Vinblastine Teva

Šis vaistinis preparatas vartojamas tik į veną. Jį gali injekuoti tik medikas, turintis darbo su vinblastino sulfatu patirties. MIRTINAS, JEI VARTOJAMAS KITU BŪDU. VARTOTI TIK Į VENĄ. Preparato per klaidą suleidus intratekaliai, žr. 4.4 skyrių. Šio vaistinio preparato vartojimo (darbo su preparatu) instrukcijos pateiktos 6.6 skyriuje. Prieš kiekvieną vartojimą būtina patikrinti neutrofilų kiekį. Dozavimas Pradinė dozė Suaugusiems žmonėms. Gydymą racionalu pradėti vienkartine 0,1 mg/kg kūno svorio (3,7 mg/m2 kūno paviršiaus) į veną kartą per savaitę suleidžiama doze, po to būtina nustatyti leukocitų kiekį, siekiant išsiaiškinti, ar pacientas jautrus vaistiniam preparatui. Vaikų populiacija Gydymą racionalu pradėti vienkartine 2,5 mg/m2 kūno paviršiaus į veną suleidžiama doze, po to būtina nustatyti leukocitų kiekį, siekiant išsiaiškinti, ar pacientas jautrus vaistiniam preparatui. Palaikomoji dozė Leukopenija, atsirandanti kaip reakcija į vinblastino sulfato poveikį, būna nepastovi, todėl preparato patariama vartoti ne dažniau kaip kartą per septynias paras. Mažų vinblastino sulfato dozių vartoti kasdien nepatariama, net jei bendra savaitės dozė prilygsta rekomenduojamai dozei, kadangi gali padidėti toksinio poveikio dažnis ir sunkumas. Pradinę paros dozę galima laipsniškai didinti kas savaitę po 0,05 mg/kg kūno svorio (ar 1,8 mg/m2 kūno paviršiaus ploto) suaugusiems žmonėms ir po 1,25 mg/m2 kūno paviršiaus vaikams. Įprastinė dozė yra 5,5 – 7,5 mg/m2 kūno paviršiaus, suaugusiems žmonėms vidutiniškai 0,15 – 0,2 mg/kg kūno svorio, ar 4 – 6 mg/m2 kūno paviršiaus. Pasiekus didžiausią dozę, nuo kurios leukocitų kiekis sumažėja maždaug iki 3000/mm3, dozės toliau didinti negalima. Kai kuriems ligoniams net nuo 0,1 mg/kg kūno svorio (ar 3,7 mg/m2 kūno paviršiaus) dozės gali atsirasti leukopenija, kitiems tokį poveikį sukelia didesnė negu 0,3 mg/kg kūno svorio (ar 11,1 mg/m2 kūno paviršiaus), labai retai - 0,5 mg/kg kūno svorio (ar 18,5 mg/m2 kūno paviršiaus) dozė. Vis dėlto, daugumai ligonių savaitės dozė yra 0,15 – 0,2 mg/kg kūno svorio. Nustačius vinblastino sulfato dozę, sukeliančią minėtą leukopeniją, reikia pradėti gydyti šiek tiek mažesne vartota doze, nesukėlusią leukopenijos kuri, kaip ir palaikomoji dozė, vartojama kas savaitę. Tokiu būdu pacientas gaus didžiausią leukopenijos nesukeliančią dozę. Didžiausia dozė suaugusiesiems yra 0,5 mg/kg (arba 18,5 mg/m2 kūno paviršiaus). Įprastinė dozė vaikams, yra 7,5 mg/m2 kūno paviršiaus, jei skiriama tik šio preparato - 12,5 mg/m2 kūno paviršiaus. Kitą vinblastino sulfato dozę galima vartoti tik tada, kai leukocitų skaičius yra ne mažesnis kaip 4000/mm3, ir jei praėjo 7 paros nuo paskutinės dozės. Kartais naviką naikinantis vaisto aktyvumas pasireiškia prieš leukopenijos atsiradimą. Tokiu atveju nėra reikalo didinti kitą dozę. Palaikomąjį neapibrėžtos trukmės gydymą turi sudaryti didžiausia leukocitų skaičiaus iki pavojingos ribos nesumažinanti dozė, kurią ambulatoriškai gydomiems pacientams reikia vartoti reguliariai kas septynias ar keturiolika parų. Dozavimas kepenų funkcijos sutrikimo atveju Jei gydymo pradžioje yra sutrikusi kepenų funkcija, o bilirubino koncentracija yra mažesnė negu 25 µmol/l (arba <1,5 mg/dL), tai vinblastino sulfato dozė yra 100 %, jei bilirubino koncentracija yra 25 – 50 µmol/l (arba 1,5-3,0 mg/dL), dozė - 50%. Jei bilirubino koncentracija yra didesnė kaip 50 µmol/l (arba >3 mg/dL), vinblastino sulfato vartojimą reikia nutraukti. Dozavimas inkstų funkcijos sutrikimo atveju Kadangi vaistinio preparato daugiausia metabolizuoja ir šalina kepenys, dozės keisti pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, nerekomenduojama. Kombinuotasis gydymas Taikant kombinuotąją chemoterapiją dozės ir jų vartojimo dažnumas gali skirtis nuo aukščiau minėtų tipinių savaitinių dozių. Kaip tikslinti dozavimą kombinuotojo gydymo metu, nurodyta šiuolaikinėje medicinos literatūroje. Vartojimo metodas Vinblastine Teva 1 mg/ml injekcinis tirpalas turi būti vartojamas tik į veną. Jo injekuoti po oda, į raumenis ar intratekaliai (po smegenų dangalais) draudžiama. Suleistas intratekaliai vaistinis preparatas sukelia mirtiną neurotoksinį poveikį, todėl tokiu būdu jo vartoti draudžiama. Reikiamą Vinblastine Teva 1 mg/ml injekcinio tirpalo dozę galima suleisti į veikiančios infuzijų sistemos vamzdelį ar tiesiai į veną. Pastarasis vartojimo būdas ypač tinka pacientus gydant ambulatoriškai. Vaistą galima suleisti maždaug per minutę su sąlyga, kad adata yra tinkamai įstatyta į veną, ir kad vinblastino sulfato nepatenka šalia venos, kur jis gali sukelti celiulitą ar flebitą. Tam, kad vinblastino sulfato nepatektų šalia kraujagyslės, rekomenduojama prieš ištraukiant adatą švirkštą ir adatą praplauti veniniu krauju. Jei įvyko ekstravazacija (vaisto išsiliejimas į audinius), būtina nedelsiant nutraukti injekciją. Likusią dozės dalį reikia suleisti į kitą veną. Vinblastino sulfato negalima skiesti dideliame tirpalo tūryje (pvz., 100 – 250 ml) ar sulašinti lėtos infuzijos būdu (per 30 – 60 min. ar lėčiau), kadangi tai gali didinti dirginimo riziką. Dėl padidėjusios trombozės rizikos Vinblastine Teva 1 mg/ml injekcinio tirpalo nerekomenduojama injekuoti į galūnę, kurioje yra kraujotakos obstrukcija ar yra akivaizdus polinkis šiam sutrikimui dėl naviko spaudimo ar peraugimo, venų uždegimo ar varikozės. Jeigu ištirpintas vinblastino sulfatas yra tiekiamas ne originaliais stikliniais flakonais, bet kitokiomis talpyklėmis (pvz., švirkštais), jos turi būti tiekiamos išorinėse pakuotėse su užrašu „Vartoti tik į veną“.

Vinblastino galima vartoti tik atidžiai prižiūrint gydytojui, kuris specializuojasi gydyti onkoliziniais vaistais, geriausia ligoninėse, turinčiose tokio gydymo patirtį. Švirkštai, kuriuose yra šio preparato, turi būti pažymėti „VARTOJIMAS KITOKIU BŪDU YRA MIRTINAS. VARTOTI TIK Į VENĄ“. Iš anksto užpildyti šiuo preparatu švirkštai turi būti supakuoti į išorinę pakuotę, ant kurios turi būti pažymėta: “DANGALO NENUIMTI IKI PAT INJEKCIJOS. VARTOJIMAS KITOKIU BŪDU YRA MIRTINAS. VARTOTI TIK Į VENĄ“. Vinblastine Teva 1 mg/ml injekcinis tirpalas turi būti vartojamas tik į veną. Injekcija po smegenų dangalais sukelia mirtiną neurotoksinį poveikį. Jeigu po vinblastino sulfato dozės suvartojimo pasireiškia leukopenija (leukocitų lieka mažiau negu 2000/mm3), ligonį reikia atidžiai stebėti dėl infekcijos tol, kol leukocitų kiekis padidės iki normos. Baigus gydymą vinblastino sulfatu mažiausias granuliocitų kiekis kraujyje tikėtinas praėjus 5 – 10 parų po paskutinės vaisto vartojimo dienos. Po to granuliocitų kiekis pradeda gana greitai didėti, ir per kitas 7 – 14 parų sunormalėja. Ligoniams, kurių oda yra išopėjusi, išsekusiems ar senyviems pacientams, vinblastino sulfato sukelta leukopenija yra pavojingesnė, todėl jo vartoti minėtiems žmonėms negalima. Pacientams, kurių kaulų čiulpuose yra naviko ląstelių (metastazių), pavartojus vinblastino sulfato, kaulų čiulpų slopinimas gali būti sunkesnis. Nors gydymo vinblastino sulfatu metu trombocitų kiekis paprastai reikšmingai nesumažėja, pacientams, kurių kaulų čiulpams neseniai pakenkė prieš tai taikytas gydymas radioaktyviaisiais spinduliais ar kitais onkoliziniais vaistais, gali pasireikšti trombocitopenija (mažiau negu 150000 trombocitų/mm3). Jeigu prieš vartojant vinblastino sulfato nebuvo taikyta chemoterapija ar spindulinis gydymas, mažesnis negu 150000 trombocitų/mm3 kiekis būna labai retai, net jeigu vinblastino sulfatas sukelia reikšmingą granuliocitopeniją. Trombocitopenija paprastai išnyksta per kelias paras. Vinblastino sulfato poveikis raudonųjų kraujo ląstelių ir hemoglobino kiekiui paprastai būna nereikšmingas, jeigu padėties nekomplikuoja kitoks gydymas. Burnos gleivinės uždegimas ir toksinis poveikis nervų sistemai, nors nėra dažnas ar ilgalaikis, gali sukelti neįgalumą. Ilgą laiką kasdien vartoti mažą vinblastino sulfato dozę nerekomenduojama, net jei bendra savaitės dozė prilygsta rekomenduojamai dozei. Yra labai svarbu tiksliai laikytis paskirtos dozavimo schemos. Jei vinblastino kiekis, kelis kartus viršijantis rekomenduojamą savaitinę dozę, padalintas septynioms paroms, skiriamas ilga laiką, gali prasidėti traukuliai, sunkus ir nuolatinis centrinės nervų sistemos pažeidimas, net ištikti mirtis. Vinblastinu gydomi vyrai ir moterys turi naudoti kontraceptines priemones. Po gydymo jas būtina naudoti dar 6 mėnesius (žr. 4.6 skyrių). Šiuo metu įrodymų, kad pats vinblastino sulfatas sukelia kancerogeninį poveikį žmogui, nėra, nors kai kurie pacientai po radioterapijos ir vinblastino sulfato vartojimo kartu su alkilinančia medžiaga susirgo leukemija. Nors iki šiol nežinoma nė vieno vinblastino sulfato mutageninio poveikio požymio, vartojant vinblastino sulfato, kaip ir kitokių citostatikų, reikalingas atsargumas. Po Vinca (žiemės) alkaloidų vartojimo yra buvę ūmaus dusulio ir sunkaus bronchų spazmo atvejų. Šios reakcijos pasireikšdavo dažniau, jeigu vinblastino sulfatas buvo vartojamas kartu su mitomicinu C. Tokiu atveju, gali prireikti intensyvaus gydymo, ypač, jeigu pacientui anksčiau yra buvę plaučių funkcijos sutrikimų. Minėtos reakcijos gali pasireikšti, praėjus kelioms minutėms ar valandoms po vinblastino sulfato injekcijos, ir ne daugiau kaip 2 savaitėms - po mitomicino pavartojimo. Po gydymo bronchus plečiančiais vaistais, gliukokortikoidais ir deguonimi dauguma pacientų visiškai pasveiko. Vis dėlto, kai kuriems pacientams išsivystė progresuojantis dusulys, dėl kurio buvo būtina nuolat vartoti kortikosteroidų. Tokiu atveju vėl skirti vinblastino sulfato negalima (t. p. žr. 4.5 skyrių). Atsargumas reikalingas kepenų funkcijos nepakankamumo atveju, kadangi galima sulėtinta vaisto ekskrecija, ir reikės priderinti dozę (žr. 4.2 skyrių) Vaisto reikia vartoti atsargiai ligoniams, sergantiems išemine širdies liga. Šio vaisto paprastai nerekomenduojama vartoti kartu su gyvomis susilpnintomis vakcinomis, fenitoinu ir itrakonazolu (žr. 4.5 skyrių). Rekomenduojama atidžiai stebėti periferinės nervų sistemos būklę, kad galima būtų laiku pakoreguoti dozę. Limfomos remisijos indukcijos metu kraujo serume gali padidėti šlapimo rūgšties kiekis, todėl reikia dažnai matuoti šlapimo rūgšties kiekį kraujo serume ar imtis kitų tinkamų priemonių. Gydymo vinblastino sulfatu metu reikia vengti intensyvaus švitinimo saulės spinduliais. Reikia saugoti, kad vinblastino sulfato nepatektų į akis. Senyviems pacientams gali pasunkėti ortostatinė hipotenzija. Jeigu įtariama nepakankama ADH sekrecija, reikia stebėti elektrolitų kiekį kraujo serume ir skysčių pusiausvyrą. Kaip gydymo vinblastino sulfatu sukeltas nepageidaujamas poveikis gali pasireikšti vidurių užkietėjimas. Jį gerai šalina tokios įprastos priemonės, kaip klizmos ir vidurius laisvinantys vaistai. Vidurių užkietėjimas gali pasireikšti dėl poveikio viršutinei gaubtinės žarnos daliai, todėl tiesioji žarna medicininės apžiūros metu gali būti tuščia. Šiai būklei patvirtinti gali būti naudinga nekontrastinė (mažo kontrastingumo) pilvo organų rentgenograma. Pacientams, gydomiems didele vinblastino sulfato doze, rekomenduojama taikyti įprastą vidurių užkietėjimo profilaktiką. Atsargumo priemonės vartojimo ir tirpinimo metu Skiedimo ir (arba) vartojimo metu išsiliejęs vaistas gali pažeisti odą ir rageną. Tokiu atveju šias vietas būtina nedelsiant praplauti dideliu vandens kiekiu. Dirbant su citostatiniais vaistais, jų ruošimo ir vartojimo metu būtina naudoti tinkamas atsargumo priemones: mūvėti apsaugines pirštines, nešioti veido kaukę ir apsauginius akinius. Reikia vengti ekstravazacijos (vaisto išsiliejimo į audinius). Jeigu injekcijos į veną metu vaisto patenka į aplinkinius audinius, tai gali sukelti stiprų audinių dirginimą. Tokiu atveju būtina nedelsiant nutraukti vaisto vartojimą ir likusią dozės dalį suleisti į kitą veną. Vaisto išsisklaidymui skatinti, diskomfortui bei, kiek tai įmanoma, celiulito ir flebito išsivystymo tikimybei sumažinti buvo naudojama vietinė hialuronidazės injekcija ir saikingas ekstravazacijos vietos šildymas. Vinblastine Teva 1 mg/ml injekcinio tirpalo vartojimas intratekaliai sukelia mirtiną neurotoksinį poveikį. Jeigu Vinblastine Teva 1 mg/ml injekcinio tirpalo atsitiktinai suleidžiama intratekaliai, rekomenduojamas toliau nurodytas gydymas. Taikant šį gydymą, vienu atveju suaugusiam žmogui, kuriam intratekaliai buvo suleista panašaus Žiemės alkaloido vinkristino sulfato, pavyko sustabdyti progresuojantį paralyžių. Gydymą būtina pradėti nedelsiant: Buvo pašalintas didžiausias saugumo požiūriu leistinas smegenų skysčio kiekis. Per kateterį, įstatytą į šoninį smegenų skilvelį, nuolatine Ringerio laktato tirpalo infuzija buvo plaunamas subarachnoidinis tarpas pastoviu 150 ml/val. greičiu. Skystis buvo šalinamas per juosmeninę prieigą. Gavus šviežios šaldytos plazmos, 25 ml plazmos buvo praskiesta 1 litru Ringerio laktato tirpalo, ir šis skiedinys buvo lašinamas per smegenų skilvelio kateterį pastoviu 75 ml/val. greičiu. Ir šis skystis buvo šalinamas per juosmeninę prieigą. Buvo nustatytas toks infuzijos greitis, kad nugaros smegenų skystyje būtų palaikoma 150 mg/ml baltymų koncentracija. Tuomet gydymas vėl kartotas nuo 3 pakopos su paruoštu 1 litru šviežios šaldytos plazmos skiedinio. Per 24 val. į veną buvo sulašinta 10 g glutamo rūgšties, po to šios rūgšties buvo skiriama vartoti per burną tris kartus per parą po 500 mg vieną mėnesį arba kol stabilizuosis neurologiniai sutrikimai. Glutamo rūgšties vaidmuo šiame gydyme nėra aiškus. Gali būti, kad glutamo rūgštis nėra būtina. 100 mg folino rūgšties dozė buvo suleista į veną iš karto, po to 24 valandas ši rūgštis buvo lašinama į veną 25 mg/val. greičiu, paskui vieną savaitę buvo leidžiama į veną 25 mg boliusu kas 6 val. Kas 8 val. per 30 min. į veną buvo sulašinama 50 mg piridoksino dozė. Šių vaistų vaidmuo neurotoksinio poveikio mažinime nėra aiškus. Pagalbinės medžiagos Natris Viename šio vaistinio preparato flakone yra 35 mg natrio, tai atitinka 1,8 % didžiausios PSO rekomenduojamos paros normos suaugusiesiems, kuri yra 2 g natrio.

Apskritai, nepageidaujamų reiškinių, susijusių su vinblastino sulfato vartojimu, dažnis, atrodo, yra susijęs su vartojama doze. Dauguma nepageidaujamų reiškinių netrunka ilgiau kaip 24 val. Žemiau išvardyti nepageidaujami reiškiniai pagal dažnį yra klasifikuojami taip: Labai dažni ( 1/10) Dažni (nuo  1/100 iki  1/10) Nedažni (nuo  1/1000 iki  1/100) Reti (nuo  1/10000 iki  1/1000) Labai reti ( 1/10000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis). Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Labai dažni Leukopenija yra dažniausias nepageidaujamas poveikis ir paprastai ji yra dozę ribojantis veiksnys. Dažni Anemija, trombocitopenija ir kaulų čiulpų funkcijos slopinimas. Dažnis nežinomas Hemolizinė anemija. Endokrininiai sutrikimai Reti SADHS (sutrikusios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas) Jo atvejų yra buvę vartojant ir rekomenduojamas, ir didesnes dozes (taip pat žr.4.9 skyrių). Psichikos sutrikimai Nedažni Depresija. Dažnis nežinomas Psichozė. Nervų sistemos sutrikimai Dažni Parestezija, giliųjų sausgyslių refleksų išnykimas. Reti Kurtumo pojūtis, periferinis neuritas, galvos skausmas, traukuliai, galvos svaigimas. Pacientams, kuriems taikomas kombinuotasis gydymas bleomicinu, cisplatina ir vinblastino sulfatu, yra buvę cerebrovaskulinių priepuolių. Dažnis nežinomas Neuralgija (pvz., veido ar žandikaulio), periferinė neuropatija, balso stygų paralyžius. Akių sutrikimai Dažnis nežinomas Po vinblastino kontakto su ragena atsiradusios skausmingos epitelio erozijos su vokų spazmu, akies voko pabrinkimu ir priekinių ausies limfmazgių padidėjimu. Ausų ir labirintų sutrikimai Reti Ototoksinis poveikis, dėl VIII-ojo galvinio nervo pažeidimo atsiradęs pusiausvyros ir klausos sutrikimas, pasireiškiantis daliniu arba visišku kurtumu, kuris gali būti laikinas arba nuolatinis, ir sunkumai dėl pusiausvyros, įskaitant galvos svaigimą, nistagmą ir galvos sukimąsi. Nedažni Spengimas ausyse. Širdies sutrikimai Reti Sinusinė tachikardija, krūtinės angina, AV mazgo blokada, aritmija. Dažnis nežinomas Pacientams, kuriems taikomas kombinuotasis gydymas bleomicinu, cisplatina ir vinblastino sulfatu, yra buvę miokardo infarkto atvejų. Kraujagyslių sutrikimai Dažnis nežinomas Gauta pranešimų apie pavienius hipertenzijos ir sunkios hipotenzijos atvejus. Pacientams, kuriems dėl sėklidžių naviko buvo taikomas kombinuotasis gydymas bleomicinu, cisplatina ir vinblastino sulfatu, yra buvę Reino (Raynaud) fenomeno atvejų. Ortostatinė hipotenzija. Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai Nedažni Faringitas. Gauta pranešimų apie ūmų dusulį (bronchų spazmą), atsiradusį, pavartojus žiemės (Vinca) alkaloidų. Pacientams, kurie dabar yra ar anksčiau buvo gydomi mitomicinu C, gali pasireikšti dusulys, atsirasti karkalų, plaučių infiltratų ir sutrikti plaučių funkcija praėjus kelioms minutėms ar valandoms po vinblastino sulfato pavartojimo arba praėjus kelioms savaitėms po mitomicino C pavartojimo dėl šio vaistų derinio toksinio poveikio plaučiams. Tokiu atveju būtina nedelsiant nutraukti abiejų preparatų vartojimą (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius). Virškinimo trakto sutrikimai Labai dažni Pykinimas, vėmimas. Dažni Vidurių užkietėjimas (žr. 4.4 skyrių), žarnų nepraeinamumas, kraujavimas iš senos pepsinės opos, hemoraginis enterokolitas, kraujavimas iš tiesiosios žarnos, anoreksija ir viduriavimas Dažnis nežinomas Stomatitas, skrandžio skausmas, pilvo skausmas, paausinių seilių liaukų skausmingumas. Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Dažnis nežinomas Kepenų fibrozė. Odos ir poodinio audinio sutrikimai Labai dažni Plaukų netekimas. Paprastai iškrenta ne visi plaukai ir kai kuriais atvejais palaikomojo gydymo metu jie vėl pradeda augti. Buvo pranešimų apie burnoje ir ant odos atsiradusias pūsleles. Dažnis nežinomas Odos uždegimas, fototoksinis poveikis. Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai Dažnis nežinomas Raumenų atrofija. Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai Šlapimo susilaikymas, trombinė mikroangiopatija kartu su inkstų nepakankamumu. Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai Dažnis nežinomas Sumažėjęs vaisingumas, aspermija. Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Nedažni Skausmas naviko vietoje, negalavimas. Dažnis nežinomas Silpnumas, karščiavimas, intraveninės injekcijos metu į poodinį audinį išsiliejusio vinblastino sulfato tirpalo sukeltas celiulitas, nekrozė ir tromboflebitas, skausmas injekcijos vietoje, ypač po injekcijos į smulkias kraujagysles. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir pateikti ją Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vienu iš šių būdų: raštu (adresu Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius), faksu (nemokamu fakso numeriu (8 800) 20 131), elektroniniu paštu (adresu [email protected]), per interneto svetainę (adresu http://www.vvkt.lt).