Ventolin

Inhaliacijoms skirtą Ventolin purškiamąjį įkvepiamąjį tirpalą galima vartoti tik inhaliacijoms per burną naudojant specialų purkštuvą. Tirpalo negalima vartoti injekcijoms arba gerti. Padidėjęs β2-agonistų vartojimas gali būti sunkėjančios astmos požymis. Tokiu atveju gali prireikti pakartotinai įvertinti paciento gydymo planą ir kartu skirti gydymą gliukokortikoidais. Pernelyg daug vartojant vaisto, gali atsirasti šalutinių reiškinių, todėl tai reikia įvertinti prieš didinant vaisto dozę ir vartojimo dažnį. Suaugusiems žmonėms (įskaitant senyvo amžiaus asmenis) Vartoti po 2,5 mg – 5 mg salbutamolio, ne daugiau kaip keturis kartus per parą. Ligoninėje atidžiai prižiūrint medikams galima vartoti iki 40 mg salbutamolio per parą. Vaikų populiacija 12 metų ir vyresniems vaikams Dozuojama taip pat, kaip suaugusiems žmonėms. 4-11 metų vaikams Tinkama pradinė salbutamolio dozė 4-11 metų vaikams yra drėgna 2,5 mg inhaliacija. Šią dozę galima padidinti iki 5 mg. Galima suvartoti keturias dozes per parą. Jaunesniems kaip 4 metų vaikams Jaunesniems kaip 4 metų vaikams kitos salbutamolio preparatų farmacinės formos galėtų būti tinkamesnės. Įkvepiamo per purkštuvą salbutamolio klinikinis efektyvumas jaunesniems nei 18 mėnesių kūdikiams nežinomas. Galima laikina hipoksija, todėl reikėtų skirti papildomą gydymą deguonimi. Ventolin purškiamasis įkvepiamasis tirpalas skirtas įkvėpti nepraskiedus. Tačiau, jei vaistą reikia įkvėpti ilgiau (ilgiau nei 10 minučių), tirpalą galima atskiesti izotoniniu fiziologiniu tirpalu. Vartojimas. Purkštuvu purškiamą įkvepiamąjį tirpalą galima įkvėpti pro kaukę, T vamzdelį arba endotrachėjinį vamzdelį. Ligonį galimą ventiliuoti, taikant intermituojančią teigiamo slėgio ventiliaciją (IPPV), tačiau to retai prireikia. Jeigu dėl hipoventiliacijos gresia anoksijos rizika, su įkvepiamu oru reikėtų papildomai duoti deguonies. Tikėtina, kad, kaip ir naudojant daugelį pastovios srovės principu veikiančių purkštuvų, dalis purškiamo vaisto pateks į aplinką. Todėl Ventolin purškiamasis įkvepiamasis tirpalas turi būti naudojamas tik gerai vėdinamoje patalpoje, ypač tai svarbu ligoninėse, kur keli ligoniai gali naudotis purkštuvais tuo pat metu. Praskiedimas. Ventolin purškiamasis įkvepiamasis tirpalas gali būti skiedžiamas natrio chlorido tirpalo injekcijoms (izotoniniu fiziologiniu tirpalu). Nesunaudotas tirpalas purkštuve turi būti kasdien pakeičiamas.

Salbutamolis yra selektyvaus poveikio β2-agonistas, kuris, esant grįžtamajai kvėpavimo takų obstrukcijai, pradėdamas greitai veikti (per 5 minutes) trumpai (4-6 val.) plečia bronchus. Bronchus plečiantys vaistai neturėtų būti vieninteliu arba pagrindiniu pacientų, sergančių sunkia ar nestabilia astma, gydymo būdu. Sergant sunkia astma, būtinas reguliarus medicininis tikrinimas, įskaitant plaučių funkcijos tyrimą, nes pacientui gresia sunkių priepuolių rizika ir galima mirtis. Šiuos pacientus gydytojas turėtų gydyti didžiausiomis rekomenduojamomis įkvepiamųjų kortikosteroidų ir/arba geriamųjų kortikosteroidų dozėmis. Jei pacientai Ventolin purškiamąjį įkvepiamąjį tirpalą vartoja namuose ir gydymas tampa mažiau veiksmingu, jie turėtų kreiptis į gydytoją. Vaisto dozę ir jo vartojimo dažnį galima didinti tik gydytojui nurodžius. Pacientams, kuriems paskirtas reguliarus priešuždegiminis gydymas (pvz., įkvepiamaisiais kortikosteroidais), reikia patarti tęsti priešuždegiminių vaistinių preparatų vartojimą net ir tada, kai simptomai susilpnėja, ir jiems nereikia vartoti Ventolin. Ventolin purškiamąjį įkvepiamąjį tirpalą gydymui vartojantys pacientai gali vartoti ir kitų dozavimo formų, trumpai veikiančių įkvepiamųjų bronchus plečiančių vaistų simptomams palengvinti. Vis dažnėjantis trumpai veikiančių bronchų plečiamųjų vaistinių preparatų, ypač β2 adrenoreceptorių agonistų vartojimas simptomams palengvinti gali būti blogėjančios astmos valdymo požymis ir todėl pacientai turi būti įspėti kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Tokiu atveju gali prireikti pakartotinai peržiūrėti paciento gydymo planą. Perteklinis trumpai veikiančių β2 adrenoreceptorių agonistų vartojimas gali užmaskuoti pagrindinės ligos progresavimą ir prisidėti prie astmos valdymo blogėjimo, didindamas sunkių astmos paūmėjimų ir mirtingumo riziką. Pacientų, kurie daugiau nei du kartus per savaitę vartoja salbutamolį „pagal poreikį“, neskaitant vartojimo profilaktiškai prieš fizinį krūvį, būklę (t. y. simptomus dieną, prabudimus naktį ir aktyvumo apribojimą dėl astmos) reikia įvertinti pakartotinai, kad būtų galima tinkamai koreguoti gydymą, nes šiems pacientams kyla perteklinio salbutamolio suvartojimo rizika. Sunkius astmos paūmėjimus reikia gydyti įprastu būdu. Reikia atsargiai skirti salbutamolio pacientams, sergantiems tirotoksikoze. Ventolin purškiamąjį įkvepiamąjį tirpalą turėtų atsargiai vartoti pacientai, kurie vartoja dideles kitų simpatomimetinių vaistų dozes. Gydymas β2-agonistais, ypač vartojant juos parenteraliai ar įkvepiant purškiamąjį įkvepiamąjį tirpalą, gali sukelti sunkią hipokalemiją. Ypatingas atsargumas būtinas ūminės sunkios astmos atveju, nes hipoksija ir kartu taikomas gydymas ksantinų derivatais, steroidais ir diuretikais gali sustiprinti hipokalemiją. Tokias atvejais reikia tikrinti kalio koncentraciją serume. Kaip ir vartojant kitų β receptorių agonistų, salbutamolis gali sukelti grįžtamus metabolinius pokyčius, pvz., padidinti gliukozės kiekį kraujyje. Cukriniu diabetu sergantys pacientai gali nesugebėti kompensuoti šio gliukozės kiekio kraujyje padidėjimo. Yra žinoma apie ketoacidozės atsiradimo atvejus. Kartu vartojami kortikosteroidai šį poveikį gali sustiprinti. Pranešta nedaug uždaro kampo ūminės glaukomos atvejų pacientams, gydytiems salbutamolio purškiamuoju įkvepiamuoju tirpalu ir ipratropiumo bromido deriniu. Todėl salbutamolio purškiamojo įkvepiamojo tirpalo ir anticholinerginių preparatų derinius reikia vartoti atsargiai. Pacientams reikia tiksliai paaiškinti, kaip teisingai vartoti vaistus ir įspėti juos, kad tirpalo ar išpurkštos miglos neturi patekti į akis. Kaip ir taikant kitą inhaliacinį gydymą, gali atsirasti paradoksinis bronchų spazmas, pasireiškiantis staigiu švokštimu po vaisto pavartojimo. Esant galimybei, paradoksinį bronchų spazmą reikėtų nedelsiant gydyti kitu greito poveikio įkvepiamuoju bronchus plečiamuoju vaistiniu preparatu. Iki šiol vartotą salbutamolio preparatą reikia nedelsiant nutraukti, įvertinti paciento būklę ir, jei reikia, pradėti alternatyvų gydymą. Inhaliacijoms skirtą Ventolin purškiamąjį įkvepiamąjį tirpalą galima vartoti tik inhaliacijoms per burną naudojant specialų purkštuvą. Tirpalo negalima vartoti injekcijoms arba gerti. Dideles gydomąsias trumpai veikiančių β-agonistų dozes vartojant į veną ar įkvepiant purškiamąjį įkvepiamąjį tirpalą, labai retai pasireiškia pieno rūgšties acidozė, dažniausiai pacientams, gydomiems nuo ūmaus bronchų astmos pablogėjimo (žr. 4.8 skyrių). Pieno rūgšties druskų ar esterių pagausėjimas gali sukelti dusulį ir kompensacinę hiperventiliaciją, o tai gali būti klaidingai suprasta kaip astmos gydymo nesėkmė, ir gali būti netinkamai sustiprintas gydymas trumpai veikiančiais β-agonistais. Todėl rekomenduojama sekti pacientų pieno rūgšties kiekį serume, kad būtų galima nustatyti jos pagausėjimą ir su juo susijusią metabolinę acidozę. Simpatomimetiniai preparatai, tame tarpe ir Ventolin, gali turėti poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai. Yra po vaistinio preparato pateikimo į rinką gautų duomenų ir publikuotų straipsnių apie retą miokardo išemiją, susijusią su beta agonistų vartojimu. Pacientai, papildomai sergantys sunkia širdies liga (pvz., IŠL, aritmija ar sunkiu širdies nepakankamumu) ir vartojantys salbutamolį, turi būti įspėti, kad atsiradus krūtinės skausmui ar kitiems pasunkėjusios širdies ligos simptomams, kreiptųsi į medikus. Atsiradusį dusulį ir krūtinės skausmą reikėtų vertinti atidžiai, nes jis gali pasireikšti tiek dėl kvėpavimo, tiek ir dėl širdies patologijos.

Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamos reakcijos pateikiamos mažėjančio sunkumo tvarka. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Labai dažni ir dažni nepageidaujami reiškiniai nustatyti iš klinikinių tyrimų duomenų. Reti ir labai reti nepageidaujami reiškiniai daugiausia nustatyti iš savanoriškų pranešimų. Imuninės sistemos sutrikimai Labai reti: padidėjusio jautrumo reakcijos, įskaitant angioedemą, dilgėlinę, bronchų spazmą, hipotenziją ir kolapsą. Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Reti: hipokalemija. Gydymas β2-agonistais gali sukelti sunkią hipokalemiją. Labai reti: pieno rūgšties acidozė. Pieno rūgšties acidozė labai retai pasireiškė pacientams, gydomiems Ventolin purškiamuoju įkvepiamuoju tirpalu ar leidžiamu į veną dėl ūmaus astmos pablogėjimo. Nervų sistemos sutrikimai Dažni: tremoras, galvos skausmas. Labai reti: padidėjęs aktyvumas. Širdies sutrikimai Dažni: tachikardija. Nedažni: palpitacija. Labai reti: širdies aritmijos (įskaitant prieširdžių virpėjimą, supraventrikulinę tachikardiją ir ekstrasistoles). Dažnis nežinomas: miokardo išemija* (žr. 4.4 skyrių). *yra spontaninių pranešimų po vaistinio preparato pateikimo į rinką, tačiau dažnis nežinomas Kraujagyslių sutrikimai Reti: periferinė vazodilatacija. Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai Labai reti: paradoksinis bronchų spazmas. Virškinimo trakto sutrikimai Nedažni: burnos ir gerklės sudirginimas. Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai Nedažni: raumenų mėšlungis. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.