgyti ir skirti vidurius paleidžiančių vaistinių preparatų negalima. Hidracija Prieš tyrimą kontrastine medžiaga ir po jo reikia vartoti pakankamai skysčių, ypač pacientams, sergantiems daugine mieloma, cukriniu diabetu ir nefropatija, poliurija, oligurija, hiperurikemija, taip pat naujagimiams, kūdikiams, mažiems vaikams ir senyviems žmonėms. Prieš tyrimą reikia sureguliuoti vandens ir elektrolitų pusiausvyrą. Naujagimiai (iki 1 mėnesio) ir kūdikiai (nuo 1 mėnesio iki 2 metų) Maži kūdikiai (iki 1 metų), o ypač naujagimiai, yra jautrūs elektrolitų pusiausvyros ir hemodinamikos sutrikimams. Reikia kruopščiai parinkti kontrastinės medžiagos dozę, techniškai atlikti rentgeninį tyrimą, atsižvelgti į paciento būklę. Nerimas Smarkus susijaudinimas, nerimas ir skausmas gali padidinti kontrastinės medžiagos nepageidaujamą poveikį arba sustiprinti jos sukeliamą reakciją. Jautriems pacientams galima duoti raminamųjų vaistinių preparatų. Kontrastinės medžiagos šildymas Sušildyta iki kūno temperatūros kontrastinė medžiaga geriau toleruojama, sumažėja jos klampumas, todėl lengviau leisti. Termostate iki 37 °C temperatūros reikia sušildyti tik tiek kontrastinės medžiagos buteliukų, kiek tą dieną bus suvartota. Ilgesnis šildymas nemažina cheminio kontrastinės medžiagos grynumo, jeigu ji saugoma nuo dienos šviesos, tačiau negalima laikyti šiltai ilgiau kaip 3 mėnesius. Mėginys prieš tyrimą Tirti jautrumą maža kontrastinės medžiagos doze nerekomenduojama, nes toks tyrimas nevertingas. Pats mėginys kartais gali sukelti sunkią, net mirtiną padidėjusio jautrumo reakciją. Dozavimas leidžiant į kraujagysles Jei galima, kontrastinę medžiagą reikia leisti į gulinčio paciento kraujagyslę. Suleidus pacientą reikia stebėti bent 30 minučių, nes dažniausiai reakcija įvyksta per šį laiką. Dozavimas priklauso nuo paciento amžiaus, svorio, širdies išvaromo kraujo tūrio ir bendros paciento būklės. Kai labai sutrikusi inkstų ar širdies ir kraujagyslių veikla, taip pat kai bendra paciento būklė sunki, kontrastinės medžiagos dozė turi būti kuo mažesnė. Tokiems pacientams bent 3 dienas po tyrimo patariama tirti inkstų funkciją. Tarp injekcijų reikia daryti pertraukėles, kad pritekėtų pakankamai intersticinio skysčio padidėjusiam plazmos osmoliališkumui sureguliuoti. Kad tai būtų pasiekta (kad paciento organizme netrūktų skysčių), tam reikia 10-15 minučių. Jei kartais suaugusiam žmogui būtina suleisti daugiau kaip 300-350 ml kontrastinės medžiagos, reikia papildomai suleisti vandens ir galbūt elektrolitų. Vaistinio preparato ruošimo prieš vartojant instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje.

Visoms indikacijoms Toliau išvardyti įspėjimai ir atsargumo priemonės galioja tiriant bet kuriuo būdu, tačiau minimi pavojai didesni leidžiant į kraujagysles. Padidėjęs jautrumas Vartojant rentgeno kontrastines medžiagas kaip Urografin, kartais atsiranda alerginė padidėjusio jautrumo reakcija (žr. 4.8 skyrių). Paprastai ji pasireiškia nesunkiais kvėpavimo ar odos pažeidimo simptomais, pavyzdžiui, lengvu kvėpavimo sutrikimu, odos paraudimu (eritema), dilgėline, niežėjimu arba veido patinimu. Gali pasitaikyti sunki reakcija – angioneurozinė edema, gerklų paburkimas, bronchų spazmas ir alerginis šokas. Dažniausiai tai įvyksta pirmąją valandą po kontrastinės medžiagos suleidimo. Todėl pacientus po vaistinio preparato suleidimo būtina atidžiai stebėti nuo 30 iki 60 min. Kartais reakcija gali būti vėlyva (po kelių valandų ar dienų). Pacientams, kurių jautrumas padidėjęs arba kuriems anksčiau yra buvusi reakcija į jodo kontrastines medžiagas, sunkios reakcijos pavojus didesnis. Prieš leidžiant kontrastinę medžiagą, paciento reikia paklausti apie buvusią alergiją (pvz., alergiją žuvies gaminiams, šienligę, dilgėlinę), jautrumą jodui ar rentgeno kontrastinėms medžiagoms ir bronchinę astmą. Esant šioms būklėms, dažnesnė reakcija į kontrastinę medžiagą, todėl gali būti tikslinga prieš tyrimą skirti antihistamininių vaistinių preparatų ir (arba) gliukokortikoidų. Bronchine astma sergantiems pacientams yra didesnis pavojus pasireikšti bronchų spazmui ar padidėjusio jautrumo reakcijai. Padidėjusio jautrumo reakciją gali sustiprinti beta adrenoblokatoriai, ypač sergant bronchine astma. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad gydant beta adrenoblokatoriais gali būti neveiksmingas įprastinis padidėjusio jautrumo reakcijos gydymas beta agonistais. Jei pasireiškia padidėjusio jautrumo reakcija (žr. 4.8 skyrių), reikia nedelsiant nutraukti kontrastinės medžiagos leidimą ir, jei būtina, pradėti specifinį gydymą į veną leidžiamais vaistiniais preparatais. Dėl to kontrastinę medžiagą į veną patariama leisti pro lankstų ilgalaikį kateterį. Reikia turėti po ranka būtinų vaistinių preparatų, trachėjos vamzdelį ir respiratorių, kad prireikus būtų galima suteikti skubią pagalbą. Skydliaukės funkcijos sutrikimas Ypatingai kruopščiai naudos ir rizikos vertinimą reikia atlikti pacientams, kuriems yra nustatyta ar įtariama hipertirozė ar struma, kadangi jodo turinčios kontrastinės medžiagos gali trikdyti skydliaukės funkciją, pasunkinti ar sukelti hipertirozę ir tirotoksinę krizę. Prieš pradedant vartoti Urografin ir (arba) tireostatinius vaistinius preparatus profilaktiškai, reikia apsvarstyti galimybę ištirti skydliaukės funkciją pacientams, kuriems yra nustatyta ar įtariama hipertirozė. Naujagimiams, ypač gimusiems anksčiau laiko, kurių motinos nėštumo metu vartojo Urografin ar kuriems vaistinis preparatas buvo skirtas jau gimus, rekomenduojama stebėti skydliaukės funkciją, nes jodo perteklius gali sukelti hipotirozę, kurią gali prireikti gydyti. Širdies ir kraujagyslių ligos Sergantiesiems sunkia širdies liga, ypač širdies nepakankamumu ir vainikinių arterijų liga, padidėja sunkios reakcijos pavojus. Senyviems pacientams Kraujagyslių ligos ir nervų sistemos sutrikimai senyvo amžiaus žmonėms didina pavojų pasireikšti nepageidaujamai reakcijai į jodo kontrastines medžiagas. Labai bloga sveikatos būklė Kai paciento sveikatos būklė labai bloga, būtina gerai apsvarstyti, ar tikslinga atlikti tyrimą. Leidimas į kraujagysles Inkstų nepakankamumas Retai gali trumpam sutrikti inkstų veikla. Kad, suleidus kontrastinės medžiagos, būtų išvengta ūminio inkstų nepakankamumo, reikia imtis šių profilaktikos priemonių: nustatyti, ar nėra didelės rizikos veiksnių, pvz., anksčiau buvusios inkstų ligos, esamo inkstų nepakankamumo, anksčiau buvusio inkstų nepakankamumo suleidus kontrastinės medžiagos, cukrinio diabeto ir nefropatijos, kraujo tūrio sumažėjimo, dauginės mielomos, įsisenėjusios kraujagyslių ligos, paraproteinemijos, sunkios lėtinės hipertenzijos, podagros, ar pacientas nėra vyresnis kaip 60 metų, ar kontrastinės medžiagos neleidžiama daug arba kartotinai; prieš leidžiant kontrastinę medžiagą, rizikos grupių pacientams neturi trūkti skysčių. Geriausia skirti į veną skysčių prieš leidžiant kontrastinę medžiagą ir ją suleidus, kol kontrastinė medžiaga pasišalins per inkstus; vengti papildomo neigiamo poveikio inkstams: nefrotoksinių vaistinių preparatų, geriamųjų cholecistografinių preparatų, arterijos užspaudimo, inkstų angioplastikos, didelių operacijų ir kt., kol kontrastinė medžiaga pasišalins per inkstus; netirti kontrastine medžiaga iš naujo, kol inkstų funkcija neatsistatys iki ankstesnio lygio; dializuojamus pacientus tirti galima, nes jodo kontrastinės medžiagos pasišalina atliekant dializę. Gydymas metforminu Į kraujagysles leidžiamos per inkstus išsiskiriančios kontrastinės medžiagos gali trumpam sutrikdyti inkstų veiklą. Biguanidais gydomiems pacientams tai gali sukelti laktatacidozę. Kad to būtų išvengta, reikia nustoti gydyti biguanidais likus 48 val. iki kontrastinės medžiagos leidimo ir vėl pradėti tik tada, kai inkstų veikla sunormalės. Širdies ir kraujagyslių ligos Pacientams, kuriems yra širdies vožtuvų liga ir plaučių hipertenzija, suleista kontrastinė medžiaga gali labai sutrikdyti hemodinamiką. Reakcija, pasireiškianti išeminiais EKG pokyčiais ir ryškia aritmija, dažniau pasitaiko vyresniems pacientams. Sergančiam širdies nepakankamumu pacientui į kraujagyslę leidžiama kontrastinė medžiaga gali sukelti plaučių edemą. Centrinės nervų sistemos (CNS) sutrikimai Ypač atsargiai kontrastinę medžiagą į kraujagyslę reikia leisti pacientams, kuriems yra ūminis smegenų infarktas, ūminis kraujo išsiliejimas į smegenis ir kitos būklės, dėl kurių susilpnėja hematoencefalinis barjeras, pabrinksta smegenys ar įvyksta ūminė demielinizacija. Galvos smegenų navikai ar metastazės, taip pat buvusi epilepsija gali padažninti traukulių priepuolius, kai suleidžiama jodo kontrastinių medžiagų. Kontrastinė medžiaga gali sustiprinti smegenų kraujagyslių ligų, smegenų navikų ar metastazių, degeneracinių ligų ar uždegimo neurologinius simptomus. Leidžiama į arteriją, ji gali sukelti kraujagyslių spazmą, kartu ir smegenų išemiją. Neurologinių komplikacijų pavojus didesnis pacientams, kuriems yra kliniškai pasireiškianti smegenų kraujagyslių liga, neseniai buvo insultas ar dažnai pasitaiko trumpalaikių smegenų išemijos priepuolių. Sunkus kepenų funkcijos sutrikimas Kai labai sutrikusi inkstų, o kartu ir kepenų funkcija, gali ypač sulėtėti kontrastinės medžiagos pasišalinimas, dėl to tenka daryti hemodializę. Mieloma ir paraproteinemija Mieloma ir paraproteinemija gali sudaryti palankias sąlygas inkstų funkcijai sutrikti suleidus kontrastinės medžiagos. Pacientas turi gauti pakankamai skysčių. Feochromocitoma Feochromocitoma sergantiems pacientams į kraujagyslę suleidus kontrastinės medžiagos, gali pasireikšti sunki (kartais – nekontroliuojama) hipertenzinė krizė. Prieš tyrimą rekomenduojama skirti alfa receptorių blokatorių. Autoimuninės ligos Pacientams, sergantiems autoimuninėmis ligomis, pasitaiko sunkus vaskulitas arba Stevens-Johnson sindromas. Sunkioji miastenija Jodo kontrastinės medžiagos gali sustiprinti sunkiosios miastenijos simptomus. Alkoholizmas Ūminis ir lėtinis alkoholizmas gali padidinti hematoencefalinio barjero laidumą. Dėl to kontrastinė medžiaga lengviau patenka į smegenų audinį ir gali sukelti CNS reakciją. Reikia būti atsargiems dar ir dėl to, kad alkoholizmu sergantiems ir nuo narkotikų priklausomiems asmenims gali būti sumažėjęs traukulių slenkstis. Kraujo krešėjimas Joninės jodo kontrastinės medžiagos in vitro labiau slopina kraujo krešėjimą negu nejoninės. Vis dėlto medicinos personalas, kateterizuojantis kraujagysles, turi atkreipti dėmesį į tai, kad tromboemboliją gali skatinti daugelis veiksnių: procedūros trukmė, injekcijų skaičius, medžiaga, iš kurios pagamintas kateteris ir švirkštas, paciento liga ir vartojami vaistiniai preparatai. Todėl kateterizuojant kraujagysles tai reikia žinoti ir kreipti daug dėmesio į angiografijos techniką, dažnai leisti pro kateterį fiziologinio tirpalo (jeigu galima, pridedant heparino), trumpinti procedūros laiką, kad sumažėtų su procedūra susijusios trombozės ir embolijos pavojus. Pastebėta, kad naudojant plastikinius švirkštus vietoj stiklinių, sumažinama, bet visiškai nepašalinama krešėjimo in vitro tikimybė. Dėl trombozės ir embolijos pavojaus reikia būti atsargiems tiriant homocistinurija sergančius pacientus. Leidimas į kūno ertmes Prieš atliekant histerosalpingografiją reikia įsitikinti, ar pacientė nėra nėščia. Tulžies latakų ir kiaušintakių uždegimas gali didinti reakcijos pavojų po cholangiografijos, ERCP ir histerosalpingografijos. Urografin negalima vartoti mielografijai, ventrikulografijai ir cisternografijai, nes atliekant šiuos tyrimus gali pasireikšti neurotoksinis poveikis (skausmas, traukuliai ir koma, dėl kurios dažnai ištinka mirtis). Svarbi informacija apie kai kurias pagalbines Urografin medžiagas Kiekvienoje šio vaistinio preparato dozėje (20-50 ml) yra 72,40-181,00 mg natrio, tai atitinka 3,62-9,05 % didžiausios PSO rekomenduojamos paros normos suaugusiesiems, kuri yra 2 g natrio. Kiekvienoje šio vaistinio preparato dozėje (100 ml) yra 362,00 mg natrio, tai atitinka 18,1 % didžiausios PSO rekomenduojamos paros normos suaugusiesiems, kuri yra 2 g natrio.

Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Leidžiant į kraujagysles Į kraujagysles leidžiamų jodo kontrastinių medžiagų nepageidaujamas poveikis dažniausiai yra silpnas arba vidutinio stiprumo ir trumpalaikis. Vis dėlto pasitaikė sunkių, gyvybei pavojingų reakcijų ir net mirties atvejų. Pranešama, kad joninių kontrastinių medžiagų nepageidaujamo poveikio dažnis yra didesnis kaip 12 %, o nejoninių – didesnis kaip 3 %. Dažniausiai pastebimos reakcijos yra šleikštulys, vėmimas, skausmas ir bendras šilumos jutimas. Imuninės sistemos sutrikimai Anafilaktoidinės reakcijos ir padidėjęs jautrumas Dažni: angioneurozinė edema, konjunktyvitas, kosulys, niežulys, rinitas, čiaudulys ir dilgėlinė. Šie reiškiniai, kurie ne visada priklauso nuo suleistos medžiagos ir leidimo būdo, gali būti pirmieji prasidedančio šoko požymiai. Nedelsiant reikia nustoti leisti kontrastinę medžiagą ir, jei reikia, pradėti tinkamai gydyti pasinaudojant į veną įkištu kateteriu (žr. 4.4 skyrių). Nedažni: hipotenzija, bronchų spazmas, gerklų spazmas arba paburkimas. Reti: padidėjęs jautrumas, dažniausiai nesunkus ir pasireiškiantis odos reakcija, vėlyva reakcija į kontrastinę medžiagą (žr. 4.4 skyrių). Dažnis nežinomas: sunki padidėjusio jautrumo reakcija, sunki kraujotakos reakcija – periferinių kraujagyslių išsiplėtimas, hipotenzija, refleksinė tachikardija, dispnėja, susijaudinimas, konfūzija, cianozė, dėl kurių pacientas gali netekti sąmonės. Tokią reakciją reikia skubiai gydyti. Anafilaktoidinė reakcija smulkiai aprašyta atitinkamoje 4.8 skyriaus pastraipoje. Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Dažni: karščio jutimas ir galvos skausmas, skausmas injekcijos vietoje, ypač atliekant periferinę angiografiją. Ne į kraujagyslę patekusi kontrastinė medžiaga, taip pat Urografin, sustiprina lokalų skausmą, sukelia edemą, bet paprastai nepalieka padarinių. Nedažni: bendras silpnumas, šaltkrėtis, prakaitavimas, n. vagus reakcija, tromboflebitas ir venų trombozė. Reti: pakitusi kūno temperatūra, seilių liaukų patinimas. Labai reti: uždegimas ir audinių nekrozė. Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai Dažni: trumpam pakitęs kvėpavimo dažnis, kvėpavimo sutrikimas, dispnėja ir kosulys. Reti: kvėpavimo sustojimas, plaučių edema. Širdies sutrikimai Nedažni: laikinas pulso dažnio, kraujospūdžio pakitimas, širdies ritmo ar funkcijos sutrikimas ir širdies sustojimas. Kraujagyslių sutrikimai Reti: sunki tromboembolija, sukelianti miokardo infarktą, sunkios, kartais mirtinos tromboembolinės komplikacijos, sukeliančios insultą. Dažnis nežinomas: periferinių kraujagyslių išsiplėtimas, hipotenzija. Virškinimo trakto sutrikimai Dažni: šleikštulys ir vėmimas. Nedažni: skrandžio ar pilvo skausmas. Nervų sistemos sutrikimai Nedažni: trumpalaikės neurologinės komplikacijos, kurias gali sukelti smegenų angiografija ir kitos procedūros, kurias atliekant į smegenis su arteriniu krauju patenka daug kontrastinės medžiagos: galvos svaigimas ir skausmas, susijaudinimas arba konfūzija, amnezija, kalbos, regos arba klausos sutrikimas, traukuliai, drebėjimas, parezė arba paralyžius, šviesos baimė, laikinas apakimas, patologinis mieguistumas, koma. Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai Reti: inkstų funkcijos sutrikimas. Odos ir poodinio audinio sutrikimai Dažni: lengva angioneurozinė edema, kraujagyslių išsiplėtimas ir paraudimas, dilgėlinė, niežulys, raudonė. Reti: toksinė odos reakcija – odos ir gleivinių sindromas (pvz., Stevens-Johnson arba Lyell sindromas). Leidžiant į kūno ertmes Leidžiamos į kūno ertmes kontrastinės medžiagos retai sukelia reakciją. Dažniausiai ji pasireiškia praėjus kelioms valandoms po suleidimo dėl lėtos absorbcijos ir pasklidimo po visą organizmą daugiausia difuzijos būdu. Dažni: nedidelis amilazės aktyvumo padidėjimas po ERCP. Jei po ERCP kontrastuoja acinusai, pankreatito pavojus yra didesnis. Nedažni: vazovagalinė reakcija, susijusi su histerosalpingografija. Reti: nekrozinis pankreatitas. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir pateikti ją Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vienu iš šių būdų: raštu (adresu Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius), faksu (nemokamu fakso numeriu (8 800) 20 131), elektroniniu paštu (adresu [email protected]), per interneto svetainę (adresu http://www.vvkt.lt).