Vagifem

Vagifem skiriamas vietiniam makšties gydymui estrogenais naudojant aplikatorių. Pradinė dozė: viena makšties tabletė per parą dvi savaites. Palaikomoji dozė: viena makšties tabletė du kartus per savaitę. Gydymą galima pradėti bet kurią pacientei patogią dieną. Pamiršus suvartoti dozę, tai reikia atlikti iškart prisiminus. Negalima naudoti dvigubos vaisto dozės. Pradedant gydyti ir tęsiant pomenopauzinių simptomų gydymą, būtina vartoti mažiausią veiksmingą vaisto dozę ir trumpiausią laikotarpį (žr. 4.4 skyrių). Skiriant estrogenų turinčių vaistinių preparatų į makštį, tokių kaip Vagifem, kuriais gydant sisteminė estrogenų ekspozicija išlieka įprastose pomenopauzei būdingose ribose, progestageno pridėti nerekomenduojama. (žr. 4.4 skyrių „Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės“, „Endometriumo hiperplazija ir karcinoma“). Vagifem gali vartoti moterys, kurioms gimda nepašalinta, ir tos, kurioms gimda pašalinta. Prieš pradedant gydymą Vagifem turi būti išgydytos makšties infekcijos. Vartojimo metodas Atidarykite lizdinę plokštelę ties stūmoklio galu. Įveskite aplikatorių į makštį, kol pajusite pasipriešinimą (8-10 cm). Paspaudus stūmoklį, tabletė pateks į makštį. Ištraukite aplikatorių iš makšties ir išmeskite jį.

Gydant pomenopauzinius simptomus, PHT turi būti skiriama tik tuo atveju, jei šie simptomai neigiamai įtakoja gyvenimo kokybę. Visais atvejais būtina ne rečiau kaip kartą per metus atidžiai įvertinti riziką ir naudą, ir PHT tęsti tol, kol nauda yra didesnė negu rizika. Pacientės medicininis ištyrimas prieš skiriant vaistą ir tolesnis jos stebėjimas Prieš pradedant skirti arba pakartotinai skiriant pakeičiamąją hormonų terapiją, būtina surinkti išsamią pacientės bei jos šeimos medicinos istoriją. Taip pat būtina atlikti medicininę apžiūrą (ištirti dubens organus ir krūtis), atkreipiant dėmesį į galimas vaisto vartojimo kontraindikacijas bei specialius įspėjimus. Gydymo metu rekomenduojama reguliariai stebėti pacientę, apžiūrų dažnis ir tyrimų apimtis nustatoma individualiai. Moterims reikia paaiškinti, apie kokius pakitimus krūtyse būtina pranešti gydytojui arba slaugytojui (žr. „Krūties vėžys“ žemiau). Kiti tyrimai, įskaitant vaizdinės diagnostikos tyrimus, pvz. mamografiją, turi būti atliekami remiantis įprastomis medicininės patikros rekomendacijomis, atsižvelgiant į klinikinę situaciją kiekvienu individualiu atveju. Vagifem farmakokinetikos pobūdis rodo, kad sisteminė estradiolio absorbcija gydymo metu yra labai nedidelė (žr. 5.2 skyrių), tačiau, kadangi šis preparatas yra pakaitinės hormonų terapijos vaistas, būtina atsižvelgti į toliau išvardintas būkles, ypač jeigu vartojama ilgą laiką arba vaistas skiriamas pakartotinai. Būklės, kai būtina papildoma pacientės priežiūra Pacientę reikia stebėti ypač atidžiai, jei ji serga ar sirgo kai kuriomis ligomis ir (arba) jos pasunkėjo nėštumo laikotarpiu arba ankstesnio gydymosi hormonais metu. Būtina žinoti, jog, taikant gydymą estrogenais, gali atsinaujinti arba pasunkėti šios ligos: • Lejomioma (gimdos fibromos) arba endometriozė. • Tromboembolinių ligų rizikos veiksniai (žr. žemiau). • Nuo estrogenų priklausomų navikų rizikos veiksniai, pvz., pirmojo laipsnio krūties vėžio paveldimumas. • Arterinė hipertenzija. • Kepenų ligos (pvz., kepenų adenoma). • Cukrinis diabetas, esant kraujagyslių pažeidimui arba be jo. • Cholelitiazė. • Migrena arba (stiprūs) galvos skausmai. • Sisteminė raudonoji vilkligė. • Praeityje diagnozuota endometriumo hiperplazija (žr. žemiau). • Epilepsija. • Astma. • Otosklerozė. Vagifem farmakokinetikos pobūdis rodo, kad gydymo metu estradiolio absorbcija yra labai nedidelė (žr. skyrių 5.2). Dėl šios priežasties, mažiau tikėtina, kad anksčiau išvardintos ligos atsinaujins arba pasunkės, negu galėtų būti taikant sisteminę estrogenų terapiją. Atvejai, kai būtina nedelsiant nutraukti vaisto vartojimą Gydymą reikia nutraukti, jei atsiranda bet kuri iš vaisto vartojimo kontraindikacijų bei šiais atvejais: • Susirgus gelta arba sutrikus kepenų funkcijai • Labai padidėjus kraujospūdžiui • Atsiradus migreniniams galvos skausmams • Pastojus Endometriumo hiperplazija ir karcinoma Moteris, kurioms gimda nepašalinta ir kurioms būna patologinis nežinomos etiologijos kraujavimas, taip pat moteris, kurioms gimda nepašalinta ir kurios vartojo vien sisteminius estrogenus, prieš skiriant Vagifem 10 mikrogramų būtina atidžiai ištirti, kad atmesti galimą endometriumo hiperstimuliaciją/malignizaciją. Moterims, kurioms nepašalinta gimda, ilgesnį laiką vartojant vien sisteminių estrogenų, padidėja endometriumo hiperplazijos ir vėžio rizika. Skiriant estrogenų turinčių vaistinių preparatų į makštį, tokių kaip Vagifem, kuriais gydant sisteminė estrogenų ekspozicija išlieka įprastose pomenopauzei būdingose ribose, progestageno pridėti nerekomenduojama. Gydymo Vagifem metu kai kurioms pacientėms nedaug vaisto absorbuojasi į sisteminę kraujotaką, ypač dviem pirmosiomis savaitėmis skiriant vaisto vienąkart per parą. Tačiau visomis dienomis, kai buvo atliekamas vertinimas, visoms pacientėms vidutinė E2 koncentracija (Cvid (0-24)) plazmoje neviršijo normos ribų, būdingų laikotarpiui po menopauzės (žr. 5.2 skyrių). Nežinoma ar yra saugu (endometriumo saugumo požiūriu) ilgą laiką (ilgiau, negu vienerius metus) arba pakartotinai vartoti estrogenus vietiškai į makštį. Dėl šios priežasties, jeigu gydymas skiriamas pakartotinai, mažiausiai kartą per metus, atsižvelgiant į bet kokius endometriumo hiperplazijos ar karcinomos simptomus, reikia iš naujo įvertinti ar tikslinga tęsti gydymą. Bendra taisyklė yra ta, kad, pakaitinė estrogenų terapija neturi būti skiriama ilgesniam, kaip vienerių metų laikotarpiui neatlikus medicininės apžiūros, įskaitant ir ginekologinį ištyrimą. Jei bet kuriuo gydymo metu atsiranda kraujavimas arba tepančių išskyrų, reikia ištirti priežastį ir, jeigu reikia, atlikti endometriumo biopsiją, kad būtų galima atmesti piktybinius endometriumo susirgimus. Moteris reikėtų įspėti, kad gydymo Vagifem metu atsiradus kraujavimui arba tepančioms išskyroms, jos susisiektų su gydytoju. Stimuliacija vien estrogenais gali sukelti ikinavikinę ar navikinę likusių endometriozės židinių transformaciją. Todėl vaisto vartojimo metu rekomenduojama atidžiau stebėti moteris, kurioms histerektomija buvo atlikta dėl endometriozės, ypač jeigu yra žinoma, kad yra išlikę endometriozės židinių. Toliau nurodyta rizika yra siejama su sistemine PHT ir mažesniu mastu yra susijusi su estrogenų turinčiais vaistiniais preparatais, vartojamais į makštį, kuriuos skiriant estrogenų koncentracija išlieka įprastose pomenopauzei būdingose ribose. Vis dėlto, į šią riziką reikia atsižvelgti, jei vaistinio preparato vartojama ilgą laiką arba pakartotinai. Krūties vėžys Atlikus didelės apimties metaanalizę surinkti epidemiologiniai duomenys leidžia manyti, kad krūties vėžio rizika nedidėja krūties vėžiu anksčiau nesirgusioms moterims, vartojančioms nedideles į makštį vartojamų estrogenų preparatų dozes. Nežinoma, ar nedidelėmis dozėmis į makštį vartojami estrogenų preparatai skaitina krūtes vėžio atsinaujinimą. Kiaušidžių vėžys Kiaušidžių vėžiu sergama daug rečiau nei krūties vėžiu. Epidemiologiniai didelės metaanalizės duomenys leidžia manyti, kad moterims, kurios vartoja sisteminės PHT preparatų su vienu estrogenu, rizika, kuri pasireiškia per 5 šių vaistų vartojimo metus, būna šiek tiek didesnė ir ji, nustojus vartoti minėtų vaistų, per laiką sumažėja. Venų tromboembolija Vartojant sisteminę PHT, rizika susirgti venų tromboembolija (VTE), t.y. giliųjų venų tromboze arba plaučių embolija, padidėja nuo 1,3 iki 3 kartų. Tikimybė pasireikšti šioms ligoms per pirmuosius PHT vartojimo metus yra didesnė, nei vėliau (žr. 4.8 skyrių). Rizika susirgti VTE pacientėms su trombofiline būkle yra didesnė ir PHT šią riziką gali dar labiau padidinti. Todėl tokioms pacientėms PHT vartoti negalima (žr. 4.3 skyrių). Žinoma, kad VTE rizikos veiksniai yra estrogenų vartojimas, vyresnis amžius, didelės apimties chirurginė intervencija, ilgalaikė imobilizacija, nutukimas (KMI > 30 kg/m2), nėštumas/pogimdinis laikotarpis, sisteminė raudonoji vilkligė (SRV) bei vėžys. Nėra bendros nuostatos apie galimą varikozinių venų įtaką VTE atsiradimui. Kaip ir visiems pacientams, pooperaciniu laikotarpiu būtina apsvarstyti galimybę imtis profilaktinių priemonių prieš galimas pooperacines tromboembolines venų komplikacijas. Jeigu planuojama chirurginė intervencija, po kurios numatoma ilgalaikė imobilizacija, likus 4 - 6 savaitėms iki numatomos operacijos rekomenduojama laikinai nutraukti PHT. Vėl pradėti gydymą galima tik tuomet, kai pacientė galės laisvai vaikščioti. Moterims, nesirgusioms VTE, tačiau turinčioms pirmos eilės giminaičių, sirgusių tromboze jauname amžiuje, gali būti pasiūlyta išsitirti dėl VTE, tačiau tik po to, kai bus išsamiai aptartas tyrimo ribotumas (tyrimo metu galima pastebėti tik dalį trombofilinių pakitimų). Jeigu nustatytas toks pat trombofilinis defektas, dėl kurio kiti šeimos nariai serga tromboze, arba, jeigu defektas yra „sunkus“ (t.y. antitrombino, S baltymo ar C baltymo trūkumas arba keleto šių elementų trūkumas), PHT vartoti negalima. Reikia atidžiai įvertinti PHT skyrimo naudos ir rizikos santykį moterims, kurios nuolat vartoja antikoaguliacinius vaistus. Jei VTE atsiranda pradėjus gydymą, vaistinio preparato vartojimą reikia nutraukti. Pacientes reikia įspėti, kad jeigu jos pajunta tromboembolinėms komplikacijoms būdingus simptomus (pvz., skausmingas kojų patinimas, staigus skausmas krūtinėje, dusulys), būtina nedelsiant kreiptis į savo gydytoją. Vainikinių arterijų liga (VAL) Randomizuotų kontroliuojamų tyrimų duomenimis, moterims, kurioms pašalinta gimda, vartojančioms sisteminių vien estrogenų, rizika susirgti VAL nepadidėja. Išeminis insultas Vartojant sisteminę vien estrogenų terapiją, išeminio insulto rizika padidėja 1,5 karto. Santykinė rizika nepriklauso nuo amžiaus ar laiko nuo menopauzės. Tačiau, kadangi insulto bazinė rizika labai priklauso nuo amžiaus, moterims, vartojančioms PHT, bendra rizika susirgti išeminiu insultu didėja su amžiumi (žr. 4.8 skyrių). Kitos būklės Estrogenai gali sukelti skysčių susikaupimą organizme, todėl pacientes su sutrikusia širdies arba inkstų funkcija reikia atidžiai stebėti. Moteris, kurioms nustatyta hipertrigliceridemija, estrogenų terapijos arba PHT metu būtina atidžiai stebėti, kadangi žinoma retų atvejų, kai dėl estrogenų smarkiai padidėjo trigliceridų koncentracija kraujo plazmoje, o tai sukėlė pankreatitą. Egzogeniniai estrogenai gali sukelti arba pasunkinti paveldimos arba įgytos angiodemos simptomus. Estrogenai didina skydliaukės hormonus surišančio globulino koncentraciją, o tai savo ruožtu didina cirkuliuojančio bendro skydliaukės hormono koncentraciją (nustatomą atliekant su baltymu surišto jodo tyrimą), T4 (nustatomą frakcionavimo arba radioimuninės analizės metodu) arba T3 (nustatomą radioimuninės analizės metodu) koncentraciją. T3 įsisavinimas sumažėja; tai rodo padidėjusi skydliaukės hormonus surišančio globulino koncentracija. Nesurištų T3 ir T4 koncentracija nepakinta. Gali padidėti ir kitų surišančiųjų baltymų, t. y. kortikosteroidus surišančio globulino, lytinius hormonus surišančio globulino koncentracija kraujo serume, todėl atitinkamai padidėja kortikosteroidų ir lytinių hormonų koncentracija kraujyje. Nesurištų arba biologiškai aktyvių hormonų koncentracija nepakinta. Gali padidėti kitų plazmos baltymų (angiotenzino/renino substrato, alfa-I-antitripsino, ceruloplazmino) koncentracija. Estradiolio vartojant vietiškai į makštį, sisteminė absorbcija yra minimali (žr. 5.2 skyrių „Farmakokinetinės savybės“), todėl tikėtina, kad poveikis plazmą surišantiems baltymams bus mažiau išreikštas, negu vartojant sisteminę hormonų terapiją. PHT nepagerina kognityvinės (pažintinės) funkcijos. Kai kurie WHI tyrimo duomenys leidžia manyti apie galimą padidėjusią demencijos riziką moterims, kurios nepertraukiamą sudėtinę arba tik estrogenų PHT pradėjo vartoti būdamos vyresnės nei 65 metų amžiaus. Makšties aplikatorius gali sukelti nedidelius vietinius pažeidimus, ypač moterims su sunkia makšties atrofija. Nėra pakankamai įrodymų apie PHT gydymo riziką gydant ankstyvą menopauzę. Kadangi absoliuti rizika jaunesnėms moterims yra maža, todėl, naudos ir rizikos santykis šioms moterims turėtų būti palankesnis, nei vyresnio amžiaus moterims.

Nepageidaujami reiškiniai, nustatyti klinikinių tyrimų metu: Klinikinių tyrimų metu daugiau nei 673 pacientės buvo gydomos Vagifem 10 mikrogramų, įskaitant ir daugiau nei 497 pacientes, gydytas iki 52 savaičių. Su estrogeno vartojimu susiję nepageidaujami reiškiniai, tokie, kaip krūtinės skausmas, periferinė edema bei kraujavimas po menopauzės, gydomų Vagifem 10 mikrogramų moterų grupėje pasireiškė labai retai, panašiu dažniu kaip ir placebo grupėje ir dažniausiai tik gydymo pradžioje. Žemiau pateikiami didesniu dažniu, palyginus su placebo, pasireiškę nepageidaujami reiškiniai, kurie yra galimai susiję su gydymu Vagifem 10 mikrogramų: Organų sistemos klasės | Dažnas ≥1/100 iki < 1/10 | Nedažnas nuo ≥1/1000 iki <1/100 | Retas nuo ≥1/10000 iki <1/1000 Infekcijos ir infestacijos | | Lytinių organų grybelinė infekcija | Nervų sistemos sutrikimai | Galvos skausmas | | Virškinimo trakto sutrikimai | Pilvo skausmas | Pykinimas | Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Kraujavimas iš makšties, pagausėjusios išskyros iš makšties arba nemalonūs pojūčiai makštyje | | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | | Išbėrimas | Tyrimai | | Svorio padidėjimas | Kraujagyslių sutrikimai | | Karščio pylimas Arterinė hipertenzija | Patirtis, įgyta po vaistinio preparato pasirodymo rinkoje: Be aukščiau paminėtų nepageidaujamų reakcijų į vaistą, žemiau pateikiamos reakcijos, apie kurias spontaniškai pranešė pacientės, gydomos Vagifem 10 mikrogramų, ir kurios buvo galimai susijusios su šio vaisto vartojimu. Toliau nurodytų nepageidaujamų reakcijų į vaistinį preparatą dažnumo įvertinti negalima, nes apie šias reakcijas savanoriškai pranešė neaiškaus dydžio populiacija: • Gerybinės bei piktybinės neoplazmos (įskaitant ir cistas bei polipus): krūties vėžys, endometriumo vėžys; • Imuninės sistemos sutrikimai: generalizuotos padidinto jautrumo reakcijos (pvz., anafilaksinė reakcija/šokas); • Metabolizmo ir mitybos sutrikimai: skysčių susilaikymas; • Psichikos sutrikimai: nemiga; • Nervų sistemos sutrikimai: pasunkėjusi migrena; • Kraujagyslių sutrikimai: giliųjų venų trombozė; • Virškinimo trakto sutrikimai: diarėja; • Odos ir poodinio audinio sutrikimai: niežėjimas, išbėrimas, dilgėlinė; • Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai: endometriumo hiperplazija, vulvovaginalinis skausmas1, lyties organų niežėjimas • Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai: įvedimo vietos reakcija2, neefektyvus vaistinis preparatas, su prietaisu susiję pažeidimai3. 1 Įskaitant vulvovaginalinį deginimo pojūtį 2 Vietinės alerginės reakcijos įskaitant vulvovaginalinę eritemą, lyties organų eritemą, vulvovaginalinį išbėrimą, lyties organų išbėrimą 3 Nedidelė vietinė trauma dėl intravaginalinio aplikatoriaus Buvo gauta pranešimų apie kitas nepageidaujamas reakcijas, susijusias su gydymu sisteminiais estrogenais / progestagenais. Kadangi, rizikos vertinimas buvo atliktas remiantis sisteminio poveikio duomenimis, todėl nežinoma, ar tai tinka, jeigu gydoma vietiškai: • Tulžies pūslės ligos; • Odos ir poodinio audinio sutrikimai: chloazma, daugiaformė eritema, mazginė eritema, kraujagyslinė purpura; • Vyresnėms nei 65 metų amžiaus moterims galima demencija (žr. 4.4 skyrių). Vaistų klasės poveikis, siejamas su sistemine PHT Toliau nurodyta rizika yra siejama su sistemine PHT ir mažesniu mastu yra susijusi su estrogenų turinčiais vaistiniais preparatais, vartojamais į makštį, kuriuos skiriant estrogenų koncentracija išlieka įprastose pomenopauzei būdingose ribose. Kiaušidžių vėžio rizika Sisteminių PHT preparatų vartojimas siejamas su šiek tiek padidėjusia kiaušidžių vėžio diagnozės rizika (žr. 4.4 skyrių). Atlikus 52 epidemiologinių tyrimų metaanalizę, moterims, šiuo metu vartojančioms sisteminių PHT preparatų, nustatyta didesnė kiaušidžių vėžio rizika, palyginti su moterimis, kurios niekada nevartojo sisteminių PHT preparatų (RK: 1,43, 95 proc. PI:1,31-1,56). Tarp 50-54 metų moterų, PHT preparatų vartojusių 5 metus, tai sukėlė maždaug 1 papildomą atvejį/2000 vartotojų. Per 5 metus tarp 50-54 metų moterų, nevartojusių PHT preparatų, kiaušidžių vėžys bus diagnozuotas maždaug 2 moterims iš 2000. Venų tromboembolijos rizika Vartojant sisteminę PHT reliatyvi rizika susirgti venų tromboembolija (VTE), t.y. giliųjų venų tromboze arba plaučių embolija, padidėja nuo 1,3 iki 3 kartų. Šiomis ligomis dažniau susergama pirmaisiais PHT vartojimo metais (žr. 4.4 skyrių). Žemiau pateikti WHI tyrimo duomenys: WHI tyrimai – papildoma VTE rizika per 5 PHT vartojimo metus Amžiaus ribos (metais) | Atvejų skaičius 1000-iui moterų placebo grupėje per 5 metus | Rizikos koeficientas ir 95% PI | Papildomi atvejai 1000-iui moterų, vartojančių PHT per 5 metus (95% PI) Geriamieji tik estrogenų PHT vaistai* | Geriamieji tik estrogenų PHT vaistai* | Geriamieji tik estrogenų PHT vaistai* | Geriamieji tik estrogenų PHT vaistai* 50 – 59 | 7 | 1,2 (0,6 – 2,4) | 1 (-3 – 10) * Tyrime dalyvavo moterys, kurioms pašalinta gimda. | * Tyrime dalyvavo moterys, kurioms pašalinta gimda. | * Tyrime dalyvavo moterys, kurioms pašalinta gimda. | * Tyrime dalyvavo moterys, kurioms pašalinta gimda. Išeminio insulto rizika Vartojant vien sisteminę PHT, santykinė rizika susirgti išeminiu insultu padidėja iki 1,5 karto. Hemoraginio insulto rizika, vartojant PHT, nepadidėja. Ši santykinė rizika nepriklauso nuo amžiaus ir vaisto vartojimo trukmės, tačiau, bazinė rizika labai priklauso nuo amžiaus. Bendra insulto rizika moterims, vartojančioms PHT, didėja su amžiumi (žr. 4.4 skyrių). Visi WHI tyrimai – papildoma išeminio insulto* rizika per 5 vartojimo metus Amžiaus ribos (metais) | Atvejų skaičius 1000-iui moterų placebo grupėje per 5 metus | Rizikos koeficientas ir 95% PI | Papildomi atvejai 1000-iui moterų, vartojančių PHT per 5 metus 50 – 59 | 8 | 1,3 (1,1 – 1,6) | 3 (1 – 5) * Išeminio ir hemoraginio insulto atvejai atskirai neišskiriami. | * Išeminio ir hemoraginio insulto atvejai atskirai neišskiriami. | * Išeminio ir hemoraginio insulto atvejai atskirai neišskiriami. | * Išeminio ir hemoraginio insulto atvejai atskirai neišskiriami. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).