Xerdoxo

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai. Aktyvus kliniškai reikšmingas kraujavimas. Sužalojimas arba būklė, jeigu laikoma, jog yra didelė didžiojo kraujavimo rizika. Tai gali būti esamos arba neseniai buvusios virškinimo trakto opos, esami piktybiniai navikai, sukeliantys didelę kraujavimo riziką, neseniai buvusi galvos smegenų arba stuburo pažaida, neseniai buvusi galvos smegenų, stuburo arba akies chirurginė operacija, neseniai buvęs intrakranijinis kraujavimas, žinoma arba įtariama stemplės venų varikozė, arterioveninės formavimosi ydos, kraujagyslių aneurizmos arba didžiosios stuburo ar galvos smegenų kraujagyslių anomalijos. Tuo pačiu metu taikomas gydymas bet kuriais kitais antikoaguliantais, pvz., nefrakcionuotu heparinu (NFH), mažos molekulinės masės heparinais (enoksaparinu, dalteparinu ir kt.), heparino dariniais (fondaparinuksu ir kt.), geriamaisiais antikoaguliantais (varfarinu, dabigatrano eteksilatu, apiksabanu ir kt.), išskyrus specifinius gydymo antikoaguliantais keitimo atvejus (žr. 4.2 skyrių) arba kai NFH vartojamas tokiomis dozėmis, kurios būtinos, kad išliktų pralaidus centrinės venos arba arterijos kateteris (žr. 4.5 skyrių). Tuo pačiu metu taikomas antitrombocitinis ŪKS gydymas pacientams, anksčiau patyrusiems insultą arba praeinantį smegenų išemijos priepuolį (PSIP) (žr. 4.4 skyrių). Tuo pačiu metu taikomas VAL arba PAL gydymas ASR pacientams, anksčiau patyrusiems hemoraginį arba lakūninį insultą arba per paskutinio mėnesio laikotarpiu patyrusiems bet kokį insultą (žr. 4.4 skyrių). Kepenų liga, susijusi su koaguliopatija ir kliniškai reikšmingo kraujavimo rizika, įskaitant pacientus, kuriems yra cirozė (B ir C pagal Child Pugh) (žr. 5.2 skyrių). Nėštumo ir žindymo laikotarpis (žr. 4.6 skyrių).

Dozavimas Rekomenduojama dozė yra 2,5 mg du kartus per parą. ŪKS Pacientai, du kartus per parą vartojantys Xerdoxo 2,5 mg dozę, taip pat turi vartoti 75-100 mg ASR paros dozę arba 75-100 mg ASR paros dozę kartu su 75 mg klopidogrelio arba su standartine tiklopidino paros doze. Reikia periodiškai peržiūrėti kiekvieno paciento gydymą, įvertinant išeminių reiškinių riziką ir kraujavimo riziką. Ilgiau kaip 12 mėnesių galima gydyti tik individualiais atvejais, nes gydymo iki 24 mėnesių patirtis yra ribota (žr. 5.1 skyrių). Stabilizavus ŪKS reiškinį (įskaitant revaskuliarizacijos procedūras), gydymą Xerdoxo reikia pradėti per pirmąsias 24 valandas po hospitalizavimo ir kai įprastai nutraukiamas parenterinis gydymas antikoaguliantais. VAL arba PAL Pacientai, du kartus per parą vartojantys Xerdoxo 2,5 mg dozę, taip pat turi vartoti 75-100 mg ASR paros dozę. Pacientams, kuriems dėl simptominės PAL sėkmingai atlikta apatinės galūnės revaskuliarizacijos procedūra (chirurginė arba endovaskulinė, įskaitant hibridines procedūras), negalima pradėti gydymo, kol nepasiekta hemostazė (žr. 5.1 skyrių). Gydymo trukmę reikia nustatyti individualiai kiekvienam pacientui, remiantis reguliariais būklės vertinimais ir atsižvelgiant į trombozinių reiškinių riziką bei kraujavimo riziką. ŪKS, VAL ir (arba) PAL Vartojimas kartu skiriant gydymą antitrombocitiniais vaistiniais preparatais Pacientams, kuriems pasireiškė ūminis trombozinis reiškinys arba yra atlikta kraujagyslių procedūra ir reikalingas gydymas dviem antitrombocitiniais vaistiniais preparatais, reikia įvertinti tolesnį Xerdoxo 2,5 mg dozės vartojimą du kartus per parą, atsižvelgiant į reiškinio arba procedūros pobūdį ir antitrombocitinio gydymo schemą. Rivaroksabano 2,5 mg dozės vartojimo du kartus per parą kartu su dviem antitrombocitiniais vaistiniais preparatais saugumas ir veiksmingumas ištirti pacientams, neseniai patyrusiems ŪKS, kai kartu vartojama ASR ir klopidogrelio / tiklopidino (žr. 4.1 skyrių), ir kuriems neseniai dėl simptominės PAL atlikta apatinės galūnės revaskuliarizacijos procedūra, kai kartu vartojama ASR ir prireikus trumpai vartojama klopidogrelio (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius). Praleista dozė Jei praleidžiama dozė, kitą įprastą rekomenduojamą dozę pacientas turi vartoti artimiausiu įprastu laiku. Negalima vartoti dvigubos dozės norint kompensuoti praleistą dozę. Vitamino K antagonistų (VKA) keitimas Xerdoxo VKA keičiant Xerdoxo, pradėjus vartoti Xerdoxo tarptautinio normalizuoto santykio (angl. International Normalized Ratio, INR) rodmenys gali būti klaidingai padidėję. INR nėra patvirtintas Xerdoxo antikoaguliaciniam aktyvumui vertinti ir todėl neturi būti naudojamas (žr. 4.5 skyrių). Xerdoxo keitimas vitamino K antagonistais (VKA) Xerdoxo keitimo VKA metu antikoaguliacija gali būti nepakankama. Bet kokiais antikoagulianto keitimo atvejais turi būti užtikrinta tęstinė pakankama antikoaguliacija. Reikia atkreipti dėmesį, kad Xerdoxo gali lemti INR padidėjimą. Gydymą Xerdoxo keičiant į VKA, kartu skiriamas turi būti VKA tol, kol INR tampa ≥ 2,0. Pirmąsias dvi keitimo paras reikia skirti įprastinę pradinę VKA dozę, po to VKA dozę reikia parinkti atsižvelgiant į INR rodmenis. Kol pacientas vartoja ir Xerdoxo, ir VKA, INR reikia tirti ne anksčiau nei 24 valandos po ankstesnės Xerdoxo dozės pavartojimo, tačiau prieš vartojant kitą Xerdoxo dozę. Nutraukus Xerdoxo vartojimą, INR galima patikimai nustatyti praėjus ne mažiau kaip 24 valandoms po paskutiniosios dozės pavartojimo (žr. 4.5 ir 5.2 skyrius). Parenteriniu būdu vartojamų antikoaguliantų keitimas Xerdoxo Parenteriniu būdu antikoaguliantų vartojantiems pacientams reikia nutraukti parenterinio antikoagulianto vartojimą ir pradėti vartoti Xerdoxo likus 0-2 val. iki to laiko, kai pagal numatytą dozavimo schemą turėtų būti vartojamas parenterinis vaistinis preparatas (pvz., mažos molekulinės masės heparinas), arba nepertraukiamai vartojamo parenterinio vaistinio preparato (pvz., intraveninio nefrakcionuoto heparino) nutraukimo metu. Xerdoxo keitimas parenteriniu būdu vartojamais antikoaguliantais Pirmąją parenteriniu būdu vartojamo antikoagulianto dozę reikia skirti tuo metu, kai turėjo būti vartojama kita Xerdoxo dozė. Ypatingos populiacijos Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Riboti klinikiniai duomenys rodo, kad pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas 15-29 ml/min.), rivaroksabano koncentracija kraujo plazmoje būna reikšmingai padidėjusi. Taigi, šiems pacientams Xerdoxo reikia vartoti atsargiai. Nerekomenduojama vartoti pacientams, kurių kreatinino klirensas yra < 15 ml/min. (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Pacientams, kuriems yra lengvas inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas 50-80 ml/min.) arba vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas 30-49 ml/min.), dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Xerdoxo draudžiama vartoti pacientams, sergantiems kepenų liga, susijusia su koaguliopatija ir kliniškai reikšmingo kraujavimo rizika, įskaitant pacientus, kuriems yra cirozė (B ir C pagal Child Pugh) (žr. 4.3 ir 5.2 skyrius). Senyviems pacientams Dozės koreguoti nereikia (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Senstant didėja kraujavimo rizika (žr. 4.4 skyrių). Kūno svoris Dozės koreguoti nereikia (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Lytis Dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių). Vaikų populiacija Rivaroksabano 2,5 mg tablečių saugumas ir veiksmingumas vaikams nuo 0 iki 18 metų amžiaus nenustatyti. Duomenų nėra. Taigi, Xerdoxo 2,5 mg tablečių vartoti jaunesniems kaip 18 metų amžiaus vaikams nerekomenduojama. Vartojimo metodas Xerdoxo skirtas vartoti per burną. Tabletes galima gerti valgio metu arba kitu laiku (žr. 4.5 ir 5.2 skyrius). Tablečių smulkinimas Pacientams, kurie negali nuryti visos tabletės, prieš pat vartojimą Xerdoxo tabletę galima susmulkinti ir, sumaišius su vandeniu arba obuolių tyre, suvartoti per burną. Susmulkintą Xerdoxo tabletę galima vartoti ir per skrandžio vamzdelį (žr. 5.2 ir 6.6 skyrius).

ŪKS sergantiems pacientams du kartus per parą vartojamo Xerdoxo 2,5 mg veiksmingumas bei saugumas buvo ištirti kartu vartojant antitrombocitinių medžiagų vien ASR arba ASR ir klopidogrelio ar tiklopidino. VAL ir (arba) PAL sergantiems pacientams, kuriems yra didelė išeminių reiškinių rizika, du kartus per parą vartojamo rivaroksabano 2,5 mg veiksmingumas ir saugumas ištirti kartu vartojant ASR. Pacientams, kuriems dėl simptominės PAL neseniai atlikta apatinės galūnės revaskuliarizacijos procedūra, du kartus per parą vartojamo rivaroksabano 2,5 mg veiksmingumas ir saugumas ištirti kartu vartojant antitrombocitinį poveikį turinčią medžiagą ASR arba ASR ir trumpai vartojamu klopidogreliu. Prireikus gydymas dviem antitrombocitiniais vaistiniais preparatais skiriant klopidogrelio turi būti trumpalaikis; ilgalaikio gydymo dviem antitrombocitiniais vaistiniais preparatais reikia vengti (žr. 5.1 skyrių). Gydymas derinyje su kitais antitrombocitiniais vaistiniais preparatais, pvz., prazugreliu arba tikagreloru, nebuvo tirtas ir nėra rekomenduojamas. Gydymo laikotarpiu rekomenduojamas klinikinis stebėjimas, paremtas gydymo antikoaguliantais praktika. Kraujavimo rizika Kaip ir gydant kitais antikoaguliantais, Xerdoxo vartojančius pacientus reikia atidžiai stebėti dėl kraujavimo požymių. Esant padidėjusios kraujavimo rizikos būklėms, šį vaistinį preparatą rekomenduojama vartoti atsargiai. Jei pasireiškia sunkus kraujavimas, Xerdoxo vartojimą reikia nutraukti (žr. 4.9 skyrių). Klinikinių tyrimų metu gleivinės kraujavimas (t. y. iš nosies, dantenų, virškinimo trakto, lytinių organų ir šlapimo takų, įskaitant nenormalų kraujavimą iš makšties arba sustiprėjusį menstruacinį kraujavimą) ir anemija dažniau buvo stebėti taikant ilgalaikį gydymą rivaroksabanu ir kartu skiriant vieną arba du antitrombocitinius vaistinius preparatus. Taigi, papildant reikiamą klinikinį stebėjimą, slaptam kraujavimui nustatyti ir klinikinei akivaizdaus kraujavimo reikšmei įvertinti gali būti naudingi hemoglobino ir (arba) hematokrito laboratoriniai tyrimai, jei manoma, kad jie yra tinkami. Keliems pacientų pogrupiams, kaip nurodyta toliau, yra padidėjusi kraujavimo rizika. Taigi, pacientams, kuriems yra padidėjusi kraujavimo rizika, reikia įvertinti Xerdoxo vartojimo kartu su dviem antitrombocitiniais vaistiniais preparatais riziką ir aterotrombozinių reiškinių profilaktikos naudą. Be to, pradėjus gydymą, tokius pacientus reikia atidžiai stebėti dėl kraujavimo komplikacijų požymių bei simptomų ir anemijos (žr. 4.8 skyrių). Bet koks nepaaiškinamas hemoglobino rodmens ar kraujospūdžio sumažėjimas turi paskatinti ieškoti kraujavimo vietos. Nors gydant rivaroksabanu rutininis ekspozicijos stebėjimas nėra būtinas, išimtiniais atvejais, kai, žinant rivaroksabano ekspoziciją gali būti lengviau priimti klinikinį sprendimą, pvz., perdozavus arba skubios chirurginės operacijos atveju, gali būti naudinga rivaroksabano kiekį įvertinti naudojant kalibruotą kiekybinę anti-Xa faktoriaus analizę (žr. 5.1 ir 5.2 skyrius). Sutrikusi inkstų funkcija Pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas < 30 ml/min.), rivaroksabano kiekis kraujo plazmoje gali būti reikšmingai padidėjęs (vidutiniškai 1,6 karto) ir tai gali padidinti kraujavimo riziką. Pacientams, kurių kreatinino klirensas yra 15-29 ml/min., Xerdoxo reikia vartoti atsargiai. Xerdoxo nerekomenduojama vartoti pacientams, kurių kreatinino klirensas yra < 15 ml/min. (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius). Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas 30-49 ml/min.), kartu skiriant kitų vaistinių preparatų, kurie padidina rivaroksabano koncentraciją kraujo plazmoje, rivaroksabano būtina vartoti atsargiai (žr. 4.5 skyrių). Sąveika su kitais vaistiniais preparatais Xerdoxo nerekomenduojama skirti pacientams, kuriems taikomas sisteminis gydymas azolo grupės priešgrybeliniais vaistiniais preparatais (pvz., ketokonazolu, itrakonazolu, vorikonazolu ir pozakonazolu) arba ŽIV proteazės inhibitoriais (pvz., ritonaviru). Šios veikliosios medžiagos yra stiprūs ir CYP3A4, ir P-gp inhibitoriai ir dėl to rivaroksabano koncentracija kraujo plazmoje gali padidėti kliniškai reikšmingai (vidutiniškai 2,6 karto), o tai gali padidinti kraujavimo riziką (žr. 4.5 skyrių). Turi būti imamasi atsargumo priemonių, jeigu pacientai kartu gydomi hemostazę veikiančiais vaistiniais preparatais, pvz., nesteroidiniais vaistiniais preparatais nuo uždegimo (NVNU), acetilsalicilo rūgštimi (ASR) ir trombocitų agregacijos inhibitoriais arba selektyviais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI) ir serotonino-norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriais (SNRI). Pacientams, kuriems yra opinės virškinimo trakto ligos rizika, gali būti naudinga skirti atitinkamą profilaktinį gydymą (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius). Pacientai, gydomi Xerdoxo ir antitrombocitinį poveikį turinčiomis medžiagomis, NVNU kartu gali vartoti tik tada, jeigu gydymo nauda viršija kraujavimo riziką. Kiti kraujavimo rizikos veiksniai Rivaroksabanas, kaip ir kiti antitromboziniai vaistiniai preparatai, turi būti atsargiai vartojamas pacientams, kuriems padidėjusi kraujavimo rizika, pvz., jei yra: įgimtų ar įgytų kraujavimo sutrikimų; nekontroliuojama sunki arterinė hipertenzija; kitų virškinimo trakto ligų be aktyvaus išopėjimo, galinčių sukelti kraujavimo komplikacijų (pvz., uždegiminė žarnyno liga, ezofagitas, gastritas ir gastroezofaginio refliukso liga); kraujagyslinė retinopatija; bronchektazės arba buvęs kraujavimas iš plaučių. Rivaroksabaną reikia atsargiai vartoti ŪKS patyrusiems bei VAL ir (arba) PAL sergantiems pacientams: ≥ 75 metų amžiaus, jeigu kartu vartojama ASR arba ASR su klopidogreliu ar tiklopidinu. Reikia reguliariai individualiai įvertinti gydymo naudos ir rizikos santykį; mažesnio kūno svorio (< 60 kg), jeigu vartojama derinyje su ASR arba ASR su klopidogreliu ar tiklopidinu; VAL sergantiems pacientams, kuriems yra sunkus simptominis širdies nepakankamumas. Tyrimo duomenys rodo, kad tokiems pacientams gydymas rivaroksabanu gali būti mažiau naudingas (žr. 5.1 skyrių). Vėžiu sergantys pacientai Pacientams, sergantiems piktybine liga, tuo pačiu metu gali būti didesnė kraujavimo ir trombozės rizika. Turėtų būti įvertinta individuali antitrombozinio gydymo nauda lyginant su kraujavimo rizika pacientams, sergantiems aktyviu vėžiu, priklausomai nuo naviko lokalizacijos, priešvėžinio gydymo ir ligos stadijos. Virškinimo arba urogenitaliniame trakte esantys navikai buvo susiję su padidėjusia kraujavimo rizika gydant rivaroksabanu. Pacientams, sergantiems piktybiniais navikais, kurių kraujavimo rizika yra didelė, rivaroksabano vartoti negalima (žr. 4.3 skyrių). Pacientai, kuriems yra protezuoti širdies vožtuvai Pacientams, kuriems neseniai atliktas transkateterinis aortos vožtuvo pakeitimas (TAVP), rivaroksabano trombų susidarymo profilaktikai vartoti nerekomenduojama. Rivaroksabano saugumas ir veiksmingumas pacientams, kuriems yra protezuoti širdies vožtuvai, neištirti, todėl nėra duomenų, patvirtinančių, kad rivaroksabanas šiems pacientams užtikrina pakankamą antikoaguliacinį poveikį. Tokių pacientų Xerdoxo gydyti nerekomenduojama. Antifosfolipidiniu sindromu sergantys pacientai Tiesioginio poveikio geriamųjų antikoaguliantų (TPGA), įskaitant rivaroksabaną, nerekomenduoja vartoti antifosfolipidiniu sindromu sergantiems pacientams, kuriems praeityje buvo nustatyta trombozė. Taikant gydymą TPGA, ypač tiems pacientams, kuriems nustatyti visų trijų pogrupių antifosfolipidiniai antikūnai (vilkligės antikoaguliantai, antikardiolipino antikūnai ir anti-beta 2-glikoproteino I antikūnai), kartotinių trombozės reiškinių dažnis gali būti didesnis, nei taikant gydymą vitamino K antagonistais. Pacientai, anksčiau patyrę insultą ir (arba) PSIP Pacientai, sergantys ŪKS Insultą arba PSIP anksčiau patyrusių pacientų ŪKS gydymui Xerdoxo 2,5 mg vartoti draudžiama (žr. 4.3 skyrių). Buvo ištirta keletas ŪKS pacientų, anksčiau patyrusių insultą arba PSIP, tačiau turimi riboti veiksmingumo duomenys rodo, kad tokiems pacientams gydymas nėra naudingas. Pacientai, sergantys VAL arba PAL VAL ir (arba) PAL sergantys pacientai, per paskutinį mėnesį patyrę hemoraginį ar lakūninį insultą arba išeminį, nelakūninį insultą, tiriami nebuvo (žr. 4.3 skyrių). Anksčiau insultą arba PSIP patyrę pacientai, kuriems dėl simptominės PAL neseniai atlikta apatinės galūnės revaskuliarizacijos procedūra, neištirti. Šiems pacientams, kuriems skiriamas gydymas dviem antitrombocitiniais vaistiniais preparatais, reikia vengti gydymo Xerdoxo 2,5 mg. Spinalinė / epidurinė anestezija arba punkcija Taikant neuroaksialinę anesteziją (spinalinę/epidurinę anesteziją) arba atliekant spinalinę/epidurinę punkciją pacientams, gydomiems antitromboziniais vaistiniais preparatais, tromboembolinių komplikacijų profilaktikai, yra rizika, kad formuosis epidurinė ar spinalinė hematoma, kuri gali sukelti ilgalaikį arba nuolatinį paralyžių. Šių reiškinių rizika gali padidėti po operacijos naudojant įstatytus epidurinius kateterius arba kartu vartojant vaistinių preparatų, veikiančių hemostazę. Rizika taip pat gali didėti trauminės ar pakartotinos epidurinės ar spinalinės punkcijos metu. Pacientai turi būti dažnai stebimi dėl neurologinių sutrikimų požymių ir simptomų (pvz., kojų tirpimo ar silpnumo, žarnyno ar šlapimo pūslės disfunkcijos). Jei pastebima neurologinių sutrikimų, būtina atlikti skubią diagnostiką ir skirti gydymą. Prieš neuroaksialinę intervenciją gydytojai turi įvertinti galimos naudos ir rizikos santykį pacientams, kuriems skirta antikoaguliantų, arba pacientams, kuriems turi būti skiriama antikoaguliantų trombozės profilaktikai. Klinikinės patirties tokiose situacijose vartojant rivaroksabano 2,5 mg dozę kartu su antitrombocitinį poveikį turinčiomis medžiagomis nėra. Trombocitų agregacijos inhibitorių vartojimas turi būti nutrauktas remiantis gamintojo preparato charakteristikų santrauka. Siekiant sumažinti galimą kraujavimo riziką, susijusią su rivaroksabano vartojimu taikant neuroaksialinę (spinalinę/epidurinę) anesteziją arba atliekant spinalinę punkciją, reikia atsižvelgti į rivaroksabano farmakokinetines savybes. Epidurinio kateterio įvedimą arba pašalinimą ar juosmeninę punkciją geriausia atlikti, kai rivaroksabano antikoaguliacinis poveikis yra įvertintas kaip mažas (žr. 5.2 skyrių). Vis dėlto tikslus laikotarpis, per kurį pasiekiamas pakankamai mažas antikoaguliacinis poveikis kiekvienam pacientui, nėra žinomas. Dozavimo rekomendacijos prieš invazines procedūras bei chirurgines intervencijas ir po jų Jeigu reikia atlikti invazinę procedūrą arba chirurginę intervenciją, Xerdoxo 2,5 mg vartojimą reikia nutraukti likus mažiausiai 12 valandų iki intervencijos, jeigu galima ir remiantis klinikiniu gydytojo sprendimu. Jeigu pacientui bus atliekama planinė operacija ir antitrombocitinis poveikis nepageidaujamas, trombocitų agregacijos inhibitorių vartojimą reikia nutraukti taip, kaip nurodyta gamintojo preparato charakteristikų santraukoje. Jeigu procedūros negalima atidėti, reikia įvertinti padidėjusios kraujavimo rizikos ir intervencijos skubumo santykį. Po invazinės procedūros ar chirurginės intervencijos kaip įmanoma greičiau reikia atnaujinti Xerdoxo vartojimą, jei gydantis gydytojas mano, kad klinikinė situacija leidžia tai padaryti ir yra nusistovėjusi pakankama hemostazė (žr. 5.2 skyrių). Senyvi pacientai Didėjantis amžius gali didinti kraujavimo riziką (žr. 5.1 ir 5.2 skyrius). Dermatologinės reakcijos Poregistracinio stebėjimo metu buvo pranešta apie sunkias odos reakcijas, susijusias su rivaroksabano vartojimu, įskaitant Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromą, toksinę epidermio nekrolizę bei vaistinio preparato sukelto išbėrimo su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (angl. drug rash with eosinophilia and systemic symptoms, DRESS) sindromą (žr. 4.8 skyrių). Pacientams šių reakcijų didžiausia rizika būna gydymo pradžioje: daugeliu atvejų nepageidaujamos reakcijos pasireiškė pirmosiomis gydymo savaitėmis. Pirmą kartą atsiradus sunkiam odos išbėrimui (pvz., plintančiam, intensyviam ir (arba) pūslėms) arba bet kokiam kitam padidėjusio jautrumo požymiui, susijusiam su gleivinės pažeidimu, rivaroksabano vartojimas turi būti nutrauktas. Informacija apie pagalbines medžiagas Šio vaistinio preparato vienoje plėvele dengtoje tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Saugumo duomenų santrauka Rivaroksabano saugumas buvo vertinamas trylikos pagrindinių III fazės tyrimų metu (žr. 1 lentelę). Iš viso devyniolikoje III fazės tyrimų dalyvavo 69 608 suaugę pacientai ir dviejuose II fazės tyrimuose bei dviejuose III fazės tyrimuose dalyvavo 488 vaikai, vartoję rivaroksabano. 1 lentelė. Tirtų pacientų skaičius, bendroji paros dozė ir maksimali gydymo trukmė III fazės tyrimuose su suaugusiais ir vaikais Indikacija | Pacientų skaičius* | Bendroji paros dozė | Maksimali gydymo trukmė Venų tromboembolijos (VTE) profilaktika suaugusiems pacientams, kuriems atliekama planinė klubo arba kelio sąnario pakeitimo operacija | 6097 | 10 mg | 39 dienos VTE profilaktika terapinėmis ligomis sergantiems pacientams | 3997 | 10 mg | 39 dienos Giliųjų venų trombozės (GVT) bei plaučių embolijos (PE) gydymas ir pasikartojimo profilaktika | 6790 | 1-21 diena: 30 mg 22 diena ir vėliau: 20 mg Ne anksčiau kaip po 6 mėnesių: 10 mg arba 20 mg | 21 mėnesis VTE gydymas ir pasikartojančios VTE profilaktika išnešiotiems naujagimiams ir jaunesniems kaip 18 metų amžiaus vaikams ir paaugliams, pradėjus standartinį gydymą antikoaguliantais | 329 | Pagal kūno svorį parenkama dozė, siekiant panašios ekspozicijos kaip ir suaugusiems, vieną kartą per parą vartojantiems 20 mg rivaroksabano nuo GVT | 12 mėnesių Insulto ir sisteminės embolijos profilaktika pacientams, kuriems yra su vožtuvų liga nesusijęs prieširdžių virpėjimas | 7750 | 20 mg | 41 mėnesis Aterotrombozinių reiškinių profilaktika pacientams, patyrusiems ŪKS | 10225 | Atitinkamai 5 mg arba 10 mg, kartu vartojant arba acetilsalicilo rūgšties, arba acetilsalicilo rūgšties ir klopidogrelio ar tiklopidino | 31 mėnesis Aterotrombozinių reiškinių profilaktika pacientams, sergantiems VAL arba PAL | 18244 | 5 mg kartu su ASR arba vien 10 mg rivaroksabano | 47 mėnesiai Aterotrombozinių reiškinių profilaktika pacientams, sergantiems VAL arba PAL | 3 256** | 5 mg kartu su acetilsalicilo rūgštimi | 42 mėnesiai *Pacientai, pavartoję mažiausiai vieną rivaroksabano dozę. **Tyrimo VOYAGER PAD duomenys. Nepageidaujama reakcija, apie kurią dažniausiai gauta pranešimų rivaroksabano vartojantiems pacientams, buvo kraujavimas (2 lentelė, žr. 4.4 skyrių ir toliau pateiktą poskyrį „Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas“). Kraujavimai, apie kuriuos pranešta dažniausiai, buvo kraujavimas iš nosies (4,5 %) ir kraujavimas iš virškinimo trakto (3,8 %). 2 lentelė. Kraujavimo* ir anemijos reiškinių dažniai, nustatyti rivaroksabaną vartojusiems pacientams, dalyvavusiems užbaigtuose III fazės tyrimuose su suaugusiais ir vaikais Indikacija | Bet koks kraujavimas | Anemija Venų tromboembolijos (VTE) profilaktika suaugusiems pacientams, kuriems atliekama planinė klubo arba kelio sąnario pakeitimo operacija | 6,8 % pacientų | 5,9 % pacientų VTE profilaktika terapinėmis ligomis sergantiems pacientams | 12,6 % pacientų | 2,1 % pacientų GVT bei PE gydymas ir pasikartojimo profilaktika | 23 % pacientų | 1,6 % pacientų VTE gydymas ir pasikartojančios VTE profilaktika išnešiotiems naujagimiams ir jaunesniems kaip 18 metų amžiaus vaikams ir paaugliams, pradėjus standartinį gydymą antikoaguliantais | 39,5 % pacientų | 4,6 % pacientų Insulto ir sisteminės embolijos profilaktika pacientams, kuriems yra su vožtuvų liga nesusijęs prieširdžių virpėjimas | 28 per 100 paciento metų | 2,5 per 100 paciento metų Aterotrombozinių reiškinių profilaktika pacientams, patyrusiems ŪKS | 22 per 100 paciento metų | 1,4 per 100 paciento metų Aterotrombozinių reiškinių profilaktika pacientams, sergantiems VAL arba PAL | 6,7 per 100 paciento metų | 0,15 per 100 paciento metų** Aterotrombozinių reiškinių profilaktika pacientams, sergantiems VAL arba PAL | 8,38 per 100 paciento metų# | 0,74 per 100 paciento metų***# *Surinkti, pranešti ir įvertinti duomenys apie visus kraujavimo reiškinius, nustatytus visų rivaroksabano tyrimų metu. **Tyrimo COMPASS metu, taikant selektyvų nepageidaujamų reiškinių duomenų rinkimo metodą, nustatytas mažas anemijos dažnis. ***Buvo taikomas selektyvus nepageidaujamų reiškinių duomenų rinkimo metodas. # Tyrimo VOYAGER PAD duomenys. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Rivaroksabano vartojimo metu suaugusiems ir vaikams nustatytas nepageidaujamų reakcijų dažnis apibendrintas pagal organų sistemų klases (naudojant MedDRA terminologiją) ir dažnį toliau pateiktoje 3 lentelėje. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). 3 lentelė. Visos nepageidaujamos reakcijos, apie kurias pranešta suaugusiems pacientams III fazės tyrimuose arba po vaistinio preparato pateikimo į rinką*ir vaikams dviejuose II fazės tyrimuose bei dviejuose III fazės tyrimuose Dažnas | Nedažnas | Retas | Labai retas | Dažnis nežinomas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Anemija (įskaitant atitinkamus laboratorinius parametrus) | Trombocitozė (įskaitant padidėjusį trombocitų kiekį)A, trombocitopenija | | | Imuninės sistemos sutrikimai | Imuninės sistemos sutrikimai | Imuninės sistemos sutrikimai | Imuninės sistemos sutrikimai | Imuninės sistemos sutrikimai | Alerginė reakcija, alerginis dermatitas, angioneurozinė edema ir alerginė edema | | Anafilaksinės reakcijos, įskaitant anafilaksinį šoką | Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai Svaigulys, galvos skausmas | Intracerebrinis ir intrakranijinis kraujavimas, apalpimas | | | Akių sutrikimai | Akių sutrikimai | Akių sutrikimai | Akių sutrikimai | Akių sutrikimai Akies kraujavimas (įskaitant junginės kraujavimą) | | | | Širdies sutrikimai | Širdies sutrikimai | Širdies sutrikimai | Širdies sutrikimai | Širdies sutrikimai | Tachikardija | | | Kraujagyslių sutrikimai | Kraujagyslių sutrikimai | Kraujagyslių sutrikimai | Kraujagyslių sutrikimai | Kraujagyslių sutrikimai Hipotenzija, hematoma | | | | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai Kraujavimas iš nosies, atsikosėjimas krauju | | | Eozinofilinė pneumonija | Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai Kraujavimas iš dantenų, kraujavimas iš virškinimo trakto (įskaitant kraujavimą iš tiesiosios žarnos), virškinimo trakto ir pilvo skausmai, dispepsija, pykinimas, vidurių užkietėjimasA, viduriavimas, vėmimasA | Burnos džiūvimas | | | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Padidėjęs transaminazių aktyvumas | Kepenų funkcijos sutrikimas, padidėjęs bilirubino kiekis, padidėjęs šarminės fosfatazės aktyvumas kraujyjeA, padidėjęs GGT aktyvumasA | Gelta, padidėjęs konjuguoto bilirubino kiekis (kartu gali padidėti arba nepadidėti ALT aktyvumas), cholestazė, hepatitas (įskaitant kepenų ląstelių pažeidimą) | | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos ir poodinio audinio sutrikimai Niežėjimas (įskaitant nedažnus išplitusio niežėjimo atvejus), išbėrimas, ekchimozė, kraujavimas į odą ir po oda | Dilgėlinė | | Stevens-Johnson (Stivenso-Džonsono) sindromas, toksinė epidermio nekrolizė, DRESS sindromas | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai Galūnių skausmasA | Hemartrozė | Kraujavimas į raumenis | | Suspaudimo sindromas dėl kraujavimo Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai Kraujavimas iš urogenitalinio trakto (įskaitant hematuriją ir menoragijąB), inkstų funkcijos sutrikimas (įskaitant padidėjusį kreatinino kiekį kraujyje, padidėjusį šlapalo kiekį kraujyje)A | | | | Inkstų nepakankamumas/ūminis inkstų nepakankamumas dėl kraujavimo, kurio pakanka hipoperfuzijai sukelti, su antikoaguliantais susijusi nefropatija Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai KarščiavimasA, periferinė edema, sumažėjusi bendroji jėga ir energija (įskaitant nuovargį ir asteniją) | Bloga savijauta (įskaitant negalavimą) | Lokali edemaA | | Tyrimai | Tyrimai | Tyrimai | Tyrimai | Tyrimai | Padidėjęs LDH aktyvumasA, padidėjęs lipazės aktyvumasA, padidėjęs amilazės aktyvumasA | | | Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos Kraujavimas po procedūros (įskaitant pooperacinę anemiją ir kraujavimą iš žaizdos), kontūzija, sekrecija iš žaizdosA | | Kraujagyslių pseudoaneurizmaC | | A: pastebėta taikant VTE profilaktiką suaugusiems pacientams, atliekant planines klubo arba kelio sąnario pakeitimo operacijas; B: pastebėtas kaip labai dažnas nepageidaujamas poveikis, gydant GVT, PE ir taikant šių sutrikimų pasikartojimo profilaktiką jaunesnėms nei 55 metų amžiaus moterims; C: pastebėtas kaip nedažnas nepageidaujamas poveikis, taikant aterotrombozinių reiškinių profilaktiką pacientams, patyrusiems ŪKS (po perkutaninės vainikinės intervencijos). *Pasirinktų III fazės tyrimų metu buvo taikomas iš anksto numatytas selektyvus nepageidaujamų reiškinių rinkimo metodas. Remiantis šių tyrimų analize, nepageidaujamų reakcijų dažnis nepadidėjo ir naujų nepageidaujamų reakcijų nenustatyta. Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Dėl farmakologinio veikimo mechanizmo rivaroksabano vartojimas gali būti susijęs su padidėjusia slapto ar akivaizdaus kraujavimo rizika iš bet kurio audinio ar organo, todėl gali pasireikšti pohemoraginė anemija. Požymiai, simptomai ir sunkumas (įskaitant mirties atvejus) yra skirtingi ir priklauso nuo kraujavimo vietos ir intensyvumo ir (arba) anemijos laipsnio (žr. poskyrį „Kraujavimo kontrolė“ 4.9 skyriuje). Klinikinių tyrimų metu kraujavimas iš gleivinės (t. y. iš nosies, dantenų, virškinimo trakto, lytinių organų ir šlapimo takų, įskaitant nenormalų kraujavimą iš makšties arba sustiprėjusį menstruacinį kraujavimą) ir anemija dažniau buvo pastebėtas taikant ilgalaikį gydymą rivaroksabanu, palyginti su gydymu VKA. Taigi, papildant reikiamą klinikinį stebėjimą, slaptam kraujavimui nustatyti ir klinikinei akivaizdaus kraujavimo reikšmei įvertinti gali būti naudingi hemoglobino ir (arba) hematokrito laboratoriniai tyrimai, jei manoma, kad jie yra tinkami. Gali būti padidėjusi kraujavimo rizika tam tikroms pacientų grupėms, pvz., tiems pacientams, kurie serga nekontroliuojama sunkia arterine hipertenzija ir (arba) kartu gydomi kitais vaistiniais preparatais, kurie veikia hemostazę (žr. poskyrį „Kraujavimo rizika“ 4.4 skyriuje). Gali sustiprėti ir (arba) pailgėti menstruacinis kraujavimas. Hemoraginės komplikacijos gali pasireikšti silpnumu, blyškumu, svaiguliu, galvos skausmu ar nepaaiškinamu patinimu, dusuliu ir nepaaiškinamu šoku. Kai kuriais atvejais, kaip anemijos pasekmė, pastebėta širdies išemijos simptomų, pvz., krūtinės skausmas arba krūtinės angina. Pranešta apie žinomas antrines sunkaus kraujavimo komplikacijas, pvz., suspaudimo sindromą ir inkstų nepakankamumą dėl hipoperfuzijos ar su antikoaguliantais susijusią nefropatiją vartojant rivaroksabano. Todėl reikia atsižvelgti į kraujavimo galimybę, įvertinant bet kurio antikoaguliantais gydomo paciento būklę. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.