Wilate

Gydymą prižiūrėti turi gydytojas, turintis koaguliacijos sutrikimų gydymo patirties. Preparato iš flakono vartojama vieną kartą, būtina sušvirkšti visą jo turinį. Nesuvartotą preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų. Von Willebrand liga Santykis tarp WF:RCo ir FVIII:C yra 1:1. Paprastai 1 TV/kg kūno masės (KM) WF:RCo ir FVIII:C atitinkamų baltymų koncentraciją plazmoje padidina 1,5–2 %, vertinant pagal normalų atitinkamų baltymų aktyvumą. Paprastai reikiamai hemostazei pasiekti reikia maždaug 20–50 TV Wilate/kg KM. Tokiu atveju WF:RCo ir FVIII:C padaugėja maždaug 30–100 %. Gali prireikti skirti pradinę 50-80 TV Wilate/kg KM dozę, ypač jei pacientas serga 3 tipo Von Willebrand liga (tokiu atveju tinkamai koncentracijai plazmoje palaikyti gali reikėti didesnės dozės, nei sergant kitokio tipo Von Willebrand liga). Vaikų populiacija Duomenų, kurie rodytų, kad Wilate galima vartoti jaunesniems kaip 6 metų vaikams, nepakanka. . Kraujavimo profilaktika operacijos atveju ar patyrus sunkią traumą: Kraujavimo operacijos metu profilaktikai Wilate reikia sušvirkšti iki chirurginės procedūros likus 1-2 valandoms. WF:RCo koncentracija turi tapti 60 TV/dl (60 %), FVIII:C 40 TV/dl (40 %). Reikiamą dozę būtina švirkšti kas 12-24 valandas. Dozė ir gydymo trukmė priklauso nuo klinikinės paciento būklės, kraujavimo pobūdžio ir sunkumo bei WF:RCo ir FVIII:C koncentracijos. Jeigu ligonis vartoja WF preparatų, kuriuose yra FVIII, būtina nustatinėti FVIII:C koncentraciją plazmoje, kad būtų galima pastebėti ilgalaikę per didelę FVIII:C koncentraciją, galinčią didinti trombozinių sutrikimų riziką, ypač jei yra klinikinių ar laboratorinių rizikos veiksnių. Jei nustatoma, kad plazmoje FVIII:C koncentracija per didelė, reikia apsvarstyti arba dozės mažinimą ir (arba) intervalų tarp dozių švirkštimo ilginimą, arba WF preparato, kuriame yra nedaug FVIII, vartojimą. Profilaktika: Ilgalaikei Von Willebrand liga sergančių pacientų kraujavimo profilaktikai 2 arba 3 kartus per savaitę reikia švirkšti 20-40 TV/kg kūno masės dozę. Kai kuriais atvejais, pvz., ligoniams, kuriems kraujuoja iš virškinimo trakto, gali reikėti skirti didesnę dozę. Hemofilija A Gydymo stebėjimas Gydymo kurso metu patartina atitinkamai nustatinėti VIII faktoriaus kiekį, kad galima būtų apskaičiuoti skiriamo vaistinio preparato dozę ir kartotinių infuzijų dažnį. Skirtingiems pacientams reakcija į VIII faktorių gali skirtis ir pasireikšti skirtingu pusinio gyvavimo laiku ir faktoriaus kiekio atsistatymu. Per mažo svorio ar antsvorį turintiems pacientams gali prireikti koreguoti dozę pagal kūno masę. Kai atliekama didelės apimties chirurginė intervencija, privalu atidžiai stebėti pakaitinį gydymą vertinant krešėjimą (VIII faktoriaus aktyvumą plazmoje). Dozavimas Dozė ir pakaitinės terapijos trukmė priklauso nuo VIII faktoriaus stokos dydžio, kraujavimo vietos bei sunkumo ir klinikinės paciento būklės. Skiriamų VIII faktoriaus vienetų skaičius išreiškiamas tarptautiniais vienetais (TV), kurie yra susieti su galiojančiu VIII faktoriaus preparatų koncentratų PSO standartu. VIII faktoriaus aktyvumas plazmoje išreiškiamas arba procentais (lyginama su normalia žmogaus plazma), arba pageidautina – tarptautiniais vienetais (lyginama su plazmos VIII faktoriaus tarptautiniu standartu). Vienas VIII faktoriaus aktyvumo tarptautinis vienetas (TV) atitinka VIII faktoriaus kiekį, esantį viename normalios žmogaus plazmos mililitre. Gydymas pagal poreikį: Reikiamos VIII faktoriaus dozės skaičiavimas remiasi empirine išvada, kad 1 VIII faktoriaus tarptautinis vienetas (TV) kilogramui kūno masės koncentraciją plazmoje padidina 1,5-2 %, skaičiuojant pagal normalų aktyvumą. Reikiama dozė apskaičiuojama pagal toliau pateiktą formulę. Reikiamas vienetų skaičius = kūno masė (kg) x norimas VIII faktoriaus koncentracijos padidėjimas (%) (TV/dl) x 0,5 TV/kg Dozė bei vartojimo dažnumas visada turi priklausyti nuo klinikinio poveikio. Toliau išvardytų hemoraginių sutrikimų atveju VIII faktoriaus koncentracija plazmoje atitinkamu laikotarpiu neturi tapti mažesnė nei nurodyta (% nuo normalios arba TV/dl). Kraujavimo epizodų ar operacijos atveju, parenkant dozę, galima vadovautis toliau pateikta lentele: Kraujavimo sunkumas/ chirurginės procedūros pobūdis | Reikiama VIII faktoriaus koncentracija (%) (TV/dl) | Dozių švirkštimo dažnumas (val.), gydymo trukmė (dienomis) Kraujavimas | | Ankstyva hemartrozė, raumenų kraujavimas, kraujavimas iš burnos | 20-40 | Leisti kas 12-24 valandas. Gydoma mažiausiai 1 parą ir tol, kol kraujavimas išnyksta (išnyksta jo sukeliamas skausmas) arba žaizda pradeda gyti. Sunkesnė hemartrozė, raumenų kraujavimas ar hematoma | 30-60 | Infuzuoti kas 12-24 valandas 3-4 paras ar ilgiau, kol išnyksta skausmas ar ūmi negalia. Gyvybei pavojingi kraujavimai | 60-100 | kartoti infuziją kas 8-24 valandas, kol grėsmė išnyks. Operacija | | Nedidelė operacija, įskaitant danties ištraukimą | 30-60 | Kartoti kas 24 valandas mažiausiai 1 parą, kol žaizda pradės gyti. Didelė operacija | 80-100 (prieš operaciją ir po jos) | Infuzuoti kas 8-24 valandas, kol žaizda pakankamai užgyja. Tada gydymą tęsti dar mažiausiai 7 dienas, kad faktoriaus VIII aktyvumas nuolat būtų 30-60% (TV/dl). Profilaktika: Ilgalaikei ligonių, sergančių sunkia hemofilija A, kraujavimo profilaktikai įprastinė dozė yra 20-40 TV VIII faktoriaus kilogramui kūno svorio kas 2-3 paras. Kai kuriais atvejais, ypač jei pacientas jaunas, preparato gali reikėti vartoti dažniau arba didesnę dozę. Nuolatinė infuzija: Prieš operaciją reikia atlikti farmakokinetinę analizę ir nustatyti klirensą. Pradinis infuzijos greitis apskaičiuojamas pagal toliau pateiktą lygtį. Infuzijos greitis (TV/kg/val.) = klirensas (ml/kg/val.) x norima pusiausvyrinė koncentracija (TV/ml) Po pirmųjų 24 nuolatinės infuzijos valandų būtina kasdien iš naujo apskaičiuoti klirensą, naudojant norimos pusiausvyrinės koncentracijos, nustatytos koncentracijos ir esamo infuzijos greičio lygtį. Vaikų populiacija Duomenų, kurie rodytų, kad Wilate galima vartoti A hemofilija sergantiems jaunesniems kaip 6 metų vaikams, nepakanka. Vartojimo būdas Leisti į veną. Injekcijos ar infuzijos greitis negali būti didesnis kaip 2-3 ml per minutę. Vaistinio preparato skiedimo prieš vartojant instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje.

Atsekamumas Norint pagerinti biologinių vaistinių preparatų atsekamumą, turi būti aiškiai užrašytas paskirto preparato pavadinimas ir serijos numeris. Padidėjęs jautrumas Vartojant Wilate galimos alerginės padidėjusio jautrumo reakcijos. Preparato sudėtyje yra kitų, ne VIII faktoriaus, žmogaus baltymų pėdsakų. Jeigu pasireiškia padidėjusio jautrumo simptomai, pacientai turi nedelsiant nutraukti vaistinio preparato vartojimą ir kreiptis į savo gydytoją. Ligonius būtina informuoti apie ankstyvus padidėjusio jautrumo reakcijų požymius, įskaitant dilgėlinę, išplitusią dilgėlinę, ankštumo pojūtį krūtinėje, švokštimą, hipotenziją ir anafilaksiją. Ištikus šokui, būtina taikyti standartines šoko gydymo priemones. Pernešami sukėlėjai Infekcijų, kurias sukelia iš žmogaus kraujo ar plazmos paruoštų vaistinių preparatų vartojimas, standartinės profilaktikos priemonės yra donorų atranka, atskirų žmonių ir į bendrą indą supiltos plazmos (angl. plasma pool) tyrimas dėl specifinių infekcijos žymenų bei veiksmingų gamybos procesų etapų, skirtų virusams inaktyvinti ar pašalinti, įdiegimas. Nepaisant to, jei vartojama iš žmogaus kraujo ar plazmos paruoštų vaistinių preparatų, visiškai atmesti infekcijos sukėlėjo perdavimo negalima. Tai susiję ir su nežinomais ar neseniai atrastais virusais ar kitais patogenais. Laikoma, kad naudojamos priemonės yra efektyvios virusų, turinčių apvalkalą, žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV), hepatito B viruso (HBV) ir hepatito C viruso (HCV) bei neturinčio apvalkalo hepatito A viruso atžvilgiu. Tokių priemonių poveikis neturintiems apvalkalo virusams, tokiems kaip parvovirusas B19, gali būti nedidelis. Parvoviruso B19 infekcija gali būti sunki nėščioms moterims (vaisiaus infekcija) bei ligoniams, kurių imuninė sistema susilpnėjusi arba kurių organizme sustiprėjusi eritrocitų gamyba (pvz., sergama hemolizine anemija). Būtina apsvarstyti tinkamą pacientų, kurie reguliariai ar kartotinai vartoja iš žmogaus plazmos pagamintų VWF/FVIII koncentratų, vakcinavimą (nuo hepatito A ir B). Kiekvieną kartą paskyrus Wilate, primygtinai rekomenduojama užsirašyti preparato pavadinimą ir serijos numerį, kad būtų žinoma, kokios serijos preparato ligonis vartojo. Von Willebrand liga Tromboemboliniai reiškiniai Skirdamas WF preparatų, kuriuose yra FVIII, gydytojas privalo turėti omenyje, kad ilgalaikis gydymas gali labai padidinti FVIII:C koncentraciją. Paciento, gydomo WF preparatu, kuriame yra FVIII, plazmoje rekomenduojama sekti FVIII:C koncentraciją, kad būtų išvengta ilgalaikės labai didelės FVIII:C koncentracijos plazmoje (tokia koncentracija gali didinti trombozinių sutrikimų riziką). Jei gydoma WF preparatais, kuriuose yra FVIII, ypač jei pacientas turi klinikinių ar laboratorinių rizikos veiksnių, yra trombozinių sutrikimų atsiradimo rizika. Vadinasi, reikia stebėti, ar ligoniams, priklausantiems rizikos grupei, neatsiranda ankstyvųjų trombozės požymių. Būtina veninės tromboembolijos profilaktika, atsižvelgiant į galiojančias rekomendacijas. Inhibitoriai Pacientų, sergančių Von Willebrand liga, ypač 3 tipo, organizme gali atsirasti WF neutralizuojančių antikūnų (inhibitorių). Jei reikiamo WF:RCo aktyvumo plazmoje neatsiranda arba jei kraujavimas vartojant tinkamą dozę nekontroliuojamas, būtina ištirti, ar nėra WF inhibitorių. Jei inhibitoriaus koncentracija yra didelė, gydymas WF gali būti neveiksmingas: tokiu atveju būtina apsvarstyti kitokį gydymą. Gydant tokius ligonius, turi vadovauti gydytojas, turintis pacientų, kuriems yra hemostazės sutrikimų, gydymo patirties. Hemofilija A Inhibitoriai VIII faktorių neutralizuojančių antikūnų (inhibitorių) susidarymas yra žinoma sergančių hemofilija A gydymo komplikacija. Šie inhibitoriai paprastai yra IgG imunoglobulinai, veikiantys prieš VIII faktoriaus prokoaguliacinį aktyvumą, kurie, pagal modifikuotą kiekybinę analizę, matuojami Bethesda vienetais (BV) plazmos mililitrui. Inhibitorių susidarymo rizika yra susijusi su ligos sunkumu bei VIII faktoriaus ekspozicija (didžiausia rizika yra pirmąsias 50 vaistinio preparato ekspozicijos parų, tačiau išlieka visą gyvenimą, nors rizika nedažna). Klinikinis inhibitorių susidarymo reikšmingumas priklauso nuo inhibitoriaus titro: inhibitoriai, kurių titras mažas, kelia mažesnę nepakankamo terapinio poveikio riziką, palyginti su inhibitoriais, kurių titras didelis. Apskritai atitinkamais klinikiniais stebėjimais bei laboratoriniais tyrimais turi būti atidžiai stebima, ar VIII krešėjimo faktoriaus preparatais gydomų pacientų organizme neatsirado inhibitorių. Jeigu numatyto VIII faktoriaus aktyvumo plazmoje pasiekti nepavyksta arba jeigu vartojant atitinkamą dozę kraujavimas nesustabdomas, reikia ištirti, ar nesusidarė VIII faktoriaus inhibitorių. Pacientams, kurių inhibitorių kiekis didelis, gydymas VIII faktoriumi gali būti neveiksmingas, todėl būtina apsvarstyti kitas gydymo galimybes. Tokių pacientų gydymui turi vadovauti hemofilijos ir VIII faktoriaus inhibitorių gydymo patirties turintys gydytojai. Širdies ir kraujagyslių reiškiniai Pacientams, kuriems jau yra širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų rizikos veiksnių, pakeičiamasis gydymas FVIII preparatais gali padidinti širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų riziką. Su kateteriu susijusios komplikacijos Jeigu reikia naudoti centrinės venos prieigos įtaisą (CVPĮ), būtina atsižvelgti į su CVPĮ susijusių komplikacijų, pvz., vietinių infekcijų, bakteriemijos arba kateterio vietos trombozės, riziką. Šio vaistinio preparato flakone yra ne daugiau kaip 58,7 mg natrio (500 TV WF ir FVIII flakone) arba ne daugiau kaip 117,3 mg natrio (1000 TV WF ir FVIII flakone), tai atitinka 2,94 % ir 5,87 % didžiausios PSO rekomenduojamos paros normos suaugusiesiems, kuri yra 2 g natrio. Vaikų populiacija Išvardyti įspėjimai bei atsargumo priemonės taikomi ir suaugusiems, ir vaikams.

Saugumo duomenų santrauka Retai atsirasdavo padidėjusio jautrumo ar alerginių reakcijų. Jos gali pasireikšti angioneurozine edema, deginimo ir gėlimo pojūčiu infuzijos vietoje, šaltkrėčiu, veido ir kaklo paraudimu, išplitusia dilgėline, eritema, niežuliu, išbėrimu, galvos skausmu, dilgėline, hipotenzija, letargija, pykinimu, nenustygstamumu, tachikardija, veržimo pojūčiu krūtinėje, dusuliu, dilgčiojimu, vėmimu, švokštimu. Kai kuriems pacientams gali atsirasti sunki anafilaksija (įskaitant šoką). Von Willebrand liga Von Willebrand liga, ypač 3 tipo, sergantiems pacientams labai retai gali atsirasti WF neutralizuojančių antikūnų. Inhibitorių atsiradimas pasireiškia neadekvačia klinikine reakcija. Šie antikūnai yra labai susiję su anafilaksinėmis reakcijomis. Jei ligoniui pasireiškė anafilaksinė reakcija, reikia ištirti, ar neatsirado inhibitorių. Visais minėtais atvejais rekomenduojama kreiptis į specializuotą hemofilijos centrą. Yra trombozinių sutrikimų atsiradimo rizika, ypač jei pacientas turi klinikinių ar laboratorinių rizikos veiksnių. Būtina veninės tromboembolijos profilaktika, atsižvelgiant į galiojančias rekomendacijas. Pacientams, vartojantiems WF preparatų, kuriuose yra FVIII, ilgalaikė labai didelė FVIII:C koncentracija plazmoje gali didinti trombozinių sutrikimų riziką. Hemofilija A Hemofilija A sergantiems pacientams, gydomiems VIII faktoriumi, įskaitant Wilate, gali susidaryti neutralizuojančių antikūnų (inhibitorių), žr. 5.1 skyrių. Tokių inhibitorių susidarymas, pasireiškia nepakankamu terapiniu poveikiu. Tokiais atvejais rekomenduojama kreiptis į specializuotą hemofilijos centrą. Saugumo informaciją, susijusią su perduodamais patogenais, žr. 4.4 skyriuje. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Toliau pateiktoje lentelėje apžvelgiamos nepageidaujamos reakcijos, nustatytos atliekant klinikinius tyrimus, poregistracinius saugumo tyrimus ir iš kitų poregistracinių šaltinių, suskirstytos pagal MedDRA organų sistemų klases (OSK), tinkamiausio termino (TT) lygį ir dažnį. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥1/10); dažnas (nuo ≥1/100 iki <1/10); nedažnas (nuo ≥1/1 000 iki <1/100); retas (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000); labai retas (<1/10 000), nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Spontaniškai po registracijos praneštų nepageidaujamų reakcijų atveju pranešimo dažnis laikomas nežinomu. MedDRA standartinės organų sistemų klasės (OSK) | Nepageidaujama reakcija | Dažnis Imuninės sistemos sutrikimai | Padidėjęs jautrumas Anafilaksinis šokas | Nedažnas Labai retas Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Karščiavimas Skausmas krūtinėje | Nedažnas Nežinomas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | VIII faktoriaus slopinimas Willebrando faktoriaus slopinimas | Nedažnas (AGP)* Labai dažnas (ANP)* Labai retas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kosulys | Nežinomas Nervų sistemos sutrikimai | Svaigulys | Nežinomas Virškinamojo trakto sutrikimai | Pilvo skausmas | Nežinomas Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Nugaros skausmas | Nežinomas *Dažnis paremtas visų FVIII preparatų tyrimais, kuriuose dalyvavo pacientai, sergantys sunkia hemofilija. AGP – anksčiau gydyti pacientai, ANP – anksčiau negydyti pacientai. Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Atrinktų nepageidaujamų reakcijų aprašymą žr. 4.4 skyriuje. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.