Xorafia

Gydymą Xorafia turi prižiūrėti gydytojas, turintis gydymo priešvėžiniais vaistiniais preparatais patirties. Dozavimas Suaugusiesiems rekomenduojama Xorafia dozė yra po 400 mg sorafenibo (dvi 200 mg tabletes) du kartus per parą (atitinka bendrą 800 mg paros dozę). Reikia gydyti tol, kol pastebima klinikinė nauda arba tol, kol pasireiškia nepriimtinas toksinis poveikis. Dozavimo koregavimas Įtarus, kad pasireiškė nepageidaujama reakcija į vaistinį preparatą, gali prireikti sorafenibo vartojimą laikinai nutraukti arba mažinti dozę. Prireikus dozę mažinti kepenų ląstelių karcinomos (KLK) ir progresavusios inkstų ląstelių karcinomos (ILK) gydymo metu, Xorafia dozę reikia sumažinti iki dviejų 200 mg sorafenibo tablečių vieną kartą per parą (žr. 4.4 skyrių). Vaikų populiacija Xorafia saugumas ir veiksmingumas vaikams ir paaugliams < 18 metų dar neištirti. Duomenų nėra. Senyviems pacientams Senyviems (vyresniems negu 65 metų) pacientams dozės koreguoti nereikia. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pacientams, kuriems yra lengvas, vidutinio sunkumo arba sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, dozės koreguoti nereikia. Apie pacientų, kuriems būtina dializė, gydymą šiuo vaistiniu preparatu duomenų nėra (žr. 5.2 skyrių). Patariama tikrinti skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimo rizika. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Pacientams, kuriems yra lengvas (Child Pugh A klasė) arba vidutinio sunkumo (Child Pugh B klasė) kepenų funkcijos sutrikimas, dozės koreguoti nereikia. Apie pacientų, kuriems yra sunkus (Child Pugh C klasė) kepenų funkcijos sutrikimas, gydymą šiuo vaistiniu preparatu duomenų nėra (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Vartojimo metodas Vartoti per burną. Sorafenibo rekomenduojama vartoti nevalgius arba valgant neriebų arba vidutinio riebumo maistą. Jei pacientas ketina valgyti riebų maistą, sorafenibo tablečių reikia gerti ne mažiau kaip 1 val. prieš valgį arba 2 val. po valgio. Tabletes reikia nuryti užsigeriant stikline vandens.

Toksinis poveikis odai Dažniausios nepageidaujamos reakcijos vartojant sorafenibą yra plaštakų ir pėdų odos reakcija (delnų ir padų eritrodizestezija) bei išbėrimas. Pagal bendrojo toksiškumo kriterijus (angl. Common Toxicity Criteria, CTC) išbėrimas ir plaštakų bei pėdų odos reakcija paprastai būna I arba II laipsnio ir dažniausiai atsiranda per pirmąsias šešias gydymo sorafenibu savaites. Toksinio poveikio odai slopinimo priemonės yra lokalus simptomų lengvinimas, laikinas gydymo sorafenibu pertraukimas ir (arba) sorafenibo dozės keitimas, o tuo atveju, jeigu poveikis sunkus ir išsilaikantis, gydymo sorafenibu nutraukimas visam laikui (žr. 4.8 skyrių). Hipertenzija Pastebėta, kad sorafenibu gydomiems pacientams dažniau pasireiškia arterinė hipertenzija. Paprastai hipertenzija būna lengva arba vidutinio sunkumo, atsiranda gydymo pradžioje ir reaguoja į įprastinį antihipertenzinį gydymą. Gydymo metu reikia reguliariai matuoti kraujospūdį, o pasireiškusią hipertenziją gydyti pagal įprastinę medicinos praktiką. Jei hipertenzija sunki ar išsilaikanti arba jeigu nepaisant antihipertenzinio gydymo prasideda hipertenzinė krizė, svarstytinas sorafenibo vartojimo nutraukimas visam laikui (žr. 4.8 skyrių). Aneurizmos ir arterijų disekacijos KEAF reakcijų sekos inhibitorių vartojimas gali paskatinti aneurizmų ir (arba) arterijos disekacijų vystymąsi pacientams, kuriems diagnozuota arba nediagnozuota hipertenzija. Prieš pradedant gydyti Xorafia, reikia atidžiai įvertinti šią riziką pacientams, kuriems nustatyta tokių rizikos veiksnių, kaip hipertenzija arba anksčiau diagnozuota aneurizma. Hipoglikemija Buvo pranešta apie gliukozės kiekio kraujyje sumažėjimą sorafenibu gydomiems pacientams, kuris kai kuriais atvejais pasireiškia klinikiniais simptomais, ir dėl sąmonės netekimo gali prireikti hospitalizuoti pacientus. Jeigu atsirado simptomus sukelianti hipoglikemija, sorafenibo vartojimą reikia laikinai nutraukti. Cukriniu diabetu sergantiems pacientams reikia reguliariai tikrinti gliukozės kiekį kraujyje, kad būtų įvertinta, ar reikia koreguoti vaistinių preparatų nuo diabeto dozę. Hemoragija Vartojant sorafenibo gali padidėti kraujavimo rizika. Jeigu prasidėjusius kraujavimo reiškinius reikia gydyti, rekomenduojama apsvarstyti sorafenibo vartojimo nutraukimą visam laikui (žr. 4.8 skyrių). Širdies išemija ir (arba) infarktas Atsitiktinių imčių, placebu kontroliuoto, dvigubai aklu būdu atliekamo tyrimo metu (1 tyrimas, žr. 5.1 skyrių) staiga atsiradusių širdies išemijos ar infarkto reiškinių dažnis sorafenibo vartojusių tiriamųjų grupėje buvo didesnis (4,9 %) negu placebo vartojusių tiriamųjų grupėje (0,4 %). 3 tyrime (žr. 5.1 skyrių) staiga atsiradusių širdies išemijos ar infarkto reiškinių dažnis sorafenibo vartojusiems pacientams buvo 2,7 %, palyginus su 1,3 % placebo vartojusiųjų grupėje. Pacientai, kurie sirgo nestabilia krūtinės angina arba kuriuos neseniai ištiko miokardo infarktas, šiuose tyrimuose nedalyvavo. Atsiradus širdies išemijai ir (arba) ištikus infarktui, svarstytinas gydymo sorafenibu nutraukimas laikinai arba visam laikui (žr. 4.8 skyrių). QT intervalo pailgėjimas Nustatyta, kad sorafenibas pailgina QT/QTc intervalą (žr. 5.1 skyrių), kas gali padidinti skilvelinės aritmijos riziką. Sorafenibą vartojančius pacientus, kuriems išsivystė arba gali išsivystyti QTc intervalo pailgėjimas, pvz., pacientus, sergančius įgimtu ilgo QT intervalo sindromu, pacientus, gydomus didelėmis kumuliacinėmis antraciklinų dozėmis, pacientus, vartojančius tam tikrus antiaritminius vaistinius preparatus ar kitus vaistinius preparatus, kurie gali sukelti QT pailgėjimą, ir tuos, kurių sutrikusi elektrolitų pusiausvyra, pvz., yra hipokalemija, hipokalcemija ar hipomagnezemija, reikia gydyti atsargiai. Gydant šiuos pacientus sorafenibu, turi būti apsvarstyta periodiškai atlikti elektrokardiogramas ir stebėti elektrolitų (magnio, kalio, kalcio) kiekį. Virškinimo trakto prakiurimas Virškinimo trakto prakiurimas yra nedažnas reiškinys, apie kurio pasireiškimą buvo pranešta mažiau nei 1 % pacientų, vartojusių sorafenibą. Kai kuriais atvejais tai nebuvo susiję su nustatytu intraabdominaliniu naviku. Gydymas sorafenibu turi būti nutraukiamas (žr. 4.8 skyrių). Sutrikusi kepenų funkcija Apie pacientų, kuriems yra Child Pugh C klasės (sunkus) kepenų funkcijos sutrikimas, gydymą šiuo vaistiniu preparatu duomenų nėra. Kadangi sorafenibas eliminuojamas daugiausiai per kepenis, pacientų, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, organizme preparato ekspozicija gali padidėti (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius). Vartojimas kartu su varfarinu Kai kuriems sorafenibu gydomiems pacientams, pradėjusiems vartoti varfarino, nedažnais atvejais atsirado kraujavimo reiškinių arba padidėjo tarptautinis normalizuotas santykis (TNS). Pacientus, kurie kartu vartoja varfarino ar fenprokumono, reikia reguliariai stebėti, ar nepakito protrombino laikas bei TNS ir ar neatsirado klinikinio kraujavimo epizodų (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius). Žaizdų gijimo komplikacijos Oficialių tyrimų, kuriais būtų nustatinėtas sorafenibo poveikis žaizdų gijimui, neatlikta. Atsargumo sumetimais pacientams, kuriems atliekama didelė operacija, sorafenibo vartojimą rekomenduojama laikinai pertraukti. Klinikinės patirties, kada atnaujinti gydymą po didelės chirurginės intervencijos, yra nedaug. Todėl sprendimą dėl gydymo sorafenibu atnaujinimo po didelės chirurginės intervencijos reikia padaryti remiantis klinikiniu įvertinimu, ar tinkamai gyja žaizdos. Naviko lizės sindromas (NLS) Vykdant pacientų, kurie buvo gydomi sorafenibu, stebėjimą poregistraciniu laikotarpiu, gauta pranešimų apie NLS atvejus; kai kurie iš jų buvo mirtini. Prie NLS rizikos veiksnių priskiriama didelė naviko keliama našta, anksčiau diagnozuotas lėtinis inkstų nepakankamumas, oligurija, dehidratacija, hipotenzija ir rūgšti šlapimo terpė. Šiuos pacientus reikia atidžiai stebėti ir nedelsiant gydyti, jeigu yra klinikinių indikacijų, taip pat apsvarstyti būtinybę profilaktiškai skirti skysčių. Senyvų pacientų populiacija Buvo pranešta apie inkstų nepakankamumo atvejus. Reikia apsvarstyti inkstų funkcijos stebėjimo poreikį. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais Sorafenibo kartu su kitomis veikliosiomis medžiagomis, kurios metabolizuojamos ir (arba) eliminuojamos daugiausiai veikiant UGT1A1 (pvz., irinotekanu) arba UGT1A9, rekomenduojama skirti atsargiai (žr. 4.5 skyrių). Sorafenibo kartu su docetakseliu rekomenduojama skirti atsargiai (žr. 4.5 skyrių). Kartu vartojant neomiciną ar kitus antibiotikus, kurie sukelia didelius ekologinius virškinimo trakto mikrofloros sutrikimus, gali sumažėti sorafenibo biologinis prieinamumas (žr. 4.5 skyrių). Prieš pradedant gydymo kursą antibiotikais reikia apsvarstyti sorafenibo koncentracijos plazmoje sumažėjimo riziką. Plokščialąsteline plaučių karcinoma sergantiems pacientams, gydytiems sorafenibu kartu su chemoterapija platinos pagrindu, nustatytas didesnis mirtingumas. Dviejuose atsitiktinių imčių tyrimuose, kuriuose buvo tiriami nesmulkialąsteliniu plaučių vėžiu sergantys pacientai, plokščialąsteliniu plaučių vėžiu sergančiųjų pogrupyje sorafenibą vartojant kaip papildomą preparatą kartu su paklitakseliu / karboplatina, nustatytas bendrojo išgyvenamumo RS buvo 1,81 (95 % PI 1,19; 2,74), o vartojant kaip papildomą preparatą kartu su gemcitabinu / cisplatina – 1,22 (95 % PI 0,82; 1,80). Vienos vyraujančios mirties priežasties nebuvo, tačiau pacientams, gydytiems sorafenibu kaip papildomu preparatu kartu su chemoterapija platinos pagrindu, nustatytas didesnis kvėpavimo nepakankamumo, hemoragijų ir infekcinių nepageidaujamų reiškinių dažnis. Specifiniai su liga susiję įspėjimai Inkstų ląstelių karcinoma Didelės rizikos pagal MSKCC (angl. Memorial Sloan Kettering Cancer Center) prognozės grupę pacientai į III fazės klinikinius inkstų ląstelių karcinomos tyrimus (žr. 1 tyrimą 5.1 skyriuje) nebuvo įtraukti ir tokiems pacientams naudos ir rizikos santykis nebuvo vertintas. Informacija apie pagalbines medžiagas Šio vaistinio preparato vienoje tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Svarbiausios sunkios nepageidaujamos reakcijos buvo miokardo infarktas (išemija), virškinimo trakto prakiurimas, vaistinių preparatų sukeltas hepatitas, hemoragija ir hipertenzija (hipertenzinė krizė). Dažniausios nepageidaujamos reakcijos buvo viduriavimas, nuovargis, alopecija, infekcija, plaštakų ir pėdų odos reakcija (atitinka delnų ir padų eritrodizestezijos sindromą pagal MedDRA terminologiją) ir išbėrimas. Nepageidaujamos reakcijos, pastebėtos dauginių klinikinių tyrimų metu arba pateikus vaistinį preparatą į rinką, išvardytos toliau esančioje 1-oje lentelėje pagal organų sistemų klases (MedDRA) ir dažnį. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Kiekvieno dažnio grupėje nepageidaujami poveikiai išvardyti sunkumo mažėjimo tvarka. 1 lentelė. Visos nepageidaujamos reakcijos, pasireiškusios pacientams dauginių klinikinių tyrimų metu arba pateikus vaistinį preparatą į rinką Organų sistemų klasė | Labai dažni | Dažni | Nedažni | Reti | Dažnis nežinomas Infekcijos ir infestacijos | infekcija | folikulitas | | | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | limfopenija | leukopenija, neutropenija, anemija, trombocitopeni ja | | | Imuninės sistemos sutrikimai | | | padidėjusio jautrumo reakcija (įskaitant odos reakciją ir dilgėlinę), anafilaksinė reakcija | angioneurozinė edema | Endokrini niai sutrikimai | | hipotiroidizmas | hipertiroidizmas | | Metaboliz mo ir mitybos sutrikimai | anoreksija, hipofosfatemi ja | hipokalcemija, hipokalemija, hiponatremija, hipoglikemija | dehidracija | | naviko lizės sindromas Psichikos sutrikimai | | depresija | | | Nervų sistemos sutrikimai | | periferinė sensorinė neuropatija | grįžtama užpakalinė leukoencefalopati-ja* | | encefalopatija° Ausų ir labirintų sutrikimai | | spengimas ausyse | | | Širdies sutrikimai | | stazinis širdies nepakankamumas*, miokardo išemija ir infarktas* | | QT pailgėjimas | Kraujagys lių sutrikimai | hemoragija (įskaitant virškinimo trakto*, kvėpavimo organų* ir smegenų*), hipertenzija | paraudimas | hipertenzinė krizė* | | aneurizmos ir arterijų disekacijos Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | | rinorėja, disfonija | į intersticinę plaučių ligą panašūs reiškiniai* (pneumonitas, radiacinis pneumonitas, ūmus kvėpavimo distresas ir t. t.) | | Virškinimo trakto sutrikimai | viduriavimas, pykinimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas | stomatitas (įskaitant burnos džiūvimą ir glosodiniją), dispepsija, disfagija, gastroezofaginio refliukso liga | pankreatitas, gastritas, virškinimo trakto prakiurimas* | | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | | | bilirubino kiekio padidėjimas ir gelta, tulžies pūslės uždegimas, tulžies latakų uždegimas | vaistinių preparatų sukeltas hepatitas* | Odos ir poodinio audinio sutrikimai | odos sausmė, išbėrimas, alopecija, plaštakų ir pėdų odos reakcija**, eritema, niežėjimas | keratoakantoma / odos raginių ląstelių vėžys, dermatitas, eksfoliaciniai spuogai, odos deskvamacija, hiperkeratozė | egzema, dauginė eritema | spinduliavimo sukeltas dermatitas, Stivenso-Džonsono sindromas, leukocitoklastinis vaskulitas, toksinė epidermio nekrolizė* | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | artralgija | mialgija, raumenų spazmai | | rabdomiolizė | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | | inkstų nepakankamumas, proteinurija | | nefrozinis sindromas | Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | | erekcijos disfunkcija | ginekomastija | | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | nuovargis, skausmas (įskaitant burnos, pilvo, kaulų, naviko ir galvos skausmą), karščiavimas | astenija, į gripą panaši liga, gleivinės uždegimas | | | Tyrimai | kūno svorio mažėjimas, amilazės ir lipazės kiekio padidėjimas | trumpalaikis transaminazių padidėjimas | trumpalaikis šarminės fosfatazės kiekio kraujyje padidėjimas, nenormalus TNS, nenormalus protrombino kiekis | | Nepageidaujamos reakcijos gali būti pavojingos gyvybei arba mirtinos. Tokie reiškiniai yra arba nedažni, arba retesni nei nedažni. ** Plaštakų ir pėdų odos reakcija atitinka delnų ir padų eritrodizestezijos sindromą pagal MedDRA terminologiją. ° Buvo pranešta apie atvejus vaistinį preparatą pateikus į rinką. Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Stazinis širdies nepakankamumas Kompanijos remiamuose klinikiniuose tyrimuose stazinis širdies nepakankamumas, kaip nepageidaujamas reiškinys, pasireiškė 1,9 % sorafenibu gydytų pacientų (N = 2276). 11213 (ILK) tyrimo metu nepageidaujami reiškiniai, atitinkantys stazinį širdies nepakankamumą, pasireiškė 1,7 % gydytų sorefenibu ir 0,7 % vartojusių placebą pacientų. 100554 (KLK) tyrimo metu minėti reiškiniai pasireiškė 0,99 % gydytų sorafenibu ir 1,1 % vartojusių placebą pacientų. Laboratorinių tyrimų duomenų pokyčiai KLK (3 tyrimas) ir ILK (1 tyrimas) sergantiems pacientams Pranešta apie labai dažną lipazės ir amilazės kiekio padidėjimą. 3-iojo arba 4-ojo laipsnio pagal CTCAE lipazės kiekio padidėjimas atsirado 11 % ir 9 % sorafenibu gydytų pacientų atitinkamai 1-ojo (ILK) ir 3-iojo (KLK) tyrimo metu, lyginant su 7 % ir 9 % placebą vartojusių pacientų. 3-iojo arba 4-ojo laipsnio pagal CTCAE amilazės kiekio padidėjimas atsirado 1 % ir 2 % sorafenibu gydytų pacientų grupėje atitinkamai 1-ojo ir 3-iojo tyrimo metu, lyginant su 3 % abiejose placebo vartojusių pacientų grupėse. 1-ojo tyrimo metu klinikinis pankreatitas pasireiškė 2 iš 451 sorafenibu gydytų pacientų (4-ojo laipsnio pagal CTCAE), 3-iojo – 1 iš 297 sorafenibu gydytų pacientų (2-ojo laipsnio pagal CTCAE) ir 1 iš 451 placebą vartojusių pacientų grupėje (2-ojo laipsnio pagal CTCAE) 1-ojo tyrimo metu. Labai dažnas laboratoriškai nustatytas reiškinys yra hipofosfatemija. Ji pasireiškė 45 % ir 35 % sorafenibu gydytų pacientų, palyginti su 12 % ir 11 % placebą vartojusių pacientų 1-ojo ir 3-iojo tyrimo metu, atitinkamai 1-ojo tyrimo metu 3-iojo laipsnio pagal CTCAE hipofosfatemija (1–2 mg/dl) pasireiškė 13 % sorafenibu gydytų pacientų ir 3 % placebą vartojusiųjų grupėje, 3-iojo tyrimo metu – 11 % sorafenibu gydytų pacientų ir 2 % placebą vartojusių pacientų grupėje. 4-ojo laipsnio pagal CTCAE hipofosfatemija (< 1 mg/dl) 1-jame tyrime nepasireiškė nei sorafenibo, nei placebo vartojusiems pacientams, 3-iajame tyrime pasireiškė vienas atvejis placebo grupėje. Kokia su sorafenibo vartojimu susijusios hipofosfatemijos priežastis, nežinoma. CTCAE 3-iojo arba 4-ojo laipsnio laboratoriniai pokyčiai buvo ≥ 5 % sorafenibu gydytų pacientų, tarp jų ir limfopenija ir neutropenija. 1-ojo ir 3-iojo tyrimų metu apie hipokalcemiją buvo pranešta atitinkamai 12 % ir 26,5 % sorafenibu gydytų pacientų, palyginti su 7,5 % ir 14,8 % placebą gavusių pacientų. Daugumoje pranešimų hipokalcemija buvo nedidelio laipsnio (1-ojo ir 2-ojo laipsnio pagal CTCAE). 1-ojo ir 3-iojo tyrimų metu 3-iojo laipsnio pagal CTCAE hipokalcemija (6,0–7,0 mg/dl) pasireiškė atitinkamai 1,1 % ir 1,8 % sorafenibu gydytų pacientų ir 0,2 % bei 1,1 % placebo grupės pacientų, o 4-ojo laipsnio pagal CTCAE hipokalcemija (< 6,0 mg/dl) pasireiškė 1,1 % ir 0,4 % sorafenibu gydytų pacientų ir 0,5 % bei 0 % placebo grupės pacientų. Su sorafenibu susijusi hipokalcemijos etiologija nežinoma. 1-ojo ir 3-iojo tyrimų metu sumažėjęs kalio kiekis buvo stebėtas 5,4 % ir 9,5 % sorafenibu gydytų pacientų, palyginti su atitinkamai 0,7 % ir 5,9 % placebą vartojusių pacientų. Dauguma hipokalemijos atvejų buvo nedidelio laipsnio (1-ojo laipsnio pagal CTCAE). Šiuose tyrimuose 3-iojo laipsnio pagal CTCAE hipokalemija pasireiškė 1,1 % ir 0,4 % sorafenibu gydytų pacientų ir 0,2 % ir 0,7 % placebo grupės pacientų. Apie 4-ojo laipsnio pagal CTCAE hipokalemiją pranešta nebuvo. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).