ZAVEDOS

Dozavimas Ūminė nelimfocitinė leukemija Suaugusieji: rekomenduojama dozė yra 12 mg/m2 į veną tris dienas kasdien, vartojant kartu su citarabinu. Kita dozavimo tvarka yra 8 mg/m2 į veną penkias dienas kasdien, vartojant kaip monoterapijos vaistinius preparatus ar kartu su kitais vaistiniais preparatais. Ūminė limfocitinė leukemija Suaugusieji: rekomenduojama monoterapijos dozė yra 12 mg/m2 į veną tris dienas kasdien. Vaikų populiacija Ūminė nelimfocitinė leukemija rekomenduojama dozė yra 10–12 mg/m2 į veną tris dienas kasdien, vaistą skiriant kartu su citarabinu. Ūminė limfocitinė leukemija rekomenduojama monoterapijos dozė yra 10 mg/m2 į veną tris dienas kasdien. PASTABA: tai yra tik bendros gairės. Tikslios dozės nurodytos individualiuose gydymo planuose. Dozuojant vaistinį preparatą būtina atsižvelgti į paciento hematologinę būklę ir kitų kartu vartojamų citotoksinių vaistinių preparatų dozes. Dozavimas paprastai apskaičiuojamas pagal kūno paviršiaus plotą (mg/m2). Vartojimo metodas Paruoštas infuzijai tirpalas leidžiamas tik į veną (žr. 6.6 skyrių). Suleisti reikia atsargiai per 5–10 minučių, panaudojant 0,9% natrio chlorido arba 5% gliukozės tirpalo infuzinę sistemą. Tiesiogiai švirkšti nerekomenduojama dėl galimo ekstravazacijos pavojaus, net ir esant pakankamam kraujo pratekėjimui po adatos ištraukimo (žr. 4.4 skyrių).

Bendrieji įspėjimai Idarubicino hidrochloridas turi būti vartojamas tik prižiūrint gydytojui, turinčiam citotoksinės chemoterapijos patirties. Tai leidžia nedelsiant pradėti veiksmingai gydyti sunkias ligos ir (arba) su jos gydymu susijusias komplikacijas (pvz.: kraujavimą, labai sunkias infekcines ligas). Prieš pradedant gydymą idarubicino hidrochloridu, pacientui turi būti išnykęs dėl ankstesnio citotoksinio gydymo atsiradęs ūminis toksinis poveikis (pvz.: stomatitas, neutropenija, trombocitopenija, generalizuota infekcija). Širdies funkcija Gydymas antraciklinais susijęs su kardiotoksinio poveikio, kuris gali būti ankstyvas (t. y. ūminis) ar vėlyvas (t. y. lėtinis), rizika. Ankstyvi (t. y. ūminiai) reiškiniai Ankstyvas kardiotoksinis poveikis dažniausiai pasireiškia sinusine tachikardija ir (arba) elektrokardiogramos (EKG) sutrikimais, pavyzdžiui, nespecifiniais ST-T bangos pokyčiais. Nustatyta ir tachiaritmijų, įskaitant priešlaikinius skilvelių susitraukimus ir skilvelinę tachikardiją, bradikardiją, taip pat antrioventrikulinę blokadą ir Hiso pluošto kojytės blokadą. Šis poveikis ne visada rodo, kad pasireikš lėtinis kardiotoksinis poveikis, retai būna kliniškai reikšmingas ir gydymo idarubicinu dėl jo nutraukti paprastai nereikia. Vėlyvi (t. y. lėtiniai) reiškiniai Lėtinis kardiotoksinis poveikis paprastai atsiranda vėliau gydymo metu arba per 2-3 mėnesius po gydymo nutraukimo, bet būta atvejų, kai vėlyvas poveikis pasireiškė praėjus keliems mėnesiams ar net metams po gydymo pabaigos. Lėtinis kardiotoksinis poveikis pasireiškia kairiojo skilvelio išstūmimo frakcijos (KSIF) sumažėjimu ir (arba) stazinio širdies funkcijos nepakankamumo (SŠN) požymiais ir simptomais, pavyzdžiui, dusuliu, plaučių edema, periferine edema, kardiomegalija, hepatomegalija, oligurija, ascitu, pleuros efuzija ir galopo ritmu. Be to, buvo pranešta apie poūmį poveikį, pavyzdžiui: perikarditą ar miokarditą. Gyvybei pavojingas SŠN yra sunkiausia antraciklinų sukeltos kardiomiopatijos forma ir atspindi vaistinio preparato dozę ribojantį kumuliacinį toksinį poveikį. Į veną vartojamo ir geriamo idarubicino hidrochlorido kumuliacinės dozės ribos nenustatytos. Visgi, su idarubicino hidrochlorido vartojimu susijusi kardiomiopatija pasireiškė 5 % pacientų, vartojusių kumuliacines 150-290 mg/m2 dozes į veną. Turimi duomenys apie pacientus, gydytus geriamu idarubicinu, kai bendra kumuliacinė dozė buvo iki 400 mg/m2, rodo mažą kardiotoksinio poveikio tikimybę. Norint sumažinti sunkaus širdies funkcijos sutrikimo riziką, prieš pradedant gydymą idarubicino hidrochloridu ir gydymo metu, reikia įvertinti ligonio širdies funkciją. Riziką galima sumažinti, gydymo metu reguliariai stebint ligonio KSIF ir, vos tik pasireiškus pirmiems funkcijos sutrikimo požymiams, iš karto nutraukiant idarubicino hidrochlorido vartojimą. Kartotiniam širdies funkcijos vertinimui (KSIF įvertinimui) tinkami kiekybiniai metodai yra MUGA skenavimas arba ultragarsinis tyrimas. Pradiniam širdies funkcijos įvertinimui, prieš pradedant gydymą, rekomenduojama užrašyti EKG ir atlikti arba MUGA skenavimą, arba ultragarsinį tyrimą, ypač pacientams, kuriems yra padidėjusios kardiotoksinio poveikio rizikos veiksnių. Reikia atlikti pakartotinius MUGA skenavimo ir ultragarsinius tyrimus, siekiant įvertinti KSIF, ypač vartojant dideles kumuliacines antraciklinų dozes. Visą stebėjimo laikotarpį reikia naudoti tą patį vertinimo metodą. Kardiotoksinio poveikio rizikos veiksniai yra šie: aktyvi ar užslėpta širdies ir kraujagyslių liga, prieš tai taikytas arba šiuo metu taikomas tarpuplaučio/perikardo srities spindulinis gydymas, anksčiau taikytas gydymas kitais antraciklinais ar antracenedionais, vaistinių preparatų, kurie gali slopinti širdies kontraktiliškumą, bei kardiotoksinį poveikį sukeliančių vaistinių preparatų (pvz., trastuzumabo) vartojimas. Antraciklinų, įskaitant idarubicino hidrochloridą, vartoti kartu su kitokias kardiotoksinį poveikį sukeliančiais vaistiniais preparatais negalima, nebent paciento širdies funkcija yra atidžiai stebima (žr. 4.5 skyrių). Ligoniams, kurie nutraukė kitokių kardiotoksinį poveikį sukeliančių vaistinių preparatų, ypač tų, kurių pusinės eliminacijos laikas ilgas (pvz., trastuzumabo), vartojimą ir pradėjo vartoti antraciklinų, kardiotoksinio poveikio atsiradimo rizika irgi gali padidėti. Pastebėta, kad trastuzumabo pusinės eliminacijos laikas yra įvairus. Kraujotakoje trastuzumabo gali išlikti iki 7 mėnesių po gydymo baigimo, todėl, jei įmanoma, antraciklinais paremtas gydymas nepradedamas 7 mėnesius po trastuzumabo vartojimo nutraukimo. Jei antraciklinų pradedama vartoti anksčiau, rekomenduojama atidžiai stebėti širdies funkciją. Itin atidžiai reikia stebėti širdies funkciją tų ligonių, kuriems yra šių rizikos veiksnių ir yra gydomi didelėmis kumuliacinėmis dozėmis. Visgi, net ir mažos idarubicino hidrochlorido kumuliacinės dozės gali sukelti kardiotoksinį poveikį ligoniams, kuriems yra arba nėra širdies rizikos veiksnių. Panašu, jog kūdikiai ir vaikai yra jautresni antraciklinų sukeliamam kardiotoksiniam poveikiui, todėl jiems periodiškai reikia atlikti ilgalaikį širdies funkcijos įvertinimą. Vaikams ir paaugliams yra didesnis antraciklinų sukeliamo uždelsto toksinio poveikio širdžiai pasireiškimo pavojus, todėl rekomenduojama periodiškai tirti širdį. Gali būti, kad idarubicino ir kitų antraciklinų ar antracenedionų toksinis poveikis sumuojasi. Hematotoksinis poveikis Idarubicinas stipriai slopina kaulų čiulpų funkciją. Sunkus kaulų čiulpų funkcijos slopinimas pasireikš visiems pacientams, vartojantiems gydomąsias vaistinio preparato dozes. Prieš pradedant gydymą idarubicinu ir kiekvieno gydymo ciklo metu, reikia tirti kraują, įskaitant įvairių baltųjų kraujo ląstelių (leukocitų) kiekį. Svarbiausias idarubicino nuo dozės priklausomas hematotoksinis ir dažniausiai dozę ribojantis toksinis šio vaistinio preparato poveikis yra grįžtama leukopenija ir (arba) granuliocitopenija (neutropenija). Leukopenija ir neutropenija dažniausiai būna sunkios. Gali pasireikšti ir trombocitopenija bei anemija. Mažiausias neutrofilų ir trombocitų kiekis paprastai būna praėjus 10–14 dienų nuo gydymo pradžios. Tačiau trečią savaitę ląstelių kiekis paprastai normalizuojasi. Gauta pranešimų apie pacientų mirtis sunkaus kaulų čiulpų slopinimo fazėje dėl infekcijos ir (arba) kraujavimo. Sunkaus kaulų čiulpų funkcijos slopinimo klinikinės pasekmės yra karščiavimas, infekcinės ligos, sepsis ar septicemija, septinis šokas, kraujavimas, audinių hipoksija ar mirtis. Jeigu pasireiškia febrilioji neutropenija, rekomenduojama gydyti antibiotikais į veną. Antrinė leukemija Pranešta apie antrinę leukemiją (priešleukeminė fazė gali būti arba nebūti) ligoniams, gydytiems antraciklinais, įskaitant idarubiciną. Antrinė leukemija atsiranda dažniau, jeigu šie vaistiniai preparatai vartojami kartu su DNR pažeidžiančiais vaistiniais preparatais nuo vėžio, jeigu ligonis prieš tai buvo intensyviai gydomas citotoksiniais vaistiniais preparatais arba vartojamos labai didelės antraciklinų dozės. Tokia leukemija gali pasireikšti po 1-3 metų latentinio periodo. Virškinimo trakto sutrikimai Idarubicinas sukelia vėmimą. Mukozitas (dažniausiai stomatitas, rečiau - ezofagitas) dažniausiai pasireiškia netrukus pradėjus gydymą ir, jeigu yra sunkus, per keletą dienų gali progresuoti iki gleivinės išopėjimo. Daugeliui ligonių trečią gydymo savaitę šis nepageidaujamas reiškinys išnyksta. Retais atvejais pastebėta sunkių virškinimo trakto nepageidaujamų reiškinių (tokių kaip prakiurimas, kraujavimas) pacientams, vartojantiems geriamą idarubiciną ir sergantiems ūmine leukemija ar sirgusiems kitomis ligomis, arba vartojusiems kitų vaistinių preparatų, pažeidžiančių virškinimo traktą. Prieš skirdamas geriamąjį idarubiciną pacientui, sergančiam aktyvia virškinimo trakto liga su padidėjusia kraujavimo ir (arba) prakiurimo rizika, gydytojas turi kruopščiai įvertinti galimos naudos ir rizikos santykį. Kepenų ir (arba) inkstų funkcija Kadangi kepenų ir (arba) inkstų funkcijos sutrikimas gali turėti įtakos idarubicino dispozicijai, prieš skiriant vartoti šį vaistinį preparatą ir gydymo juo metu, reikia atlikti įprastinius klinikinius laboratorinius tyrimus (nustatyti bilirubino ir kreatinino koncentracijas serume) kepenų ir inkstų funkcijai įvertinti. Daugelio III fazės klinikinių tyrimų duomenimis, gydymas šiuo vaistiniu preparatu kontraindikuotinas, jei bilirubino ir (arba) kreatinino koncentracija serume didesnė nei 2 mg/100 ml. Kitų antraciklinų dozė paprastai mažinama 50, jei bilirubino ir kreatinino koncentracija yra 1,2-2 mg/100 ml. Poveikis injekcijos vietoje Jeigu vaistinis preparatas švirkščiamas į smulkią kraujagyslę arba pakartotinai į tą pačią veną, gali pasireikšti venos sklerozė. Kad sumažėtų flebito ar tromboflebito sušvirkštimo vietoje rizika, reikia laikytis rekomenduojamos vartojimo procedūros. Ekstravazacija Ekstravazacija švirkščiant idarubiciną į veną, gali sukelti lokalų skausmą, sunkų audinių pažeidimą (pūslių atsiradimą, sunkų celiulitą) ir nekrozę. Jeigu leidžiant idarubiciną į veną atsiranda ekstravazacijos požymių ar simptomų, vaistinio preparato infuziją reikia nedelsiant nutraukti. Siekiant išvengti audinių pažaidos arba norint, kad ši pažaida būtų mažesnė, ektravazacijos atveju galima skirti deksrazoksaną. Naviko irimo sindromas Vartojant idarubiciną, dėl intensyvaus purinų katabolizmo, kuris pasireiškia dėl greito naviko ląstelių irimo (naviko irimo sindromas), gali padidėti šlapimo rūgšties koncentracija kraujyje. Pradėjus gydymą, reikia išmatuoti šlapimo rūgšties, kalio, kalcio fosfato ir kreatinino koncentracijas kraujyje. Skysčių vartojimas, šlapimo šarminimas ir profilaktinis alopurinolio vartojimas gali sumažinti su naviko irimo sindromu susijusių komplikacijų riziką. Imunosupresinis poveikis ir imlumo užkrečiamosioms ligoms padidėjimas Ligoniams, kurių imuninė sistema slopinama chemoterapiniais vaistiniais preparatais, įskaitant idarubiciną, pavartojus gyvų ar susilpninto gyvybingumo vakcinų, gali pasireikšti sunki ar mirtina infekcinė liga. Pacientų, vartojančių idarubiciną, skiepyti gyvomis vakcinomis negalima. Skiepyti negyvomis arba neaktyviomis vakcinomis galima, tačiau atsakas į tokias vakcinas gali būti silpnesnis. Reprodukcinė sistema Idarubicinas gali sukelti genotoksinį poveikį. Vyriškos ir moteriškos lyties pacientams, gydomiems idarubicino hidrochloridu, jo vartojimo laikotarpiu ir tam tikrą laiką po vartojimo rekomenduojama naudoti veiksmingas kontraceptines priemones. Vyrams, gydomiems idarubicino hidrochloridu, rekomenduojama (jei reikia ir įmanoma) kreiptis dėl spermos užkonservavimo, kadangi šis vaistinis preparatas gali sukelti negrįžtamą nevaisingumą (žr. 4.6 skyrių). Pacientams, norintiems susilaukti vaikų baigus gydymą, reikia patarti iš pradžių pasikonsultuoti su atitinkamu specialistu. Kita Vartojant idarubiciną, kaip ir kitus citotoksinius vaistinius preparatus, kartais pasireiškė tromboflebitas ir tromboembolija, įskaitant plaučių emboliją. Praėjus 1-2 paroms po šio vaistinio preparato pavartojimo, gali išsiskirti raudonos spalvos šlapimas, todėl pacientus reikia perspėti apie tai.

Gydymo idarubicinu metu buvo pastebėtas išvardytas nepageidaujamas poveikis. Sutrikimų dažnis: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki <1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki <1/1 000), labai retas (< 1/10 000), nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Infekcijos ir infestacijos | Infekcijos ir infestacijos Labai dažnas | Infekcija Nedažnas | Sepsis ar septicemija Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai (tarp jų cistos ir polipai) | Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai (tarp jų cistos ir polipai) Nedažnas | Antrinė leukemija (ūminė mieloidinė leukemija ir mielodisplazijos sindromas). Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Labai dažnas | Trombocitopenija, sunki leukopenija ir neutropenija, anemija. Nežinomas | Pancitopenija. Imuninės sistemos sutrikimai | Imuninės sistemos sutrikimai Labai retas | Anafilaksija. Endokrininiai sutrikimai | Endokrininiai sutrikimai Labai dažnas | Anoreksija. Nedažnas | Skysčių netekimas. Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Nedažnas | Hiperurikemija. Nežinomas | Naviko irimo sindromas. Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai Retas | Kraujavimas į galvos smegenis. Širdies sutrikimai | Širdies sutrikimai Dažnas | Stazinis širdies funkcijos nepakankamumas, bradikardija, sinusinė tachikardija, tachiaritmijos, simptomų nesukeliantis kairiojo skilvelio išstūmimo frakcijos sumažėjimas, kardiomiopatijos **. Nedažnas | Miokardo infarktas, EKG pakitimai *. Labai retas | Perikarditas, miokarditas, atrioventrikulinė blokada ir Hiso pluošto kojytės blokada. Kraujagyslių sutrikimai | Kraujagyslių sutrikimai Dažnas | Kraujavimas, lokalus flebitas, tromboflebitas. Nedažnas | Šokas. Labai retas | Tromboembolija, kraujo priplūdimas į veidą ir kaklą. Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai Labai dažnas | Pykinimas, vėmimas, mukozitas ar stomatitas, viduriavimas, pilvo skausmas ar deginimo pojūtis. Dažnas | Kraujavimas iš virškinimo trakto, pilvo skausmas. Nedažnas | Ezofagitas, kolitas †. Labai retas | Skrandžio erozijos ir opos. Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Dažnas | Kepenų fermentų suaktyvėjimas ir bilirubino koncentracijos padidėjimas. Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos ir poodinio audinio sutrikimai Labai dažnas | Alopecija. Dažnas | Išbėrimas, niežulys, sudirgintos odos jautrumo padidėjimas ‡. Nedažnas | Dilgėlinė, sustiprėjusi odos ir nagų pigmentacija, celiulitas §, audinių nekrozė. Labai retas | Padų ir delnų eritrodizestezija. Nežinomas | Lokali reakcija. Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai Labai dažnas | Praėjus 1-2 paroms po šio vaistinio preparato pavartojimo, gali išsiskirti raudonos spalvos šlapimas. Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Labai dažnas | Karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis. * Nespecifiniai ST segmento pokyčiai. ** Apie susijusius požymius ir simptomus žr. 4.4 skyriuje. † Įskaitant sunkų enterokolitą ar neutropeninį enterokolitą su žarnos prakiurimu. ‡ Radiacijos sukeltos pažaidos atsinaujinimas reakcija. § Toks reiškinys gali būti sunkus. Kraujodaros sistema Ryškus kaulų čiulpų funkcijos slopinimas yra sunkiausias nepageidaujamas poveikis gydant idarubicinu. Vis dėlto toks poveikis yra būtinas norint išnaikinti leukemines ląsteles (žr. 4.4 skyrių). Kardiotoksinis poveikis Gyvybei pavojingas SŠN yra sunkiausia antraciklinų sukeltos kardiomiopatijos forma ir atspindi vaistinio preparato dozę ribojantį kumuliacinį toksinį poveikį (žr. 4.4 skyrių). Kai kurių nepageidaujamų reakcijų aprašymas Virškinimo traktas Stomatitas ir sunkūs gleivinės išopėjimo atvejai, sunkaus vėmimo ir viduriavimo sukelta dehidratacija. Gaubtinės žarnos prakiurimo rizika. Vartojimo vieta Flebitas ar tromboflebitas ir profilaktikos priemonės aptarti 4.2 skyriuje. Atsitiktinis vaistinio preparato suleidimas šalia venos gali sukelti skausmą, sunkų celiulitą ir audinių nekrozę. Kitos nepageidaujamos reakcijos: hiperurikemija Simptomų profilaktika skiriant skysčių, šarminant šlapimą ir skiriant profilaktinį gydymą alopurinoliu gali sumažinti su naviko irimo sindromu susijusių komplikacijų riziką. Vaikų populiacija Suaugusiesiems ir vaikams pasireiškia panašus nepageidaujamas poveikis, tačiau vaikams dažniau pasireiškia antraciklinų kardiotoksiškumas (žr. 4.4 skyrių). Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).