Zonisamide Sandoz

Dozavimas – suaugusieji Dozės didinimas ir palaikymas Suaugusiesiems Zonisamide Sandoz gali būti skiriamas kaip monoterapija arba kaip taikomo gydymo papildymas. Dozė turi būti titruojama remiantis klinikiniu poveikiu. Rekomenduojama dozės didinimo tvarka ir palaikomosios dozės nurodytos 1 lentelėje. Kai kurie pacientai, ypač nevartojantys CYP3A4 indukuojančių medžiagų, gali reaguoti į mažesnes dozes. Vartojimo nutraukimas Jei zonizamido vartojimą reikia nutraukti, tai daryti reikia palaipsniui (žr. 4.4 skyrių). Suaugusių pacientų klinikinių tyrimų metu dozė kas savaitę buvo mažinama po 100 mg, tuo pat metu koreguojant kitų antiepilepsinių vaistinių preparatų dozes (kur reikalinga). 1 lentelė. Suaugusieji – rekomenduojamas dozės didinimo ir palaikymo režimas Gydymo režimas | Titravimo fazė | Titravimo fazė | Titravimo fazė | Įprasta palaikomoji dozė Monoterapija Suaugę pacientai, kuriems liga naujai diagnozuota | 1-oji ir 2-oji savaitė | 3-oji ir 4-oji savaitė | 5-oji ir 6-oji savaitė | 300 mg per parą (kartą per parą). Jeigu reikalinga didesnė dozė, ji didinama kas dvi savaites po 100 mg iki didžiausios 500 mg dozės. Monoterapija Suaugę pacientai, kuriems liga naujai diagnozuota | 100 mg per parą (kartą per parą) | 200 mg per parą (kartą per parą) | 300 mg per parą (kartą per parą) | 300 mg per parą (kartą per parą). Jeigu reikalinga didesnė dozė, ji didinama kas dvi savaites po 100 mg iki didžiausios 500 mg dozės. Gydymo papildymas - kartu su CYP3A4 indukuojančiomis medžiagomis (žr. 4.5 skyrių) | 1-oji savaitė | 2-oji savaitė | Nuo 3-osios iki 5-osios savaitės | 300-500 mg per parą (kartą per parą arba padalijus į dvi dozes) Gydymo papildymas - kartu su CYP3A4 indukuojančiomis medžiagomis (žr. 4.5 skyrių) | 50 mg per parą (padalijus į dvi dozes) | 100 mg per parą (padalijus į dvi dozes) | Didinama kas savaitę po 100 mg | 300-500 mg per parą (kartą per parą arba padalijus į dvi dozes) - be CYP3A4 indukuojančių medžiagų arba esant kepenų ar inkstų veiklos sutrikimui | 1-oji ir 2-oji savaitė | 3-oji ir 4-oji savaitė | Nuo 5-osios iki 10-osios savaitės | 300-500 mg per parą (kartą per parą arba padalijant į dvi dozes). Kai kuriems pacientams gali pakakti ir mažesnių dozių. - be CYP3A4 indukuojančių medžiagų arba esant kepenų ar inkstų veiklos sutrikimui | 50 mg per parą (padalijus į dvi dozes) | 100 mg per parą (padalijus į dvi dozes) | Didinama kas dvi savaites ne daugiau kaip po 100 mg | 300-500 mg per parą (kartą per parą arba padalijant į dvi dozes). Kai kuriems pacientams gali pakakti ir mažesnių dozių. Bendrosios zonizamido dozavimo rekomendacijos ypatingoms pacientų populiacijoms Vaikų (6 metų ir vyresnių) populiacija Dozės didinimas ir palaikymas 6 metų ir vyresniems vaikams zonizamido turi būti skiriama esamo gydymo papildymui. Dozė turi būti didinama atsižvelgiant į klinikinį poveikį. Rekomenduojamas dozės didinimas ir palaikomosios dozės nurodytos 2 lentelėje. Kai kuriems pacientams, ypač nevartojantiems CYP3A4 indukuojančių medžiagų, gali pakakti ir mažesnių dozių. Gydytojai turi atkreipti pacientų vaikų ir jų tėvų arba globėjų dėmesį į Paciento įspėjimo langelį (pakuotės lapelyje), kuriame nurodyta, kaip išvengti šiluminio smūgio (žr. 4.4 skyriuje „Vaikų populiacija“). 2 lentelė. Vaikų (6 metų ir vyresnių) populiacija – rekomenduojamas dozės didinimo ir palaikymo režimas Gydymo režimai | Titravimo fazė | Titravimo fazė | Įprasta palaikomoji dozė | Įprasta palaikomoji dozė Gydymo papildymas - kartu su CYP3A4 indukuojančiomis medžiagomis (žr. 4.5 skyrių) | 1-oji savaitė | Nuo 2-osios iki 8-osios savaitės | Pacientai, sveriantys 20-55 kga | Pacientai, sveriantys daugiau kaip 55 kga Gydymo papildymas - kartu su CYP3A4 indukuojančiomis medžiagomis (žr. 4.5 skyrių) | 1 mg/kg kūno svorio per parą (kartą per parą) | Didinama kas savaitę po 1 mg/kg kūno svorio | 6-8 mg/kg kūno svorio per parą (kartą per parą) | 300-500 mg per parą (kartą per parą) - be CYP3A4 indukuojančių medžiagų | 1-oji ir 2-oji savaitės | Nuo 3-osios savaitės | 6-8 mg/kg kūno svorio per parą (kartą per parą) | 300-500 mg per parą (kartą per parą) - be CYP3A4 indukuojančių medžiagų | 1 mg/kg kūno svorio per parą (kartą per parą) | Didinama kas dvi savaites po 1 mg/kg kūno svorio | 6-8 mg/kg kūno svorio per parą (kartą per parą) | 300-500 mg per parą (kartą per parą) Pastaba: a. Siekiant užtikrinti, kad būtų palaikoma gydomoji dozė, reikia stebėti vaiko svorį ir keičiantis svoriui iki 55 kg, koreguoti dozę. Skiriama 6-8 mg/kg kūno svorio per parą dozė, neviršijant didžiausios 500 mg per parą dozės. Zonizamido saugumas ir veiksmingumas vaikams, jaunesniems nei 6 metų arba sveriantiems mažiau nei 20 kg, dar neištirti. Klinikinių tyrimų duomenų apie pacientus, sveriančius mažiau nei 20 kg, yra nedaug. Todėl 6 metų ir vyresnius vaikus, kurių svoris nesiekia 20 kg, reikia gydyti atsargiai. Vartojant rinkai tiekiamo stiprumo Zonisamide Sandoz kapsules, ne visada įmanoma tiksliai pasiekti apskaičiuotą dozę. Todėl tokiais atvejais rekomenduojama visą Zonisamide Sandoz dozę suapvalinti iki artimiausios esamos didesnės ar mažesnės dozės, kurią galima pasiekti vartojant rinkai tiekiamo stiprumo Zonisamide Sandoz kapsules (25 mg, 50 mg ir 100 mg). Vartojimo nutraukimas Jeigu zonizamido vartojimą reikia nutraukti, tai daryti reikia palaipsniui (žr. 4.4 skyrių). Klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo pacientai vaikai, metu, dozė buvo kas savaitę mažinama maždaug po 2 mg/kg kūno svorio (t. y. pagal 3 lentelėje pateiktą planą). 3 lentelė. Vaikų (6 metų ir vyresnių) populiacija – rekomenduojamas dozės mažinimo planas Svoris | Dozė kas savaitę mažinama po: 20 – 28 kg | 25–50 mg per parą* 29 – 41 kg | 50–75 mg per parą* 42 – 55 kg | 100 mg per parą* > 55 kg | 100 mg per parą* Pastaba: * Visos dozės vartojamos kartą per parą. Senyviems pacientams Senyviems pacientams pradėti gydymą reikia atsargiai, nes nėra pakankamai informacijos apie zonizamido vartojimą senyviems pacientams. Skiriant šio vaistinio preparato taip pat reikia atsižvelgti į zonizamido saugumo charakteristiką (žr. 4.8 skyrių). Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi, turi būti gydomi atsargiai, kadangi informacijos apie zonizamido vartojimą šiems pacientams yra nedaug ir gali prireikti zonizamido dozę titruoti lėčiau. Kadangi zonizamidas ir jo metabolitai šalinami per inkstus, pacientams, kuriems išsivystė ūminis inkstų nepakankamumas arba buvo pastebėtas kliniškai reikšmingas ilgalaikis kreatinino kiekio padidėjimas serume, zonizamido vartojimą reikia nutraukti. Pacientų, kurių inkstų veikla sutrikusi, vienkartinių zonizamido dozių klirensas buvo neabejotinai susijęs su kreatinino klirensu. Pacientų, kurių kreatinino klirensas buvo < 20 ml/min., zonizamido plazmos AUC (plotas, kurį koordinačių sistemoje riboja koncentracijos kitimo laiko atžvilgiu kreivė) buvo padidėjęs 35 %. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Zonizamido vartojimas pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, netirtas. Dėl to šio vaistinio preparato vartoti pacientams, kuriems yra sunkus kepenų veiklos sutrikimas, nerekomenduojama. Gydant pacientus, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, būtina laikytis atsargumo ir gali būti reikalingas lėtesnis zonizamido dozės titravimas. Vartojimo metodas Zonizamido kietosios kapsulės yra skirtos vartoti per burną. Maisto poveikis Zonizamidas gali būti vartojamas kartu su maistu arba be jo (žr. 5.2 skyrių).

Nepaaiškinamas išbėrimas Gydymo zonizamidu metu pasitaiko sunkių išbėrimų, įskaitant Stivenso-Džonsono (Stevens–Johnson) sindromo atvejus. Turi būti apsvarstytas zonizamido vartojimo nutraukimas pacientams, kuriems išsivysto kitaip nepaaiškinamas išbėrimas. Visus pacientus, kuriems vartojant zonizamido atsirado išbėrimas, reikia atidžiai stebėti, ypač didelį dėmesį skiriant tiems, kurie kartu vartoja kitų vaistinių preparatų nuo epilepsijos, kurie nepriklausomai gali sukelti odos išbėrimą. Priepuoliai nutraukus vartojimą Remiantis esama klinikine patirtimi, jei reikia nutraukti zonizamido vartojimą epilepsija sergantiems pacientams, dozė turi būti mažinama palaipsniui, kad būtų sumažinta priepuolių nutraukus vartojimą galimybė. Nėra pakankamai duomenų, kad tais atvejais, kai kartu su kitais vaistiniais preparatais nuo epilepsijos papildomai vartojant zonizamido priepuoliai tapo kontroliuojami, būtų galima nutraukti šių vaistinių preparatų vartojimą ir skirti tik zonizamido. Todėl kartu skiriamų vaistinių preparatų nuo epilepsijos vartojimą nutraukti reikia atsargiai. Sulfonamidų reakcijos Zonizamidas yra benzisoksazolo darinys, kurio sudėtyje yra sulfonamido grupė. Su sulfonamido grupę turinčių vaistinių preparatų vartojimu susijusios sunkios imuninės nepageidaujamos reakcijos: išbėrimas, alerginė reakcija ir sunkūs hematologiniai sutrikimai, įskaitant aplazinę anemiją, kurie labai retai gali būti mirtini. Buvo pastebėta agranulocitozės, trombocitopenijos, leukopenijos, aplazinės anemijos, pancitopenijos ir leukocitozės atvejų. Ryšiui (jei jis yra) tarp dozės bei gydymo trukmės ir šių nepageidaujamų reakcijų įvertinti nepakanka duomenų. Ūminė miopija ir antrinė uždaro kampo glaukoma Zonizamidu gydomiems suaugusiesiems ir vaikams nustatytas ūminės miopijos sindromas, susijęs su antrine uždaro kampo glaukoma. Vienas iš simptomų yra staigus regėjimo aštrumo sumažėjimas ir (arba) akies skausmas. Gali būti diagnozuoti tokie oftalmologiniai sutrikimai: miopija, priekinės kameros sekluma, akies hiperemija (paraudimas) ir padidėjęs akispūdis. Šis sindromas gali būti susijęs su supraciliarine efuzija, dėl kurios į priekį pastumiami lęšiukas ir rainelė, bei antrine uždaro kampo glaukoma. Simptomai gali pasireikšti praėjus kelioms valandoms ar savaitėms nuo gydymo pradžios. Taikomas toks gydymas: kiek galima greičiau gydančio gydytojo nuožiūra nutraukiamas zonizamido vartojimas ir imamasi priemonių akispūdžiui sumažinti. Negydomas dėl bet kokių priežasčių padidėjęs akispūdis gali sukelti sunkias komplikacijas, įskaitant negrįžtamą apakimą. Pacientus, kuriems anksčiau buvo akių sutrikimų, zonizamidu reikia gydyti atsargiai. Mintys apie savižudybę ir savižudiškas elgesys Pacientams, kurie buvo gydomi vaistiniais preparatais nuo epilepsijos dėl skirtingų indikacijų, pasireiškė minčių apie savižudybę ir savižudiškas elgesys. Atlikus vaistinių preparatų nuo epilepsijos randomizuotų, placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų metaanalizę, nustatyta nedidelė padidėjusi minčių apie savižudybę ir savižudiško elgesio rizika. Šios rizikos mechanizmas nežinomas ir turimi duomenys nepaneigia rizikos padidėjimo dėl zonizamido galimybės. Todėl reikia stebėti, ar pacientams nepasireiškia minčių apie savižudybę ir savižudiško elgesio požymių, ir apsvarstyti tinkamo gydymo būtinybę. Pacientams (ir pacientų globėjams) reikia patarti, kad atsiradus minčių apie savižudybę ir savižudiško elgesio požymių, reikia kreiptis medicininės pagalbos. Inkstų akmenys Kai kuriems pacientams, ypač linkusiems į inkstų akmenligę, gali būti didesnė inkstų akmenų susiformavimo ir susijusių požymių bei simptomų, pvz., inkstų dieglių, inkstų skausmo arba šono skausmo, atsiradimo rizika. Inkstų akmenligė gali sukelti lėtinį inkstų pažeidimą. Inkstų akmenligės rizikos veiksniai yra ankstesnis akmenų formavimasis inkstuose, buvę inkstų akmenligės ir hiperkalciurijos atvejai kraujo giminaičiams. Nė pagal vieną iš šių rizikos veiksnių negalima patikimai prognozuoti akmenų formavimosi gydymo zonizamidu metu. Be to, didesnė rizika gali būti pacientams, kurie vartoja vaistinių preparatų, susijusių su inkstų akmenlige. Skysčio vartojimo didinimas ir šlapimo išskyrimo skatinimas gali padėti sumažinti akmenų formavimosi riziką, ypač pacientams, kuriems yra polinkį šiam sutrikimui didinančių veiksnių. Metabolinė acidozė Su gydymu zonizamidu yra susijusi hiperchloreminė metabolinė acidozė su neanijoniniu tarpu (t. y., sumažėjęs hidrokarbonato kiekis serume, mažesnis už normalią standartinę ribą, nesant lėtinės kvėpavimo alkalozės). Metabolinę acidozę sukelia hidrokarbonato kiekio inkstuose mažėjimas dėl zonizamido slopinamojo poveikio karboanhidrazei. Toks elektrolitų pusiausvyros sutrikimas nustatytas vartojant zonizamido placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu ir pateikus vaistinį preparatą į rinką. Paprastai zonizamido sukeliama metabolinė acidozė pasireiškia gydymo pradžioje, nors tokių atvejų gydymo metu gali būti bet kuriuo laiku. Hidrokarbonato kiekio sumažėjimas paprastai yra nedidelis arba vidutinis (suaugusiesiems vartojant 300 mg paros dozes hidrokarbonato kiekis vidutiniškai sumažėjo maždaug 3,5 mEq/l); retais atvejais pacientams gali pasireikšti didesnis sumažėjimas. Prie zonizamido sukeliamo hidrokarbonato kiekio mažėjimo gali prisidėti ir acidozę galinčios sukelti būklės arba gydymas (pvz., inkstų liga, sunkūs kvėpavimo takų sutrikimai, epilepsinė būklė, viduriavimas, operacija, ketogeninė dieta arba vaistiniai preparatai). Manoma, kad jaunesniems pacientams zonizamidas dažniau sukelia metabolinę acidozę ir šiems pacientams ji būna sunkesnė. Zonizamidą vartojantiems pacientams, kuriems yra pagrindinių būklių, galinčių didinti acidozės riziką, taip pat pacientams, kuriems yra padidėjusi nepageidaujamų metabolinės acidozės reiškinių rizika, ir pacientams, kuriems pasireiškia metabolinei acidozei būdingų simptomų, reikia tinkamai įvertinti ir stebėti hidrokarbonato kiekį serume. Jei pasireiškė metabolinė acidozė ir ji tęsiasi, turi būti apsvarstytas zonizamido dozės mažinimas arba vartojimo nutraukimas (palaipsniui nutraukiant vartojimą arba mažinant gydomąją dozę), nes gali pasireikšti osteopenija. Jei nusprendžiama toliau gydyti pacientus zonizamidu, nekreipiant dėmesio į tebesitęsiančią acidozę, turi būti apgalvotas šarmingumą didinantis gydymas. Metabolinė acidozė gali sukelti hiperamonemiją, apie kurios pasireiškimą su encefalopatija ar be jos pranešta gydant zonizamidu. Hiperamonemijos rizika gali padidėti pacientams, kartu vartojantiems kitų vaistinių preparatų, kurie gali sukelti hiperamonemiją (pvz., valproato), arba kuriems yra šlapalo ciklo sutrikimas, arba sumažėjęs kepenų mitochondrijų aktyvumas. Pacientams, kuriems gydymo zonizamidu metu pasireiškia nepaaiškinamas mieguistumas ar psichikos pokyčių, rekomenduojama apsvarstyti hiperamoneminės encefalopatijos tikimybę ir nustatyti amoniako kiekį. Zonizamidas turi būti atsargiai vartojamas suaugusiems pacientams, kurie tuo pat metu yra gydomi karboanhidrazės inhibitoriais, pvz., topiramatu ar acetazolamidu, kadangi nepakanka duomenų, kad paneigti jų farmakodinaminę sąveiką (taip pat žr. 4.4 skyrių „Vaikų populiacija“ ir 4.5 skyrių). Šiluminis smūgis Gauta pranešimų apie sumažėjusio prakaitavimo ir pakilusios kūno temperatūros atvejus, daugiausiai vaikams ir paaugliams (išsamus įspėjimas pateiktas 4.4 skyriuje „Vaikų populiacija“). Zonizamido turi būti atsargiai skiriama suaugusiesiems kartu su kitais vaistiniais preparatais, kurie didina pacientų polinkį su šiluma susijusiems sutrikimams, pvz., su karboanhidrazės inhibitoriais ir anticholinerginį poveikį sukeliančiais vaistiniais preparatais (taip pat žr. 4.4 skyrių „Vaikų populiacija“). Pankreatitas Rekomenduojama stebėti zonizamido vartojančių pacientų, kuriems pasireiškia klinikinių pankreatito požymių ir simptomų, kasos lipazės ir amilazės aktyvumą. Jeigu yra akivaizdus pankreatitas, nenustačius kitos aiškios priežasties, rekomenduojama apsvarstyti zonizamido vartojimo nutraukimą ir pradėti atitinkamą gydymą. Rabdomiolizė Zonizamido vartojantiems pacientams, kuriems išsivysto sunkus raumenų skausmas ir (arba) silpnumas su karščiavimu arba be jo, rekomenduojama įvertinti raumenų pažeidimo žymenis, įskaitant kreatinfosfokinazės ir aldolazės aktyvumą serume. Padidėjus aktyvumui ir nesant kitų aiškių priežasčių, pvz., traumos ar didžiųjų epilepsijos priepuolių, rekomenduojama apsvarstyti zonizamido vartojimo nutraukimą ir pradėti atitinkamą gydymą. Vaisingos moterys Vaisingos moterys turi naudoti veiksmingą kontracepcijos metodą gydymo zonizamidu metu ir po jo nutraukimo bent vieną mėnesį (žr. 4.6 skyrių). Zonizamido turi nevartoti vaisingos moterys, kurios nenaudoja veiksmingos kontracepcijos, nebent tai yra akivaizdžiai būtina ir jeigu laikoma, kad galima nauda pateisina riziką vaisiui. Zonizamidu gydomoms vaisingoms moterims būtina specializuota medicininė konsultacija. Moteris turi būti visapusiškai informuota ir suprasti galimą zonizamido poveikį vaisiui ir prieš pradedant gydymą su paciente turi būti aptarta galima rizika ir nauda. Prieš pradedant vaisingų moterų gydymą zonizamidu turi būti apgalvotas ištyrimas dėl nėštumo. Moterys, kurios planuoja pastoti, prieš pastojant ir prieš nutraukiant kontracepciją turi susisiekti su savo specialistais, kad iš naujo būtų įvertintas gydymas zonizamidu ir apsvarstytos kitos gydymo galimybės. Vaisingoms moterims turi būti patarta nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei zonizamido vartojimo metu pastojo arba mano, kad gali būti nėščia. Gydytojai, skiriantys pacientams zonizamido, turi įsitikinti, kad pacientės būtų išsamiai informuotos apie būtinybę naudoti tinkamas veiksmingas kontracepcijos priemones ir remdamiesi klinikine patirtimi įvertinti, ar geriamųjų kontraceptikų arba jų komponentų dozės yra nustatytos tinkamai, atsižvelgiant į konkrečios pacientės klinikinę būklę. Kūno svoris Zonizamido vartojimas gali sukelti svorio mažėjimą. Jei šio vaistinio preparato vartojimo metu paciento svoris mažėja arba jis yra per mažas, gali būti apsvarstytas maisto papildų ar didesnio maisto kiekio vartojimas. Esant per dideliam nepageidaujamam svorio mažėjimui, turi būti apsvarstytas zonizamido vartojimo nutraukimas. Svorio mažėjimas vaikams gali būti didesnis (žr. 4.4 skyrių „Vaikų populiacija“). Vaikų populiacija Aukščiau esantys įspėjimai ir atsargumo priemonės taip pat tinka paaugliams ir vaikams. Toliau išvardyti įspėjimai ir atsargumo priemonės yra labiau aktualūs vaikams ir paaugliams. Šiluminis smūgis ir dehidratacija Kaip išvengti vaikų perkaitimo ir dehidratacijos Zonizamidas vaikams gali sukelti prakaitavimo sumažėjimą bei perkaitimą, ir, jei vaikas yra negydomas, tai gali sukelti smegenų pažaidą ir mirtį. Vaikams rizika yra didžiausia, ypač karštu oru. Jeigu vaikas vartoja zonizamido: • vaikas turi būti vėsumoje, ypač karštu oru; • vaikas turi vengti intensyvios fizinės veiklos, ypač karštu oru; • vaikas turi gerti daug šalto vandens; • vaikui negalima vartoti šių vaistinių preparatų: karboanhidrazės inhibitorių (pvz., topiramato ir acetazolamido) bei anticholinerginį poveikį sukeliančių medžiagų (tokių, kaip klomipraminas, hidroksizinas, difenhidraminas, haloperidolis, imipraminas ir oksibutininas). JEIGU PASIREIŠKIA BET KURIS TOLIAU NURODYTAS ATVEJIS, VAIKUI REIKALINGA SKUBI MEDICININĖ PAGALBA: jaučiamas odos karštumas ir yra labai mažas prakaitavimas arba jo nėra, arba vaikas tampa sumišęs, arba jam pasireiškia raumenų spazmai, arba tampa dažnas vaiko širdies plakimas ar kvėpavimas. Nuveskite vaiką į šaltą, pavėsingą vietą. Vandeniu palaikykite vaiko odos vėsumą. Duokite vaikui gerti šalto vandens. Gauta pranešimų apie sumažėjusio prakaitavimo ir padidėjusios kūno temperatūros atvejus, daugiausiai vaikams. Kai kuriais atvejais buvo diagnozuotas šiluminis smūgis, reikalaujantis gydymo ligoninėje. Buvo pranešta apie šiluminio smūgio, dėl kurio prireikė gydymo ligoninėje ir kuris baigėsi mirtimi, atvejį. Dauguma atvejų buvo pastebėti šiltuoju metų laiku. Gydytojai turi aptarti su pacientais ir jų globėjais galimą šiluminio smūgio rimtumą, kokiose situacijose jis gali pasireikšti ir kokių veiksmų reikia imtis pastebėjus bet kokių jo požymių ar simptomų. Pacientus ir jų globėjus reikia įspėti, kad būtina užtikrinti pacientų organizmo hidrataciją, vengti būti pernelyg aukštos temperatūros aplinkoje ir, priklausomai nuo paciento būklės, vengti sunkios fizinės veiklos. Gydytojai turi atkreipti pacientų vaikų ir jų tėvų arba globėjų dėmesį į pakuotės lapelyje pateiktą patarimą, kaip išvengti vaikų šiluminio smūgio ir perkaitimo. Pasireiškus dehidratacijos, oligohidrozės požymiams ar simptomams arba padidėjus kūno temperatūrai, turi būti apsvarstytas zonizamido nutraukimas. Zonizamido negalima vartoti vaikams kartu su kitais vaistiniais preparatais, kurie didina pacientų polinkį į su perkaitimu susijusius sutrikimus; tai apima karboanhidrazės inhibitorius ir anticholinerginį poveikį sukeliančius vaistinius preparatus. Kūno svoris Svorio mažėjimas, sukeliantis bendros būklės blogėjimą ir negebėjimą vartoti vaistinių preparatų nuo epilepsijos, buvo susijęs su mirtimi (žr. 4.8 skyrių). Zonizamido nerekomenduojama vartoti vaikams, kurių per mažas svoris (apibrėžiamas vadovaujantis PSO pagal amžių pakoreguotomis KMI kategorijomis) arba kurių sumažėjęs apetitas. Kūno svorio sumažėjimo dažnis yra toks pat visose amžiaus grupėse (žr. 4.8 skyrių), tačiau, atsižvelgiant į galimą vaikų kūno svorio sumažėjimo rimtumą, šioje populiacijoje svorį reikia stebėti. Jei remiantis augimo diagramomis pacientas nepriauga svorio, turi būti apsvarstytas maisto papildų arba didesnio kiekio maisto vartojimas, priešingu atveju zonizamido vartojimas turi būti nutrauktas. Klinikinių tyrimų duomenų apie pacientus, kurių svoris nesiekia 20 kg, yra nedaug. Todėl 6 metų ir vyresnius vaikus, kurių svoris nesiekia 20 kg, reikia gydyti atsargiai. Ilgalaikis svorio mažėjimo vaikų populiacijoje poveikis augimui ir vystymuisi nežinomas. Metabolinė acidozė Vaikams ir paaugliams zonizamidas dažniau sukelia metabolinę acidozę ir šiems pacientams ji būna sunkesnė. Šioje populiacijoje turi būti tinkamai įvertinamas ir stebimas hidrokarbonato kiekis kraujo serume (išsamų įspėjimą žr. 4.4 skyriuje „Metabolinė acidozė“; informaciją apie hidrokarbonato kiekio sumažėjimo dažnį žr. 4.8 skyriuje). Ilgalaikis hidrokarbonato kiekio sumažėjimo poveikis augimui ir vystymuisi nežinomas. Zonizamido negalima vartoti vaikams kartu su kitais karboanhidrazės inhibitoriais, tokiais, kaip topiramatas ir acetazolamidas (žr. 4.5 skyrių). Inkstų akmenys Pasitaikė inkstų akmenų atvejų vaikams (išsamų įspėjimą žr. 4.4 skyriuje „Inkstų akmenys“). Kai kuriems pacientams, ypač linkusiems į inkstų akmenligę, gali būti didesnė inkstų akmenų formavimosi ir susijusių požymių bei simptomų, pvz., inkstų dieglių, inkstų skausmo arba šono skausmo, rizika. Inkstų akmenligė gali sukelti lėtinį inkstų pažeidimą. Inkstų akmenligės rizikos veiksniai yra buvęs akmenų formavimasis inkstuose, buvę inkstų akmenligės ir hiperkalciurijos atvejai kraujo giminaičiams. Nė pagal vieną iš šių rizikos veiksnių negalima patikimai prognozuoti akmenų formavimosi gydymo zonizamidu metu. Skysčio vartojimo didinimas ir šlapimo išskyrimo skatinimas gali padėti sumažinti akmenų formavimosi riziką, ypač pacientams, kuriems yra polinkį šiam sutrikimui didinančių veiksnių. Gydytojo nuožiūra reikia atlikti inkstų tyrimą ultragarsu. Aptikus inkstų akmenų, zonizamido vartojimas turi būti nutrauktas. Kepenų veiklos sutrikimas Pacientams vaikams ir paaugliams nustatyti padidėję kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimų rodmenys, pvz., padidėję alaninaminotransferazės (ALT), aspartataminotransferazės (AST) bei gamaglutamiltransferazės (GGT) aktyvumas ir bilirubino kiekis, be jokio dėsningumo stebimose vertėse, didesnėse už viršutinę normos ribą. Nepaisant to, įtarus nepageidaujamą poveikį kepenims, reikia įvertinti kepenų funkciją ir apsvarstyti, ar nereikia nutraukti zonizamido vartojimo. Pažintinė funkcija Epilepsija sergančių pacientų pažintinės funkcijos sutrikimas buvo susijęs su pagrindine patologija ir (arba) gydymo vaistiniais preparatais nuo epilepsijos skyrimu. Atliekant placebu kontroliuojamą zonizamido tyrimą, kuriame dalyvavo vaikai ir paaugliai, pacientų su sutrikusiomis pažintinėmis funkcijomis dalis skaitine reikšme buvo didesnė zonizamido grupėje, palyginus su placebo grupe. Šio vaistinio preparato kietojoje kapsulėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Saugumo duomenų santrauka Klinikinių tyrimų metu zonizamido buvo skirta daugiau nei 1200 pacientų, iš kurių daugiau nei 400 vartojo zonizamido ne mažiau nei vienerius metus. Taip pat sukaupta nemažai patirties pateikus zonizamidą į rinką 1989 m. Japonijoje ir 2000 m. JAV. Zonizamidas yra benzizoksazolo darinys, kurio sudėtyje yra sulfonamido grupė. Su vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra sulfonamido grupė, vartojimu susijusios sunkios imuninės nepageidaujamos reakcijos: išbėrimas, alerginė reakcija ir sunkūs hematologiniai sutrikimai, įskaitant aplazinę anemiją, kuri labai retai gali būti mirtina (žr. 4.4 skyrių). Dažniausios kontroliuojamo gydymo papildymo tyrimų metu pasireiškusios nepageidaujamos reakcijos buvo mieguistumas, svaigulys ir anoreksija. Atliekant randomizuotą, kontroliuojamą monoterapijos tyrimą, lyginantį zonizamidą su pailginto atpalaidavimo karbamazepinu, dažniausios nepageidaujamos reakcijos buvo hidrokarbonato kiekio sumažėjimas, apetito sumažėjimas ir svorio sumažėjimas. Ryškiai nenormaliai mažo hidrokarbonato kiekio dažnis (sumažėjimas iki mažiau kaip 17 mEq/l ir daugiau kaip 5 mEq/l) buvo 3,8 %. Ryškaus svorio sumažėjimo 20 % arba daugiau atvejų dažnis buvo 0,7 %. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Klinikinių tyrimų metu ir preparatą pateikus į rinką pastebėtos su zonizamido vartojimu susijusios nepageidaujamos reakcijos išdėstytos toliau pateiktoje lentelėje. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). 4 lentelė. Gydymo papildymo klinikinių tyrimų metu ir vaistinį preparatą pateikus į rinką pastebėtos su zonizamido vartojimu susijusios nepageidaujamos reakcijos Organų sistemų klasės (pagal MedDRA) | Labai dažnas | Dažnas | Nedažnas | Labai retas Infekcijos ir infestacijos | | | Plaučių uždegimas Šlapimo takų infekcija | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | | Ekchimozė | | Agranulocitozė Aplazinė anemija Leukocitozė Leukopenija Limfadenopatija Pancitopenija Trombocitopenija Imuninės sistemos sutrikimai | | Padidėjęs jautrumas | | Vaistinio preparato sukeltas padidėjusio jautrumo sindromas Vaistinio preparato sukeltas išbėrimas kartu su eozinofilija ir sisteminiais simptomais Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Anoreksija | | Hipokalemija | Metabolinė acidozė Inkstų kanalėlių acidozė Psichikos sutrikimai | Sujaudinimas Irzlumas Sumišimo būsena Depresija | Afektinis labilumas Nerimas Nemiga Psichozinis sutrikimas | Pyktis Agresyvumas Mintys apie savižudybę Mėginimas nusižudyti | Haliucinacijos Nervų sistemos sutrikimai | Ataksija Svaigulys Atminties sutrikimas Mieguistumas | Bradifrenija Dėmesio sutrikimas Nistagmas Parestezija Kalbos sutrikimas Tremoras | Priepuoliai | Amnezija Koma Didysis epilepsijos priepuolis Miasteninis sindromas Piktybinis neurolepsinis sindromas Epilepsinė būklė Akių sutrikimai | Diplopija | | | Uždaro kampo glaukoma Akies skausmas Miopija Miglotas regėjimas Sumažėjęs regėjimo aštrumas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | | | | Dusulys Aspiracinė pneumonija Kvėpavimo sutrikimas Padidėjusio jautrumo reakcijos tipo pneumonitas Virškinimo trakto sutrikimai | | Pilvo skausmas Vidurių užkietėjimas Viduriavimas Dispepsija Pykinimas | Vėmimas | Pankreatitas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | | | Cholecistitas Tulžies pūslės akmenligė | Hepatoceliulinis pažeidimas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | | Išbėrimas Niežėjimas Nuplikimas (alopecija) | | Neprakaitavimas Daugiaformė raudonė (Erythema multiforme) Stivenso - Džonsono (Stevens – Johnson) sindromas Toksinė epidermio nekrolizė Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | | | | Rabdomiolizė Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | | Inkstų akmenligė | Šlapimo takų akmenys | Hidronefrozė Inkstų nepakankamumas Šlapimo nenormalumai Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | | Nuovargis Gripo tipo liga Pireksija Periferinė edema | | Tyrimai | Hidrokarbonato kiekio sumažėjimas | Sumažėjęs kūno svoris | | Kreatinfosfokinazės aktyvumo padidėjimas kraujyje Kreatinino kiekio padidėjimas kraujyje Šlapalo kiekio padidėjimas kraujyje Pakitę kepenų funkcijos tyrimų rezultatai Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos | | | | Šiluminis smūgis Be to, buvo pavienių staigios nepaaiškinamos mirties atvejų epilepsija sergantiems pacientams kurie vartoja zonizamido. 5 lentelė. Randomizuoto, kontroliuojamo monoterapijos tyrimo, skirto zonizamido palyginimui su pailginto atpalaidavimo karbamazepinu, metu pastebėtos nepageidaujamos reakcijos Organų sistemos klasė (MedDRA terminologija) | Labai dažnas | Dažnas | Nedažnas Infekcijos ir infestacijos | | | Šlapimo takų infekcija Plaučių uždegimas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | | | Leukopenija Trombocitopenija Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | | Sumažėjęs apetitas | Hipokalemija Psichikos sutrikimai | | Sujaudinimas Depresija Nemiga Nuotaikos svyravimas Nerimas | Sumišimo būsena Ūminė psichozė Agresyvumas Mintys apie savižudybę Haliucinacijos Nervų sistemos sutrikimai | | Ataksija Svaigulys Atminties sutrikimas Mieguistumas Bradifrenija Dėmesio sutrikimas Parestezija | Nistagmas Tarsenos sutrikimas Tremoras Konvulsijos Akių sutrikimai | | Diplopija | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | | | Kvėpavimo sutrikimas Virškinimo trakto sutrikimai | | Vidurių užkietėjimas Viduriavimas Dispepsija Pykinimas Vėmimas | Pilvo skausmas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | | | Ūminis cholecistitas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | | Išbėrimas | Niežėjimas Ekchimozė Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | | Nuovargis Pireksija Dirglumas | Tyrimai | Hidrokarbonato kiekio sumažėjimas | Sumažėjęs kūno svoris Kreatinfosfokinazės aktyvumo padidėjimas kraujyje Alaninaminotransferazės aktyvumo padidėjimas kraujyje Aspartataminotransferazės aktyvumo padidėjimas kraujyje | Šlapimo tyrimų pokyčiai † MedDRA 13.1 versija Papildoma informacija apie ypatingas populiacijas Senyvi pacientai Apibendrinta 95 senyvų tiriamųjų pacientų saugumo duomenų analizė parodė santykinai didesnį pranešimų apie periferinės edemos ir niežėjimo atvejus dažnį, palyginti su bendra suaugusiųjų populiacija. Po vaistinio preparato patekimo į rinką sukauptų duomenų peržiūra rodo, kad 65 metų ir vyresniems pacientams dažniau, nei bendrojoje populiacijoje, gauta pranešimų apie šiuos reiškinius: Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromą ir vaistinio preparato sukelto padidėjusio jautrumo sindromą (angl., Drug Induced Hypersensitivity syndrome, DIHS). Vaikų populiacija Placebu kontroliuojamais tyrimais 6-17 metų pacientams vaikams nustatytas zonizamido nepageidaujamų reiškinių pobūdis buvo panašus kaip suaugusiesiems. Iš 465 į vaikų saugumo duomenų bazę įtrauktų tiriamųjų (įskaitant dar 67 tiriamuosius iš kontroliuojamojo klinikinio tyrimo tęstinės fazės) 7 tiriamieji mirė (1,5 %; 14,6 atvejo 1000 asmens metų): 2 atvejai buvo dėl epilepsinės būklės, vienas iš kurių buvo susijęs su ryškiu per mažai sveriančio tiriamojo asmens svorio sumažėjimu (10 % per 3 mėnesius) ir tolesniu negebėjimu vartoti vaistinių preparatų, 1 atvejis dėl galvos sužalojimo/hematomos ir 4 tiriamųjų asmenų mirtys buvo susiję su jau buvusiais funkciniais neurologiniais sutrikimais dėl įvairių priežasčių (2 atvejai plaučių uždegimo sukelto sepsio ir (arba) organų nepakankamumo, 1 epilepsija sergančio paciento staigios nepaaiškinamos mirties (angl. Sudden Unexplained Death in Epilepsy Patients, SUDEP) ir 1 galvos sužalojimo atvejo). Kontroliuojamojo tyrimo arba atvirosios tęstinės šio tyrimo fazės metu iš viso 70,4 % tiriamų vaikų, kurie vartojo zonizamido, mažiausiai vieną kartą hidrokarbonato kiekis sumažėjo iki mažiau kaip 22 mmol/l. Mažas hidrokarbonato kiekis taip pat išliko ilgai (mediana – 188 dienos). Apibendrinta saugumo duomenų analizė, į kurią buvo įtraukti 420 tiriamų vaikų (183 iš jų buvo 6-11 metų ir 237 12-16 metų, vidutinė vaistinio preparato ekspozicijos trukmė buvo maždaug 12 mėnesių) duomenys parodė santykinai dažniau nustatytą plaučių uždegimą, dehidrataciją, sumažėjusį prakaitavimą, pakitusius kepenų funkcijos tyrimų rezultatus, vidurinės ausies uždegimą, faringitą, sinusitą ir viršutinių kvėpavimo takų infekciją, kosulį, kraujavimą iš nosies ir slogą, pilvo skausmą, vėmimą, išbėrimą bei egzemą ir karščiavimą, nei suaugusiųjų populiacijoje (ypač jaunesniems nei 12 metų tiriamiesiems) ir retai nustatytą amneziją, padidėjusį kreatinino kiekį, limfadenopatiją ir trombocitopeniją. 10 % ar daugiau sumažėjusio kūno svorio atvejų dažnis buvo 10,7 % (žr. 4.4 skyrių). Kai kuriais svorio sumažėjimo atvejais nustatytas uždelstas perėjimas į kitą Tanerio brendimo stadiją ir sulėtėjęs kaulų vystymasis. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).