Uromitexan

Dozavimas Mesna dozavimas priklauso nuo kartu vartojamo oksazafosforinų grupės preparato. Mesna turi būti skiriamas kiekvieną dieną, kai yra vartojamas oksazafosforinų grupės preparatas. Keičiant oksazafosforino grupės preparato dozę, kartu turi būti keičiama ir mesna dozė, siekiant išlaikyti mesnos ir oksazafosfarino santykį. Vaistinius preparatus, vartojamus parenteriniu būdu, prieš suleidimą būtina atidžiai apžiūrėti, ar tirpale nėra dalelių arba nepakitusi jo spalva. Negalima leisti jokių tirpalų, jeigu juose pastebima pakitusi spalva, drumstumas arba krislai bei nuosėdos. Kad būtų užtikrinta apsauga nuo urotoksinio oksazafosfininų poveikio, turi būti skiriama pakankama Uromitexan dozė. Išskiriamo šlapimo kiekis visą gydymo laiką turėtų būti 100 ml/h (kaip reikalaujama gydant oksazafosfininu) ir taip pat turi būti tiriamas šlapimas dėl galimos hematurijos ir proteinurijos. Gydymo Uromitexan trukmė tokia pati, kaip gydymo oksazafosfininais, plius laikas, reikalingas, kad oksazafosfininų metabolitai išsiskirtų į šlapimą nepavojingais kiekiais. Tam paprastai reikalinga 8-12 val. Po gydymo oksazafosfininais pabaigos, bet priklauso nuo gydymo schemos. Jei nepaskirta kitaip, paprastai suaugusiems žmonėms kas 4 valandas 3 kartus injekuojama į veną Uromitexan kiekis, atitinkantis 20 % bendros osazafosfininų dozės. Iš pradžių injekuojama kartu su oksazafosfininų doze (vadinamuoju “0” laiku), toliau po 4 ir 8 valandų. Pavyzdys, kaip infekuoti Uromitexan ir oksazafosfinino Valandos (laikas) | 0 (8 val.) | 4 (12 val.) | 8 (16 val.) Oksazafosforino dozė | 40 mg/kg kūno svorio | – | – Uromitexan dozė | 8 mg/kg kūno svorio | 8 mg/kg kūno svorio | 8 mg/kg kūno svorio Jei vartojama labai didelė oksazafosfininų dozė, pvz., prieš persodinant kaulų čiulpus, Uromitexan dozę galima padidinti tiek, kad ji atitiktų net 120 – 160 % oksazafosfosfininų dozės. Rekomenduojama 20 % bendros Uromitexan dozės (atitinkančios bendrą oksazafosfininų dozę) suleisti iš karto su oksazafosfininu (vadinamajame “0” laiko taške), o likusią dalį suleisti ilgalaikės infuzijos būdu per 24 val. Galimas ir kitas – intermituojančios greitos injekcijos – būdas: suaugusiems žmonėms 3 kartus (iš karto su oksazafosfininu, po 4 ir 8 valandų) arba 4 kartus (iš karto su oksazafosfininu, po 3, 6 ir 9 valandų) injekuojama po 40 % bendros Uromitexan dozės. Ilgalaikės ifosfamido infuzijos metu tikslinga iš pradžių suleisti iš karto Uromitexan dozę, atitinkančią 20 % bendros ifosfamido dozės, toliau pereiti prie ilgalaikės Uromitexan infuzijos suleidžiant, jei reikia dozę, atitinkančią net 100 % ifosfamido dozės. Baigus ifosfamido infuziją, šlapimo latakų apsaugai palaikyti Uromitexan infuziją reikėtų tęsti dar 6 – 12 valandų. Uromitexan vartojimo pavyzdys, 24 valandas infuzuojant ifosfamido Laikas (val.) | 0 | 24 | 30 36 Ifosfamidas | 5 g/m2 kūno paviršiaus (maždaug 125 mg/kg kūno svorio) | – | – Iš karto suleidžiama Uromitexan dozė | 1 g/m2 kūno paviršiaus (maždaug 25 mg/kg kūno svorio) | | Uromitexan infuzija | Tiek, kad bendra dozė būtų ne didesnė kaip 5 g/m2 kūno paviršiaus (maždaug 125 mg/kg kūno svorio). Priedas prie ifosfamido infuzijos | Ne daugiau kaip 2,5 g/m2 kūno paviršiaus (maždaug 125 mg/kg kūno svorio) | Ne daugiau kaip 2,5 g/m2 kūno paviršiaus (maždaug 125 mg/kg kūno svorio) Specialios dozavimo rekomendacijos Vaikų populiacija Vaikams gali prireikti sutrumpinti intervalus tarp dozių ir (arba) padidinti individualių dozių skaičių, nes vaikai dažniau šlapinasi. Jeigu mesna vartojamas parenteraliai drauge su ifosfamidu, galima vartoti mesną per os praėjus 1, 3, 6 ir 9 valandoms po ifosfamido suleidimo. Dozė turi atitikti 40% ifosfamido dozės. Senyviems pacientams Informacijos nėra. Klinikiniuose tyrimuose dalyvavo vyresni nei 65 metų pacientai ir pranešimų apie kokius nors specifinius šiai amžiaus grupei nepageidaujamus poveikius gauta nebuvo. Taip pat žr. 4.4 sk. Didelės rizikos pacientams Didelės rizikos pacientai yra tie, kuriems yra pažeistas šlapimo takų epitelis po anksčiau taikyto gydymo oksazafosfininais ar švitinimo dubens srityje. Šiems pacientams ar tiems pacientams, kuriems standartinės dozės yra neefektyvios, Uromitexan dozė turi būti padidinta iki 40 % oksazafosfininų dozės ir skiriama trumpesniais nei 4 val. intervalais ir/ar skiriama daugiau kartų. In vitro reaguoja su cisplatina, todėl negalima leisti ta pačia infuzija. Vartojimo metodas Leisti į veną.

Vaistinius preparatus, vartojamus parenteriniu būdu, prieš suleidimą būtina atidžiai apžiūrėti, ar tirpale nėra dalelių arba nepakitusi jo spalva. Negalima leisti jokių tirpalų, jeigu juose pastebima pakitusi spalva, drumstumas arba krislai bei nuosėdos. Padidėjęs jautrumas Paaiškėjo, kad autoimuninėmis ligomis sergantiems pacientams, kurie buvo gydomi ciklofosfamidu ir Uromitexan, dažniau pasireiškė padidėjusio jautrumo reakcijos: įvairaus išplitimo ir sunkumo odos ir gleivinių reakcijos (bėrimas, niežulys, paraudimas, pūslėtumas, Lyell sindromas, Stevens-Johnson sindromas), lokalus audinių patinimas (urtikarinė edema), konjunktyvitas, retais atvejais pasireiškė su kraujotakos reakcijomis susijusi hipotenzija ir pulsas padažnėjimas daugiau nei 100 k./min. (tachikardija), bei dėl padidėjusio jautrumo reakcijų (anafilaktoidinių reakcijų) padažnėjęs kvėpavimas (tachipnėja), hipertenzija, ST segmento pakilimas, mialgija ir laikinas kepenų funkcijos rodmenų (pvz., transaminazių) padidėjimas. Todėl pacientams, sergantiems autoimuninėmis ligomis, mesnos vartojimas siekiant apsaugoti šlapimo takus turi būti skiriamas tik labai atidžiai įvertinus rizikos ir naudos santykį ir tik esant atidžiai medicininei priežiūrai. Buvo pranešta apie padidėjusio jautrumo reakcijas mesnai, naudojant jį kaip uroprotektorių. Tai yra:odos reakcijos, pasižyminčios tokiais simptomais kaip lokali ar išplitusi dilgėlinė ar kitų formų egzantemos, niežulys, deginimas, angioneurozinė edema ir (arba) veido ir kaklo paraudimas (žr. 4.8 skyrių). Be to, buvo pranešta apie sunkias pūslines odos ir gleivinių reakcijas bei išopėjimų atvejus. Manoma, kad kai kurios reakcijos buvo būdingos Stevens-Johnson sindromui, toksinei epidermio nekrolizei arba dauginei eksudacinei eritemai. Panašu, kad kitos reakcijos atitiko fiksuoto medikamentinio bėrimo diagnozę. Taip pat buvo aprašyti ir bėrimų išplitimo į odos sritis, kurios patiria didesnę saulės spindulių ekspoziciją atvejai. Kai kuriais atvejais kartu su odos reakcijomis pasireiškė vienas ar keli kiti simptomai: karščiavimas; širdies ir kraujagyslių ligų simptomai (hipotenzija, kai kuriais atvejais aprašyta kaip nepasiduodanti gydymui skysčiais, tachikardija, perimiokarditą rodantys požymiai EKG, atitinkantys. Žr. 4.8 skyrių); ūminio inkstų funkcijos nepakankamumo simptomai; plaučių ligų simptomai (hipoksija, kvėpavimo sutrikimas, bronchų spazmas, padažnėjęs kvėpavimas, kosulys, skrepliai su krauju. Žr. 4.8 skyrių); hematologiniai sutrikimai (pailgėjęs protrombino laikas ir dalinis tromboplastino laikas, laboratorinių tyrimų rezultatai, rodantys diseminuotą intravaskulinę koaguliopatiją, leukopenija, eozinofilija, limfopenija, trombocitopenija, pancitopenija; žr. 4.8 skyrių); padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas; pykinimas, vėmimas; galūnių skausmas, artralgija, mialgija, bendras negalavimas; stomatitas; konjunktyvitas. Pasitaikė anafilaksinių reakcijų. Taip pat yra duomenų apie karščiavimą kartu su hipotenzija, tačiau be odos reakcijų. Taikant mesnos gydymo režimus pasireiškė tiek sunkios, tiek lengvesnės reakcijos ir sunkių autoimuninių ligų, ir navikinių susirgimų atvejais. Daugiausiai reakcijos pasireikšdavo pirmojo gydymo mesna epizodo metu arba po keleto gydymo mesna savaičių. Kitais atvejais pirmosios reakcijos stebėtos tik po keleto mėnesių vartojimo. Daugeliu atvejų simptomai pasireiškė vartojimo dieną, kai kitos dozės buvo vartojamos trumpesniais intervalais. Kai kuriems pacientams reakcijų atsiradimas ir (arba) sunkumas priklausė nuo pavartotos dozės. Buvo pranešta apie atvejus, kai reakcijos kartojosi, ir pakartotinai vartojant vaistinio preparato jos stiprėjo. Tačiau kai kuriais atvejais vėl vartojant vaistinio preparato reakcijos nebepasikartojo. Kai kuriems pacientams, kuriems pasireiškė reakcijos, mėginys, parodantis lėto tipo alerginę odos reakciją, buvo teigiamas. Tačiau, esant neigiamai lėto tipo alerginei reakcijai, negalima atmesti, kad yra padidėjęs jautrumas mesnai. Teigiamas greito tipo odos jautrumo mėginys buvo pacientams, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo gydyti mesna, ir ar jiems buvo pasireiškusios reakcijos, ir jis gali būti susijęs su mesnos koncentracija tyrimui naudojamame tirpale. Vaistinį preparatą skiriantys gydytojai privalo: žinoti tokių reakcijų tikimybę ir, kad kartotinai skiriant vaistą, jos gali sunkėti ir kai kuriais atvejais gali būti pavojingos gyvybei; žinoti, kad mesnos padidėjusio jautrumo reakcijos buvo vertintos kaip panašios į klinikinę sepsio išraišką, o pacientams, sergantiems autoimuninėmis ligomis, kaip panašios į pagrindinės ligos paūmėjimo kliniką. Tiolio dariniai Mesna yra tiolio darinys, t.y. sulfhidrilo grupę (SH) turintis organinis darinys. Tiolio dariniams būdingas panašus nepageidaujamų reakcijų pobūdis, apimant galimybę sukelti sunkias odos reakcijas. Tiolio dariniams priskiriami amifostinas, penicilaminas ir kaptoprilis. Nėra žinoma, ar pacientams, kuriems pasireiškė nepageidaujamas poveikis tokiam vaistiniam preparatui, yra didesnė bet kokių reakcijų ar panašių reakcijų kitiems tiolio dariniams rizika. Vis dėlto sprendžiant apie kito tiolio darinio vartojimą tokiems pacientams, reikia įvertinti galimą padidėjusią riziką. Mesna nuo hemoraginio cistito apsaugo ne visus pacientus. Pacientus reikia atitinkamai stebėti. Turi būti palaikomas pakankamas šlapimo išskyrimas, būtinas gydymo oksazafosforinu metu. Natrio kiekis Šio vaistinio preparato 4 ml (400 mg) yra 59 mg natrio. Būtina atsižvelgti, jei kontroliuojamas natrio kiekis maiste. Poveikis laboratorinių tyrimų rezultatams Gydymas mesna gali sukelti klaidingai teigiamus tyrimų rezultatus nustatant ketonus šlapime nustatyti, kurių nustatymui naudojama reakcija su natrio nitroprusidu (įskaitant kokybinius juostelinius tyrimus). Pridedant ledinės acto rūgšties, galima atskirti klaidingai teigiamą tyrimo rezultatą (vyšnių raudonumo spalva, kuri blykšta) nuo tikro teigiamo tyrimo rezultato (raudonai violetinė spalva, kuri ryškėja). Gydymas mesna gali sukelti klaidingai teigiamas reakcijas atrankiniuose tyrimuose askorbo rūgščiai šlapime nustatyti, kuriuose yra naudojamas Tilmano reagentas. Atliekant farmakokinetinius tyrimus, kuriuose dalyvavo sveiki savanoriai, serumo kreatinfosfokinazės (KFK) aktyvumas buvo mažesnis mėginiuose, paimtuose praėjus 24 val. po mesnos vartojimo, negu mėginiuose prieš mesnos vartojimą. Kol nėra pakankamų duomenų, kad būtų galima nustatyti šio reiškinio priežastį, galima manyti, jog tai rodo svarbią įtaką tiolio pagrindu (pvz., N-acetilcisteinas) atliekamam fermentiniam KFK nustatymui.

Vaikų populiacija Baxter atliktų klinikinių tyrimų metu mesnos vartojimo vaikams (<16 metų amžiaus) saugumas ir veiksmingumas nebuvo nustatytas. Tačiau mesnos vartojimas vaikams yra aprašomas medicininėje literatūroje. Senyviems pacientams Bendrai, senyvo amžiaus pacientams dozė turi būti parenkama labai atsargiai, turint omenyje tai, kad tokiems pacientams dažniau būna kepenų, inkstų, širdies funkcijos sutrikimų, o taip pat dažniau pasitaiko gretutinių ligų, kurioms gydyti taikomas gydymas kitais vaistiniais preparatais. Uromitexan ir oksazafosforinų santykis turi išlikti toks pat. Kadangi Uromitexan skiriama kartu su kitais citostatiniais vaistais, gydymo metu atsiradusį minėtą nepageidaujamą poveikį ne visada galima aiškiai atskirti nuo oksazafosfininų (ifosfamido, ciklofosfamido, trofosfamido) ar kokių kartu vartojamų vaistinių preparatų sukelto nepageidaujamo poveikio. Vartojant Uromitexan dažnai pasireiškiantis nepageidaujamas poveikis yra galvos skausmas, reakcija infuzijos vietoje, pilvo skausmas (kolika), galvos svaigimas, letargija ar mieguistumas, pireksija, bėrimas, viduriavimas, pykinimas, veido ir kaklo paraudimas, į gripą panašūs simptomai. Sunkiausios nepageidaujamos reakcijos, susijusios su mesna vartojimu, yra: toksinė epidermio nekrolizė, Stevens-Johnson sindromas, anafilaksija ir medikamentinis bėrimas su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (DRESS). Kadangi mesna yra vartojama kartu su oksazafosforinais arba oksazafosforino turinčiais chemoterapiniais preparatais, dažnai yra labai sunku atskirti, ar nepageidaujamą poveikį sukelia mesna, ar kartu vartojami citotoksiniai vaistiniai preparatai. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti pagal turimus duomenis). Organų sistemų klasės | Nepageidaujama reakcija | Dažnis Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Limfadenopatija | Dažni | Pancitopenija Leukopenija Limfopenija Trombocitopenija Eozinofilija | Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Imuninės sistemos sutrikimai | Anafilaksija Padidėjęs jautrumas | Dažnis nežinomasDažnis nežinomas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Sumažėjęs apetitas | Dažni Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Dehidracijos pojūtis | Dažni Psichikos sutrikimai | Nemiga | Dažni Psichikos sutrikimai | Naktiniai košmarai | Dažni Nervų sistemos sutrikimai | Galvos skausmas | Labai dažni Nervų sistemos sutrikimai | Galvos svaigimas | Labai dažni Nervų sistemos sutrikimai | Letargija ar mieguistumas | Labai dažni Nervų sistemos sutrikimai | Svaigulys | Dažni Nervų sistemos sutrikimai | Parestezija | Dažni Nervų sistemos sutrikimai | Hiperestezija | Dažni Nervų sistemos sutrikimai | Sinkopė | Dažni Nervų sistemos sutrikimai | Hipestezija | Dažni Nervų sistemos sutrikimai | Dėmesio sutrikimas | Dažni | Konvulsijos | Dažnis nežinomas Akių sutrikimai | Konjuktyvitas | Dažni Akių sutrikimai | Fotofobija | Dažni Akių sutrikimai | Neryškus matymas | Dažni | Vokų edema | Dažnis nežinomas Širdies sutrikimai | Palpitacija | Dažni | Elektrokardiogramos nukrypimai nuo normos Tachikardija | Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Kraujagyslių sutrikimai | Veido ir kaklo paraudimas | Labai dažni | Hipotenzija Hipertenzija | Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Kvėpavimo sistemos sutrikimai | Nosies užgulimas | Dažni Kvėpavimo sistemos sutrikimai | Kosulys | Dažni Kvėpavimo sistemos sutrikimai | Pleurinis skausmas | Dažni Kvėpavimo sistemos sutrikimai | Burnos džiūvimas | Dažni Kvėpavimo sistemos sutrikimai | Bronchų spazmas | Dažni Kvėpavimo sistemos sutrikimai | Dusulys | Dažni Kvėpavimo sistemos sutrikimai | Nemalonus pojūtis gerklose | Dažni Kvėpavimo sistemos sutrikimai | Kraujavimas iš nosies | Dažni | Respiracinis distresas Hipoksija Sumažėjęs deguonies įsotinimas Tachipnėja Hemoptizė | Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Virškinimo trakto sutrikimai | Pilvo skausmas (kolika) | Labai dažni Virškinimo trakto sutrikimai | Pykinimas | Labai dažni Virškinimo trakto sutrikimai | Viduriavimas | Labai dažni Virškinimo trakto sutrikimai | Gleivinės sudirginimas1 | Dažni Virškinimo trakto sutrikimai | Dujų kaupimasis | Dažni Virškinimo trakto sutrikimai | Vėmimas | Dažni Virškinimo trakto sutrikimai | Deginantis skausmas (už krūtinkaulio (epigastriumo) srityje) | Dažnai Virškinimo trakto sutrikimai | Vidurių užkietėjimas | Dažni Virškinimo trakto sutrikimai | Kraujavimas iš dantenų | Dažni | Stomatitas Nemalonus skonis | Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Transaminazių kiekio padidėjimas | Dažni | Hepatitas Gama gliutamiltransferazės kiekio padidėjimas Padidėjusi šarminės fosfatazės koncentracija | Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Bėrimas2 | Labai dažni Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Niežulys | Dažni Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Hiperhidrozė | Dažni | Toksinė epidermio nekrolizė Stevens-Johnson sindromas Daugiaformė eritema Medikamentinis bėrimas * Išopėjimas arba pūslių susidarymas ** Angioneurozinė edema Fiksuotas medikamentinis bėrimas Bėrimas,išplitęs į odos sritis, kurios patiria didesnę saulės spindulių ekspoziciją Dilgėlinė Deginimo pojūtis Eritema | Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Artralgija | Dažni Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Nugaros skausmas | Dažni Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Mialgija | Dažni Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Galūnių skausmas | Dažni Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Žandikaulio skausmas | Dažni Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Dizurija | Dažni | Ūminis inkstų funkcijos nepakankamumas | Dažnis nežinomas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Reakcija infuzijos vietoje: - infuzijos vietos niežulys - infuzijos vietos bėrimas - infuzijos vietos skausmas - infuzijos vietos eritema - infuzijos vietos dilgėlinė - infuzijos vietos patinimas | Labai dažni Labai dažni Labai dažni Dažni Dažni Dažni Dažni Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Pireksija | Labai dažni Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Į gripo panašūs simptomai | Labai dažni Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Sąstingis | Dažni Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendras negalavimas | Dažni Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Krūtinės skausmas | Dažni Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendras negalavimas | Dažni | Veido edema Periferinė edema Astenija Reakcija infuzijos vietoje**** | Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Tyrimai | Laboratoriniai diseminuotos intravaskulinės koaguliopatijos požymiai Pailgėjęs protrombino laikas Pailgėjęs dalinis aktyvintas tromboplastino laikas | Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas Dažnis nežinomas 1 burnos, tiesiosios žarnos 2 Įskaitant neniežtinčią, niežtinčią eritemą (eritematozę), egzeminius, papulinius ir (arba) makulinius bėrimus. * su eozinofilija ir sisteminiais simptomais; ** odos ir gleivinių, gleivinių, oralinis, vulvovaginalinis, anorektalinis. **** tromboflebitas, sudirginimas. Atsiradimo laikas Kai kuriems pacientams šie simptomai pasireiškė pirmą kartą pavartojus mesna, kitiems pavartojus antrą arba trečią kartą.Visi simptomai pasireiškė per kelias valandas. Kartotinis vartojimas Kai kuriems asmenims po pirmojo epizodo simptomai daugiau nebepasireiškė, tuo tarpu kitiems, skiriant kartotines dozes, jie stiprėjo. Reakcijos infuzijos vietoje Kai kuriems asmenims, kuriems pasireiškė reakcija infuzijos vietoje, kartotinai vartojant mesna, ši reakcija pasireiškė ir kitose infuzijos vietose. Odos ar gleivinių reakcijos Yra duomenų, kad odos ir gleivinių reakcijos pasireiškė tiek pavartojus į veną leidžiamo, tiek ir geriamojo mesna preparato. Šioms reakcijoms priskiriama: bėrimai, niežulys, veido ir kaklo paraudimas, gleivinių sudirginimas, pleuritinis skausmas ir konjunktyvitas. Vidutiniškai ketvirtadalis asmenų, kuriems pasireiškė kokia nors odos ar gleivinės reakcija, kartu patyrė ir kitų simptomų, įskaitant dispnėją, karščiavimą, galvos skausmą, virškinimo trakto simptomus, mieguistumą, bendrą silpnumą, mialgiją ir į gripą panašius simptomus. Virškinimo trakto reakcijos Sveikiems asmenims virškinimo trakto reakcijos pasireiškė pykinimu, vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmu (kolika) (ūmiu priepuoliniu pilvo skausmu), skausmu (deginimo jausmu) epigastriume, vidurių užkietėjimu, pūtimu. Poveikis limfocitų kiekiui in vivo Farmakokinetinių tyrimų, kuriuose dalyvavo sveiki savanoriai, metu vienkartinės mesna dozės paskyrimas dažniausiai sukeldavo greitą ( trunkantį 24 val.) ir kartais ženklų laikiną limfocitų kiekio sumažėjimą, kuris atsistatydavo praėjus 1 savaitei po dozės paskyrimo. Tyrimų, kurių metu po kelių dienų buvo skiriamos kartotinės dozės, duomenų nepakanka, kad būtų galima aprašyti limfocitų kiekio pokyčius esant tokioms sąlygoms. Poveikis fosforo koncentracijai in vivo Farmakokinetinių tyrimų, kuriuose dalyvavo sveiki savanoriai, metu pavartojus vienkartinę mesna dozę arba vartojant jos keletą dienų, buvo keletas atvejų, kai laikinai vidutiniškai padidėjo fosforo koncentracija kraujo serume. Šis reiškinys turi būti įvertintas interpretuojant laboratorinių tyrimų rezultatus. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.