Xaboplax

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai. Aktyvus, klinikiniu požiūriu reikšmingas kraujavimas. Sužalojimas arba būklė, kuri laikoma, kaip ženkli rizika didesniam kraujavimui. Tai gali būti esamos arba neseniai buvusios virškinimo trakto opos, esami piktybiniai navikai, sukeliantys didelę kraujavimo riziką, neseniai įvykusi galvos smegenų arba stuburo trauma, neseniai atlikta galvos smegenų, stuburo arba akies chirurginė operacija, neseniai įvykęs intrakranijinis kraujavimas, žinoma arba įtariama stemplės venų varikozė, arterioveninės formavimosi ydos, kraujagyslių aneurizmos arba didesnės stuburo ar galvos smegenų kraujagyslių anomalijos. Derinyje taikomas gydymas bet kuriais kitais antikoaguliantais, pvz., nefrakcionuotu heparinu (NFH), mažos molekulinės masės heparinais (enoksaparinu, dalteparinu ir kt.), heparino dariniais (fondaparinuksu ir kt.), geriamaisiais antikoaguliantais (varfarinu, dabigatrano eteksilatu, apiksabanu ir kt.), išskyrus ypatingus gydymo antikoaguliantais keitimo atvejus (žr. 4.2 skyrių) arba kai NFH vartojamas tokiomis dozėmis, kurios būtinos, kad išliktų pralaidus centrinės venos arba arterijos kateteris (žr. 4.5 skyrių). Derinyje taikomas antitrombocitinis ŪKS gydymas pacientams, anksčiau patyrusiems insultą arba praeinančius smegenų išemijos priepuolius (PSIP) (žr. 4.4 skyrių). Derinyje taikomas VAL ir (arba) PAL gydymas ASR pacientams, anksčiau patyrusiems hemoraginį arba lakūninį insultą arba per praėjusį mėnesį patyrusiems bet kokį insultą (žr. 4.4 skyrių). Kepenų liga, susijusi su koaguliopatija ir klinikiniu požiūriu reikšmingo kraujavimo rizika, įskaitant pacientus, kuriems yra cirozė (B ir C klasės pagal Child Pugh) (žr. 5.2 skyrių). Nėštumo ir žindymo laikotarpis (žr. 4.6 skyrių).

Dozavimas Rekomenduojama dozė yra 2,5 mg du kartus per parą. ŪKS Pacientai, vartojantys po 2,5 mg rivaroksabano du kartus per parą, taip pat turi vartoti 75-100 mg ASR arba 75-100 mg ASR per parą derinyje su 75 mg klopidogrelio, arba su standartine tiklopidino paros doze. Reikia periodiškai peržiūrėti kiekvieno paciento gydymą, įvertinant išeminių reiškinių ir kraujavimo riziką. Ilgiau kaip 12 mėnesių galima gydyti tik individualiais atvejais, nes gydymo iki 24 mėnesių patirtis yra ribota (žr. 5.1 skyrių). Stabilizavus ŪKS reiškinius (įskaitant revaskuliarizacijos procedūras), gydymą rivaroksabanu reikia pradėti kiek galima greičiau: ne anksčiau kaip po 24 valandų nuo hospitalizavimo ir įprastai nutraukus gydymą parenteriniais antikoaguliantais. VAL ir (arba) PAL Pacientai, vartojantys rivaroksabano 2,5 mg du kartus per parą, taip pat turi vartoti 75-100 mg ASR per parą. Pacientams, kuriems dėl simptominės PAL sėkmingai atlikta apatinės galūnės revaskuliarizacijos procedūra (chirurginė arba endovaskulinė, įskaitant hibridines procedūras), negalima pradėti gydymo, kol nepasiekta hemostazė (žr. 5.1 skyrių). Gydymo trukmę reikia nustatyti individualiai kiekvienam pacientui remiantis reguliariais būklės vertinimais ir atsižvelgiant į trombozinių reiškinių riziką, lyginant su kraujavimo rizika. ŪKS, VAL ir (arba) PAL Vartojimas kartu skiriant gydymą antitrombocitiniais vaistiniais preparatais Pacientams, kuriems pasireiškė ūminis trombozinis įvykis arba atlikta kraujagyslių procedūra ir reikalingas gydymas dviem antitrombocitiniais vaistiniais preparatais, reikia įvertinti tolesnį 2,5 mg rivaroksabano vartojimą du kartus per parą, atsižvelgiant į reiškinį arba procedūrą ir antitrombocitinio gydymo režimą. 2,5 mg rivaroksabano vartojimo du kartus per parą, derinamo su gydymu dviem antitrombocitiniais vaistiniais preparatais, saugumas ir veiksmingumas ištirti pacientams, neseniai patyrusiems ŪKS, kai kartu vartojama ASR ir klopidogrelio / tiklopidino (žr. 4.1 skyrių), ir kuriems neseniai dėl simptominės PAL atlikta apatinės galūnės revaskuliarizacijos procedūra, kai kartu vartojama ASR ir prireikus trumpai vartojama klopidogrelio (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius). Praleista dozė Jei praleidžiama dozė, kitą įprastą rekomenduojamą dozę pacientas turi vartoti artimiausiu įprastu laiku. Negalima vartoti dvigubos dozės norint kompensuoti praleistą dozę. Vitamino K antagonistų (VKA) keitimas rivaroksabanu Gydymą VKA keičiant gydymu rivaroksabanu, pradėjus vartoti rivaroksabano tarptautinio normalizuoto santykio (TNS, angl. International Normalized Ratio [INR]) vertės bus klaidingai padidėję. TNS netinka vertinti rivaroksabano antikoaguliacinį aktyvumą ir todėl turi būti nenaudojamas (žr. 4.5 skyrių). Rivaroksabano keitimas vitamino K antagonistais (VKA) Keičiant gydymą rivaroksabanu gydymu VKA, yra nepakankamos antikoaguliacijos tikimybė. Visais perėjimo prie alternatyvaus antikoagulianto atvejais turi būti užtikrinta nuolatinė pakankama antikoaguliacija. Reikia atkreipti dėmesį, kad rivaroksabanas gali būti viena iš padidėjusio TNS priežasčių. Pacientams, kuriems gydymas rivaroksabanu keičiamas gydymu VKA, turi būti derinyje skiriama VKA, kol TNS bus ≥ 2,0. Pirmąsias dvi keitimo paras reikia skirti standartinę pradinę VKA dozę, po to VKA dozę reikia parinkti atsižvelgiant į TNS rodmenis. Kol pacientas vartoja rivaroksabano ir VKA, TNS reikia tirti ne anksčiau nei 24 valandos po ankstesnės rivaroksabano dozės, prieš vartojant kitą rivaroksabano dozę. Nutraukus rivaroksabano vartojimą, TNS galima patikimai nustatyti praėjus ne mažiau kaip 24 valandoms po paskutinės dozės (žr. 4.5 ir 5.2 skyrius). Parenteriniu būdu vartojamų antikoaguliantų keitimas rivaroksabanu Parenteriniu būdu antikoaguliantų vartojantiems pacientams reikia nutraukti parenterinio antikoagulianto vartojimą ir pradėti vartoti rivaroksabano likus 0-2 val. iki to laiko, kai pagal numatytą dozavimo režimą turėtų būti vartojama parenterinio vaistinio preparato (pvz., mažos molekulinės masės heparino), arba nepertraukiamai vartojamo parenterinio vaistinio preparato (pvz., intraveninio nefrakcionuoto heparino) nutraukimo metu. Rivaroksabano keitimas parenteriniu būdu vartojamais antikoaguliantais Pirmąją parenteriniu būdu vartojamo antikoagulianto dozę reikia skirti tuo metu, kai turėjo būti vartojama kita rivaroksabano dozė. Ypatingos populiacijos Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Riboti klinikiniai duomenys rodo, kad pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas 15-29 ml/min.), rivaroksabano koncentracijos kraujo plazmoje būna reikšmingai padidėjusios. Taigi, šiems pacientams rivaroksabano reikia vartoti atsargiai. Nerekomenduojama vartoti pacientams, kurių kreatinino klirensas < 15 ml/min. (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Pacientams, kuriems yra lengvas inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas 50-80 ml/min) arba vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas 30-49 ml/min), dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Rivaroksabano draudžiama vartoti pacientams, sergantiems kepenų liga, susijusia su koaguliopatija ir kliniškai reikšmingo kraujavimo rizika, įskaitant pacientus, kuriems yra cirozė (B ir C klasės pagal Child Pugh) (žr. 4.3 ir 5.2 skyrius). Senyviems pacientams Dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių). Su amžiumi didėja kraujavimo rizika (žr. 4.4 skyrių). Kūno svoris Dozės koreguoti nereikia (žr. 4.4 ir 5.2 skyrių). Lytis Dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių). Vaikų populiacija Rivaroksabano saugumas ir veiksmingumas vaikams nuo 0 iki 18 metų amžiaus nenustatyti. Duomenų nėra. Taigi, rivaroksabano 2,5 mg tablečių vartoti jaunesniems kaip 18 metų amžiaus vaikams nerekomenduojama. Vartojimo metodas Vartoti per burną. Tabletes galima gerti valgio metu arba kitu laiku (žr. 4.5 ir 5.2 skyrius). Tablečių smulkinimas Pacientams, kurie negali nuryti visos tabletės, prieš pat vartojimą rivaroksabano tabletę galima susmulkinti ir, sumaišius su vandeniu arba obuolių tyre, vartoti per burną. Susmulkintą rivaroksabano tabletę taip pat galima vartoti per skrandžio zondą (žr. 5.2 ir 6.6 skyrius).

ŪKS sergantiems pacientams vartojamo du kartus per parą 2,5 mg rivaroksabano veiksmingumas bei saugumas buvo ištirti, derinant šį vaistinį preparatą su antitrombocitiniais vaistiniais preparatais – vien ASR arba ASR derinyje su klopidogreliu ar tiklopidinu. VAL ir (arba) PAL sergantiems pacientams, kuriems yra didelė išeminių reiškinių rizika, du kartus per parą vartojamo rivaroksabano 2,5 mg veiksmingumas ir saugumas ištirti jį derinant su ASR. Pacientams, kuriems dėl simptominės PAL neseniai atlikta apatinės galūnės revaskuliarizacijos procedūra, du kartus per parą vartojamo rivaroksabano 2,5 mg veiksmingumas ir saugumas ištirti jį derinant vien tik su antitrombocitinį poveikį sukeliančia medžiaga ASR arba su ASR ir trumpai vartojamu klopidogreliu. Prireikus, gydymas dviem antitrombocitiniais vaistiniais preparatais skiriant klopidogrelio turi būti trumpalaikis; ilgalaikio gydymo dviem antitrombocitiniais vaistiniais preparatais turi būti vengiama (žr. 5.1 skyrių). Gydymas derinant rivaroksabaną su kitais antitrombocitiniais vaistiniais preparatais, pvz., prazugreliu arba tikagreloru, neištirtas ir nerekomenduojamas. Gydymo laikotarpiu rekomenduojamas klinikinis stebėjimas, paremtas gydymo antikoaguliantais praktika. Kraujavimo rizika Kaip ir gydant kitais antikoaguliantais, rivaroksabano vartojančius pacientus reikia atidžiai stebėti dėl kraujavimo požymių. Esant padidėjusios kraujavimo rizikos būklėms, šio vaistinio preparato rekomenduojama vartoti atsargiai. Jei pasireiškia sunkus kraujavimas, rivaroksabano vartojimą reikia nutraukti (žr. 4.9 skyrių). Klinikinių tyrimų metu kraujavimai iš gleivinės (t. y. iš nosies, dantenų, virškinimo trakto, lyties organų ir šlapimo takų, įskaitant nenormalų kraujavimą iš makšties arba sustiprėjusį menstruacinį kraujavimą) ir anemija dažniau buvo pastebėti taikant ilgalaikį gydymą rivaroksabanu derinyje skiriant vieną arba du antitrombocitinius vaistinius preparatus. Taigi, papildant adekvatų klinikinį stebėjimą, slaptam kraujavimui nustatyti ir klinikinei akivaizdaus kraujavimo reikšmei įvertinti tikslinga atlikti hemoglobino ir (arba) hematokrito laboratorinius tyrimus, kurie laikomi tam tinkamais. Keliems pacientų pogrupiams, kaip nurodyta žemiau, yra padidėjusi kraujavimo rizika. Taigi šiems pacientams reikia įvertinti rivaroksabano vartojimo derinyje su dviem antitrombocitiniais vaistiniais preparatais riziką ir aterotrombozinių reiškinių profilaktikos naudą. Be to, pradėjus gydymą, šiuos pacientus reikia atidžiai stebėti dėl kraujavimo komplikacijų požymių bei simptomų ir anemijos (žr. 4.8 skyrių). Esant bet kokiam nepaaiškinamam hemoglobino sumažėjimui ar kraujospūdžio kritimui, reikia ieškoti kraujavimo vietos. Nors gydymas rivaroksabanu nereikalauja įprastinio ekspozicijos stebėjimo, išimtiniais atvejais, žinant rivaroksabano ekspoziciją, būtų lengviau priimti klinikinį sprendimą, pvz., perdozavus arba skubios chirurginės operacijos atveju, gali būti naudinga rivaroksabano koncentraciją įvertinti atlikus kalibruotą kiekybinį anti-Xa faktoriaus tyrimą (žr. 5.1 ir 5.2 skyrius). Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas < 30 ml/min.), rivaroksabano koncentracija plazmoje gali būti labai padidėjusi (vidutiniškai 1,6 karto) ir tai gali lemti padidėjusią kraujavimo riziką. Pacientams, kurių kreatinino klirensas 15-29 ml/min., rivaroksabano reikia vartoti atsargiai. Nerekomenduojama vartoti pacientams, kurių kreatinino klirensas < 15 ml/min. (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius). Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas 30-49 ml/min.), derinyje skiriant kitų vaistinių preparatų, kurie padidina rivaroksabano koncentraciją plazmoje, rivaroksabano reikia vartoti atsargiai (žr. 4.5 skyrių). Sąveika su kitais vaistiniais preparatais Rivaroksabano nerekomenduojama skirti pacientams, kuriems kartu taikomas sisteminis gydymas azolo grupės priešgrybeliniais vaistiniais preparatais (pvz., ketokonazolu, itrakonazolu, vorikonazolu ir pozakonazolu) arba ŽIV proteazės inhibitoriais (pvz., ritonaviru). Šios veikliosios medžiagos yra stiprūs CYP3A4 ir P-glikoproteino (P-gp) inhibitoriai ir dėl to gali kliniškai reikšmingai padidinti rivaroksabano koncentracijas plazmoje (vidutiniškai 2,6 karto), kas gali privesti prie kraujavimo rizikos padidėjimo (žr. 4.5 skyrių). Turi būti imamasi atsargumo priemonių, jeigu pacientams kartu taikomas gydymas hemostazę veikiančiais vaistiniais preparatais, pvz., nesteroidiniais vaistiniais preparatais nuo uždegimo (NVNU), acetilsalicilo rūgštimi (ASR) ir trombocitų agregacijos inhibitoriais arba selektyviais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI) ir serotonino-norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriais (SNRI). Pacientams, kuriems yra opinės virškinimo trakto ligos rizika, gali būti apsvarstytas atitinkamas profilaktinis gydymas (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius). Pacientams, gydomiems rivaroksabanu ir antitrombocitinį poveikį sukeliančiomis medžiagomis, kartu taikyti gydymą NVNU galima tik jeigu nauda viršija kraujavimo riziką (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius). Kiti kraujavimo rizikos veiksniai Rivaroksabano, kaip ir kitų antitrombozinių vaistinių preparatų, nerekomenduojama vartoti pacientams, kuriems yra padidėjusi kraujavimo rizika, pvz., yra: įgimtų ar įgytų kraujavimo sutrikimų; nesureguliuota sunki arterinė hipertenzija; kita virškinimo trakto liga be aktyvaus išopėjimo, potencialiai galinti sukelti kraujavimo komplikacijų (pvz., uždegiminė žarnyno liga, ezofagitas, gastritas ir gastroezofaginio refliukso liga); kraujagyslinė retinopatija; bronchektazių arba buvo kraujavimas iš plaučių. Atsargiai reikia vartoti ŪKS patyrusiems bei VAL ir (arba) PAL sergantiems pacientams: ≥ 75 metų amžiaus, jeigu derinyje vartojama ASR arba ASR su klopidogreliu ar tiklopidinu. Reikia reguliariai individualiai įvertinti gydymo naudos ir rizikos santykį; mažesnio kūno svorio (< 60 kg), jeigu vartojama derinyje su ASR arba ASR su klopidogreliu ar tiklopidinu; VAL sergantiems pacientams, kuriems yra sunkus simptominis širdies nepakankamumas. Tyrimo duomenys rodo, kad gydymo rivaroksabanu nauda tokiems pacientams gali būti mažesnė (žr. 5.1 skyrių). Vėžiu sergantys pacientai Pacientams, sergantiems piktybine liga, tuo pačiu metu gali būti didesnė kraujavimo ir trombozės rizika. Turi būti įvertinta individuali antitrombozinio gydymo nauda lyginant su kraujavimo rizika pacientams, sergantiems aktyviu vėžiu, priklausomai nuo naviko lokalizacijos, priešvėžinio gydymo ir ligos stadijos. Virškinimo arba urogenitaliniame trakte esantys navikai buvo susiję su padidėjusia kraujavimo rizika gydymo rivaroksabanu metu. Pacientams, sergantiems piktybiniais navikais, kurių kraujavimo rizika yra didelė, rivaroksabano vartoti draudžiama (žr. 4.3 skyrių). Pacientai, kuriems yra protezuoti vožtuvai Pacientams, kuriems neseniai atliktas transkateterinis aortos vožtuvo pakeitimas (TAVP), rivaroksabanas trombų susidarymo profilaktikos tikslu turi būti nevartojamas. Rivaroksabano saugumas ir veiksmingumas pacientams, kuriems yra protezuoti širdies vožtuvai, neištirti. Taigi, nėra duomenų, patvirtinančių, kad rivaroksabanas šiems pacientams užtikrina pakankamą antikoaguliacinį poveikį. Gydymas rivaroksabanu šiems pacientams nerekomenduojamas. Antifosfolipidiniu sindromu sergantys pacientai Tiesioginio poveikio geriamieji antikoaguliantai (TPGA), įskaitant rivaroksabaną, nerekomenduojami antifosfolipidiniu sindromu sergantiems pacientams, kuriems praeityje buvo nustatyta trombozė. Taikant gydymą TPGA, visų pirma tiems pacientams, kuriems nustatyti visų trijų pogrupių antifosfolipidiniai antikūnai (vilkligės antikoaguliantai, antikardiolipino antikūnai ir anti-beta 2-glikoproteino I antikūnai), tromboziniai reiškiniai gali pasikartoti dažniau, nei taikant gydymą vitamino K antagonistais. Pacientai, anksčiau patyrę insultą ir (arba) PSIP Pacientai, sergantys ŪKS Insultą arba PSIP anksčiau patyrusių pacientų ŪKS gydymui 2,5 mg rivaroksabano vartoti draudžiama (žr. 4.3 skyrių). Buvo ištirti keletas ŪKS pacientų, anksčiau patyrusių insultą arba PSIP, tačiau turimi riboti veiksmingumo duomenys rodo, kad gydymas šių pacientų būklės nepagerina. Pacientai, sergantys VAL ir (arba) PAL VAL ir (arba) PAL sergantys pacientai, per praėjusį mėnesį patyrę hemoraginį ar lakūninį insultą arba išeminį, nelakūninį insultą, tiriami nebuvo (žr. 4.3 skyrių). Anksčiau insultą arba PSIP patyrę pacientai, kuriems dėl simptominės PAL neseniai atlikta apatinės galūnės revaskuliarizacijos procedūra, neištirti. Šiems pacientams, kuriems skiriamas gydymas dviem antitrombocitiniais vaistiniais preparatais, turi būti vengiama taikyti gydymą 2,5 mg rivaroksabano. Spinalinė / epidurinė anestezija arba punkcija Taikant neuroaksialinę anesteziją (spinalinę / epidurinę anesteziją) arba spinalinę / epidurinę punkciją pacientams, gydomiems antitromboziniais vaistiniais preparatais tromboembolinių komplikacijų profilaktikai, yra rizika, kad formuosis epidurinė ar spinalinė hematoma, kuri gali lemti ilgalaikį arba nuolatinį paralyžių. Šių reiškinių rizika gali didėti naudojant pooperacinius epidurinius kateterius arba derinyje vartojant vaistinių preparatų, veikiančių hemostazę. Rizika taip pat gali didėti trauminės ar pakartotinos epidurinės ar spinalinės punkcijos metu. Pacientai turi būti atidžiai stebimi dėl neurologinių sutrikimų požymių ir simptomų (pvz., kojų tirpimo ar silpnumo, žarnyno ar šlapimo pūslės disfunkcijos). Jei pastebima neurologinių sutrikimų, būtina skubi diagnostika ir gydymas. Prieš neuroaksialinę intervenciją gydytojai turi įvertinti galimos naudos ir rizikos santykį pacientams, kuriems skirti antikoaguliantai, arba pacientams, kuriems turi būti skiriami antikoaguliantai trombozės profilaktikai. Klinikinės patirties, vartojant 2,5 mg rivaroksabano ir antitrombocitinį poveikį sukeliančių medžiagų, šiose situacijose nėra. Trombocitų agregacijos inhibitorių vartojimas turi būti nutrauktas kaip rekomenduojama gamintojo pateikiamoje preparato skyrimo informacijoje. Kad būtų sumažinta galima kraujavimo rizika, susijusi su rivaroksabano vartojimu, taikant neuroaksialinę anesteziją (spinalinę / epidurinę anesteziją) arba spinalinę punkciją, reikia atsižvelgti į rivaroksabano farmakokinetines savybes. Epidurinio kateterio įvedimą arba pašalinimą ar spinalinę punkciją geriausia atlikti, kai rivaroksabano antikoaguliacinis poveikis yra mažas (žr. 5.2 skyrių). Tačiau tikslus laikotarpis, per kurį pasiekiamas pakankamai mažas antikoaguliacinis poveikis kiekvienam pacientui, nėra žinomas. Dozavimo rekomendacijos prieš ir po invazinių procedūrų bei chirurginių intervencijų Jeigu reikia atlikti invazinę procedūrą arba chirurginę intervenciją, 2,5 mg rivaroksabano vartojimą reikia nutraukti likus mažiausiai 12 valandų iki intervencijos, jeigu galima ir remiantis klinikiniu gydytojo sprendimu. Jeigu pacientui bus atliekama planinė operacija ir antitrombocitinis poveikis nepageidaujamas, reikia nutraukti trombocitų agregacijos inhibitorių vartojimą, kaip nurodyta gydytojui skirtoje gamintojo informacijoje. Jeigu procedūros negalima atlikti vėliau, reikia įvertinti padidėjusios kraujavimo rizikos ir intervencijos skubumo santykį. Po invazinės procedūros ar chirurginės intervencijos kiek galima greičiau reikia vėl pradėti rivaroksabano vartojimą, jei gydymą taikantis gydytojas mano, kad klinikinė situacija leidžia tai padaryti ir pasiekta tinkama hemostazė (žr. 5.2 skyrių). Senyvi pacientai Su amžiumi gali didėti kraujavimo riziką (žr. 5.1 ir 5.2 skyrius). Dermatologinės reakcijos Poregistracinio stebėjimo metu buvo pranešta apie sunkias odos reakcijas, susijusias su rivaroksabano vartojimu, įskaitant Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromą ir (arba) toksinę epidermio nekrolizę bei DRESS sindromą (angl. drug rash with eosinophilia and systemic symptoms, vaistinio preparato sukeltą išbėrimą su eozinofilija ir sisteminiais simptomais) (žr. 4.8 skyrių). Pacientams šių reakcijų didžiausia rizika būna gydymo pradžioje: daugeliu atvejų nepageidaujamos reakcijos pradžia pasireiškia pirmomis gydymo savaitėmis. Pirmą kartą atsiradus sunkiam odos išbėrimui (pvz., plintančiam, intensyviam ir [arba] pūslėms) arba bet kokiam kitam padidėjusio jautrumo požymiui, susijusiam su gleivinės pažeidimu, rivaroksabano vartojimas turi būti nutrauktas. Informacija apie pagalbines medžiagas Xaboplax sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Šio vaistinio preparato plėvele dengtoje tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Saugumo duomenų santrauka Rivaroksabano saugumas buvo tiriamas trylikoje pagrindžiamųjų III fazės tyrimų (žr. 1 lentelę). Iš viso devyniolikoje III fazės tyrimų dalyvavusiems 69 608 suaugusiems pacientams ir dviejuose II fazės tyrimuose bei dviejuose III fazės tyrimuose dalyvavusiems 488 vaikų populiacijos pacientams buvo skiriama rivaroksabano. 1 lentelė. Tirtų pacientų skaičius, bendra paros dozė ir ilgiausia gydymo trukmė suaugusiųjų ir vaikų populiacijos pacientų III fazės tyrimuose Indikacija | Pacientų skaičius* | Bendra paros dozė | Ilgiausia gydymo trukmė Venų tromboembolijos (VTE) profilaktika suaugusiems pacientams, kuriems atliekama planinė klubo arba kelio sąnario pakeitimo operacija | 6 097 | 10 mg | 39 paros Venų tromboembolijos (VTE) profilaktika vidaus ligomis sergantiems pacientams | 3 997 | 10 mg | 39 paros Giliųjų venų trombozės (GVT), plaučių embolijos (PE) gydymas ir pasikartojimo profilaktika | 6 790 | 1 - 21 para: 30 mg 22 para ir vėliau: 20 mg Ne anksčiau kaip po 6 mėnesių: 10 mg arba 20 mg | 21 mėnuo VTE gydymas ir pasikartojančios VTE profilaktika išnešiotiems naujagimiams ir jaunesniems kaip 18 metų vaikams, pradėjus standartinį gydymą antikoaguliantais | 329 | Pagal kūno svorį parenkama dozė, siekiant panašios ekspozicijos kaip ir suaugusiems, vieną kartą per parą vartojantiems 20 mg rivaroksabano nuo GVT | 12 mėnesių Insulto ir sisteminės embolijos profilaktika pacientams, kuriems yra su vožtuvų liga nesusijęs prieširdžių virpėjimas | 7 750 | 20 mg | 41 mėnuo Aterotrombozinių reiškinių profilaktika pacientams, patyrusiems ūminį koronarinį sindromą (ŪKS) | 10 225 | Atitinkamai 5 mg arba 10 mg, derinyje vartojant arba acetilsalicilo rūgšties, arba acetilsalicilo rūgšties ir klopidogrelio, arba tiklopidino | 31 mėnuo Aterotrombozinių reiškinių profilaktika pacientams, sergantiems vainikinių arterijų liga (VAL) ir (arba) periferinių arterijų liga (PAL) | 18 244 | 5 mg derinant su acetilsalicilo rūgštimi arba vartojant vien 10 mg rivaroksabano | 47 mėnesiai | 3 256** | 5 mg, vartojant kartu su acetilsalicilo rūgštimi | 42 mėnesiai * Pacientai, pavartoję mažiausiai vieną rivaroksabano dozę. ** Tyrimo VOYAGER PAD duomenys. Rivaroksabano vartojusiems pacientams nepageidaujama reakcija, apie kurią dažniausiai gauta pranešimų, buvo kraujavimas (žr. 4.4 skyrių ir toliau pateiktą poskyrį „Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas“) (2 lentelė). Kraujavimai, apie kuriuos pranešta dažniausiai, buvo kraujavimas iš nosies (4,5 %) ir kraujavimas iš virškinimo trakto (3,8 %). 2 lentelė. Kraujavimo* ir anemijos reiškinių dažniai, nustatyti rivaroksabano vartojusiems pacientams, dalyvavusiems užbaigtuose suaugusiųjų ir vaikų populiacijos pacientų III fazės tyrimuose Indikacija | Bet koks kraujavimas | Anemija VTE profilaktika suaugusiems pacientams, kuriems atliekamos planinės klubo arba kelio sąnario pakeitimo operacijos | 6,8 % pacientų | 5,9 % pacientų VTE profilaktika vidaus ligomis sergantiems pacientams | 12,6 % pacientų | 2,1 % pacientų GVT, PE gydymas ir pasikartojimo profilaktika | 23 % pacientų | 1,6 % pacientų VTE gydymas ir pasikartojančios VTE profilaktika išnešiotiems naujagimiams ir jaunesniems kaip 18 metų vaikams, pradėjus standartinį gydymą antikoaguliantais | 39,5 % pacientų | 4,6 % pacientų Insulto ir sisteminės embolijos profilaktika pacientams, kuriems yra su vožtuvų liga nesusijęs prieširdžių virpėjimas | 28 atvejai 100-ui pacientų metų | 2,5 atvejo 100-ui pacientų metų Aterotrombozinių reiškinių profilaktika pacientams, patyrusiems ŪKS | 22 atvejai 100-ui pacientų metų | 1,4 atvejo 100-ui pacientų metų Aterotrombozinių reiškinių profilaktika pacientams, sergantiems VAL ir (arba) PAL | 6,7 atvejo 100-ui pacientų metų | 0,15 atvejo 100-ui pacientų metų** | 8,38 atvejo 100-ui pacientų metų # | 0,74 atvejo 100-ui pacientų metų*** # * Surinkti duomenys apie visus kraujavimo reiškinius, nustatytus visų rivaroksabano tyrimų metu, apie šiuos reiškinius pranešta ir jie įvertinti. ** Tyrimo COMPASS metu, taikant selektyvų nepageidaujamų reiškinių duomenų rinkimo metodą, nustatytas mažas anemijos dažnis. *** Buvo taikomas selektyvus nepageidaujamų reiškinių duomenų rinkimo metodas. # Tyrimo VOYAGER PAD duomenys. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Rivaroksabano vartojimo suaugusiems ir vaikų populiacijos pacientams metu nustatytas nepageidaujamų reakcijų dažnis apibendrintas pagal organų sistemų klases (taikant MedDRA terminologiją) ir dažnį toliau pateiktoje 3 lentelėje. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10); dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10); nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100); retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000); labai retas (< 1/10 000); nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). 3 lentelė. Visos suaugusiems pacientams pasireiškusios nepageidaujamos reakcijos, apie kurias pranešta III fazės klinikiniuose tyrimuose arba po vaistinio preparato pateikimo į rinką* ir vaikų populiacijos pacientams dviejuose II fazės tyrimuose bei dviejuose III fazės tyrimuose Dažnas | Nedažnas | Retas | Labai retas | Nežinomas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Anemija (įskaitant atitinkamus laboratorinius parametrus) | Trombocitozė (įskaitant padidėjusį trombocitų kiekį)A, trombocitopenija | | | Imuninės sistemos sutrikimai | Imuninės sistemos sutrikimai | Imuninės sistemos sutrikimai | Imuninės sistemos sutrikimai | Imuninės sistemos sutrikimai | Alerginė reakcija, alerginis dermatitas, angioneurozinė edema ir alerginė edema | | Anafilaksinės reakcijos, įskaitant anafilaksinį šoką | Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai Svaigulys, galvos skausmas | Intracerebrinis ir intrakranijinis kraujavimas, apalpimas (sinkopė) | | | Akių sutrikimai | Akių sutrikimai | Akių sutrikimai | Akių sutrikimai | Akių sutrikimai Akies kraujavimas (įskaitant junginės kraujavimą) | | | | Širdies sutrikimai | Širdies sutrikimai | Širdies sutrikimai | Širdies sutrikimai | Širdies sutrikimai | Tachikardija | | | Kraujagyslių sutrikimai | Kraujagyslių sutrikimai | Kraujagyslių sutrikimai | Kraujagyslių sutrikimai | Kraujagyslių sutrikimai Hipotenzija, hematoma | | | | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai Kraujavimas iš nosies, atsikosėjimas krauju | | | Eozinofilinė pneumonija | Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai Kraujavimas iš dantenų, kraujavimas iš virškinimo trakto (įskaitant kraujavimą iš tiesiosios žarnos), virškinimo trakto ir pilvo skausmai, dispepsija, pykinimas, vidurių užkietėjimasA, viduriavimas, vėmimasA | Burnos džiūvimas | | | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Padidėjęs transaminazių aktyvumas | Sutrikusi kepenų funkcija, padidėjęs bilirubino kiekis, padidėjęs šarminės fosfatazės aktyvumas kraujyjeA, padidėjęs GGT aktyvumasA | Gelta, padidėjęs konjuguoto bilirubino kiekis (kartu gali padidėti arba nepadidėti ALT aktyvumas), cholestazė, hepatitas (įskaitant kepenų ląstelių pažeidimą) | | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos ir poodinio audinio sutrikimai Niežėjimas (įskaitant nedažnus generalizuoto niežėjimo atvejus), išbėrimas, ekchimozė, kraujavimas į odą ir po oda | Dilgėlinė | | Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas ir (arba) toksinė epidermio nekrolizė, DRESS sindromas | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai Galūnių skausmasA | Hemartrozė | Kraujavimas į raumenis | | Suspaudimo sindromas dėl kraujavimo Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai Kraujavimas iš urogenitalinio trakto (įskaitant hematuriją ir menoragijąB), inkstų funkcijos sutrikimas (įskaitant padidėjusį kreatinino kiekį kraujyje, padidėjusį šlapalo kiekį kraujyje) | | | | Inkstų nepakankamumas/ ūminis inkstų nepakankamumas dėl kraujavimo, kurio pakanka hipoperfuzijai sukelti, su antikoaguliantais susijusi nefropatija Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai KarščiavimasA, periferinė edema, sumažėjusi bendroji jėga ir energija (įskaitant nuovargį ir asteniją) | Bloga savijauta (įskaitant negalavimą) | Lokali edemaA | | Tyrimai | Tyrimai | Tyrimai | Tyrimai | Tyrimai | Padidėjęs LDH aktyvumasA, padidėjęs lipazės aktyvumasA, padidėjęs amilazės aktyvumasA. | | | Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos Kraujavimas po procedūros (įskaitant pooperacinę anemiją ir kraujavimą iš žaizdos), kontūzija, sekrecija iš žaizdosA | | Kraujagyslių pseudoaneurizmaC | | A: pastebėta taikant venų tromboembolijos (VTE) profilaktiką suaugusiems pacientams, atliekant planines klubo arba kelio sąnario pakeitimo operacijas; B: pastebėtas kaip labai dažnas nepageidaujamas poveikis, gydant GVT, PE ir taikant šių sutrikimų pasikartojimo profilaktiką jaunesnėms nei 55 metų amžiaus moterims; C: pastebėtas kaip nedažnas nepageidaujamas poveikis, taikant aterotrombozinių reiškinių profilaktiką pacientams, patyrusiems ŪKS (po perkutaninės koronarinės intervencijos). * Pasirinktų III fazės tyrimų metu buvo taikomas iš anksto numatytas selektyvus nepageidaujamų reiškinių rinkimo metodas. Remiantis šių tyrimų analize, nepageidaujamų reakcijų dažnis nepadidėjo ir nebuvo nustatyta nė vienos naujos nepageidaujamos reakcijos. Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Dėl farmakologinio veikimo mechanizmo rivaroksabano vartojimas gali būti susijęs su padidėjusia slapto ar akivaizdaus kraujavimo rizika iš bet kurio audinio ar organo, todėl gali pasireikšti pohemoraginė anemija. Požymiai, simptomai ir sunkumas (įskaitant mirties atvejus) yra skirtingi ir priklauso nuo vietos ir kraujavimo intensyvumo ir (arba) anemijos laipsnio (žr. 4.9 skyrių „Kraujavimo gydymas“). Klinikinių tyrimų metu kraujavimas iš gleivinės (t. y. iš nosies, dantenų, virškinimo trakto, lyties organų ir šlapimo takų, įskaitant nenormalų kraujavimą iš makšties arba gausų menstruacinį kraujavimą) ir anemija dažniau buvo pastebėtas taikant ilgalaikį gydymą rivaroksabanu, palyginti su gydymu VKA. Taigi, papildant atitinkamą klinikinį stebėjimą, slaptam kraujavimui nustatyti ir klinikinei akivaizdaus kraujavimo reikšmei įvertinti gali būti naudingi ir hemoglobino ir (arba) hematokrito laboratoriniai tyrimai, kurie laikomi tam tinkamais. Gali būti padidėjusi kraujavimo rizika tam tikroms pacientų grupėms, pvz., tiems pacientams, kurie serga nesureguliuota sunkia arterine hipertenzija ir (arba) derinyje gydomi kitais vaistiniais preparatais, kurie paveikia hemostazę (žr. 4.4 skyrių „Kraujavimo rizika“). Menstruacinis kraujavimas gali būti intensyvesnis ir (arba) trukti ilgiau. Kraujavimo komplikacijos gali pasireikšti silpnumu, blyškumu, svaiguliu, galvos skausmu ar nepaaiškinamu tinimu, dusuliu ir nepaaiškinamu šoku. Kai kuriais atvejais, kaip anemijos pasekmė, pastebėta širdies išemijos simptomų, pvz., krūtinės skausmas arba krūtinės angina. Pranešta apie žinomas antrines sunkaus kraujavimo komplikacijas, pvz., suspaudimo sindromą ir inkstų nepakankamumą dėl hipoperfuzijos ar su antikoaguliantais susijusią nefropatiją, vartojant rivaroksabano. Todėl reikia turėti omenyje kraujavimo galimybę, įvertinant bet kokiais antikoaguliantais gydomo paciento būklę. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).