Vincristine Teva

Vincristine-Teva 1 mg/ml injekciniu tirpalu vienu arba kartu su kitais vaistiniais preparatais nuo vėžio yra gydomos šios ligos: 1. Ūminė limfocitinė leukemija; 2. Piktybinės limfomos, įskaitant Hodžkino ligą ir ne Hodžkino limfomas; 3. Daugybinė mieloma; 4. Parenchiminių organų navikai, įskaitant metastazavusį krūties vėžį, smulkialąstelinį plaučių vėžį; 5. Ewing'o sarkoma, embrioninė rabdomiosarkoma, pirminiai neuroektodermos navikai (tokie kaip meduloblastoma ir neuroblastoma), Wilms‘o navikas ir retinoblastoma; 6. Idiopatinė trombocitopeninė purpura (ITP). Pacientai, sergantys tikrąja ITP, kurios nepaveikia blužnies pašalinimas ir trumpalaikis gydymas kortikosteroidais, gali reaguoti į gydymą vinkristinu, tačiau šio vaistinio preparato nerekomenduojama vartoti pirmaeiliam minėto sutrikimo gydymui. Rekomenduojamos kassavaitinės vinkristino dozės, vartojamos 3 – 4 savaites, daliai pacientų sukėlė ilgalaikę remisiją. Jei po 3 – 6 dozių pacientas į gydymą nereaguoja, yra netikėtina, kad papildomomis dozėmis galima būtų sukelti kokį nors palankų poveikį.

VINKRISTINO SULFATAS TURI BŪTI VARTOJAMAS TIK Į VENĄ. VARTOJIMAS KITOKIU BŪDU YRA MIRTINAS. Žr. 4.4 skyrių „Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės“. Dozavimas Būtinas ypatingas atsargumas apskaičiuojant ir injekuojant dozę, kadangi perdozavimo pasekmės gali būti sunkios ar net mirtinos. Jeigu taikoma monoterapija, dozė turi būti vartojama kas savaitę. Kombinuotojo gydymo kartu su kitais antinavikiniais preparatais metu dozavimo dažnumas priklauso nuo gydymo programos. Įprasta dozė yra: Suaugusiesiems Suaugusiems žmonėms įprasta dozė yra 1,4 mg/m2 kūno paviršiaus (didžiausia 2 mg) dozė per savaitę. Apskaičiuoti ir injekuoti vinkristino sulfato dozę reikia ypač atsargiai, kadangi perdozavimo pasekmės gali būti sunkios ar net mirtinos. Dozę didinti virš lygmens, kuris sukelia gydomąjį poveikį, negalima. Apskritai, individualios dozės turi būti ne didesnės kaip 2 mg ir prieš vartojant kiekvieną dozę būtina nustatyti leukocitų kiekį. Vaikų populiacija Vaikai toleruoja didesnę, dozę: vaikams, kurių svoris didesnis kaip 10 kg, paprastai dozė yra 1,5 – 2 mg/m2 kūno paviršiaus, vartojama kas savaitę. Vaikams, kurių kūno svoris yra 10 kg arba mažesnis, paprastai iš pradžių kas savaitę vartojama 0,05 mg/kg kūno svorio dozė. Pastaba: kūdikiams dozė apskaičiuojama pagal individualų kūno svorį (ne pagal kūno paviršiaus plotą). Kūdikių kūno paviršiaus ploto ir svorio santykis yra nepalankus ir po ūminės leukemijos chemoterapijos jiems, palyginti su vyresniais vaikais, gali pasireikšti sunkus nepageidaujamas poveikis nervų sistemai ir kepenims. Senyvi pacientai Senyviems pacientams tinka normali suaugusio žmogaus dozė. Kepenų funkcijos sutrikimas Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi ar kurių kraujo serume tiesioginio bilirubino yra daugiau negu 3 mg/100 ml (51 μmol/l), vinkristino sulfato dozę rekomenduojama sumažinti 50. Kadangi vinkristinas yra metabolizuojamas kepenyse ir šalinamas su tulžimi, šio medikamento dozę rekomenduojama mažinti pacientams, kuriems yra obstrukcinė gelta ar kitų kepenų funkcijos sutikimų. Pacientams, sergantiems kepenų liga, dėl kurios yra sumažėjęs tulžies išskyrimas, gali pasireikšti sunkesnis nepageidaujamas poveikis. Vinkristino sulfato negalima vartoti, jei pasireiškė sunki neurointoksikacija, ypač jei yra parezės požymių. Kai nutraukus preparato vartojimą negalavimai susilpnėja, gydymą galima atnaujinti 50  mažesne doze. Vartojimo metodas Vinkristino sulfato galima vartoti tik atidžiai prižiūrint gydytojui, turinčiam gydymo citotoksiniais vaistiniais preparatais patirties. Suleistas intratekaliai vinkristinas sukelia mirtiną toksinį poveikį. Vinkristino sulfato galima leisti į veną arba ne trumpiau kaip per minutę suleisti į veikiančios infuzijų sistemos vamzdelį. Įspėjimas: bet kokio vaisto injekcijai į veną yra nepaprastai svarbu tinkamai įstatyti adatą. Reikia laikytis atsargumo, kad būtų išvengta poodinių audinių infiltracijos. Injekcijos į veną metu patekęs šalia kraujagyslės vinkristino sulfatas gali sukelti stiprų dirginimą (žr. 4.4 skyrių). Kad būtų išvengta kraujagyslės dirginimo, veną po vinkristino sulfato injekcijos reikia gerai praplauti.

Vinkristino sulfato galima vartoti tik atidžiai prižiūrint gydytojui, turinčiam gydymo citotoksiniais vaistiniais preparatais patirties. Švirkštai, kuriuose yra šio preparato, turi būti pažymėti: „VINKRISTINAS TURI BŪTI VARTOJAMAS TIK Į VENĄ. VARTOJIMAS KITOKIU BŪDU YRA MIRTINAS“. Atsitiktinis suleidimas į povoratinklinę ertmę Vaisto netyčia suleidus į povoratinklinę ertmę, siekiant sutrukdyti mirtino kylančio paralyžiaus atsiradimą, būtina neatidėliotina neurochirurginė intervencija. Labai mažas skaičius pacientų gyvybei pavojingo paralyžiaus ir po to mirties išvengė, tačiau jiems atsirado sunkių neurologinių padarinių, nuo kurių pacientai vėliau išgijo tik iš dalies. Remiantis paskelbta informacija apie šių išgyvenimo atvejų metu taikytas priemones, jeigu vinkristino per klaidą suleidžiama intratekaliai, nedelsiant po injekcijos būtina pradėti šį gydymą: Pašalinti kiek galima didesnį smegenų skysčio kiekį, koks saugiai įmanomas pašalinti per juosmeninę prieigą. Per tarpslankstelinį tarpą virš pradinės juosmeninės prieigos įstatyti epiduralinį kateterį į subarachnoidinį tarpą ir smegenų skystį plauti Ringerio laktato tirpalu. Užsakyti šviežios šaldytos plazmos ir, kai jos gaunama, pridėti po 25 ml į kiekvieną litrą Ringerio laktato tirpalo. Per neurochirurgo įstatytą į smegenų skilvelį dreną ar kateterį tęsti smegenų skysčio plovimą šalinant skystį per juosmeninę prieigą, prijungtą prie uždaros drenažo sistemos. Ringerio lakato tirpalą reikia lašinti nuolatinės infuzijos būdu, 150 ml/val. greičiu ar 75 ml/val. greičiu, jeigu į jį buvo pridėta, kaip minėta aukščiau, šviežios šaldytos plazmos. Infuzijos greitis turi būti sureguliuotas taip, kad nugaros smegenų skystyje būtų palaikomas 150 mg/dl baltymo kiekis. Be to, papildomai buvo taikytos (bet ne būtinai) šios priemonės: 100 mg folio rūgšties dozė buvo suleista į veną iš karto, po to 24 valandas ši rūgštis lašinama į veną 25 mg/val. greičiu, paskui vieną savaitę kas 6 val. jos buvo leidžiama į veną iš karto po 25 mg rūgšties. Per 24 val. į veną buvo sulašinta 10 g glutamo rūgšties, po to šios rūgšties buvo geriama vieną mėnesį tris kartus per parą po  500 mg. Kas 8 val. į veną buvo sulašinama per 30 min. 50 mg piridoksino dozė. Ar minėtų vaistų vartojimas sumažina neurotoksinį poveikį, neaišku. Kontaktas su oda ir gleivine Būtina saugoti, kad vinkristino sulfato nepatektų į akis, kadangi jis (ypač leidžiamas didesniu spaudimu) gali sukelti stiprų dirginimą ir ragenos išopėjimą. Vaistinio preparato patekus į akis, jas būtina nedelsiant praplauti dideliu kiekiu vandens. Jeigu akių dirginimas neišnyksta, pacientui būtina kreiptis į gydytoją ar akių ligų specialistą. Vaisto netyčia patekus ant odos, ją reikia gerai nuplauti vandeniu, po to švelniu muilu ir kruopščiai praskalauti. Ekstravazacija Reikia vengti ekstravazacijos (vaisto išsiliejimo į audinius). Jeigu ji įvyko, būdina nedelsiant nutraukti injekciją. Likusią dozės dalį galima suleisti į kitą veną. Lokali  250 TV hialuronidazės injekcija (1 ml po oda aplink pažeidimą) ir saikingas ekstravazacijos vietos pašildymas gali skatinti vaisto išsisklaidymą ir iki minimumo sumažinti diskomfortą bei galimą celiulitą. Patalpoje, kurioje injekuojama vinkristino sulfato, turi būti citostatiko ekstravazacijos atveju taikomų klinikinių priemonių rinkinys. Toksinis poveikis kaulų čiulpams Kadangi gali atsirasti leukopenija, gydytojas ir pacientas turi būti pasirengę infekcinės ligos atvejui. Jeigu pasireiškia leukopenija, reikia imtis tinkamų priemonių, įskaitant atidų kitos vinkristino sulfato dozės vartojimo laiko apsvarstymą. Prieš kiekvienos dozės vartojimą reikia atlikti bendrą kraujo tyrimą. Dėl didesnės leukopenijos ir trombocitopenijos rizikos būtina atidžiai stebėti pacientus, kuriems ankstesnis gydymas ar pati liga buvo sukėlę kaulų čiulpų funkcijos slopinimą. Neurotoksinis poveikis Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į pacientus, kuriems yra neurologinių sutrikimų, Ligonius, kurie vinkristino vartoja kartu su vaistiniais preparatais, galinčiais sukelti neurotoksinį poveikį, būtina atidžiai stebėti. Neurotoksinis vinkristino sulfato poveikis, šio vaisto vartojant kartu su kitomis neurotoksinėmis medžiagomis, gali būti adityvus ar stipresnis, jeigu švitinamos stuburo smegenys ar yra neurologinė liga. Pagyvenę pacientai gali būti jautresni neurotoksiniams vinkristino sulfato poveikiams. Sąveika su azolų grupės priešgrybeliniais vaistiniais preparatais Vienu metu su vinkristinu vartojant azolų grupės priešgrybelinius vaistinius preparatus, gali pasireikšti neurotoksinis poveikis ir kitos sunkios nepageidaujamos reakcijos, įskaitant traukulius, periferinę neuropatiją, sutrikusios antidiurezinio hormono sekrecijos sindromą (SIADH) ir paralyžinį žarnų nepraeinamumą. Rezerviniai azolų grupės priešgrybeliniai vaistiniai preparatai pacientams, vartojantiems vinkristiną ir neturintiems kitų priešgrybelinių vaistinių preparatų pasirinkimo galimybių (žr. 4.5 skyrių). Kepenų pažeidimas Kepenų funkcijos sutrikimas gali daryti įtaką vinkristino sulfato koncentracijos ir pusinės eliminacijos iš plazmos laiko padidėjimui, dėl ko gali padaugėti nepageidaujamų reiškinių. Vinkristino negalima skirti pacientams, kuriems taikoma spindulinė terapija, nes radiacinis laukas apima ir kepenų sritį. Prieš pradedant gydymą, gydymo metu ir prieš kiekvieną naują gydymo kursą reikia ištirti kepenų ir inkstų funkciją, kraujo ląstelių sudėtį bei įvertinti nervų sistemos būklę. Pastebėjus kaulų čiulpų slopinimo požymių, kitą vaistinio preparato dozę galima skirti tik po labai atidaus paciento klinikinės būklės įvertinimo. Tai taikoma ir neurologinių simptomų pasireiškimui, nes tęsiant gydymą gali pasireikšti sunkių neurologinių sutrikimų. Pacientams, kurie buvo gydomi vinkristinu kartu su kitais citotoksiniais preparatais, apie kuriuos žinoma, jog jie yra kancerogeniški, išsivystė antrinis audinių supiktybiškėjimas. Ar prie jo atsiradimo prisidėjo vinkristinas, nenustatyta. Rekomenduojama imtis vidurių užkietėjimo profilaktikos priemonių: pakoreguoti dietą ir vartoti vidurių laisvinamųjų medikamentų, ypač laktuliozės. Vinkristino reikia vartoti atsargiai ligoniams, sergantiems išemine širdies liga. Ūminės leukemijos sukeltos remisijos metu kraujo serume staiga gali padidėti šlapimo rūgšties kiekis, todėl per pirmąsias 3 – 4 gydymo savaites reikia dažnai nustatinėti šlapimo rūgšties kiekį kraujo serume ar imtis tinkamų priemonių, kurios neleidžia šlapimo rūgščiai sukelti nefropatijos. Gydymo metu ir 6 mėnesius po jo vyrai ir moterys turi naudoti kontraceptines priemones (žr. 4.6 skyrių). Pagalbinės medžiagos Natris Šio vaistinio preparato buteliuke yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Paprastai nepageidaujamas poveikis yra laikinas ir priklauso nuo dozės. Reikšmingiausias vinkristino nepageidaujamas poveikis yra susijęs su centrine nervų sistema. Dažniausiai pasireiškiantis nepageidaujamas poveikis yra neurotoksinis poveikis ir nuplikimas, labiausiai varginantis nepageidaujamas poveikis pasireiškia dėl nervų ir raumenų sistemos sutrikimų. Dėl silpnesnio metabolizmo ir užsitęsusios ekskrecijos su tulžimi nepageidaujamas poveikis gali būti labiau išreikštas pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi. Nepageidaujamam poveikiui apibūdinti vartojami tokie dažnumo vertinimai: labai dažnas ( ≥1/10), dažnas (nuo ≥1/100 iki <1/10). Nedažnas (nuo ≥1/1000 iki <1/100), retas (nuo ≥1/10 000 iki <1/1000), labai retas ( 1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai (įskaitant cistas ir polipus) Su gydymu susijęs antrinis audinių supiktybiškėjimas. Pacientams, kurie buvo gydomi vinkristinu kartu su kitais citotoksiniais preparatais, apie kuriuos žinoma, jog jie yra kancerogeniški, išsivystė antrinis audinių supiktybiškėjimas. Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Dažnas Laikina trombocitozė. Nedažnas Sunkus kaulų čiulpų funkcijos slopinimas, anemija, leukopenija ir trombocitopenija. Imuninės sistemos sutrikimai Dažnas Ūmus dusulio priepuolis ir bronchų spazmas, kurie gali būti sunkūs ir pavojingi gyvybei. Šių simptomų pastebėta pavartojus Vinca (žiemės) alkaloidų (tokių, kaip vinkristinas), ypač jei jų vartojama kartu su mitomicinu. Reakcija gali pasireikšti praėjus kelioms minutėms ar valandoms po žiemės alkaloido ar net 2 savaitėms po mitomicino dozės suvartojimo. Retas Pastebėta alerginių reakcijų, tokių kaip anafilaksija, išbėrimas ir edema, galimai susijusių su vinkristino vartojimu, atvejų pacientams, kurie kompleksinės medikamentinės chemoterapijos kurso metu buvo gydomi vinkristinu. Nervų sistemos sutrikimai Toksinis poveikis nervų sistemai yra svarbiausiais nepageidaujamas vinkristino poveikis. Jo stiprumas priklauso nuo dozės ir paciento amžiaus. Dėl neurotoksinio poveikio gali pasireikšti vidurių užkietėjimas ir žarnų nepraeinamumas (žr. „Virškinimo trakto sutrikimai“). Dažnas Dažniausias neurotoksinis poveikis yra periferinė (mišri sensomotorinė) neuropatija, kuri pasireiškia beveik visiems pacientams. Dažnai nepageidaujamas poveikis nervų jungtims su raumenimis pasireiškia specifine tvarka. Iš pradžių tik sutrinka jutimai ir atsiranda parestezija. Jeigu gydymas tęsiamas, gali pasireikšti nervinis skausmas (įskaitant žandikaulio ir sėklidžių skausmą), o vėliau - motorikos sutrikimai. Toliau vaistu gydomiems pacientams buvo giliųjų sausgyslių refleksų netekimo, pėdų nusvirimo, raumenų silpnumo, ataksijos ir paralyžiaus atvejų. Gali pasireikšti galvinių nervų pažeidimas, įskaitant izoliuotą raumenų, kuriuos įnervuoja galviniai nervai, parezę ir (ar) paralyžių, be kur nors kitur pasireiškiančio raumenų silpnumo. Galvinių nervų paralyžius ir gerklų raumenų silpnumas gali sukelti užkimimą ir balso stygų parezę, įskaitant gyvybei pavojingą abipusę balso stygų parezę. Išorinių akies raumenų silpnumas gali sukelti ptozę, optinio nervo ir ekstraokuliarinę neuropatiją. Buvo laikino kortikalinio aklumo atvejų. Be to, vinkristinas sukelia toksinį poveikį autonominei ir centrinei nervų sistemai, nors ir rečiau, negu periferinę neuropatiją. Buvo vaizdo dvejinimosi ir optinio nervo atrofijos atvejų. Nedažnas Keliems vinkristinu gydomiems pacientams pasireiškė traukuliai (dažnai kartu su hipertenzija). Vaikams buvo keli traukulių, pereinančių į komą, atvejai. Vinkristinas sukelia toksinį poveikį autonominei ir centrinei nervų sistemai, nors ir rečiau, negu periferinę neuropatiją. Poveikis CNS, pvz., pakitęs sąmoningumas ir psichikos pokyčiai, tokie kaip depresija, ažitacija, konfūzija, psichozės ir haliucinacijos. Dažnis nežinomas Leukoencefalopatija. Ausų ir labirintų sutrikimai Nedažnas Kurtumas Širdies sutrikimai Nedažnas Išeminė širdies liga, miokardo infarktas. Vainikinių širdies kraujagyslių sutrikimas ir miokardo infarktas pasireiškė pacientams, kurie vinkristino vartojo kombinuotosios chemoterapijos metu ir kurių tarpuplautis buvo švitintas radioaktyviaisiais spinduliais. Retas Hipertenzija arba hipotenzija Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai Pavartojus Vinca (žiemės) alkaloidų buvo sunkaus bronchų spazmo ir dusulio atvejų, kai kurie iš jų pasireiškė minėtų alkaloidų pavartojus kartu su mitomicinu C. Virškinimo trakto sutrikimai Dažnas Pykinimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas, pilvo skausmas. Užkietėjimas gali pasireikšti dėl poveikio viršutinei žarnų daliai, o tiesioji žarna būna tuščia. Tokiu atveju gali pasireikšti į dieglius panašus pilvo skausmas. Nedažnas Apetito sumažėjimas, svorio netekimas, anoreksija, viduriavimas, paralyžinis žarnų nepraeinamumas. Pastarasis sutrikimas ypač tikėtinas mažiems vaikams. Retas Burnos gleivinės uždegimas, žarnų nekrozė ir (ar) prakiurimas. Labai retas Pankreatitas. Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Retas Kepenų venų okliuzinė liga, ypač vaikams. Odos ir poodinio audinio sutrikimai Labai dažnas Nuplikimas (nutraukus vinkristino vartojimą plaukai vėl atauga). Nedažnas Išbėrimas. Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai Senyvų pacientų gydymą vaistais, kurie sukelia šlapimo susilaikymą, artimiausiomis dienomis po vinkristino vartojimo būtina pertraukti. Nedažnas Poliurija, dizurija, šlapimo susilaikymas dėl šlapimo pūslės atonijos, hiperurikemija, šlapimo rūgšties sukelta nefropatija. Retas (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000) NADHS (Neadekvačios antidiurezinio hormono sekrecijos) sindromas. Jis galbūt yra susijęs su vaistinio preparato neurotoksiniu poveikiu ir galimai pasireiškia dėl tiesioginio poveikio į pagumburį. Šiems pacientams pasireiškia hiponatremija ir kartu padidėja natrio šalinimas su šlapimu, tačiau nebūna jokių inkstų ir antinksčių veiklos sutrikimo, hipotenzijos, dehidracijos, azotemijos ar edemos simptomų. Apribojus skysčių kiekį, hiponatremija ir natrio netekimas per inkstus gali sumažėti. Labai retas Šlapimo nelaikymas. Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai Negrįžtamas nevaisingumas po chemoterapijos, kurios sudėtyje yra vinkristino, vyrams būna dažniau, negu moterims. Dažnas Azoospermija pastebėta vyrams, kuriems buvo taikomas kombinuotasis gydymas vinkristinu ir prednizonu kartu su ciklofosfamidu ar mechloretaminu ir prokarbazinu. Nedažnas Amenorėja. Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Dažnas Injekcijos vietos dirginimas. Nedažnas Karščiavimas, venos uždegimas, skausmas, celiulitas ir nekrozė. Šių simptomų gali atsirasti po kraujagyslės sienelių sudirginimo ar po vaisto išsiliejimo į audinius vartojimo metu. Retas Galvos skausmas. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.