Glipox

Glipox skirtas gydyti: suaugusiuosius ir vaikus, sergančius naujai diagnozuota Philadelphia chromosomai (bcr-abl) teigiama (Ph +) lėtine mieloleukemija (LML), kuriems kaulų čiulpų transplantacija nėra pirmo pasirinkimo gydymas. suaugusiuosius ir vaikus, kuriems yra Ph + LML lėtinė fazė po neefektyvaus gydymo alfa interferonu, akceleracijos fazė arba blastinė krizė. suaugusiųjų ir vaikų naujai diagnozuotos Philadelphia chromosomai teigiamos ūminės limfoleukemijos (Ph+ ŪLL) gydymui kartu su chemoterapija. suaugusiųjų recidyvavusios ar refrakterinės Ph+ŪLL monoterapijai. suaugusiųjų mielodisplazines ar mieloproliferacines ligas (MDS/MPL), susijusias su trombocitų kilmės augimo faktoriaus receptoriaus (platelet-derived growth factor receptor, PDGFR) genų pakitimais. suaugusiųjų progresavusį hipereozinofilijos sindromą (HES) ar (arba) lėtinę eozinofilinę leukemiją (LEL) su FIP1L1-PDGFRα pokyčiu. Glipox poveikis kaulų čiulpų transplantacijos rezultatams nenustatytas. Glipox skiriama: suaugusiesiems, kuriems yra Kit (CD 117) teigiamas nerezekuotinas ir (ar) metastazavęs piktybinis virškinimo trakto stromos navikas (VTSN), gydyti. adjuvantiniam suaugusiųjų, kuriems po atliktos Kit (CD 117) teigiamo VTSN rezekcijos yra reikšmingai padidėjusi recidyvo rizika, gydymui. Pacientai, kuriems yra maža ar labai maža recidyvo rizika neturėtų gauti adjuvantinio gydymo. suaugusiesiems, kuriems yra nerezekuotina iškilioji dermatofibrosarkoma (dermatofibrosarcoma protuberans - DFSP) ar, kuriems yra pasikartojanti ir (ar) metastazavusi DFSP ir kurių negalima operuoti Glipox veiksmingumas suaugusiems ir vaikams pagrįstas bendru hematologinės ir citogenetinės reakcijos dažniu ir ligos trukme be ligos progresavimo, kai yra LML, hematologinės ir citogenetinės reakcijos dažniu, kai yra Ph+ ŪLL, MDS/MPL, hematologinės reakcijos dažniu, kai yra HES/LEL, objektyvios reakcijos dažniu suaugusiesiems, sergantiems nerezekuotinu ir (ar) metastazavusiu VTSN ir DFSP, ir išgyvenamumo be ligos recidyvo trukme, kai vaistinio preparato skiriama adjuvantiniam VTSN gydymui. Patirtis gydant imatinibu pacientus, sergančius MDS/MPL, susijusia su PDGF geno pakitimais yra labai ribota (žr. 5.1 skyrių). Išskyrus naujai diagnozuotą lėtinę LML fazę, nėra atlikta kontroliuojamų klinikinių tyrimų, kurie parodytų klinikinę naudą ar prailgėjusį išgyvenamumą gydant šias ligas.

Dozavimas Gydymą šiuo vaistiniu preparatu gali skirti tik gydytojas, turintis piktybinių kraujo ligų ir piktybinių sarkomų gydymo patirties. Skiriant vaistinį preparatą kitokiomis nei 400 mg ar 800 mg dozėmis (žr. dozavimo rekomendacijas žemiau) galima vartoti 100 mg kietąsias kapsules. Paskirta dozė geriama valgant ir užsigeriant didele stikline vandens, siekiant sumažinti virškinimo trakto sudirginimo riziką. 400 mg arba 600 mg dozės turi būti vartojamos vieną kartą per parą, o 800 mg paros dozė turėtų būti suvartojama po 400 mg du kartus per dieną, ryte ir vakare. Pacientams (vaikams), kurie negali nuryti kietųjų kapsulių, jų turinys gali būti ištirpinamas negazuoto vandens ar obuolių sulčių stiklinėje. Visas reikiamų kietųjų kapsulių turinys turėtų būti ištirpinamas atitinkamame gėrimo tūryje. Suspensiją reikia suvartoti nedelsiant po jos paruošimo. Kadangi tyrimai su gyvūnais parodė toksinį poveikį reprodukcijai, o potenciali rizika žmogaus vaisiui nežinoma, todėl vaisingo amžiaus moterims, kurios atidarinėja kietąsias kapsules, patariama atsargiai elgtis su jų turiniu bei vengti galimo patekimo ant odos ar į akis ir jo įkvėpimo (žr. 4.6 skyrių). Po darbo su atidarytomis kietosiomis kapsulėmis būtina iš karto nusiplauti rankas. Dozavimas esant suaugusiųjų LML Rekomenduojama Glipox dozė suaugusiesiems, sergantiems LML lėtinėje fazėje, yra 400 mg per parą. Lėtinė LML fazė diagnozuojama tada, kai yra visi šie kriterijai: blastų kiekis kraujyje ir kaulų čiulpuose < 15 %, bazofilų periferiniame kraujyje < 20 %, trombocitų > 100 x 109/l. Rekomenduojama Glipox dozė suaugusiesiems, kuriems yra akceleracijos fazė, yra 600 mg per parą. Akceleracijos fazė diagnozuojama, kai yra bet kuris iš šių požymių: blastų kiekis kraujyje ar kaulų čiulpuose ≥ 15 %, bet < 30 %, blastų su promielocitais kiekis kraujyje ar kaulų čiulpuose ≥ 30 % (blastų < 30 %), bazofilų periferiniame kraujyje ≥ 20 %, trombocitų < 100 x 109/l neatsižvelgiant į gydymą. Rekomenduojama Glipox dozė suaugusiesiems, kuriems yra blastinė krizė, yra 600 mg per parą. Blastinė krizė diagnozuojama, kai blastų kraujyje ar kaulų čiulpuose ≥ 30 % ar yra kitokia negu hepatosplenomegalija ekstramedulinė liga. Gydymo trukmė. Klinikinių tyrimų metu Glipox vartotas iki ligos progresavimo. Gydymo nutraukimo poveikis gavus visišką citogenetinę reakciją netirtas. Dozę galima didinti nuo 400 mg iki 600 mg ar 800 mg, kai yra lėtinė ligos fazė, ar nuo 600 mg iki didžiausios 800 mg dozės (po 400 mg 2 kartus per parą), kai yra akceleracijos fazė ar blastinė krizė ir nėra sunkių nepageidaujamų vaistinio preparato reakcijų ar sunkios su leukemija susijusios neutropenijos ar trombocitopenijos šiais atvejais: ligai progresuojant (bet kuriuo metu); po 3 mėnesių gydymo negavus reikiamos hematologinės reakcijos; po 12 mėnesių gydymo negavus citogenetinės reakcijos; išnykus anksčiau pasiektai hematologinei ir (ar) citogenetinei reakcijai. Pacientą, kuriam padidinama dozė, būtina atidžiai stebėti dėl galimų dažnesnių nepageidaujamų reakcijų, sukeliamų didesnių dozių. Dozavimas esant vaikų LML Dozė vaikams apskaičiuojama pagal kūno paviršiaus plotą (mg/m2). Vaikams, esant lėtinei LML fazei ir progresavusiai LML, rekomenduojama 340 mg/m2 paros dozė (suminė dozė negali viršyti 800 mg). Vaistinis preparatas gali būti skiriamas vieną kartą per parą arba paros dozė gali būti padalinama ir skiriama du kartus per parą – vieną kartą ryte ir vieną - vakare. Dabartinės dozavimo rekomendacijos yra pagrįstos nedideliu vaikų skaičiumi (žr. 5.1 ir 5.2 skyrius). Vaikams, jaunesniems nei 2 metų amžiaus, gydymo patirties nėra. Paros dozė gali būti didinama nuo 340 mg/m2 iki 570 mg/m2 (suminė dozė negali viršyti 800 mg) vaikams, kuriems nėra sunkių nepageidaujamų reakcijų ir ne su leukemija susijusios sunkios neutropenijos ar trombocitopenijos, šiomis aplinkybėmis: ligos progresavimas (bet kuriuo metu); po mažiausiai 3 gydymo mėnesių nepasiekus pakankamos hematologinės reakcijos; po 12 gydymo mėnesių nepasiekus citogenetinės reakcijos; arba išnykus anksčiau pasiektai hematologinei ir (arba) citogenetinei reakcijai. Padidinus dozę pacientai turi būti atidžiai stebimi dėl galimų dažnesnių nepageidaujamų reakcijų, susijusių su didesnėmis vaistinio preparato dozėmis. Dozavimas, kai yra suaugusiųjų Ph+ ŪLL Ph+ ŪLL sergantiems suaugusiems pacientams rekomenduojama Glipox dozė yra 600 mg per parą. Visų fazių metu gydymui turi vadovauti hematologai, turintys šios ligos gydymo patirties. Gydymo planas. Pagal turimus duomenis, Glipox 600 mg per parą dozė buvo efektyvi ir saugi kartu su chemoterapiniais vaistiniais preparatais pradinės, dozės didinimo ir palaikomosios chemoterapijos fazės metu (žr. 5.1 skyrių) suaugusiems pacientams, kuriems pirmą kartą diagnozuota Ph+ ŪLL. Gydymo Glipox trukmė gali priklausyti nuo pasirinktos gydymo programos, bet dažniausiai ilgiau vartojant Glipox rezultatai buvo geresni. Suaugusiems pacientams, kuriems yra recidyvas ar gydymui atspari Ph+ ŪLL, gydymas vien tik Glipox po 600 mg per parą yra saugus, efektyvus ir gali būti skiriamas, kol liga pradės progresuoti. Dozavimas, kai yra vaikų Ph+ŪLL Dozė vaikams apskaičiuojama pagal kūno paviršiaus plotą (mg/m2). Kai yra Ph+ ŪLL, vaikams rekomenduojama 340 mg/m2 paros dozė (suminė dozė negali viršyti 600 mg). Dozavimas, kai yra MDS/MPL MDS ar MPL sergantiems suaugusiesiems pacientams rekomenduojama Glipox dozė yra 400 mg per parą. Gydymo trukmė: Klinikinio tyrimo, tęsiamo iki šiol, metu gydymas imatinibu buvo tęsiamas iki ligos progresavimo (žr. 5.1 skyrių). Tyrimo metu gydymo vidutinė trukmė buvo 47 mėnesiai (24 dienos – 60 mėnesių). Dozavimas, kai yra HES/LEL Rekomenduojama Glipox dozė suaugusiesiems pacientams, sergantiems HES/LEL, yra 100 mg per parą. Galima didinti dozę nuo 100 mg iki 400 mg, jei nėra nepageidaujamų reakcijų ir jeigu įvertinimas rodo nepakankamą reakciją į gydymą. Gydymą reikia tęsti tol, kol pacientui stebimas teigiamas poveikis. Dozavimas pacientams, kuriems yra VTSN Rekomenduojama Glipox dozė suaugusiesiems pacientams, kuriems yra nerezekuotinas ir (ar) metastazavęs piktybinis VTSN, yra 400 mg per parą. Dar mažai duomenų apie nuo 400 mg iki 600 mg ar 800 mg padidintos dozės poveikį pacientams, kuriems liga progresavo vartojant mažesnę dozę (žr. 5.1 skyrių). Gydymo trukmė. Klinikinių tyrimų metu VTSN sergantys pacientai imatinibu buvo gydomi iki ligos progresavimo. Analizės metu nustatyta, kad vidutinė gydymo trukmė buvo 7 mėnesiai (nuo 7 dienų iki 13 mėnesių). Gydymo nutraukimo poveikis po gautos reakcijos netirtas. Rekomenduojama Glipox dozė adjuvantiniam suaugusiųjų, kuriems atlikta VTSN rezekcija, gydymui yra 400 mg per parą. Optimali gydymo trukmė kol kas nenustatyta. Klinikinių tyrimų duomenimis gydymo trukmė šiai indikacijai truko 36 mėnesius (žr. 5.1 skyrių). Dozavimas, kai yra DFSP DFSP sergantiems suaugusiems pacientams rekomenduojama Glipox dozė yra 800 mg per parą. Dozės korekcija dėl nepageidaujamų reakcijų Nehematologinės nepageidaujamos reakcijos Jeigu vartojant Glipox atsiranda sunkių nehematologinių nepageidaujamų reakcijų, gydymą būtina nutraukti iki tol, kol reiškiniai išnyksta. Vėliau, gydymą galima atnaujinti, atsižvelgiant į pradinį nepageidaujamo reiškinio sunkumą. Jei bilirubino kiekis kraujyje padidėja daugiau nei 3 kartus už nustatytą viršutinę normos ribą (NVNR) ar kepenų transaminazių koncentracija tampa daugiau nei 5 kartus didesnė už NVNR, Glipox vartojimas turi būti nutrauktas iki tol, kol bilirubino ir transaminazių kiekis sumažėja, t.y. bilirubinas NVNR viršija ne daugiau nei 1,5 karto, o transaminazės NVNR viršija ne daugiau nei 2,5 karto. Gydymas Glipox gali būti tęsiamas sumažinta paros doze. Suaugusiesiems dozę reikia sumažinti nuo 400 mg iki 300 mg arba 600 mg iki 400 mg ar nuo 800 mg iki 600 mg. Vaikams dozę reikia sumažinti nuo 340 mg/m2 per parą iki 260 mg/m2 per parą. Hematologinės nepageidaujamos reakcijos Vaistinio preparato dozės mažinimo ar gydymo nutraukimo, išsivysčius sunkiai neutropenijai ir trombocitopenijai, rekomendacijos nurodytos lentelėje žemiau. Dozės korekcija, kai yra neutropenija ir trombocitopenija: HES/LEL (pradinė dozė - 100 mg) | ANS < 1,0 x 109/l ir (ar) trombocitų < 50 x 109/l | 1. Glipox vartojimą nutraukti, kol ANS bus ≥ 1,5 x 109/l ir trombocitų ≥ 75 x 109/l. 2. Gydymą Glipox atnaujinti anksčiau vartota doze (t.y. ta, kuri buvo vartota prieš pasireiškiant stipriai nepageidaujamai reakcijai). Lėtinė LML, MDS/ MPL ir VTSN fazė (pradinė dozė – 400 mg) HES/LEL (400 mg dozė) | ANS < 1,0 x 109/l ir (ar) trombocitų < 50 x 109/l | 1. Glipox vartojimą nutraukti, kol ANS bus ≥ 1,5 x 109/l ir trombocitų ≥ 75 x 109/l. 2. Gydymą Glipox atnaujinti anksčiau vartota doze (t.y. ta, kuri buvo vartota prieš pasireiškiant stipriai nepageidaujamai reakcijai). 3. Kartotinai sumažėjus ANS < 1,0 x 109/l ir trombocitų < 50 x 109/l, kartoti nuo 1-ojo punkto ir gydymą Glipox atnaujinti sumažinta 300 mg doze. Vaikų lėtinė LML fazė (340 mg/m2 dozė) | ANS < 1,0 x 109 / l ir (ar) trombocitų < 50 x 109/ l | 1. Nutraukti Glipox vartojimą iki tol, kol ANS bus ≥ 1,5 x 109/ l ir trombocitų ≥ 75 x 109/l. 2. Gydymą Glipox atnaujinti anksčiau vartota doze (t.y. ta, kuri buvo vartota prieš pasireiškiant stipriai nepageidaujamai reakcijai). 3. Pakartotinai sumažėjus ANS < 1,0 x 109/l ir trombocitų < 50 x 109/l, veiksmus kartoti kaip nurodyta 1-ame punkte ir gydymą Glipox atnaujinti sumažinta 260 mg/m2 doze. Ph+ŪLL (pradinė dozė 600 mg) | aANS < 0,5 x 109/l ir (ar) trombocitų < 10 x 109/l | 1. Ištirti ar citopenija nesusijusi su leukemija (kaulų čiulpų aspiratas ar biopsija). 2. Jei citopenija nesusijusi su leukemija, reikia sumažinti Glipox dozę iki 400 mg. 3. Jei citopenija tęsiasi 2 savaites, dozę reikia sumažinti iki 300 mg. 4. Jei citopenija tęsiasi 4 savaites ir yra nesusijusi su leukemija, reikia nutraukti Glipox vartojimą iki tol, kol ANS bus ≥ 1 x 109/l ir trombocitų ≥ 20 x 109/l, paskui gydymą atnaujinti 300 mg doze. Vaikų LML akceleracijos fazė ir blastinė krizė (pradinė dozė 340 mg/m2) | aANS < 0,5 x 109/l ir (ar) trombocitų < 10 x 109/l | 1. Ištirti ar citopenija nesusijusi su leukemija (kaulų čiulpų aspiratas ar biopsija). 2. Jei citopenija nesusijusi su leukemija, reikia sumažinti Glipox dozę iki 260 mg/m2. 3. Jei citopenija tęsiasi 2 savaites, dozę reikia sumažinti iki 200 mg/m2. 4. Jei citopenija tęsiasi 4 savaites ir yra nesusijusi su leukemija, reikia nutraukti Glipox vartojimą iki tol, kol ANS bus ≥ 1 x 109/l ir trombocitų ≥ 20 x 109/l, paskui gydymą atnaujinti 200 mg/m2 doze. DFSP (kai dozė - 800 mg) | ANS < 1,0 x 109/l ir (ar) trombocitų < 50 x 109/l | 1. Glipox vartojimą nutraukti, kol ANS bus ≥ 1,5 x 109/l ir trombocitų ≥75 x 109/l. 2. Gydymą Glipox atnaujinti 600 mg doze. 3. Kartotinai sumažėjus ANS < 1,0 x 109/l ir (ar) trombocitų < 50 x 109/l, kartoti nuo 1-ojo punkto ir gydymą Glipox atnaujinti sumažinta 400 mg doze. ANS = absoliutus neutrofilų skaičius a atsiranda mažiausiai po 1 gydymo mėnesio | ANS = absoliutus neutrofilų skaičius a atsiranda mažiausiai po 1 gydymo mėnesio | ANS = absoliutus neutrofilų skaičius a atsiranda mažiausiai po 1 gydymo mėnesio Specialios populiacijos Vaikų populiacija Vartojimo vaikams, jaunesniems kaip 2 metų ir sergantiems LML, bei jaunesniems kaip 1 metų ir sergantiems Ph+ ŪLL, patirties nėra (žr. 5.1 skyrių). Vartojimo patirtis vaikams, sergantiems MDS/MP, DFSP, VTSN ir HES/LEL labai ribota. Klinikinių tyrimų metu imatinibo saugumas ir veiksmingumas jaunesniems kaip 18 metų vaikams, sergantiems MDS/MPL, DFSP, VTSN ir HES/LEL, neištirti. Turimi literatūros duomenys pateikiami 5.1 skyriuje, tačiau dozavimo rekomendacijų pateikti negalima. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Daugiausia imatinibas metabolizuojamas kepenyse. Pacientams, kuriems yra lengvas, vidutinis ar sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, skiriama mažiausia rekomenduojama 400 mg paros dozė. Jos netoleruojant, dozę galima sumažinti (žr. 4.4, 4.8 ir 5.2 skyrius). Kepenų funkcijos sutrikimo klasifikacija: Kepenų funkcijos sutrikimas | Kepenų funkcijos tyrimai Lengvas | Bendras bilirubinas: = 1,5 VNR AST: > VNR (gali būti normali ar < VNR, jei bendras bilirubinas > VNR) Vidutinis | Bendras bilirubinas: > 1,5–3,0 VNR AST: bet kokia Sunkus | Bendras bilirubinas: > 3–10 VNR AST: bet kokia VNR = viršutinė normos riba gydymo įstaigoje AST = aspartataminotransferazė Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas arba atliekamos dializės, iš pradžių turi būti skiriama mažiausia rekomenduojama 400 mg paros dozė, tačiau gydant šiuos pacientus rekomenduojama imtis atsargumo priemonių. Dozės netoleruojant, ji gali būti sumažinta, o esant nepakankamam veiksmingumui – padidinta. (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Senyviems pacientams Senyvų žmonių imatinibo farmakokinetika nebuvo specialiai tirta. Klinikinių tyrimų metu, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 20 % 65 metų ir vyresnių pacientų, reikšmingų, su amžiumi susijusių farmakokinetikos skirtumų nestebėta. Jokios specifinės dozavimo rekomendacijos senyvo amžiaus žmonėms nėra būtinos.

Kai Glipox vartojama kartu su kitais vaistiniais preparatais, yra vaistinių preparatų sąveikos galimybė. Būtina laikytis atsargumo priemonių, kai Glipox vartojama kartu su proteazės inhibitoriais, priešgrybeliniais azolo dariniais, tam tikrais makrolidais (žr. 4.5 skyrių), CYP3A4 substratais, kurių terapinė platuma siaura (pvz., ciklosporinas, pimozidas, takrolimuzas, sirolimuzas, ergotaminas, diergotaminas, fentanilis, alfetanilis, terfenadinas, bortezomibas, docetakselis, chinidinas) ar varfarinu ir kitais kumarino junginiais (žr. 4.5 skyrių). Glipox vartojant kartu su vaistiniais preparatais, indukuojančiais CYP3A4 (pvz., deksametazonu, fenitoinu, karbamazepinu, rifampicinu, fenobarbitaliu ar Hypericum perforatum, žinomą kaip jonažolę), gali reikšmingai sumažėti imatinibo ekspozicija ir padidėti nesėkmingo gydymo tikimybė. Todėl reikia vengti Glipox vartoti kartu su stipriais CYP3A4 induktoriais (žr. 4.5 skyrių). Hipotiroidizmas Pacientams, kuriems po skydliaukės pašalinimo buvo taikomas pakeičiamasis gydymas levotiroksinu, gydymo imatinibu metu, buvo stebėta klinikinių hipotirozės atvejų (žr. 4.5 skyrių), todėl būtina stebėti tokių pacientų skydliaukės veiklą stimuliuojančio hormono (TSH) koncentraciją. Toksinis poveikis kepenims Imatinibas daugiausia metabolizuojamas kepenyse ir tik 13 % jo išsiskiria pro inkstus. Pacientams, kuriems yra kepenų funkcijos sutrikimas (lengvas, vidutinis ar sunkus) būtina atidžiai stebėti periferinio kraujo vaizdą ir kepenų fermentų koncentraciją (žr. 4.2, 4.8 ir 5.2 skyrius). Reikia pažymėti, kad pacientams, kuriems diagnozuotas VTSN, gali būti metastazių kepenyse, kurios gali sąlygoti kepenų nepakankamumą. Vartojant imatinibo buvo stebėti kepenų pažeidimo atvejai, įskaitant kepenų funkcijos nepakankamumą ir kepenų nekrozę. Imatinibą skiriant kartu su didelėmis chemoterapinių vaistinių preparatų dozėmis, nustatytas sunkių kepenų reakcijų padažnėjimas. Glipox skiriant kartu su kepenų funkciją galinčiais bloginti chemoterapiniais vaistiniais preparatais, reikia atidžiai stebėti kepenų funkciją (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius). Skysčių susilaikymas Maždaug 2,5 % imatinibo vartojusių pacientų, sergančių naujai diagnozuota LML, buvo stebėtas sunkus skysčių kaupimasis organizme (skystis pleuros ertmėje, edema, plaučių edema, ascitas, paviršinė edema). Todėl pacientus privaloma reguliariai sverti. Esant netikėtai greitam kūno svorio padidėjimui, būtina atidžiai ištirti ir prireikus taikyti atitinkamas palaikomosios priežiūros ir gydymo priemones. Klinikinių tyrimų metu šių reiškinių dažniau pasitaikė senyviems ir sergantiems širdies ligomis pacientams. Todėl vaistinį preparatą reikia atsargiai skirti pacientams, kurių širdies funkcija yra sutrikusi. Pacientai, sergantys širdies ligomis Pacientai, sergantys širdies ligomis, turintys širdies nepakankamumo rizikos veiksnių ar sergantys inkstų nepakankamumu, turi būti atidžiai stebimi, o pacientai, kuriemspasireiškė požymiai arba simptomai galimai susiję su širdies ar inkstų nepakankamumu, turi būti įvertinti ir gydomi. Hipereozinofiliniu sindromu (HES) sergantiems pacientams su slapta HES ląstelių infiltracija miokarde, registruoti pavieniai kardiogeninio šoko ar kairiojo skilvelio disfunkcijos atvejai, siejami su HES ląstelių degranuliacija po gydymo imatinibu pradžios. Būklė gerėjo, gydant sisteminio veikimo steroidiniais hormonais, palaikant kraujotaką ir laikinai nutraukiant imatinibo vartojimą. Kadangi nedažnai buvo pranešama apie nepageidaujamus poveikius širdžiai, vartojant imatinibą, prieš pradedant gydyti imatinibu pacientus, sergančius HES/LEL, turi būti atidžiai įvertintas gydymo imatinibu naudos ir rizikos santykis. Sergant mielodisplazinėmis ar mieloproliferacinėmis ligomis su PDGFR genų pakitimais gali būti padidėjęs eozinofilų kiekis. Prieš skiriant imatinibą pacientams, sergantiems HES ar LEL ir pacientams, sergantiems MDS/MDL, kuriems yra padidėjęs eozinofilų kiekis, reikalinga kardiologo konsultacija, taip pat reikia atlikti echokardiogramą ir nustatyti troponino koncentraciją serume. Jei bent vieno šių tyrimų rezultatai neatitinka normos, pirmąsias vieną ar dvi gydymo savaites, stebint kardiologui, kartu su imatinibu profilaktiškai galima skirti sisteminio veikimo steroidų (1-2 mg/kg dozę). Kraujavimas iš virškinimo trakto Atlikto klinikinio tyrimo duomenimis, jame dalyvavusiems pacientams, kuriems buvo nerezekuotinas ir (ar) metastazavęs VTSN, pasitaikė ir virškinimo trakto bei vidunavikinių kraujavimų (žr. 4.8 skyrių). Turimi duomenys neatskleidė predisponuojančių veiksnių (pvz., naviko dydžio, naviko lokalizacijos, krešėjimo sutrikimų), dėl kurių padidėtų pacientų, sergančių VTSN, bet kokio kraujavimo rizika. Padidėjęs kraujagyslinis tinklas bei polinkis į kraujavimą iš dalies yra prigimtiniai ir būdingi klinikinei VTSN eigai, todėl visiems pacientams būtina taikyti įprastines priemones ir procedūras kraujavimui stebėti ir gydyti. Be to, vaistiniam preparatui patekus į rinką gauta pranešimų apie skrandžio prievarčio kraujagyslių išsiplėtimą (angl. gastric antral vascular ectasia, GAVE), t. y. retą kraujavimo iš virškinimo trakto priežastį, - pacientams, sergantiems LML, ŪLL ir kitomis ligomis (žr. 4.8 skyrių). Jei reikia, turi būti apsvarstytas gydymo imatinibu nutraukimas. Auglio irimo sindromas Dėl galimų auglio irimo sindromo (AIS) atvejų, pradedant vartoti Glipox pirmiausia rekomenduojama koreguoti kliniškai reikšmingą dehidraciją ir skirti per didelio šlapimo rūgšties kiekio gydymą. (žr. 4.8 skyrių). Hepatito B reaktyvacija Hepatito B reaktyvacijos atvejų nustatyta pacientams, kurie yra ilgalaikiai šio viruso nešiotojai, po to, kai šie pacientai pavartojo BCR-ABL tirozinkinazės inhibitorių. Kai kuriais atvejais tai sukėlė ūminį kepenų nepakankamumą arba žaibinį hepatitą, dėl kurio pacientui teko persodinti kepenis arba pacientas mirė. Prieš pradedant gydymą Glipox, reikia ištirti, ar pacientas neužsikrėtęs HBV. Prieš pradedant gydyti pacientus, kuriems nustatytas serologiškai teigiamas hepatitas B (įskaitant aktyvia liga sergančius pacientus), ir dėl pacientų, kuriems gydymo laikotarpiu nustatyta HBV infekcija, reikia pasitarti su kepenų ligų ekspertais ir hepatitą B gydančiais gydytojais specialistais. Gydymo laikotarpiu ir kelis mėnesius po gydymo pabaigos reikia atidžiai stebėti, ar HBV nešiotojams, kuriems būtinas gydymas imatinibu, nepasireiškia aktyvios HBV infekcijos požymiai ir simptomai (žr. 4.8 skyrių). Fototoksiškumas Reikia vengti tiesioginių saulės spindulių ekspozicijos arba ją sumažinti iki minimumo dėl fototoksinio poveikio rizikos, susijusios su gydymu imatinibu. Pacientus reikia įspėti, kad naudotų kūną dengiančius drabužius ir odos apsauginius kremus su dideliu apsaugos nuo saulės faktoriumi (SPF). Trombinė mikroangiopatija BCR-ABL tirozinkinazės inhibitorių (TKI) vartojimas buvo susijęs su trombinės mikroangiopatijos (TMA) pasireiškimu, įskaitant pranešimus apie atskirus jos atvejus vartojant Glipox (žr. 4.8 skyrių). Jeigu Glipox vartojančio paciento laboratoriniai ar klinikiniai tyrimai galimai rodo TMA, gydymą reikia nutraukti ir atlikti išsamų įvertinimą dėl TMA tikimybės, įskaitant ADAMTS13 aktyvumo vertinimą ir antikūnų prieš ADAMTS13 nustatymą. Jeigu nustatomas padidėjęs anti-ADAMTS13 antikūnų kiekis kartu su sumažėjusiu ADAMTS13 aktyvumu, gydymo Glivec atnaujinti negalima. Laboratoriniai tyrimai Gydant Glipox, reikia reguliariai atlikti išsamų kraujo tyrimą. Kai yra LML, gydymas Glipox yra susijęs su neutropenija ir trombocitopenija. Tačiau šios citopenijos gali priklausyti nuo gydomos ligos stadijos ir dažniau pasireiškia pacientams, kuriems yra LML akceleracijos fazė ar blastinė krizė, negu tiems, kuriems yra lėtinė LML fazė. Gydymas Glipox gali būti nutrauktas arba gali būti sumažinta vaisto dozė kaip rekomenduojama 4.2 skyriuje. Pacientams, vartojantiems Glipox, būtina reguliariai tirti kepenų funkciją (transaminazių, bilirubino, šarminės fosfatazės koncentraciją). Atrodo, kad pacientų, kurių inkstų funkcija susilpnėjusi, imatinibo ekspozicija plazmoje yra didesnė nei pacientų, kurių inkstų funkcija normali. Tikriausiai tai lemia imatinibą surišančio baltymo alfarūgščiojo glikoproteino (AGP) kiekis plazmoje, kuris yra didesnis pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi. Pacientams, sergantiems inkstų funkcijos nepakankamumu, turi būti skiriama mažiausia pradinė dozė. Pacientus, sergančius sunkiu inkstų funkcijos nepakankamumu, reikia gydyti ypač atsargiai. Esant blogai vaisto tolerancijai, dozė gali būti sumažinta (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius). Ilgalaikis gydymas imatinibu gali sukelti kliniškai reikšmingą inkstų funkcijos pablogėjimą. Prieš pradedant gydymą imatinibu, inkstų funkcija turi būti įvertinta ir atidžiai stebima gydymo metu, ypač tų pacientų, kurie turi rizikos veiksnių inkstų funkcijos sutrikimui išsivystyti. Jei nustatytas inkstų funkcijos sutrikimas, turi būti skiriamas reikiamas gydymas laikantis standartinių gydymo rekomendacijų. Vaikų populiacija Gauta pranešimų apie augimo sulėtėjimą jaunesniems kaip 12 metų vaikams, vartojusiems imatinibą. LML sergančių vaikų populiacijoje, atlikto stebėjimo tyrimo duomenimis, buvo pastebėta statistiškai reikšmingos (bet neaiškios klinikinės reikšmės) ūgio standartinio nuokrypio balų medianos sumažėjimas po 12 ir 24 gydymo mėnesių dviejuose mažuose pogrupiuose, nepriklausomai nuo lytinio brendimo ar lyties. Rekomenduojama atidžiai stebėti vaikų augimą gydant imatinibu (žr. 4.8 skyrių). Pacientams, kuriems yra retas paveldimas galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės trūkumas arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija, šio vaistinio preparato vartoti negalima.

Pacientams, sergantiems piktybiniais navikais, gali būti kitų sveikatos būklių, dėl kurių sunkiau nustatyti nepageidaujamų reiškinių priežastis dėl įvairių simptomų, susijusių su esančia liga, jos progresavimu ir dėl kitų kartu vartojamų vaistinių preparatų. Klinikinių LML tyrimų metu dėl nepageidaujamų su vaistiniu preparatu susijusių reakcijų vaistinio preparato vartojimą teko nutraukti 2,4 % pacientų, kuriems buvo naujai diagnozuota liga, 4 % pacientų, kuriems buvo vėlyvoji lėtinė ligos fazė po nesėkmingo gydymo interferonu, 4 % – kuriems buvo akceleracijos fazė po nesėkmingo gydymo interferonu ir 5 % – kuriems buvo blastinė krizė po nesėkmingo gydymo interferonu. VTSN tyrimų metu dėl vaistinio preparato sukeltų nepageidaujamų reakcijų vaistinį preparatą teko nutraukti 4 % pacientų. Visomis minėtomis ligomis sergantiems pacientams nepageidaujamos reakcijos buvo panašios, išskyrus dvi išimtis. Sergant LML, dažniau stebėta mielosupresija, galinti priklausyti nuo esančios ligos. Klinikinio tyrimo duomenimis, iš jame dalyvavusių pacientų, kuriems buvo nerezekuotinas ir (ar) metastazavęs VTSN, 7 (5 %) pacientams buvo: CTC 3/4 laipsnio kraujavimas iš virškinimo trakto (3 pacientams), vidunavikinis kraujavimas (3 pacientams) ar abu požymiai (1 pacientui). Virškinimo trakte gali kraujuoti iš naviko (žr. 4.4 skyrių). Retkarčiais kraujavimas iš virškinimo trakto ar naviko gali būti mirtinas. Dažniausi (≥ 10 %) su vaistiniu preparatu susiję nepageidaujami reiškiniai abiem ligomis sergantiems pacientams buvo nestiprus pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas, nuovargis, mialgija, raumenų mėšlungis ir bėrimas. Visų tyrimų metu dažnai stebėta paviršinių edemų, dažniausiai – apie akis ar kojų. Tačiau retai šios edemos būna sunkios, jas galima koreguoti diuretikais, kitomis pagalbinėmis priemonėmis ar sumažinus Glipox dozę. Ph+ ŪLL sergantiems pacientams, vartojusiems imatinibo kartu su didelėmis chemoterapinių preparatų dozėmis, stebėtas laikinas toksinis poveikis kepenims, pasireiškęs transaminazių aktyvumo padidėjimu ir hiperbilirubinemija. Atsižvelgiant į ribotus saugumo duomenis, iki šiol vaikams pasireiškusių nepageidaujamų reiškinių pobūdis atitinka žinomus saugumo savybių duomenis Ph+ ŪLL sergantiems suaugusiesiems. Duomenys apie saugumo savybes Ph+ ŪLL sergantiems vaikams yra labai riboti, vis dėlto, naujų nerimą keliančių saugumo duomenų nustatyta nebuvo. Įvairios nepageidaujamos reakcijos, tokios kaip skystis pleuros ertmėje, ascitas, plaučių edema ar greitai didėjantis kūno svoris su paviršine edema ar be jos, gali būti bendrai vadinamos “skysčių susilaikymu”. Šias reakcijas galima gydyti laikinai nutraukiant Glipox vartojimą ir diuretikais bei kitomis tinkamomis pagalbos priemonėmis. Tačiau kai kurios iš šių reakcijų gali būti sunkios ir pavojingos gyvybei. Keli pacientai, kuriems buvo blastinė krizė, mirė. Jiems pasireiškė keletas ligų: skystis pleuros ertmėje, stazinis širdies nepakankamumas ir inkstų nepakankamumas. Ypatingų saugumo reiškinių vaikų klinikinių tyrimų metu nenustatyta. Nepageidaujamos reakcijos Nepageidaujamos reakcijos, pasireiškusios dažniau negu pavieniais atvejais, išvardytos žemiau pagal organų sistemas ir dažnį. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas pagal pasireiškimo dažnumą. Dažniausiai pasireiškusieji pateikti pirmiausiai. 1 lentelėje išvardintos nepageidaujamos reakcijos ir jų pasireiškimo dažnis. 1 lentelė. Nepageidaujamų poveikių santrauka Infekcijos ir infestacijos | Infekcijos ir infestacijos Nedažnas | Herpes zoster, Herpes simplex, nosiaryklės uždegimas, pneumonija1, sinusitas, puriojo ląstelyno uždegimas, viršutinių kvėpavimo takų infekcija, gripas, šlapimo takų infekcija, gastroenteritas, sepsis Retas | Grybelinė infekcija Dažnis nežinomas | Hepatito B reaktyvacija* Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai (tarp jų cistos ir polipai) | Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai (tarp jų cistos ir polipai) Retas | Auglio irimo sindromas Dažnis nežinomas | Naviko kraujosruva ar naviko nekrozė* Imuninės sistemos sutrikimai | Imuninės sistemos sutrikimai Dažnis nežinomas | Anafilaksinis šokas* Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Labai dažnas | Neutropenija, trombocitopenija, anemija Dažnas | Pancitopenija, febrilinė neutropenija Nedažnas | Trombocitemija, limfopenija, kaulų čiulpų slopinimas, eozinofilija, limfadenopatija Retas | Hemolizinė anemija, trombinė mikroangiopatija Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Dažnas | Anoreksija Nedažnas | Hipokalemija, padidėjęs apetitas, hipofosfatemija, sumažėjęs apetitas, dehidracija, podagra, hiperurikemija, hiperkalcemija, hiperglikemija, hiponatremija Retas | Hiperkalemija, hipomagnezemija Psichikos sutrikimai | Psichikos sutrikimai Dažnas | Nemiga Nedažnas | Depresija, sumažėjęs lytinis potraukis, nerimas Retas | Sumišimo būklė Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai Labai dažnas | Galvos skausmas2 Dažnas | Galvos svaigimas, parestezija, sutrikęs skonio jutimas, hipoestezija Nedažnas | Migrena, mieguistumas, sinkopė, periferinė neuropatija, atminties sutrikimai, išialgija, neramių kojų sindromas, tremoras, smegenų kraujosruvos Retas | Padidėjęs intrakranijinis spaudimas, traukuliai, regos nervo uždegimas Dažnis nežinomas | Smegenų edema* Akių sutrikimai | Akių sutrikimai Dažnas | Akių vokų edema, padidėjęs ašarojimas, junginės kraujosruvos, konjunktyvitas, akių sausmė, neryškus matymas Nedažnas | Akių dirginimas, akių skausmas, akiduobės edema, odenos kraujosruvos, tinklainės kraujosruvos, blefaritas, geltonosios dėmės edema Retas | Katarakta, glaukoma, regos nervo disko edema Dažnis nežinomas | Stiklakūnio kraujosruva* Ausų ir labirintų sutrikimai | Ausų ir labirintų sutrikimai Nedažnas | Svaigulys (vertigo), ūžimas ausyse, apkurtimas Širdies sutrikimai | Širdies sutrikimai Nedažnas | Stiprus ir greitas širdies plakimas (palpitacija), tachikardija, stazinis širdies nepakankamumas3, plaučių edema Retas | Aritmija, prieširdžių virpėjimas, širdies sustojimas, miokardo infarktas, krūtinės angina, skystis perikarde Dažnis nežinomas | Perikarditas*, širdies tamponada* Kraujagyslių sutrikimai4 | Kraujagyslių sutrikimai4 Dažnas | Raudonis, hemoragija Nedažnas | Hipertenzija, hematoma, subdurinė hematoma, periferinis šalimas, hipotenzija, Reino fenomenas Dažnis nežinomas | Trombozė/embolija* Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai Dažnas | Dusulys, kraujavimas iš nosies, kosulys Nedažnas | Skystis pleuros ertmėje5, ryklės ir gerklų skausmas, faringitas Retas | Pleuritinis skausmas, plaučių fibrozė, plaučių hipertenzija, kraujavimas iš plaučių Dažnis nežinomas | Ūminis kvėpavimo nepakankamumas11*, intersticinė plaučių liga* Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai Labai dažnas | Pykinimas, viduriavimas, vėmimas, dispepsija, pilvo skausmas6 Dažnas | Dujų susikaupimas žarnyne, pilvo pūtimas, gastroezofaginis refliuksas, vidurių užkietėjimas, burnos džiūvimas, gastritas Nedažnas | Stomatitas, burnos išopėjimas, kraujavimas iš virškinimo trakto7, raugulys, melena, ezofagitas, ascitas, skrandžio opa, hematemezė, lūpos uždegimas, disfagija, pankreatitas Retas | Kolitas, žarnų nepraeinamumas, uždegiminė žarnų liga Dažnis nežinomas | Žarnų nepraeinamumas/žarnų obstrukcija*, virškinimo trakto perforacija*, divertikulitas*, prievarčio kraujagyslių išsiplėtimas (GAVE)* Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Dažnas | Padidėjusi kepenų fermentų koncentracija Nedažnas | Hiperbilirubinemija, hepatitas, gelta Retas | Kepenų nepakankamumas8, kepenų nekrozė Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos ir poodinio audinio sutrikimai Labai dažnas | Edema apie akis, dermatitas, egzema, išbėrimas Dažnas | Niežulys, veido edema, sausa oda, eritema, alopecija, naktinis prakaitavimas, fotosensibilizacijos reakcija Nedažnas | Pustulinis išbėrimas, sumušimas, padidėjęs prakaitavimas, dilgėlinė, ekchimozė, padidėjęs polinkis į mėlynes, sumažėjęs plaukuotumas, odos hipopigmentacija, eksfoliacinis dermatitas, nagų lūžinėjimas, folikulitas, petechijos, psoriazė, purpura, odos hiperpigmentacija, pūslinis bėrimas, panikulitas12 Retas | Ūminė febrilinė neutrofilinė dermatozė (Sweet sindromas), nagų spalvos pakitimas, angioneurozinė edema, pūslelinis bėrimas, daugiaformė eritema, leukocitoklastinis vaskulitas, Stevens-Johnson sindromas, ūminė generalizuota egzanteminė pustuliozė (ŪGEP), pūslinė (pemphigus)* Dažnis nežinomas | Delnų ir padų eritrodizestezijos sindromas*, lichenoidinė keratozė*, plokščioji kerpligė*, toksinė epidermio nekrolizė*, medikamentinis išbėrimas su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (DRESS)* Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai Labai dažnas | Raumenų spazmas ir mėšlungis, skeleto ir raumenų skausmas, įskaitant mialgiją9, artralgija, kaulų skausmas10 Dažnas | Sąnarių tinimas Nedažnas | Sąnarių ir raumenų sąstingis, osteonekrozė* Retas | Raumenų silpnumas, artritas, rabdomiolizė ar miopatija Dažnis nežinomas | Vaikų augimo sulėtėjimas* Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai Nedažnas | Inkstų skausmas, hematurija, ūminis inkstų funkcijos nepakankamumas, padažnėjęs šlapinimasis Dažnis nežinomas | Lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas* Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai Nedažnas | Ginekomastija, erekcijos sutrikimas, menoragija, menstruacijų ciklo sutrikimas, lytinė disfunkcija, spenelio skausmas, krūtų padidėjimas, kapšelio edema Retas | Geltonkūnio hemoragija ar hemoraginė kiaušidžių cista Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Labai dažnas | Skysčių susilaikymas ir edema, nuovargis Dažnas | Silpnumas, karščiavimas, odos vandenė, šaltkrėtis, sąstingis Nedažnas | Skausmas krūtinėje, bloga savijauta Tyrimai | Tyrimai Labai dažnas | Padidėjęs kūno svoris Dažnas | Sumažėjęs kūno svoris Nedažnas | Padidėjusi kreatinino koncentracija kraujyje, padidėjusi kreatinfosfokinazės koncentracija kraujyje, padidėjusi laktatdehidrogenazės koncentracija kraujyje, padidėjusi šarminės fosfatazės koncentracija kraujyje Retas | Padidėjusi amilazės koncentracija kraujyje 1 Pneumonija dažniausiai registruota pacientams, kuriems buvo transformuota LML ir pacientams, kuriems buvo VTSN. 2 Galvos skausmas dažniausiai pasireiškė pacientams, kuriems buvo VTSN. 3 Vertinant pagal pacientų metus (angl. patient-years), kardiologiniai reiškiniai, įskaitant stazinį širdies nepakankamumą, dažniau stebėti pacientams, kuriems buvo transformuota LML, nei pacientams, sergantiems lėtine LML. 4 Raudonis dažniausiai pasireiškė pacientams, kuriems buvo VTSN, o kraujavimas (hematoma, hemoragija) - pacientams, kuriems buvo transformuota LML (LML-AF ir LML-BK). 5 Skystis pleuros ertmėje dažniau nustatytas pacientams, kuriems buvo transformuota LML (LML-AF ir LML-BK), nei pacientams, sergantiems lėtine LML. 6+7 Pilvo skausmas ir kraujavimas iš virškinimo trakto dažniausiai stebėtas pacientams, kuriems buvo VTSN. 8 Registruoti keli mirtini kepenų funkcijos nepakankamumo ir kepenų nekrozės atvejai. 9 Po vaistinio preparato registracijos, gauta pranešimų apie skeleto ir raumenų skausmo atvejus pacientams, kurie pastebėti gydymo imatinibu metu arba po jo vartojimo nutraukimo. 10 Skeleto ir raumenų skausmas bei su juo susiję reiškiniai dažniau stebėti pacientams, sergantiems LML nei pacientams, kuriems buvo VTSN. 11 Buvo registruota mirties atvejų pacientams, sergantiems progresavusia liga su sunkiomis infekcijomis, sunkia neutropenija ir kitomis sunkiomis gretutinėmis būklėmis. 12 Įskaitant mazginę eritemą * Šių reakcijų tipai buvo registruoti po imatinibo pateikimo į rinką. Jos apima tiek spontaninius pranešimus apie nepageidaujamas reakcijas, tiek sunkius nepageidaujamus reiškinius, stebėtus tebevykstančių tyrimų, išplėstinių gydymo programų, klinikinių farmakologinių tyrimų ir bandomųjų nepatvirtintų indikacijų tyrimų metu. Kadangi šios reakcijos registruotos neapibrėžto dydžio populiacijoje, ne visuomet galima patikimai įvertinti jų dažnį arba nustatyti priežastinį ryšį su imatinibo vartojimu. Laboratorinių tyrimų duomenų pokyčiai Hematologija Visų atliktų klinikinių tyrimų metu, LML sergantiems pacientams buvo stebėtos citopenijos, ypač neutropenija ir trombocitopenija, kurios buvo dažnesnės vartojant dideles ≥ 750 mg dozes (I fazės tyrimas). Tačiau citopenijos išsivystymas aiškiai priklauso nuo ligos stadijos, III-IV laipsnio neutropenija (ANS < 1,0 x 109/l) ir trombocitopenija (trombocitų < 50 x 109/l) buvo 4–6 kartus dažnesnė pacientams blastinės krizės ar akceleracijos fazės metu (neutropenija ir trombocitopenija atitinkamai 59–64 % ir 44–63 %), lyginant su pacientais, kuriems buvo naujai diagnozuota lėtinė LML fazė (16,7 % neutropenija ir 8,9 % trombocitopenija). Naujai diagnozuotos lėtinės LML fazės metu IV laipsnio neutropenija (ANS < 0,5 x 109/l) ir trombocitopenija (trombocitų < 50 x 109/l) stebėta atitinkamai 3,6 % ir < 1 % pacientų. Vidutinė neutropenijos ir trombocitopenijos epizodų trukmė paprastai svyruoja nuo 2 iki 3 savaičių ir nuo 3 iki 4 savaičių. Šiuos reiškinius dažniausiai galima kontroliuoti sumažinus Glipox dozę ar laikinai jį nutraukus, retais atvejais gydymą tenka visiškai nutraukti. Vaikams, sergantiems LML, dažniausiai stebėtas nepageidaujamas poveikis buvo III-IV laipsnio citopenijos, įskaitant neutropeniją, trombocitopeniją ir anemiją. Paprastai jos pasireiškė per keletą pirmų gydymo mėnesių. Atlikto klinikinio tyrimo duomenimis, jame dalyvavusiems pacientams, kuriems buvo nerezekuotinas ir (ar) metastazavęs VTSN, III–IV laipsnio anemija pasitaikė atitinkamai 5,4 % ir 0,7 %. Ji gali būti susijusi su virškinimo trakto ir vidunavikiniu kraujavimu, bent jau kai kuriems pacientams. III–IV laipsnio neutropenija stebėta atitinkamai 7,5 % ir 2,7 % pacientų, o III laipsnio trombocitopenija – 0,7 % pacientų. Nė vienam pacientui nepasireiškė IV laipsnio trombocitopenija. Leukocitų (baltųjų kraujo kūnelių, BKK) ir neutrofilų daugiausia sumažėjo per pirmąsias šešias gydymo savaites, paskui jų kiekis santykinai nekito. Biochemija LML sergantiems pacientams stebėta smarkiai padidėjusi transaminazių (< 5 %) ar bilirubino (< 1 %) koncentracija, kuri paprastai atsistatydavo sumažinus dozę ar laikinai nutraukus gydymą (šių epizodų trukmės mediana buvo maždaug viena savaitė). Dėl pakitusių kepenų funkcijos laboratorinių rodiklių gydymą visiškai reikėjo nutraukti mažiau kaip 1 % LML sirgusių pacientų. 6,8 % VTSN sergančių pacientų (tyrimas B2222) buvo stebėtas 3 ar 4 laipsnio ALT (alanino aminotransferazių) koncentracijos padidėjimas ir 4,8 % - 3 ar 4 laipsnio AST (aspartataminotransferazių) padidėjimas. Bilirubino koncentracija didėjo mažiau kaip 3 %. Pasitaikė citolizinio bei cholestazinio hepatito ir kepenų funkcijos nepakankamumo atvejų, kai kurie iš jų baigėsi mirtimi (įskaitant vieną pacientą, kuris vartojo didelę paracetamolio dozę). Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Hepatito B reaktyvacija Pranešta, kad hepatito B reaktyvacijos atvejai, pacientams, vartojusiems imatinibo, buvo susiję su BCR-ABL tirozinkinazės inhibitorių (TKI) vartojimu. Kai kuriais atvejais tai sukėlė ūminį kepenų nepakankamumą arba žaibinį hepatitą, dėl kurio pacientui teko persodinti kepenis arba pacientas mirė (žr. 4.4 skyrių). Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).