Valtricom

Padidėjęs jautrumas veikliosioms medžiagoms, kitiems sulfonamidų dariniams, dihidropiridino dariniams arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai. Antrasis ir trečiasis nėštumo trimestrai (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius). Kepenų funkcijos sutrikimas, biliarinė kepenų cirozė ar tulžies stazė. Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (GFG < 30 ml/min./1,73 m2), anurija, gydymas dializėmis. Pacientams, kurie serga cukriniu diabetu arba kurių inkstų funkcija sutrikusi (GFG < 60 ml/min./1,73 m2), Valtricom negalima vartoti kartu su vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra aliskireno (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius). Refrakterinė hipokalemija, hiponatremija, hiperkalcemija ir simptominė hiperurikemija. Sunki hipotenzija. Šokas (įskaitant kardiogeninį šoką). Kairiojo širdies skilvelio išvarymo trakto obstrukcija (pvz., hipertrofinė obstrukcinė kardiomiopatija ar didelio laipsnio aortos vožtuvo stenozė). Širdies nepakankamumas po ūminio miokardo infarkto, esant nestabiliai hemodinamikai.

Dozavimas Rekomenduojama Valtricom dozė yra viena tabletė per parą, ją geriausia išgerti ryte. Prieš pradedant vartoti Valtricom, paciento hipertenzija turi būti kontroliuojama tuo pat metu vartojamomis nekintamomis atskirų komponentų dozėmis. Valtricom dozė turi būti paremta atskirų komponentų dozėmis, vartojamomis tuo metu, kai pereinama prie Valtricom vartojimo. Didžiausia rekomenduojama Valtricom dozė yra 10 mg/320 mg/25 mg. Ypatingos populiacijos Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Dėl sudėtyje esančio hidrochlorotiazido, Valtricom negalima skirti pacientams, kuriems yra anurija (žr. 4.3 skyrių), bei tiems, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (glomerulų filtracijos greitis (GFG) < 30 ml/min./1,73 m2) (žr. 4.3, 4.4 ir 5.2 skyrius). Pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas, pradinės dozės koreguoti nereikia (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Dėl sudėtyje esančio valsartano, Valtricom negalima skirti pacientams, sergantiems sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu (žr. 4.3 skyrių). Pacientams, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas be tulžies stazės, didžiausia rekomenduojama valsartano dozė yra 80 mg, todėl Valtricom netinka šios grupės pacientams (žr. 4.3, 4.4 ir 5.2 skyrius). Amlodipino dozavimo rekomendacijos pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų sutrikimas, nebuvo nustatytos. Hipertenzija sergantiems pacientams, kuriems yra kepenų funkcijos sutrikimas, pereinant prie tinkamo gydymo Valtricom (žr. 4.1 skyrių), reikia skirti mažiausią esančią amlodipino dozę. Širdies nepakankamumas ir vainikinių arterijų liga Patirties apie pacientų, kuriems yra širdies nepakankamumas ir vainikinių arterijų liga, gydymą Valtricom, ypač didžiausiomis dozėmis, yra nedaug. Pacientams, kuriems yra širdies nepakankamumas ir vainikinių arterijų liga, Valtricom reikia skirti atsargiai, ypač didžiausią 10 mg/320 mg/25 mg dozę. Senyviems (> 65 metų) pacientams Valtricom, ypač didžiausią 10 mg/320 mg/25 mg dozę, senyviems pacientams rekomenduojama skirti atsargiai, taip pat dažniau matuoti jų kraujospūdį, kadangi duomenų apie vaistinio preparato vartojimą šios populiacijos pacientams yra nedaug. Hipertenzija sergantiems senyviems pacientams pereinant prie tinkamo gydymo Valtricom (žr. 4.1 skyrių), reikia skirti mažiausią esančią amlodipino dozę. Vaikų populiacija Valtricom nėra skirtas vaikų populiacijai (pacientams, jaunesniems kaip 18 metų) pirminės hipertenzijos indikacijai. Vartojimo metodas Vartoti per burną. Valtricom galima vartoti valgant arba nevalgant. Tabletes reikia nuryti sveikas užgeriant vandeniu, kasdien tuo pačiu paros metu, geriausiai ryte.

Amlodipino saugumas ir veiksmingumas hipertenzinės krizės atveju nebuvo nustatytas. Natrio ir (arba) skysčių trūkumas organizme Kontroliuoto klinikinio tyrimo, kuriame dalyvavo vidutinio sunkumo ar sunkia nekomplikuota hipertenzija sergantys pacientai, metu reikšminga hipotenzija, įskaitant ortostatinę hipotenziją, buvo pastebėta 1,7 % pacientų, gydytų didžiausia amlodipino/valsartano/HCT (10 mg/320 mg/25 mg) doze, lyginant su 1,8 % valsartanu/hidrochlorotiazidu (320 mg/25 mg) gydytų pacientų, 0,4 % amlodipinu/valsartanu (10 mg/320 mg) ir 0,2 % hidrochlorotiazidu/amlodipinu (25 mg/10 mg) gydytų pacientų. Pacientams, kuriems yra natrio ir (arba) skysčių stoka organizme, pavyzdžiui tiems, kurie vartoja dideles diuretikų dozes, pradėjus skirti gydymą amlodipinu/valsartanu/HCT, gali pasireikšti simptominė hipotenzija. Amlodipino/valsartano/HCT reikia pradėti skirti tik koregavus bet kokią natrio ir (arba) skysčių stokos būklę. Jei gydymo amlodipinu/valsartanu/HCT metu pasireiškia reikšminga hipotenzija, pacientą reikia paguldyti ant nugaros ir, jei reikia, paskirti izotoninio druskos tirpalo infuziją į veną. Kai kraujospūdis stabilizuojasi, gydymą galima tęsti. Elektrolitų koncentracijos pokyčiai kraujo serume Amlodipinas/valsartanas/HCT Daugeliui kontroliuotuose amlodipino/valsartano/HCT klinikiniuose tyrimuose dalyvavusių pacientų 320 mg valsartano ir 25 mg hidrochlorotiazido sukeliamas priešingas poveikis kalio koncentracijai kraujo serume apytiksliai kompensavo vienas kitą. Kai kuriems pacientams vienos iš šių medžiagų poveikis gali būti dominuojantis. Todėl pacientams reikia reguliariai tinkamais intervalais tirti elektrolitų koncentraciją kraujo serume, kad būtų galima nustatyti galimą jų pusiausvyros sutrikimą. Būtina periodiškai tinkamais intervalais tirti elektrolitų (ypač kalio) koncentraciją kraujo serume, kad būtų galima nustatyti galimą elektrolitų pusiausvyros sutrikimą, ypač jei pacientui yra kitų rizikos veiksnių, pvz., yra inkstų funkcijos sutrikimas, vartojama kitokių vaistinių preparatų arba anksčiau yra buvę elektrolitų pusiausvyros sutrikimų. Valsartanas Nerekomenduojama tuo pačiu metu vartoti kalio papildų, kalį organizme sulaikančių diuretikų, druskos pakaitalų, kurių sudėtyje yra kalio, arba kitokių vaistinių preparatų, kurie didina kalio koncentraciją organizme (heparino ir kt.). Reikia tinkamai stebėti kalio koncentraciją kraujyje. Hidrochlorotiazidas Gydymą amlodipinu/valsartanu/HCT reikia pradėti tik prieš tai koregavus hipokalemiją ir bet kokią kartu esančią hipomagnezemiją. Tiazidiniai diuretikai gali skatinti atsirasti hipokalemiją arba pasunkinti jau esančią hipokalemiją. Tiazidinių diuretikų reikia atsargiai skirti pacientams, kuriems yra padidėjusio kalio netekimo būklių, pavyzdžiui, sergantiems druskų netekimo nefropatijomis ir prerenaliniu (kardiogeniniu) inkstų funkcijos sutrikimu. Jeigu vartojant hidrochlorotiazido atsiranda hipokalemija, amlodipino/valsartano/HCT vartojimą reikia nutraukti iki bus atstatytas pastovi kalio koncentracija. Tiazidiniai diuretikai gali skatinti atsirasti hiponatremiją ir hipochloreminę alkalozę arba pasunkinti jau esančią hiponatremiją. Pastebėta hiponatremijos, pasireiškiančios neurologiniais simptomais (pykinimu, progresuojančia dezorientacija, apatija), atvejų. Gydymą hidrochlorotiazidu reikia pradėti tik prieš tai koregavus esančią hiponatremiją. Jeigu vartojant amlodipino/valsartano/HCT pasireiškia sunki ar greitai išsivystanti hiponatremija, gydymą reikia nutraukti ir vaistinio preparato nevartoti, kol natrio koncentracija kraujyje taps normali. Visų tiazidinių diuretikų vartojančių pacientų būklę reikia reguliariai stebėti dėl elektrolitų (ypač kalio, natrio ir magnio) pusiausvyros sutrikimo. Sutrikusi inkstų funkcija Tiazidiniai diuretikai lėtine inkstų liga sergantiems pacientams gali skatinti atsirasti azotemiją. Amlodipino/valsartano/HCT skiriant pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas, rekomenduojama reguliariai tirti elektrolitų (įskaitant kalio), kreatinino ir šlapimo rūgšties koncentraciją kraujo serume. Amlodipino/valsartano/HCT negalima skirti pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas ar anurija, bei tiems, kurie yra gydomi dializėmis (žr. 4.3 skyrių). Kai yra lengvas arba vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (GFG ≥ 30 ml/min./1,73 m2), amlodipino/valsartano/HCT dozės koreguoti nereikia. Inkstų arterijų stenozė Amlodipino/valsartano/HCT reikia atsargiai skirti hipertenzijai gydyti pacientams, kuriems yra abiejų inkstų arba vieno inksto arterijų stenozė arba vienintelio funkcionuojančio inksto arterijų stenozė, kadangi šiems pacientams gali padidėti šlapalo koncentracija kraujyje ir kreatinino koncentracija kraujo serume. Inkstų persodinimas Šiuo metu saugaus amlodipino/valsartano/HCT vartojimo pacientams, kuriems neseniai persodintas inkstas, patirties nėra. Sutrikusi kepenų funkcija Valsartanas daugiausiai šalinamas nepakitęs su tulžimi. Pacientų, kurių kepenų funkcija yra sutrikusi, organizme amlodipino pusinės eliminacijos laikas yra ilgesnis, o AUC rodikliai didesni. Dozavimo rekomendacijos tokiems pacientams nebuvo nustatytos. Pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas be tulžies stazės, didžiausia rekomenduojama valsartano dozė yra 80 mg, todėl tokiems pacientams amlodipinas/valsartanas/HCT netinka (žr. 4.2, 4.3 ir 5.2 skyrius). Angioneurozinė edema Valsartanu gydomiems pacientams pastebėta angioneurozinės edemos, įskaitant gerklų ir balso klosčių patinimą, dėl kurio pasireiškia kvėpavimo takų obstrukcija, ir (arba) veido, lūpų, ryklės ir (ar) liežuvio patinimą, pasireiškimo atvejų. Kai kuriems iš šių pacientų jau anksčiau buvo pasireiškusi angioneurozinė edema, vartojant kitų vaistinių preparatų, įskaitant AKF inhibitorius. Jei pasireiškia angioneurozinė edema, amlodipino/valsartano/HCT vartojimą reikia nedelsiant nutraukti ir šio vaistinio preparato pacientams daugiau neskirti. Žarnyno angioneurozinė edema Gauta pranešimų apie žarnyno angioneurozinės edemos atvejus, pasireiškusius pacientams, gydytiems angiotenzino II receptorių blokatoriais (įskaitant valsartaną) (žr. 4.8 skyrių). Šiems pacientams pasireiškė pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas ir viduriavimas. Nutraukus angiotenzino II receptorių antagonistų vartojimą, simptomai išnyko. Diagnozavus žarnyno angioneurozinę edemą, reikia nutraukti valsartano vartojimą ir pradėti atitinkamą stebėseną, kol simptomai visiškai išnyksta. Širdies nepakankamumas ir vainikinių arterijų liga/būklė po miokardo infarkto Dėl renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos slopinimo jautriems asmenims gali pakisti inkstų funkcija. Sunkiu širdies nepakankamumu sergančių pacientų, kurių inkstų funkcija gali priklausyti nuo renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos aktyvumo, gydymas AKF inhibitoriais ir angiotenzino receptorių blokatoriais buvo susijęs su oligurija ir (arba) progresuojančia azotemija, retais atvejais su ūminiu inkstų nepakankamumu ir (ar) mirtimi. Gauta pranešimų apie panašias pasekmes valsartano vartojusiems pacientams. Tiriant pacientų, kuriems yra širdies nepakankamumas ar kurie patyrė miokardo infarktą, būklę visada reikia įvertinti inkstų funkciją. Ilgalaikio placebu kontroliuoto amlodipino tyrimo (PRAISE-2) metu, III ir IV stadijos pagal NYHA (angl. New York Heart Association Classification) ne išemijos sukeltu širdies nepakankamumu sirgusiems pacientams amlodipinas didino plaučių edemos atvejų dažnį, bet širdies nepakankamumo pasunkėjimo dažnio, lyginant su placebo grupe, reikšmingai nedidino. Kalcio kanalų blokatorius, įskaitant amlodipiną, reikia atsargiai vartoti pacientams, kuriems yra stazinis širdies nepakankamumas, nes jie gali ateityje didinti kardiovaskulinių reiškinių riziką ir mirtingumą. Amlodipino/valsartano/HCT, ypač didžiausią 10 mg/320 mg/25 mg dozę, reikia atsargiai skirti širdies nepakankamumu ir išemine širdies liga sergantiems pacientams, kadangi duomenų apie tokių pacientų gydymą yra nedaug. Aortos ir mitralinė stenozė Jeigu yra mitralinė stenozė ar reikšminga aortos stenozė, kuri nėra didelio laipsnio, šiuo vaistiniu preparatu, kaip ir visais kraujagysles plečiančiais vaistiniais preparatais, reikia gydyti ypatingai atsargiai. Nėštumas Nėščių moterų pradėti gydyti angiotenzino II receptorių blokatoriais (ARB) negalima. Išskyrus atvejus, kai tolesnis gydymas ARB yra būtinas, pastoti planuojančioms moterims juos reikia keisti kitokiais antihipertenziniais vaistiniais preparatais, kurių vartojimo saugumas nėštumo metu ištirtas. Nustačius nėštumą, ARB vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir, jei reikia, skirti kitokį tinkamą gydymą (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius). Pirminis hiperaldosteronizmas Pacientų, kuriems yra pirminis hiperaldosteronizmas, angiotenzino II receptorių blokatoriumi valsartanu gydyti negalima, nes tokių pacientų organizme renino ir angiotenzino sistema nebūna suaktyvėjusi. Dėl to tokių pacientų gydyti amlodipinu/valsartanu/HCT nerekomenduojama. Sisteminė raudonoji vilkligė Gauta pranešimų apie tiazidinių diuretikų, įskaitant hidrochlorotiazidą, vartojimo sukeltus raudonosios vilkligės paūmėjimo ar suaktyvėjimo atvejus. Kitokie metabolizmo sutrikimai Tiazidinių diuretikų, įskaitant hidrochlorotiazidą, vartojimo metu gali pakisti gliukozės toleravimas ir padidėti cholesterolio, trigliceridų ir šlapimo rūgšties koncentracija kraujo serume. Cukriniu diabetu sergantiems pacientams gali reikėti keisti insulino ar geriamųjų glikemiją mažinančių vaistinių preparatų dozę. Dėl sudėtyje esančio hidrochlorotiazido, amlodipino/valsartano/HCT negalima skirti pacientams, kuriems yra simptominė hiperurikemija. Vartojant hidrochlorotiazido, mažėja šlapimo rūgšties klirensas ir dėl to gali padidėti šlapimo rūgšties koncentracija kraujo serume bei atsirasti ar pasunkėti hiperurikemija, taip pat gali pasireikšti podagra į tai linkusiems pacientams. Tiazidai mažina kalcio išsiskyrimą su šlapimu ir dėl to gali protarpiais nežymiai padidinti kalcio koncentracija kraujo serume, nors žinomo kalcio apykaitos sutrikimo nėra. Amlodipino/valsartano/HCT negalima skirti pacientams, kuriems yra hiperkalcemija, šį vaistinį preparatą galima skirti tik prieš tai koregavus bet kokią anksčiau nustatytą hiperkalcemiją. Jei gydymo metu pasireiškia hiperkalcemija, amlodipino/valsartano/HCT vartojimas turi būti nutrauktas. Gydymo tiazidiniais diuretikais metu reikia periodiškai tirti kalcio koncentraciją kraujo serume. Reikšminga hiperkalcemija gali rodyti slaptąjį hiperparatiroidizmą. Prieš prieskydinių liaukų funkcijos tyrimus tiazidų vartojimą reikia nutraukti. Jautrumas šviesai Gauta pranešimų apie tiazidinių diuretikų vartojantiems pacientams atsiradusius jautrumo šviesai atvejus (žr. 4.8 skyrių). Jeigu gydymo amlodipinu/valsartanu/HCT metu atsiranda jautrumo šviesai reakcija, gydymą rekomenduojama nutraukti. Jeigu gydymas diuretikais privalo būti atnaujinamas, rekomenduojama saugoti atviras vietas nuo saulės arba dirbtinių ultravioletinių A (UVA) spindulių. Skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros, ūminė uždaro kampo glaukoma Sulfonamidai arba sulfonamidų dariniai gali sukelti idosinkrazinę reakciją, dėl kurios pasireiškia skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros su regėjimo lauko defektu, praeinanti miopija ir ūminė uždaro kampo glaukoma. Jų simptomai buvo staiga sumažėjęs regos aštrumas ar akies skausmas, jie paprastai atsirasdavo po kelių valandų ar savaičių nuo vaistinio preparato vartojimo pradžios. Negydoma uždaro kampo glaukoma gali sukelti negrįžtamą apakimą. Tokiu atveju svarbiausia kaip galima greičiau nutraukti hidrochlorotiazido vartojimą. Jeigu akispūdis išlieka padidėjęs, gali reikėti svarstyti skubaus medikamentinio ar chirurginio gydymo galimybę. Ūminės uždaro kampo glaukomos išsivystymo rizikos veiksniais gali būti anksčiau pasireiškusi alergija sulfonamidui ar penicilinui. Bendroji informacija Pacientus, kuriems buvo padidėjusio jautrumo reakcijų į kitus angiotenzino II receptorių blokatorius, šiuo vaistiniu preparatu būtina gydyti atsargiai. Pacientams, kuriems yra alergija ar kurie serga bronchine astma, padidėjusio jautrumo hidrochlorotiazidui reakcijos tikimybė yra didesnė. Senyvi pacientai (65 metų ar vyresni) Amlodipino/valsartano/HCT, ypač didžiausią 10 mg/320 mg/25 mg dozę, senyviems pacientams rekomenduojama skirti atsargiai, taip pat būtina dažniau matuoti jų kraujospūdį, kadangi duomenų apie vaistinio preparato vartojimą šios populiacijos pacientams yra nedaug. Dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) slopinimas Turima įrodymų, kad kartu vartojant AKF inhibitorių, ARB ar aliskireno padidėja hipotenzijos, hiperkalemijos ir inkstų funkcijos susilpnėjimo (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) rizika. Todėl nerekomenduojama dvigubai slopinti RAAS, vartojant AKF inhibitorių, ARB ar aliskireno derinį (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius). Vis dėlto, jei dvigubas slopinimas laikomas visiškai būtinu, šis gydymas turi būti atliekamas tik prižiūrint specialistams ir dažnai bei atidžiai tiriant inkstų funkciją, elektrolitų koncentraciją bei kraujospūdį. Pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir ARB. Nemelanominis odos vėžys Atlikus du epidemiologinius tyrimus, pagrįstus Danijos nacionalinio vėžio registro duomenimis, nustatyta, kad didėjant kumuliacinei hidrochlorotiazido dozei, didėja nemelanominio odos vėžio (NOV) (bazalinių ląstelių karcinomos (BLK) ir plokščiųjų ląstelių karcinomos (PLK)) rizika. Gali būti, kad fotosensibilizuojantis hidrochlorotiazido poveikis veikia kaip NOV sukeliantis mechanizmas. Hidrochlorotiazido vartojančius pacientus reikia informuoti apie NOV riziką, taip pat jiems reikia patarti reguliariai pasitikrinti, ar ant odos neatsirado naujų pakitimų, o pastebėjus įtartinų odos pakitimų, nedelsiant apie tai pranešti gydytojui. Pacientams reikia patarti imtis galimų prevencinių priemonių, pvz., kuo mažiau būti saulėje ir vengti ultravioletinių spindulių, o būnant saulėje naudoti atitinkamas apsaugos priemones, siekiant sumažinti odos vėžio riziką. Įtartinus odos pakitimus reikia kuo skubiau ištirti, esant galimybei, atliekant histologinius biopsinės medžiagos tyrimus. Pacientams, kuriems anksčiau buvo diagnozuotas NOV, taip pat gali tekti persvarstyti galimybę vartoti hidrochlorotiazido (taip pat žr. 4.8 skyrių). Ūminis toksinis poveikis kvėpavimo sistemai Gauta pranešimų apie pavartojus hidrochlorotiazido nustatytus labai retus sunkius ūminio toksinio poveikio kvėpavimo sistemai, įskaitant ūminį kvėpavimo sutrikimo sindromą (ŪKSS), atvejus. Paprastai plaučių edema išsivysto praėjus nuo kelių minučių iki kelių valandų po hidrochlorotiazido pavartojimo. Prasidėjus šiai nepageidaujamai reakcijai, pasireiškia dusulys, karščiavimas, plaučių funkcijos pablogėjimas ir hipotenzija. Įtariant, kad tai yra ŪKSS, reikia nutraukti Valtricom vartojimą ir skirti atitinkamą gydymą. Hidrochlorotiazido negalima skirti pacientams, kuriems anksčiau pasireiškė ŪKSS pavartojus hidrochlorotiazido. Natris Šio vaistinio preparato plėvele dengtoje tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Toliau pateikiami amlodipino/valsartano/HCT saugumo duomenys gauti amlodipino/valsartano/HCT klinikinių tyrimų metu, be to, pateikti turimi duomenys apie atskirų veikliųjų medžiagų (amlodipino, valsartano ir hidrochlorotiazido) saugumą. Saugumo duomenų santrauka Amlodipino/valsartano/HCT didžiausios dozės (10 mg/320 mg/25 mg) saugumas buvo ištirtas atlikus vieną kontroliuotą trumpalaikį (8 savaičių trukmės) klinikinį tyrimą, kuriame dalyvavo 2 271 pacientas, 582 iš šių pacientų buvo skiriama valsartano derinio kartu su amlodipinu ir hidrochlorotiazidu. Pasireiškusios nepageidaujamos reakcijos paprastai buvo nesunkios ir laikinos, dėl jų pasireiškimo tik retai prireikė nutraukti tiriamųjų vaistinių preparatų vartojimą. Šio aktyviai kontroliuoto klinikinio tyrimo metu dažniausios priežastys, dėl kurių reikėjo nutraukti amlodipino/valsartano/HCT vartojimą, buvo svaigulys ir hipotenzija (0,7 %). 8 savaičių trukmės kontroliuoto klinikinio tyrimo metu gydymą trigubu veikliųjų medžiagų deriniu lyginant su žinomu šių veikliųjų medžiagų monoterapijos ar gydymo dviejų medžiagų deriniu poveikiu, reikšmingų naujų ar netikėtų nepageidaujamų reakcijų nenustatyta. 8 savaičių trukmės kontroliuoto klinikinio tyrimo metu pastebėti su amlodipino/valsartano/HCT derinio vartojimu susiję laboratorinių tyrimų rodiklių pokyčiai buvo nedideli ir atitiko atskirų veikliųjų medžiagų farmakologinį poveikį. Trigubame veikliųjų medžiagų derinyje esantis valsartanas silpnino hidrochlorotiazido sukeliamą hipokaleminį poveikį. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Toliau nurodomos nepageidaujamos reakcijos, susijusios su amlodipino/valsartano/HCT vartojimu ir amlodipino, valsartano bei HCT monoterapija, išvardytos pagal MedDRA organų sistemų klases ir pasireiškimo dažnį. MedDRA organų sistemų klasė | Nepageidaujamos reakcijos | Dažnis | Dažnis | Dažnis | Dažnis MedDRA organų sistemų klasė | Nepageidaujamos reakcijos | Amlodipinas/ valsartanas/ HCT | Amlodipinas | Valsartanas | HCT Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai (tarp jų cistos ir polipai) | Nemelanominis odos vėžys (bazalinių ląstelių karcinoma ir plokščiųjų ląstelių karcinoma) | – | – | – | Nežinomas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Agranulocitozė, kaulų čiulpų nepakankamumas | – | – | – | Labai retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Sumažėję hemoglobino ir hematokrito rodikliai | – | – | Nežinomas | – Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Hemolizinė anemija | – | – | – | Labai retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Leukopenija | – | Labai retas | – | Labai retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Neutropenija | – | – | Nežinomas | – Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Trombocitopenija, kartais pasireiškianti purpura | – | Labai retas | Nežinomas | Retas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Aplazinė anemija | – | – | – | Nežinomas Imuninės sistemos sutrikimai | Padidėjęs jautrumas | – | Labai retas | Nežinomas | Labai retas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Anoreksija | Nedažnas | – | – | – Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiperkalcemija | Nedažnas | – | – | Retas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiperglikemija | – | Labai retas | – | Retas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiperlipidemija | Nedažnas | – | – | – Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiperurikemija | Nedažnas | – | – | Dažnas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipochloreminė alkalozė | – | – | – | Labai retas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipokalemija | Dažnas | – | – | Labai dažnas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hipomagnezemija | – | – | – | Dažnas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Hiponatremija | Nedažnas | – | – | Dažnas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Diabetinės metabolinės būklės pablogėjimas | – | – | – | Retas Psichikos sutrikimai | Depresija | – | Nedažnas | – | Retas Psichikos sutrikimai | Nemiga ar miego sutrikimai | Nedažnas | Nedažnas | – | Retas Psichikos sutrikimai | Nuotaikos svyravimai | – | Nedažnas | – | Psichikos sutrikimai | Sumišimas | – | Retas | – | – Nervų sistemos sutrikimai | Sutrikusi koordinacija | Nedažnas | – | – | – Nervų sistemos sutrikimai | Svaigulys | Dažnas | Dažnas | – | Retas Nervų sistemos sutrikimai | Su kūno padėtimi ar fizine įtampa susijęs svaigulys | Nedažnas | – | – | – Nervų sistemos sutrikimai | Sutrikęs skonio pojūtis | Nedažnas | Nedažnas | – | – Nervų sistemos sutrikimai | Ekstrapiramidinis sindromas | – | Nežinomas | – | – Nervų sistemos sutrikimai | Galvos skausmas | Dažnas | Dažnas | – | Retas Nervų sistemos sutrikimai | Padidėjęs raumenų tonusas | – | Labai retas | – | – Nervų sistemos sutrikimai | Letargija | Nedažnas | – | – | – Nervų sistemos sutrikimai | Parestezija | Nedažnas | Nedažnas | – | Retas Nervų sistemos sutrikimai | Periferinė neuropatija, neuropatija | Nedažnas | Labai retas | – | – Nervų sistemos sutrikimai | Somnolencija | Nedažnas | Dažnas | – | – Nervų sistemos sutrikimai | Apalpimas | Nedažnas | Nedažnas | – | – Nervų sistemos sutrikimai | Tremoras | – | Nedažnas | – | – Nervų sistemos sutrikimai | Hipoestezija | – | Nedažnas | – | – Akių sutrikimai | Ūminė uždarojo kampo glaukoma | – | – | – | Nežinomas Akių sutrikimai | Regos sutrikimai | – | Nedažnas | – | – Akių sutrikimai | Regos sutrikimas | Nedažnas | Nedažnas | – | Retas Akių sutrikimai | Skysčio susikaupimas tarp akies gyslainės ir skleros | – | – | – | Dažnis nežinomas Ausų ir labirintų sutrikimai | Ūžesys (tinnitus) | – | Nedažnas | – | – Ausų ir labirintų sutrikimai | Svaigimas (vertigo) | Nedažnas | – | Nedažnas | – Širdies sutrikimai | Palpitacijos | – | Dažnas | – | – Širdies sutrikimai | Tachikardija | Nedažnas | – | – | – Širdies sutrikimai | Aritmijos (įskaitant bradikardiją, skilvelinę tachikardiją ir prieširdžių virpėjimą) | – | Labai retas | – | Retas Širdies sutrikimai | Miokardo infarktas | – | Labai retas | – | – Kraujagyslių sutrikimai | Paraudimas | – | Dažnas | – | – Kraujagyslių sutrikimai | Hipotenzija | Dažnas | Nedažnas | – | – Kraujagyslių sutrikimai | Ortostatinė hipotenzija | Nedažnas | – | – | Dažnas Kraujagyslių sutrikimai | Flebitas, tromboflebitas | Nedažnas | – | – | – Kraujagyslių sutrikimai | Vaskulitas | – | Labai retas | Nežinomas | – Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kosulys | Nedažnas | Labai retas | Nedažnas | – Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Dusulys | Nedažnas | Nedažnas | – | – Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Respiracinis distresas (kvėpavimo išsekimas), plaučių edema, pneumonitas | – | – | – | Labai retas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Rinitas | – | Nedažnas | – | – Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Ryklės dirginimas | Nedažnas | – | – | – Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Ūminis kvėpavimo sutrikimo sindromas (ŪKSS) (žr. 4.4 skyrių) | – | – | – | Labai retas Virškinimo trakto sutrikimai | Nemalonus pojūtis pilve, viršutinės pilvo dalies skausmas | Nedažnas | Dažnas | Nedažnas | Retas Virškinimo trakto sutrikimai | Pakitęs burnos kvapas | Nedažnas | – | – | – Virškinimo trakto sutrikimai | Sutrikusi žarnų funkcija | – | Nedažnas | – | – Virškinimo trakto sutrikimai | Vidurių užkietėjimas | – | – | – | Retas Virškinimo trakto sutrikimai | Sumažėjęs apetitas | – | – | – | Dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Viduriavimas | Nedažnas | Nedažnas | – | Retas Virškinimo trakto sutrikimai | Sausa burna | Nedažnas | Nedažnas | – | – Virškinimo trakto sutrikimai | Dispepsija | Dažnas | Nedažnas | – | – Virškinimo trakto sutrikimai | Gastritas | – | Labai retas | – | – Virškinimo trakto sutrikimai | Dantenų hiperplazija | – | Labai retas | – | – Virškinimo trakto sutrikimai | Pykinimas | Nedažnas | Dažnas | – | Dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Pankreatitas | – | Labai retas | – | Labai retas Virškinimo trakto sutrikimai | Vėmimas | Nedažnas | Nedažnas | – | Dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Žarnyno angioneurozinė edema | – | – | Labai retas | – Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Pakitę kepenų funkcijos tyrimų rodikliai, įskaitant padidėjusią bilirubino koncentraciją kraujyje | – | Labai retas** | Nežinomas | – Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Hepatitas | – | Labai retas | – | – Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Intrahepatinė cholestazė, gelta | – | Labai retas | – | Retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Alopecija | – | Nedažnas | – | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Angioneurozinė edema | – | Labai retas | Nežinomas | – Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Buliozinis (pūslinis) dermatitas | – | – | Nežinomas | – Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Į raudonąją vilkligę panaši odos reakcija, odos raudonosios vilkligės atsinaujinimas | – | – | – | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Daugiaformė raudonė (eritema) | – | Labai retas | – | Nežinomas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Egzantema | – | Nedažnas | – | – Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Prakaitavimas (hiperhidrozė) | Nedažnas | Nedažnas | – | – Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Jautrumo šviesai reakcija* | | Labai retas | – | Retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Niežulys | Nedažnas | Nedažnas | Nežinomas | – Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Purpura | – | Nedažnas | – | Retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Išbėrimas | – | Nedažnas | Nežinomas | Dažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Pakitusi odos spalva | – | Nedažnas | – | – Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dilgėlinė ir kitos išbėrimo formos | – | Labai retas | – | Dažnas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Nekrotizuojantis vaskulitas ir toksinė epidermio nekrolizė | – | Nežinomas | – | Labai retas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Eksfoliacinis dermatitas | – | Labai retas | – | – Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Stivenso-Džonsono (angl. Stevens-Johnson) sindromas | – | Labai retas | – | – Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Kvinkės edema | – | Labai retas | – | – Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Artralgija | – | Nedažnas | – | – Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Nugaros skausmas | Nedažnas | Nedažnas | – | – Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Sąnarių patinimas | Nedažnas | – | – | – Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Raumenų spazmai | Nedažnas | Nedažnas | – | Nežinomas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Raumenų silpnumas | Nedažnas | – | – | – Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Mialgija | Nedažnas | Nedažnas | Nežinomas | – Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Galūnių skausmas | Nedažnas | – | – | – Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Kulkšnių patinimas | – | Dažnas | – | – Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Kreatinino koncentracijos kraujyje padidėjimas | Nedažnas | – | Nežinomas | – Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Sutrikęs šlapinimasis | – | Nedažnas | – | – Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Nikturija | – | Nedažnas | – | – Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Polakiurija | Dažnas | Nedažnas | – | – Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų funkcijos sutrikimas | – | – | – | Nežinomas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Ūminis inkstų nepakankamumas | Nedažnas | – | – | Nežinomas Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų nepakankamumas ir funkcijos sutrikimas | – | – | Nežinomas | Retas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Impotencija | Nedažnas | Nedažnas | – | Dažnas Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Ginekomastija | – | Nedažnas | – | – Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Abazija, eisenos sutrikimas | Nedažnas | – | – | – Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Astenija | Nedažnas | Nedažnas | – | Nežinomas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Diskomfortas, negalavimas | Nedažnas | Nedažnas | – | – Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Nuovargis | Dažnas | Dažnas | Nedažnas | – Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Ne kardialinės kilmės krūtinės skausmas | Nedažnas | Nedažnas | – | – Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Edema | Dažnas | Dažnas | – | – Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Skausmas | – | Nedažnas | – | – Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Karščiavimas | – | – | – | Nežinomas Tyrimai | Padidėjusi lipidų koncentracija | – | – | – | Labai dažnas Tyrimai | Padidėjusi šlapalo koncentracija kraujyje | Nedažnas | – | – | – Tyrimai | Padidėjusi šlapimo rūgšties koncentracija kraujyje | Nedažnas | – | – | – Tyrimai | Gliukozurija | – | – | – | Retas Tyrimai | Sumažėjsi kalio koncentracija kraujyje | Nedažnas | – | – | – Tyrimai | Padidėjusi kalio koncentracija kraujyje | – | – | Nežinomas | – Tyrimai | Kūno svorio padidėjimas | Nedažnas | Nedažnas | – | – Tyrimai | Kūno svorio sumažėjimas | – | Nedažnas | – | – * Žr. 4.4 skyriaus poskyrį „Jautrumas šviesai“. ** Dažniausiai susijęs su cholestaze. Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Nemelanominis odos vėžys. Remiantis turimais epidemiologinių tyrimų duomenimis buvo nustatyta nuo kumuliacinės dozės priklausoma hidrochlorotiazido sąsaja su NOV (taip pat žr. 4.4 ir 5.1 skyrius). Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.