Ambrisentan Norameda

Gydymą turi pradėti tik gydytojas, patyręs gydant PH. Dozavimas Suaugusiesiems Ambrisentano monoterapija Pradedant gydymą Ambrisentan Norameda reikia gerti 5 mg dozę vieną kartą per parą bei, atsižvelgiant į klinikinį atsaką ir toleravimą, dozę galima padidinti iki 10 mg per parą. Ambrisentano vartojimas derinyje su tadalafiliu Vaistinį preparatą vartojant derinyje su tadalafiliu, Ambrisentan Norameda dozę reikia palaipsniui padidinti iki 10 mg vieną kartą per parą. AMBITION tyrimo metu pacientai vartojo 5 mg ambrisentano dozę per parą pirmąsias 8 savaites prieš ją padidinant iki 10 mg, atsižvelgiant į toleravimą (žr. 5.1 skyrių). Vaistinį preparatą vartojant derinyje su tadalafiliu, pacientų gydymas buvo pradėtas 5 mg ambrisentano ir 20 mg tadalafilio dozėmis. Atsižvelgiant į toleravimą, tadalafilio dozė buvo padidinta iki 40 mg po 4 savaičių, o ambrisentano dozė buvo padidinta iki 10 mg po 8 savaičių. Daugiau kaip 90 % pacientų pasiekė tokias dozes. Dozes galima ir sumažinti, atsižvelgiant į toleravimą. Duomenų, kad staigus gydymo ambrisentanu nutraukimas yra susijęs su PH atoveiksmio pablogėjimu, nepakanka. Ambrisentano vartojimas deriniu su ciklosporinu A Suaugusiesiems vartojant kartu su ciklosporinu A, galima vartoti ne didesnę kaip 5 mg ambrisentano dozę vieną kartą per parą ir pacientą reikia atidžiai stebėti (žr. 4.5 ir 5.2 skyrius). Vaikams ir paaugliams (nuo 8 iki mažiau kaip 18 metų) Ambrisentano monoterapija arba vartojimas deriniu su kitais vaistiniais preparatais nuo PH Ambrisentan Norameda vartojamas per burną remiantis toliau nurodyta dozavimo schema. Kūno svoris (kg) | Pradinė kartą per parą vartojama dozė (mg) | Vėlesnė po dozės didinimo kartą per parą vartojama dozė (mg)a ≥50 ≥35 iki <50 ≥20 iki <35 | 5 5 2,5* | 10 7,5* 5 a = atsižvelgiant į klinikinį atsaką ir toleravimą (žr. 5.1 skyrių) | a = atsižvelgiant į klinikinį atsaką ir toleravimą (žr. 5.1 skyrių) | a = atsižvelgiant į klinikinį atsaką ir toleravimą (žr. 5.1 skyrių) * 2,5 mg arba 7,5 mg stiprumo dozėms turėtų būti vartojamas kitas rinkoje esantis vaistinis preparatas Ambrisentano vartojimas derinyje su ciklosporinu A Vaikams ir paaugliams vartojant kartu su ciklosporinu A, galima vartoti ne didesnę kaip 5 mg ambrisentano dozę vieną kartą per parą pacientams, sveriantiems ≥ 50 kg, arba ne didesnę kaip 2,5 mg ambrisentano dozę vieną kartą per parą pacientams, sveriantiems nuo ≥ 20 iki < 50 kg. Pacientą reikia atidžiai stebėti (žr. 4.5 ir 5.2 skyrius). Ypatingos populiacijos Senyviems pacientams Vyresniems kaip 65 metų pacientams dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių). Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pacientams, kurių inkstų funkcija yra sutrikusi, dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių). Duomenų gydant ambrisentanu pacientus, sergančius sunkiu inkstų funkcijos sutrikimu (kreatinino klirensas < 30 ml/min.), nepakanka. Šio pogrupio pacientų gydymą pradėti reikia labai atsargiai ir reikia imtis ypatingų atsargumo priemonių, kai dozė padidinama iki 10 mg ambrisentano. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Ambrisentanas nebuvo tirtas, skiriant jį pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas (su ciroze ar be cirozės). Kadangi ambrisentanas daugiausia metabolizuojamas gliukuronizuojant ir oksiduojant, o vėliau šalinamas su tulžimi, galima tikėtis, kad kepenų funkcijos sutrikimas didins ambrisentano ekspoziciją (Cmax ir AUC). Todėl ambrisentanu negalima pradėti gydymo pacientų, kuriems yra sunkus kepenų sutrikimas ar tų pacientų, kuriems nustatomas kliniškai reikšmingas aminotransferazių suaktyvėjimas (daugiau kaip 3 kartus viršijantis viršutinę normos ribą (> 3 × VNR); žr. 4.3 ir 4.4 skyrius). Vaikų populiacija Ambrisentano saugumas ir veiksmingumas jaunesniems kaip 8 metų vaikams neištirti. Klinikinių duomenų nėra (turimus duomenis apie poveikį gyvūnų jaunikliams žr. 5.3 skyriuje). Vartojimo metodas Ambrisentan Norameda skirtas vartoti per burną. Rekomenduojama nuryti visą tabletę, ją galima išgerti valgant arba nevalgius. Tablečių nerekomenduojama dalyti, smulkinti arba kramtyti.

Tiriant ambrisentano poveikį, PSO I funkcinės klasės PH sergančių pacientų skaičius buvo nepakankamas, kad būtų galima nustatyti naudos ir rizikos santykį. Nebuvo nustatyta, ar monoterapija ambrisentanu yra veiksminga pacientams, sergantiems PSO IV funkcinės klasės PH. Jei klinikinė būklė blogėja, reikia apsvarstyti galimybę taikyti sunkioms ligos stadijoms rekomenduojamą gydymą (pvz., epoprostenoliu). Kepenų funkcija Kepenų funkcijos sutrikimai yra siejami su PH. Vartojant ambrisentano, buvo pastebėti atvejai, atitinkantys autoimuninį hepatitą, įskaitant galimą esamo autoimuninio hepatito paūmėjimą, kepenų pažeidimą ir kepenų fermentų suaktyvėjimą, galimai susiję su gydymu (žr. 4.8 ir 5.1 skyrius). Todėl prieš pradedant gydyti ambrisentanu, reikia įvertinti kepenų aminotransferazių (ALT ir AST) aktyvumą ir negalima pradėti gydyti pacientų, kurių ALT ir (arba) AST aktyvumas > 3 × VNR (žr. 4.3 skyrių). Reikia stebėti, ar pacientams neatsiranda kepenų pažeidimo požymių, ir rekomenduojama kas mėnesį matuoti ALT ir AST aktyvumą. Jei pacientams atsiranda ilgalaikis, nepaaiškinamas ir kliniškai reikšmingas ALT ir (arba) AST aktyvumo padidėjimas, arba jei su ALT ir (arba) AST aktyvumo padidėjimu atsiranda ir kepenų pažeidimo požymiai (pvz., gelta), gydymą ambrisentanu reikia nutraukti. Jeigu nėra kepenų pažeidimo klinikinių simptomų ar geltos, galima apsvarstyti, ar vėl atnaujinti gydymą ambrisentanu tada, kai kepenų fermentų aktyvumas sunormalėja. Rekomenduojama konsultuotis su gydytoju hepatologu. Hemoglobino koncentracija Hemoglobino koncentracijos ir hematokrito sumažėjimas siejamas su endotelino receptorių antagonistų (ERA), įskaitant ambrisentaną, vartojimu. Šis sumažėjimas dažniausiai nustatomas per pirmąsias 4 gydymo savaites, o po to hemoglobino koncentracija paprastai stabilizuojasi. Vidutinis hemoglobino koncentracijos sumažėjimas (kitimo srities ribos nuo 0,9 iki 1,2 g/dl), palyginti su pradine, ilgalaikių atvirų tęstinių III fazės pagrindžiamųjų klinikinių tyrimų metu išliko iki 4 gydymo ambrisentanu metų. Per vaistinio preparato buvimo rinkoje laikotarpį buvo pranešta apie anemijos atvejus, dėl kurių prireikė kraujo ląstelių perpylimo (žr. 4.8 skyrių). Nerekomenduojama pradėti gydyti ambrisentanu pacientų, kuriems yra kliniškai reikšminga anemija. Rekomenduojama matuoti hemoglobino koncentraciją ir (arba) hematokritą gydymo ambrisentanu metu, pvz., pirmąjį mėnesį, po 3 mėnesių ir vėliau periodiškai, atsižvelgiant į klinikinę būklę. Jei pastebimas kliniškai reikšmingas hemoglobino koncentracijos ar hematokrito sumažėjimas ir nėra kitų priežasčių, reikia apsvarstyti dozės sumažinimo ar gydymo nutraukimo galimybes. Ambrisentano vartojant derinyje su tadalafiliu, padažnėjo anemijos (nepageidaujamų reiškinių dažnis – 15 %), palyginti su anemijos dažniu ambrisentano ar tadalafilio monoterapijos atveju (atitinkamai 7 % ir 11 %). Skysčių susilaikymas Vartojant ERA, įskaitant ambrisentaną, buvo stebima periferinė edema. Ambrisentano klinikinių tyrimų metu periferinė edema dažniausiai buvo lengva ar vidutinio sunkumo, nors gali pasireikšti dažniau ir būti sunkesnė ≥ 65 metų pacientams. Periferinė edema pasireiškė dažniau vartojant 10 mg ambrisentano dozę trumpalaikių klinikinių tyrimų metu (žr. 4.8 skyrių). Vaistiniam preparatui patekus į rinką buvo gauta pranešimų apie skysčių susilaikymą organizme per keletą savaičių nuo gydymo ambrisentanu pradžios. Kai kuriais atvejais prireikė skirti diuretikų arba hospitalizuoti dėl skysčių sulaikymo ar dėl dekompensuoto širdies nepakankamumo. Prieš pradedant gydyti ambrisentanu pacientus, kuriems yra per didelė skysčių sankaupa organizme, atsižvelgiant į paciento klinikinę būklę, reikia atitinkamai sureguliuoti skysčių kiekį. Jeigu gydant ambrisentanu, pasireiškia kliniškai reikšmingas skysčių susilaikymas, dėl kurio padidėja arba nepadidėja kūno svoris, reikia atlikti papildomus tyrimus, norint nustatyti priežastį (pvz., ar tai sukėlė ambrisentanas ar širdies nepakankamumas) ir ar reikia specialaus gydymo arba gydymo ambrisentanu nutraukimo. Ambrisentano vartojant derinyje su tadalafiliu, padažnėjo periferinės edemos atvejų (nepageidaujamų reiškinių dažnis – 45 %), palyginti su periferinių edemų dažniu ambrisentano ar tadalafilio monoterapijos atveju (atitinkamai 38 % ir 28 %). Periferinės edemos pasireiškė dažniausiai per pirmuosius mėnesius pradėjus gydymą. Vaisingos moterys Draudžiama pradėti gydyti Ambrisentan Norameda vaisingų moterų, kol nebus gauti neigiami nėštumo tyrimo rezultatai bei nebus užtikrinta veiksminga kontracepcija. Jei abejojama, kokios kontracepcijos priemonės tinkamos kuriai nors pacientei, reikiaapgalvotai pasitarti su ginekologu. Gydant ambrisentanu, rekomenduojama kas mėnesį atlikti nėštumo testus (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius). Plaučių venų okliuzinė liga Pranešta apie plaučių edemos atvejus pacientams, sergantiems plaučių venų okliuzine liga, vartojantiems vazodilataciją sukeliančių vaistinių preparatų, pvz., ERA. Todėl, jeigu ambrisentanu gydomiems pacientams, kuriems yra PH, pasireiškia ūminė plaučių edema, reikia įvertinti plaučių venų okliuzinės ligos galimybę. Vartojimas kartu su kitais vaistiniais preparatais Pacientai, kuriems yra skiriamas ambrisentanas, turi būti atidžiai stebimi pradėjus juos gydyti rifampicinu (žr. 4.5 ir 5.2 skyrius). Pagalbinės medžiagos Ambrisentan Norameda plėvele dengtų tablečių sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Ambrisentan Norameda plėvele dengtų tablečių sudėtyje yra azodažiklio Alura raudonojo AC (E129), kuris gali sukelti alerginių reakcijų. Ambrisentan Norameda plėvele dengtų tablečių sudėtyje yra iš sojų pagaminto lecitino. Jei pacientas yra alergiškas žemės riešutams arba sojai, jam Ambrisentan Norameda vartoti negalima (žr. 4.3 skyrių). Ambrisentan Norameda plėvele dengtoje tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Saugumo duomenų santrauka Nepageidaujamos reakcijos, kurios dažniausiai buvo stebėtos vartojant ambrisentano, yra periferinė edema (37 %), galvos skausmas (28 %). Didesnė dozė (10 mg) buvo susijusi su šių nepageidaujamų reakcijų padažnėjimu ir buvo pastebėtos periferinės edemos sunkėjimo tendencijos ≥ 65 metų pacientams trumpalaikių klinikinių tyrimų metu (žr. 4.4 skyrių). Sunkios su ambrisentano vartojimu susijusios nepageidaujamos reakcijos yra anemija (sumažėjusi hemoglobino koncentracija, sumažėjęs hematokrito rodmuo) ir toksinis poveikis kepenims. Buvo su ERA, įskaitant ambrisentaną, vartojimu susijusio hemoglobino koncentracijos ir hematokrito rodmens sumažėjimo atvejų (10 %). Dažniausiai toks sumažėjimas būdavo nustatomas per pirmąsias 4 gydymo savaites ir po to hemoglobino koncentracija paprastai stabilizuodavosi (žr. 4.4 skyrių). Vartojant ambrisentano buvo kepenų fermentų aktyvumo padidėjimo (2 %), kepenų pažeidimo ir autoimuninio hepatito (įskaitant esamos ligos paūmėjimą) atvejų (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius). Nepageidaujamų reakcijų sąrašas lentelėje Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Nepageidaujamų reakcijų, priklausomų nuo dozės, dažnio kategorija atspindi didesnę ambrisentano dozę. Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamos reakcijos yra išvardytos mažėjančio sunkumo tvarka. Organų sistemų klasė | Dažnis | Nepageidaujama (-os) reakcija -os) Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Labai dažnas | Anemija (hemoglobino koncentracijos sumažėjimas, hematokrito rodmens sumažėjimas)1 Imuninės sistemos sutrikimai | Dažnas | Padidėjusio jautrumo reakcijos (pvz., angioneurozinė edema, išbėrimas, niežėjimas) Nervų sistemos sutrikimai | Labai dažnas | Galvos skausmas (įskaitant galvos skausmą prienosinių ančių srityje, migreną)2, svaigulys Akių sutrikimai | Dažnas | Miglotas matymas, regėjimo sutrikimas Ausų ir labirintų sutrikimai | Dažnas | Ūžesys (tinnitus)3 Ausų ir labirintų sutrikimai | Nedažnas | Staigus apkurtimas3 Širdies sutrikimai | Labai dažnas | Palpitacijos Širdies sutrikimai | Dažnas | Širdies nepakankamumas4 Kraujagyslių sutrikimai | Labai dažnas | Išraudimas5 Kraujagyslių sutrikimai | Dažnas | Hipotenzija, apalpimas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Labai dažnas | Dusulys6, viršutinių kvėpavimo takų (pvz., nosies, prienosinių ančių) užsikimšimas7, nazofaringitas7 Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Dažnas | Kraujavimas iš nosies, rinitas7, sinusitas7 Virškinimo trakto sutrikimai | Labai dažnas | Pykinimas, viduriavimas, vėmimas5 Virškinimo trakto sutrikimai | Dažnas | Pilvo skausmas, vidurių užkietėjimas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Dažnas | Kepenų transaminazių suaktyvėjimas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Nedažnas | Kepenų pažeidimas (žr. 4.4 skyrių), autoimuninis hepatitas (žr. 4.4 skyrių) Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Dažnas | Išbėrimas8 Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Labai dažnas | Periferinė edema, skysčių susilaikymas, krūtinės skausmas / diskomfortas5, nuovargis Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Dažnas | Astenija 1 Žr. skyrių „Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas“. 2 Galvos skausmas pasireiškė vartojant didesnę kaip10 mg ambrisentano dozę. 3 Atvejai stebėti tik placebu kontroliuoto ambrisentano vartojimo deriniu su tadalafiliu klinikinio tyrimo metu. 4 Dauguma širdies nepakankamumo atvejų, apie kuriuos buvo pranešta, buvo susiję su skysčių susilaikymu. 5 Dažnis nustatytas placebu kontroliuoto ambrisentano vartojimo deriniu su tadalafiliu klinikinio tyrimo metu. Taikant ambrisentano monoterapiją, dažnis buvo mažesnis. 6 Buvo pranešta apie neaiškios etiologijos dusulio pasunkėjimo atvejus netrukus po to, kai buvo pradėtas gydymas ambrisentanu. 7 Nosies paburkimas gydant ambrisentanu metu priklausė nuo dozės. 8 Išbėrimas apima eriteminį išbėrimą, generalizuotą išbėrimą, papulinį išbėrimą ir niežtintįjį išbėrimą. Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Hemoglobino koncentracijos sumažėjimas Po vaistinio preparato patekimo į rinką buvo pranešta apie anemijos, dėl kurios teko perpilti kraujo ląsteles, atvejus (žr. 4.4 skyrių). Hemoglobino koncentracijos sumažėjimas (anemija) dažniau pasireiškė vartojant 10 mg ambrisentano dozę. Remiantis trijų 12 savaičių placebu kontroliuojamųjų III fazės klinikinių tyrimų duomenimis, vidutinė hemoglobino koncentracija ambrisentano grupėje sumažėjo ir tai buvo nustatyta jau 4 savaitę (sumažėjo 0,83 g/dl). Vidutiniai pradinių rodmenų pokyčiai stabilizavosi per kitas 8 savaites. Iš viso 17 pacientų (6,5 %) gydymo ambrisentanu grupėje hemoglobino koncentracijos sumažėjo ≥ 15 % nuo pradinio rodmens ir nukrito žemiau apatinės normos ribos. Vaikų populiacija Ambrisentano saugumas gydant PH sergančius vaikų populiacijos pacientus (nuo 8 iki mažiau kaip 18 metų) buvo įvertintas su 41 pacientu, kuris 2b fazės atviro tyrimo metu 24 savaites kartą per parą vartojo 2,5 mg1 arba 5 mg ambrisentano dozę (mažos dozės grupė) arba kartą per parą vartojo 2,5 mg arba 5 mg ambrisentano dozę ir po to ji buvo didinama iki 5 mg, 7,5 mg ar 10 mg, atsižvelgiant į kūno svorį (didelės dozės grupė), taikant monoterapiją ar kartu vartojant kitų vaistinių preparatų nuo PH. Vėliau saugumas 38 iš 41 tiriamųjų buvo vertinamas tebevykstančio ilgalaikio tyrimo pratęsimo metu. Pastebėtos nepageidaujamos reakcijos, įvertintos kaip susijusios su ambrisentanu, atitiko nustatytas kontroliuotų tyrimų su suaugusiaisiais metu, dažniausiai pasireiškė galvos skausmas (15 %, 6 iš 41 tiriamojo per 2b fazės atviro tyrimo 24 savaites ir 8 %, 3 iš 38 tiriamųjų ilgalaikio tyrimo pratęsimo metu) ir nosies paburkimas (8 %, 3 iš 41 tiriamojo per 2b fazės atviro tyrimo 24 savaites). 1 2,5 mg stiprumo dozei turi būti vartojamas kitas rinkoje esantis vaistinis preparatas. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.“