Loratadinas, cetirizinas ar desloratadinas: kaip išsirinkti vaistą nuo alergijos

Rudenį bėga akys, žiemą peršti nosį, o pavasarį – žydinčių augalų žiedadulkės neduoda ramybės. Alerginio rinito ar dilgėlinės simptomams malšinti dažniausiai renkamasi vienas iš trijų nereceptinių vaistų – loratadinas, cetirizinas arba desloratadinas. Visi jie priklauso antros kartos antihistamininių vaistų grupei ir veikia panašiu principu, tačiau skiriasi tuo, kaip greitai pradeda veikti, kiek ilgai laikosi poveikis ir kiek dažnai sukelia mieguistumą. Šios smulkios detalės gali nulemti, kuris vaistas jums bus patogesnis.

Kas bendro tarp šių trijų vaistų

Loratadinas, cetirizinas ir desloratadinas priklauso antros kartos (arba dar vadinamų mažiau raminančiaisiais) antihistamininiais vaistais. Jie blokuoja histamino – organizmo išskiriamos medžiagos, sukeliančios alergijos simptomus – poveikį H1 receptoriams. Dėl to mažėja čiaudėjimas, niežėjimas, nosies užburkimas, ašarojimas ir odos bėrimai.

Palyginti su senesniais, pirmosios kartos antihistamininiais vaistais (pavyzdžiui, difenhidraminu), šie trys vaistai prasčiau prasiskverbia į centrinę nervų sistemą, todėl mieguistumą sukelia rečiau ir silpniau. Vis dėlto tarp jų trijų taip pat yra skirtumų, kuriuos verta žinoti.

Kuo skiriasi loratadinas, cetirizinas ir desloratadinas

Cetirizinas paprastai pradeda veikti greičiausiai iš šių trijų, tačiau jis šiek tiek labiau linkęs sukelti mieguistumą nei loratadinas ar desloratadinas – nors dauguma žmonių jį toleruoja gerai.

Loratadinas laikomas vienu mažiausiai raminančių antihistamininių vaistų ir dažnai rekomenduojamas tiems, kam svarbu išlikti budriems – pavyzdžiui, dirbant ar vairuojant.

Desloratadinas yra loratadino aktyvusis metabolitas (medžiaga, į kurią organizmas paverčia loratadiną). Jo poveikis panašus į loratadino – taip pat retai sukelia mieguistumą, o kai kuriems žmonėms simptomus malšina šiek tiek ilgiau.

Visų trijų vaistų poveikis paprastai laikosi apie parą, todėl juos pakanka vartoti vieną kartą per dieną – tikslų dozavimą visada nurodo pakuotės lapelis arba gydytojas.

Palyginimas

	Loratadinas	Cetirizinas	Desloratadinas
Veikimo pradžia	Vidutiniška	Greičiausia iš trijų	Vidutiniška
Mieguistumo rizika	Maža	Šiek tiek didesnė nei kitų dviejų	Maža
Veikimo trukmė	Apie parą	Apie parą	Apie parą, kai kuriems ilgiau
Ryšys su loratadinu	—	—	Loratadino aktyvusis metabolitas
Vartojimo dažnis	1 kartą per parą	1 kartą per parą	1 kartą per parą

Kada mieguistumo rizika ypač svarbi

Nors visi trys vaistai priskiriami mažiau raminantiems, kiekvieno organizmas reaguoja individualiai. Kai kurie žmonės net vartodami loratadiną ar desloratadiną jaučia lengvą nuovargį, o kiti gerai toleruoja cetiriziną be jokio poveikio budrumui.

Jei planuojate vairuoti, dirbti su technika ar kitaip reikalauja išlaikyti dėmesį, verta:

• pirmą kartą vaistą išbandyti tada, kai neplanuojate vairuoti ar dirbti su pavojingais mechanizmais, kad pamatytumėte, kaip jis veikia būtent jus;
• atkreipti dėmesį į pakuotės lapelyje pateiktus įspėjimus dėl poveikio gebėjimui vairuoti;
• pasitarti su vaistininku, jei ankstesnis panašus vaistas sukėlė mieguistumą.

Kada renkamasi kiekvieną iš jų

Praktikoje pasirinkimas dažnai priklauso ne tik nuo veikimo profilio, bet ir nuo asmeninės patirties:

• Loratadinas – dažnai pirmas pasirinkimas tiems, kam svarbiausia išvengti mieguistumo, pavyzdžiui, dirbantiems ar vairuojantiems žmonėms.
• Cetirizinas – gali būti patogesnis, kai simptomai stiprūs ir norima greitesnio palengvėjimo, tačiau geriausia jį pirmą kartą išbandyti ramų vakarą.
• Desloratadinas – dažnai renkamasi, kai loratadinas veikia gerai, bet norima ilgiau trunkančio poveikio, arba kai gydytojas jį skiria vietoj loratadino dėl kitų priežasčių.

Galiausiai, koks vaistas tinka geriausiai, priklauso nuo individualios reakcijos – tai, kas puikiai veikia vienam žmogui, kitam gali pasirodyti mažiau tinkama.

Ką dar verta žinoti prieš renkantis

Visi trys vaistai skirti alerginio rinito ir kitų alergijos simptomų, tokių kaip dilgėlinė, palengvinimui. Jie neveikia gydant patį alergijos priežastį – tik malšina simptomus, kol organizmas su alergenu susiduria. Jei alergijos simptomai kasmet kartojasi ir gerokai apsunkina kasdienybę, verta pasitarti su gydytoju dėl ilgalaikio alergijos valdymo, o ne pasikliauti tik nereceptiniais vaistais.

Svarbu ir tai, kad šie vaistai gali sąveikauti su kitais vaistais ar būti netinkami tam tikrų ligų atveju, pavyzdžiui, sergant sunkiu inkstų nepakankamumu. Prieš pradedant vartoti, visada verta perskaityti pakuotės lapelį arba pasitarti su vaistininku – ypač jei jau vartojate kitus vaistus.

Kada kreiptis į gydytoją

• Simptomai nepraeina ar net sustiprėja po kelių dienų vartojant nereceptinį antihistamininį vaistą.
• Alergija pasireiškia ne tik nosies ar akių simptomais, bet ir pasunkėjusiu kvėpavimu, veido ar gerklės patinimu – tai gali būti sunkios alerginės reakcijos požymis, reikalaujantis skubios pagalbos.
• Alergijos simptomai kartojasi labai dažnai arba trunka ilgai, ir norite išsiaiškinti tikslią priežastį bei ilgalaikio gydymo galimybes.
• Vartojate kitus vaistus ir nesate tikri dėl galimų sąveikų.
• Vaistą norite duoti vaikui ir nesate tikri dėl tinkamumo pagal amžių.

Trumpai apibendrinant

Loratadinas, cetirizinas ir desloratadinas – visi veiksmingi antros kartos antihistamininiai vaistai nuo alergijos simptomų, tačiau kiekvienas turi savo niuansų dėl mieguistumo rizikos ir veikimo trukmės. Tinkamiausią pasirinkimą dažniausiai padeda rasti bandymas ir individuali patirtis, o kilus abejonių visada verta pasitarti su vaistininku ar gydytoju.

Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Dėl gydymo visada tarkitės su gydytoju arba vaistininku.