Ruxolitinib Sandoz

Mielofibrozė (MF) Ruxolitinib Sandoz skirtas gydyti ligos sukeltai splenomegalijai ir kitiems simptomams suaugusiems pacientams, sergantiems pirmine mielofibroze (dar vadinama lėtine idiopatine mielofibroze), mielofibroze sergant tikrąja policitemija arba mielofibroze sergant pirmine trombocitemija. Tikroji policitemija (TP) Ruxolitinib Sandoz skirtas gydyti tikrąja policitemija sergančius suaugusius pacientus, kuriems pasireiškia atsparumas hidroksikarbamidui ar kurie netoleruoja šio vaistinio preparato. Transplantato prieš šeimininką liga (TpŠL) Ūminė TpŠL Ruxolitinib Sandoz skirtas suaugusių pacientų ir 28 dienų bei vyresnių kūdikių ir vaikų, kuriems nustatyta ūminė transplantato prieš šeimininką liga ir kuriems atsakas į kortikosteroidus ar kitą sisteminį gydymą yra nepakankamas, gydymui (žr. 5.1 skyrių). Lėtinė TpŠL Ruxolitinib Sandoz skirtas suaugusių pacientų ir 6 mėnesių bei vyresnių kūdikių ir vaikų, kuriems nustatyta lėtinė transplantato prieš šeimininką liga ir kuriems atsakas į kortikosteroidus ar kitą sisteminį gydymą yra nepakankamas, gydymui (žr. 5.1 skyrių).

Gydymą Ruxolitinib Sandoz turi pradėti tik gydytojas, turintis vaistinių preparatų nuo vėžio skyrimo patirties. Prieš pradedant gydymą Ruxolitinib Sandoz reikia atlikti bendrąjį kraujo tyrimą ir nustatyti baltųjų kraujo ląstelių formulę. Bendrąjį kraujo tyrimą atlikti ir baltųjų kraujo ląstelių formulę nustatyti reikėtų reguliariai kas 2-4 savaites, kol nusistovės Ruxolitinib Sandoz dozė, ir vėliau pagal klinikinį poreikį (žr. 4.4 skyrių). Dozavimas Pradinė dozė Mielofibrozė (MF) Rekomenduojama pradinė Ruxolitinib Sandoz dozė MF sergantiems pacientams yra nustatoma pagal trombocitų skaičių (žr. 1 lentelę). 1 lentelė Pradinės mielofibrozės gydymo dozės Trombocitų skaičius | Pradinė dozė Daugiau nei 200 000/mm3 | Po 20 mg du kartus per parą Nuo 100 000 iki 200 000/mm3 | Po 15 mg du kartus per parą Nuo 75 000 iki < 100 000/mm3 | Po 10 mg du kartus per parą Nuo 50 000 iki < 75 000/mm3 | Po 5 mg du kartus per parą Tikroji policitemija (TP) Rekomenduojama pradinė Ruxolitinib Sandoz dozė TP sergantiems pacientams yra po 10 mg du kartus per parą. Transplantato prieš šeimininką liga (TpŠL) Rekomenduojama pradinė Ruxolitinib Sandoz dozė ūmine arba lėtine TpŠL sergantiems pacientams priklauso nuo jų amžiaus (žr. 2 ir 3 lenteles). 2 lentelė Pradinės dozės ūminės transplantato prieš šeimininką ligos gydymui Amžiaus grupė | Pradinė dozė 12 metų ir vyresni | Po 10 mg du kartus per parą Nuo 6 metų iki mažiau kaip 12 metų | Po 5 mg du kartus per parą Nuo 28 dienų iki mažiau kaip 6 metų | Po 8 mg/m2 du kartus per parą 3 lentelė Pradinės dozės lėtinės transplantato prieš šeimininką ligos gydymui Amžiaus grupė | Pradinė dozė 12 metų ir vyresni | Po 10 mg du kartus per parą Nuo 6 metų iki mažiau kaip 12 metų | Po 5 mg du kartus per parą Nuo 6 mėnesių iki mažiau kaip 6 metų | Po 8 mg/m2 du kartus per parą Šias pradines dozes TpŠL gydyti galima skirti tablečių forma pacientams, kurie gali nuryti nepadalintas tabletes arba geriamojo tirpalo forma, kuri gali būti tiekiama kito registruotojo. Ruxolitinib Sandoz galima vartoti kartu su kortikosteroidais ir (arba) kalcineurino inhibitoriais (KNI). Dozės koregavimas Vaistinio preparato dozę galima koreguoti atsižvelgiant į veiksmingumo ir saugumo duomenis. Mielofibrozė ir tikroji policitemija Jei manoma, kad veiksmingumas yra nepakankamas ir yra tinkami kraujo rodikliai, dozė gali būti didinama daugiausiai po 5 mg du kartus per parą, iki didžiausios po 25 mg du kartus per parą dozės. Pradinės dozės negalima didinti per pirmąsias keturias gydymo savaites, o vėliau ne dažniau nei kas 2 savaites. Vaistinio preparato vartojimą reikia laikinai nutraukti tuomet, kai trombocitų skaičius tampa mažesnis kaip 50 000/mm3 arba absoliutus neutrofilų skaičius - mažesnis kaip 500/mm3. TP sergantiems pacientams gydymą taip pat reikia laikinai nutraukti, kai hemoglobino koncentracija tampa mažesnė kaip 8 g/dl. Kraujo rodikliams tapus didesniais nei šios reikšmės, vaistinio preparato vartojimą galima atnaujinti ir skirti po 5 mg du kartus per parą bei laipsniškai didinti dozę atidžiai stebint bendrojo kraujo tyrimo (įskaitant baltųjų kraujo ląstelių formulę) rodiklius. Jeigu gydymo metu trombocitų skaičius mažėja, reikia apsvarstyti vaistinio preparato dozės mažinimo klausimą (žr. 4 lentelę), siekiant išvengti vaistinio preparato vartojimo nutraukimo dėl trombocitopenijos. 4 lentelė Gydymo dozės MF sergantiems pacientams esant trombocitopenijai | Dozė mažėjant trombocitų skaičiui | Dozė mažėjant trombocitų skaičiui | Dozė mažėjant trombocitų skaičiui | Dozė mažėjant trombocitų skaičiui | Dozė mažėjant trombocitų skaičiui | 25 mg du kartus per parą | 20 mg du kartus per parą | 15 mg du kartus per parą | 10 mg du kartus per parą | 5 mg du kartus per parą Trombocitų skaičius | Nauja dozė | Nauja dozė | Nauja dozė | Nauja dozė | Nauja dozė Nuo 100 000 iki < 125 000/mm3 | 20 mg du kartus per parą | 15 mg du kartus per parą | Nekeisti | Nekeisti | Nekeisti Nuo 75 000 iki < 100 000/mm3 | 10 mg du kartus per parą | 10 mg du kartus per parą | 10 mg du kartus per parą | Nekeisti | Nekeisti Nuo 50 000 iki < 75 000/mm3 | 5 mg du kartus per parą | 5 mg du kartus per parą | 5 mg du kartus per parą | 5 mg du kartus per parą | Nekeisti Mažiau nei 50 000/mm3 | Laikinai neskirti | Laikinai neskirti | Laikinai neskirti | Laikinai neskirti | Laikinai neskirti TP sergantiems pacientams vaistinio preparato dozės mažinimo klausimą taip pat reikia apsvarstyti, jeigu hemoglobino koncentracija tampa mažesnė kaip 12 g/dl, o tai padaryti rekomenduojama tuomet, kai ji tampa mažesnė kaip 10 g/dl. Transplantato prieš šeimininką liga TpŠL sergantiems pacientams, kuriems nustatoma trombocitopenija, neutropenija arba padidėjusi bendrojo bilirubino koncentracija po to, kai buvo skirtas įprastinis palaikomasis gydymas, įskaitant augimo faktorius, vaistinius preparatus infekcijai gydyti ir transfuzijas, gali reikėti mažinti vaistinio preparato dozę ar laikinai nutraukti gydymą. Dozę rekomenduojama sumažinti vienu intervalu (nuo po 10 mg du kartus per parą iki po 5 mg du kartus per parą arba nuo po 5 mg du kartus per parą iki 5 mg vieną kartą per parą). Pacientams, kurie netoleruoja 5 mg vieną kartą per parą Ruxolitinib Sandoz dozės, gydymą reikia laikinai nutraukti. Išsamios dozavimo rekomendacijos nurodytos 5 lentelėje. 5 lentelė Gydymo ruksolitinibu dozės TpŠL sergantiems pacientams, kuriems yra trombocitopenija, neutropenija ar padidėjusi bendrojo bilirubino koncentracija Laboratorinis rodmuo | Dozavimo rekomendacija Trombocitų skaičius < 20 000/mm3 | Sumažinti Ruxolitinib Sandoz dozę vienu dozės intervalu. Jeigu trombocitų skaičius per septynias dienas tampa ≥ 20 000/mm3, dozę galima padidinti iki ankstesniosios dozės, kitu atveju – toliau skirti mažesnę dozę. Trombocitų skaičius < 15 000/mm3 | Laikinai neskirti Ruxolitinib Sandoz, kol trombocitų skaičius taps ≥ 20 000/mm3, tuomet atnaujinti skyrimą vienu mažesniu dozės intervalu. Absoliutusis neutrofilų skaičius (ANK) nuo ≥ 500/mm3 iki < 750/mm3 | Sumažinti Ruxolitinib Sandoz dozę vienu dozės intervalu. Atnaujinti pradinės dozės skyrimą, jeigu ANK yra > 1 000/mm3. Absoliutusis neutrofilų skaičius < 500/mm3 | Laikinai neskirti Ruxolitinib Sandoz, kol ANK taps > 500/mm3, tuomet atnaujinti skyrimą vienu mažesniu dozės intervalu. Jeigu ANK tampa > 1 000/mm3, galima atnaujinti pradinės dozės skyrimą. Padidėjusi bendrojo bilirubino koncentracija nesukelta TpŠL (ne kepenų TpŠL) | Nuo > 3,0 iki 5,0 kartų viršija viršutinę normos ribą (VNR): Tęsti Ruxolitinib Sandoz skyrimą vienu mažesniu dozės intervalu, kol tampa ≤ 3,0 x VNR. Padidėjusi bendrojo bilirubino koncentracija nesukelta TpŠL (ne kepenų TpŠL) | Nuo > 5,0 iki 10,0 x VNR: laikinai neskirti Ruxolitinib Sandoz iki 14 dienų, kol bendrojo bilirubino koncentracija tampa ≤ 3,0 x VNR. Jeigu bendrojo bilirubino koncentracija yra ≤ 3,0 x VNR, galima atnaujinti tokios pat dozės skyrimą. Jeigu po 14 dienų bendrojo bilirubino koncentracija nėra ≤ 3,0 x VNR, atnaujinti skyrimą vienu mažesniu dozės intervalu. Padidėjusi bendrojo bilirubino koncentracija nesukelta TpŠL (ne kepenų TpŠL) | > 10,0 x VNR: laikinai neskirti Ruxolitinib Sandoz, kol bendrojo bilirubino koncentracija tampa ≤ 3,0 x VNR, tuomet atnaujinti skyrimą vienu mažesniu dozės intervalu. Padidėjusi bendrojo bilirubino koncentracija sukelta TpŠL (kepenų TpŠL) | > 3,0 x VNR: tęsti Ruxolitinib Sandoz skyrimą vienu mažesniu dozės intervalu, kol bendrojo bilirubino koncentracija tampa ≤ 3,0 x VNR. Dozės koregavimas kartu skiriant stiprių CYP3A4 inhibitorių arba CYP2C9/3A4 inhibitorių Tais atvejais, kai ruksolitinibo skiriama kartu su stipriais CYP3A4 izofermento inhibitoriais arba tiek CYP2C9, tiek ir CYP3A4 fermentų inhibitoriais (pvz., flukonazolu), ruksolitinibo dozę reikia sumažinti maždaug 50 % ir tokią vartoti du kartus per parą (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius). Reikėtų vengti vartoti ruksolitinibo kartu su didesnėmis kaip 200 mg flukonazolo dozėmis per parą. Ypatingos populiacijos Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pacientams, kuriems yra nesunkus ar vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas, vaistinio preparato dozės specifiškai koreguoti nereikia. MF, TP ir TpŠL sergantiems pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min.) rekomenduojamą pradinę pagal trombocitų skaičių nustatytą vaistinio preparato dozę reikia sumažinti maždaug 50 % ir tokią vartoti du kartus per parą. Ruksolitinibo vartojimo metu pacientų būklę reikia atidžiai stebėti vertinant vaistinio preparato saugumą ir veiksmingumą (žr. 4.4 skyrių). Yra nedaug duomenų, kad būtų galima nustatyti geriausią vaistinio preparato dozavimo pasirinkimą pacientams, kurie serga galutinės stadijos inkstų liga (GSIL) ir kuriems atliekamos hemodializės procedūros. Turimų vaistinio preparato vartojimo šioje populiacijoje duomenų farmakokinetikos ir farmakodinamikos modeliavimas rodo, kad pradinė dozė MF sergantiems pacientams, kurie sega GSIL ir kuriems atliekamos hemodializės, yra vieną kartą skiriama 15-20 mg dozė arba kas 12 valandų skiriamos dvi dozės po 10 mg, šias dozes reikia skirti po dializės procedūros ir tik hemodializių atlikimo dienomis. Vienkartinę 15 mg dozę rekomenduojama skirti, kai MF sergantiems pacientams trombocitų skaičius yra tarp 100 000/mm3 ir 200 000/mm3. Vienkartinę 20 mg dozę arba kas 12 valandų vartojamas dvi dozes po 10 mg rekomenduojama skirti, kai trombocitų skaičius yra > 200 000/mm3. Kitas dozes (vartojamas vieną kartą arba kas 12 valandų vartojamas dvi dozes po 10 mg) reikia skirti tik hemodializės atlikimo dienomis po kiekvienos dializės procedūros. Rekomenduojama pradinė dozė TP sergantiems pacientams, kurie sega GSIL ir kuriems atliekamos hemodializės, yra vieną kartą skiriama 10 mg dozė arba kas 12 valandų skiriamos dvi dozės po 5 mg, šias dozes reikia skirti po dializės procedūros ir tik hemodializių atlikimo dienomis. Šios dozavimo rekomendacijos pagrįstos duomenų modeliavimu, ir pacientams, kurie serga GSIL, vaistinio preparato dozę koreguoti reikia tik atidžiai stebint vaistinio preparato saugumą ir veiksmingumą kiekvienam pacientui atskirai. Duomenų, apie vaistinio preparato vartojimą pacientams, kuriems atliekamos peritoninės dializės ar nepertraukiama venoveninė hemofiltracija, nėra (žr. 5.2 skyrių). Duomenų apie pacientus, kurie serga TpŠL ir GSIL, nėra. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi MF sergantiems pacientams, kuriems yra bet kokio laipsnio kepenų funkcijos sutrikimas, rekomenduojamą pradinę pagal trombocitų skaičių nustatytą vaistinio preparato dozę reikia sumažinti maždaug 50 % ir tokią vartoti du kartus per parą. Vėliau skiriamas vaistinio preparato dozes reikia koreguoti atidžiai stebint vaistinio preparato saugumą ir veiksmingumą. TP sergantiems pacientams rekomenduojama pradinė dozė yra po 5 mg du kartus per parą. Ruksolitinibo dozę galima koreguoti, siekiant sumažinti citopenijos pasireiškimo riziką (žr. 4.4 skyrių). Pacientams, kuriems yra nesunkus, vidutinio sunkumo ar sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, nesusijęs su TpŠL, pradinę ruksolitinibo dozę reikia sumažinti 50 % (žr. 5.2 skyrių). Pacientams, kuriems pasireiškianti TpŠL sutrikdo kepenų funkciją ir bendrojo bilirubino koncentracija padidėja > 3 x VNR, reikia dažniau atlikti kraujo tyrimą dėl toksinio poveikio nustatymo ir rekomenduojama mažinti dozę vienu dozės intervalu. Senyviems pacientams (≥ 65 metų) Vyresniems pacientams vaistinio preparato dozės papildomai koreguoti nerekomenduojama. Vaikų populiacija Ruxolitinib Sandoz saugumas ir veiksmingumas vaikams ir paaugliams iki 18 metų MF ir TP indikacijoms neištirti. Duomenų nėra (žr. 5.1 skyrių). Gydymo nutraukimas Gydymą sergantiesiems MF ir TP galima tęsti tol, kol naudos ir rizikos santykio įvertinimas išlieka teigiamas. Tačiau po 6 mėnesių gydymą reikia nutraukti tais atvejais, kai nuo vaistinio preparato vartojimo pradžios blužnies dydis nesumažėjo, o ligos simptomai nesusilpnėjo. Gydymą ruksolitinibu rekomenduojama nutraukti ir tiems pacientams, kuriems pasireiškė nedidelis klinikinis pagerėjimas, tais atvejais, kai jų blužnies ilgis ilgainiui padidėja 40 % lyginant su pradine reikšme (apytiksliai atitinka 25 % padidėjusį blužnies tūrį), o ligos sukelti simptomai daugiau akivaizdžiai negerėja. TpŠL sergantiems pacientams galima apsvarstyti Ruxolitinib Sandoz dozės mažinimo ir gydymo nutraukimo galimybę, kai pasireiškia atsakas ir nutraukiamas kortikosteroidų vartojimas. Kas du mėnesius rekomenduojama 50 % sumažinti Ruxolitinib Sandoz dozę. Jeigu mažinant Ruxolitinib Sandoz dozę ar nutraukus jo vartojimą TpŠL požymiai ar simptomai atsinaujina, reikia apsvarstyti gydymo atnaujinimo ar dozės didinimo galimybę. Vartojimo metodas Ruxolitinib Sandoz reikia vartoti per burną, valgio metu ar nevalgius. Jeigu pacientas pamiršta pavartoti vaistinio preparato dozę, papildomos dozės vartoti negalima, tokiu atveju reikia vartoti kitą paskirtą vaistinio preparato dozę įprastu laiku.

Mielosupresija Skiriant ruksolitinibo gali pasireikšti nepageidaujamų su vaistinio preparato vartojimu susijusių kraujo sutrikimų, įskaitant trombocitopeniją, anemiją ir neutropeniją. Prieš pradedant skirti gydymą ruksolitinibo reikia atlikti bendrąjį kraujo tyrimą ir nustatyti baltųjų kraujo ląstelių formulę. Vaistinio preparato vartojimą MF sergantiems pacientams reikia nutraukti tuomet, kai trombocitų skaičius tampa mažesnis kaip 50 000/mm3 arba absoliutus neutrofilų skaičius - mažesnis kaip 500/mm3 (žr. 4.2 skyrių). Pastebėta didesnė tikimybė, kad vaistinio preparato vartojimo metu trombocitopenija pasireikš tiems MF sergantiems pacientams, kuriems gydymo pradžioje yra nedidelis trombocitų skaičius (< 200 000/mm3). Trombocitopenija paprastai yra grįžtama, dažniausiai trombocitų skaičius atsistato sumažinus vaistinio preparato dozę ar laikinai nutraukus ruksolitinibo vartojimą (žr. 4.2 ir 4.8 skyrius). Tačiau kai kliniškai reikalinga, gali prireikti perpilti trombocitų masę. Pacientams, kuriems pasireiškia anemija, gali reikėti perpilti kraują. Šiems pacientams taip pat gali reikėti apsvarstyti vaistinio preparato dozės koregavimo ar laikino vaistinio preparato vartojimo nutraukimo klausimą. Pacientams, kuriems prieš pradedant gydymą hemoglobino koncentracija buvo mažesnė kaip 10,0 g/dl, yra didesnė rizika, kad gydymo metu hemoglobino koncentracija sumažės iki mažesnės kaip 8,0 g/dl, lyginant su tais pacientais, kuriems prieš pradedant vartoti vaistinio preparato hemoglobino koncentracija buvo didesnė (79,3 % lyginant su 30,1 %). Pacientams, kuriems prieš pradedant gydymą hemoglobino koncentracija buvo mažesnė kaip 10,0 g/dl, rekomenduojama dažniau tirti kraujo rodiklius bei atidžiau stebėti dėl klinikinių su ruksolitinibo vartojimu susijusių nepageidaujamų reakcijų požymių bei simptomų pasireiškimo. Neutropenija (kai absoliutus neutrofilų skaičius yra < 500/mm3) paprastai buvo grįžtama, neutrofilų skaičius atsistatydavo laikinai nutraukus ruksolitinibo vartojimą (žr. 4.2 ir 4.8 skyrius). Jeigu kliniškai reikalinga, reikėtų reguliariai atlikti bendrąjį kraujo tyrimą ir koreguoti vaistinio preparato dozę (žr. 4.2 ir 4.8 skyrius). Infekcijos Pacientams, gydomiems ruksolitinibu pasireiškė sunkių bakterinių, mikobakterinių, grybelinių, virusinių ir kitų oportunistinių infekcijų. Pacientus reikia ištirti dėl galimų sunkių infekcijų. Gydytojai turi atidžiai stebėti ruksolitinibo vartojančių pacientų būklę dėl infekcijų požymių ar simptomų pasireiškimo ir nedelsdami skirti reikalingą gydymą. Gydymo ruksolitinibu negalima pradėti, kol neišnyko aktyvios sunkios infekcijos požymiai. Ruksolitinibo vartojusiems pacientams nustatyta tuberkuliozės atvejų. Prieš pradedant skirti gydymą, pacientus reikia ištirti dėl aktyvios ir neaktyvios („latentinės“) tuberkuliozės, atsižvelgiant į vietines rekomendacijas. Šis ištyrimas gali būti pagrįstas medicinine anamneze, galimais ankstesniais kontaktais su sergančiaisiais tuberkulioze ir (arba) tinkamais atrankiniais tyrimais, pavyzdžiui, atitinkamai, plaučių rentgenograma, tuberkulino mėginiu ir (arba) gama interferono atpalaidavimo tyrimu. Vaistinio preparato išrašantiems gydytojams reikia prisiminti apie galimą klaidingai neigiamų odos tuberkulino mėginio rezultatų riziką, ypač tiems pacientams, kurie sunkiai serga arba kurių imuninės sistemos funkcija yra nusilpusi. Ruksolitinibo vartojusiems ir lėtine hepatito B viruso (HBV) infekcija sirgusiems pacientams nustatyta hepatito B viremijos laipsnio (HBV-DNR titrų) padidėjimo atvejų kartu su alanino aminotransferazės bei aspartato aminotransferazės aktyvumo padidėjimu arba be šio aktyvumo padidėjimo. Prieš pradedant gydymą ruksolitinibo, rekomenduojama ištirti HBV žymenis. Šiems pacientams HBV infekciją reikia gydyti ir stebėti, atsižvelgiant į atitinkamas klinikines gaires. Herpes zoster infekcija Gydytojai turi nurodyti pacientams ankstyvuosius Herpes zoster viruso sukeliamos infekcijos požymius ir simptomus; pacientams reikia nurodyti, kad pasireiškus šiems požymiams kaip galima greičiau kreiptųsi medicininės pagalbos. Progresuojančioji daugiažidininė leukoencefalopatija Gauta pranešimų apie pasireiškusius progresuojančiosios daugiažidininės leukoencefalopatijos (PDL) atvejus ruksolitinibo skiriant pacientams gydyti. Gydytojai ypatingai turėtų atkreipti dėmesį į galimai įtariamus PDL simptomus, kurių pacientai gali nepastebėti (pvz., pažintinių funkcijų, neurologinius ar psichiatrinius simptomus ar požymius). Pacientus reikia atidžiai stebėti dėl šių naujų simptomų ar požymių atsiradimo ar pasunkėjimo, ir jei tokie simptomai ar požymiai atsiranda, pacientus reikia nukreipti neurologo konsultacijai ir apsvarstyti tinkamas PDL diagnozės nustatymo priemones. Jei įtariama PDL, rekomenduojama nutraukti vaistinio preparato vartojimą iki PDL diagnozė bus paneigta. Lipidų koncentracijos sutrikimai/padidėjimas Gydymas ruksolitinibu buvo susijęs su padidėjusiais lipidų koncentracijos rodikliais, įskaitant bendruoju cholesterolio, didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolio, mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio ir trigliceridų koncentracija. Esant dislipidemijai, rekomenduojama ją gydyti ir stebėti lipidų koncentraciją, atsižvelgiant į atitinkamas klinikines gaires. Didieji nepageidaujami širdies ir kraujagyslių reiškiniai (angl. Major adverse cardiac events, MACE) Atliekant didelį atsitiktinių imčių veikliuoju vaistiniu preparatu kontroliuojamą tofacitinibo (kito JAK inhibitoriaus) tyrimą, kuriame dalyvavo reumatoidiniu artritu sergantys 50 metų ir vyresni pacientai, turintys bent vieną papildomą širdies ir kraujagyslių sutrikimų rizikos veiksnį, tofacitinibo vartojusiems pacientams nustatytas didesnis reikšmingų nepageidaujamų širdies ir kraujagyslių reiškinių (MACE), apibūdinamų kaip mirtis nuo širdies ir kraujagyslių sutrikimo, nemirtinas miokardo infarktas (MI) ir nemirtinas insultas, dažnis, palyginti su vartojusiais naviko nekrozės faktoriaus (NNF) inhibitorius. Ruksolitinibo vartojusiems pacientams buvo nustatyta MACE atvejų. Prieš skiriant ar pratęsiant gydymą ruksolitinibu, reikia įvertinti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį konkrečiam pacientui, ypač tiems, kurie yra 65 metų ir vyresni, ilgą laiką rūkantys ar anksčiau ilgą laiką rūkę, sirgę aterosklerozine širdies ir kraujagyslių liga arba turintys kitų širdies ir kraujagyslių sutrikimų rizikos veiksnių. Trombozė Atliekant didelį atsitiktinių imčių veikliuoju vaistiniu preparatu kontroliuojamą tofacitinibo (kito JAK inhibitoriaus) tyrimą, kuriame dalyvavo reumatoidiniu artritu sergantys 50 metų ir vyresni pacientai, turintys bent vieną papildomą širdies ir kraujagyslių sutrikimų rizikos veiksnį, tofacitinibo vartojusiems pacientams nustatytas nuo dozės priklausomas didesnis venų tromboembolinių reiškinių (VTE), įskaitant giliųjų venų trombozę (GVT) ir plaučių emboliją (PE), dažnis, palyginti su vartojusiais NNF inhibitorius. Gauta pranešimų apie giliųjų venų trombozės (GVT) ir plaučių embolijos (PE) atvejus, nustatytus ruksolitinibo vartojusiems pacientams. Klinikinių tyrimų metu ruksolitinibo vartojusiems MF ir TP sergantiems pacientams, tromboembolinių reiškinių dažnis buvo panašus, kaip ir palyginamųjų vaistinių preparatų vartojusiųjų grupėse. Prieš skiriant ar pratęsiant gydymą ruksolitinibu, reikia įvertinti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį konkrečiam pacientui, ypač tiems, kurie turi širdies ir kraujagyslių sutrikimų rizikos veiksnių (taip pat žr. 4.4 poskyrį „Reikšmingi nepageidaujami širdies reiškiniai (angl. Major adverse cardiac events, MACE)“). Pasireiškus trombozės simptomų, reikia nedelsiant įvertinti pacientų būklę ir taikyti atitinkamą gydymą. Antriniai pirminiai piktybiniai navikai Atliekant didelį atsitiktinių imčių veikliuoju vaistiniu preparatu kontroliuojamą tofacitinibo (kito JAK inhibitoriaus) tyrimą, kuriame dalyvavo reumatoidiniu artritu sergantys 50 metų ir vyresni pacientai, turintys bent vieną papildomą širdies ir kraujagyslių sutrikimų rizikos veiksnį, tofacitinibo vartojusiems pacientams nustatytas didesnis piktybinių navikų, ypač plaučių vėžio, limfomos ir ne melanomos tipo odos vėžio (NMOV), dažnis, palyginti su vartojusiais NNF inhibitorius. Gauta pranešimų apie limfomą ir kitus piktybinius navikus, nustatytus pacientams, kurie vartojo JAK inhibitorių, įskaitant ruksolitinibo. Ruksolitinibo vartojusiems pacientams nustatyta ne melanomos tipo odos vėžio (NMOV) atvejų, įskaitant bazalinių ląstelių, plokščialąstelinę ir Merkel ląstelių karcinomą. Daugeliui MF ir TP sirgusių pacientų anksčiau buvo skirtas ilgalaikis gydymas hidroksikarbamidu arba anksčiau buvo nustatyti NMOV ar ikivėžinės odos pažaidos. Pacientams, kuriems yra padidėjusi odos vėžio atsiradimo rizika, rekomenduojama periodiškai įvertinti odos būklę. Ypatingos populiacijos Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, pradinę ruksolitinibo dozę reikia mažinti. Pacientams, kurie sega galutinės stadijos inkstų liga ir kuriems atliekamos hemodializės procedūros, rekomenduojama: MF sergantiems pacientams pradinė vaistinio preparato dozė nustatoma pagal trombocitų skaičių, tuo tarpu TP sergantiems pacientams rekomenduojama pradinė dozė yra viena 10 mg dozė per parą (žr. 4.2 skyrių). Kitas dozes (MF sergantiems pacientams skiriant vieną kartą vartojamą 20 mg dozę arba kas 12 valandų vartojamas dvi dozes po 10 mg ar TP sergantiems pacientams skiriant vieną kartą vartojamą 10 mg dozę arba kas 12 valandų vartojamas dvi dozes po 5 mg) reikia paskirti tik hemodializės atlikimo dienomis po kiekvienos dializės procedūros. Papildomai vaistinio preparato dozę koreguoti reikia tik atidžiai stebint vaistinio preparato saugumą ir veiksmingumą. TpŠL sergantiems pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, pradinę ruksolitinibo dozę reikia sumažinti maždaug 50 % (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi MF ir TP sergantiems pacientams, kuriems yra kepenų funkcijos sutrikimas, pradinę ruksolitinibo dozę reikia sumažinti maždaug 50 %. Vėliau skiriamas vaistinio preparato dozes reikia koreguoti atsižvelgiant į vaistinio preparato saugumo ir veiksmingumo duomenis. TpŠL sergantiems pacientams, kuriems yra su TpŠL nesusijęs kepenų funkcijos sutrikimas, pradinę ruksolitinibo dozę reikia sumažinti maždaug 50 % (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius). Pacientams, kuriems kepenų funkcijos sutrikimas diagnozuojamas ruksolitinibo vartojimo metu, reikia reguliariai atlikti bendrąjį kraujo tyrimą ir nustatyti baltųjų kraujo ląstelių formulę mažiausiai kas vieną ar dvi savaites per pirmąsias 6 savaites nuo ruksolitinibo vartojimo pradžios, o vėliau kaip kliniškai reikalinga iki tol, kol kepenų funkcijos rodikliai ir kraujo ląstelių skaičius stabilizuosis. Vaistinių preparatų sąveika Tais atvejais, kai ruksolitinibo reikia skirti kartu su stipriais CYP3A4 izofermento inhibitoriais arba tiek CYP3A4, tiek ir CYP2C9 fermentų inhibitoriais (pvz., flukonazolu), ruksolitinibo dozę reikia sumažinti maždaug 50 % ir tokią vartoti du kartus per parą (žr. 4.2 ir 4.5 skyrius). Kartu skiriant stiprių CYP3A4 inhibitorių arba tiek CYP2C9, tiek CYP3A4 fermentų inhibitorių, rekomenduojama dažniau (pvz., du kartus per savaitę) tirti kraujo rodiklius bei atidžiau stebėti pacientus dėl su ruksolitinibo vartojimu susijusių nepageidaujamų reakcijų požymių bei simptomų pasireiškimo. Ląstelių skaičių mažinančių vaistinių preparatų ir ruksolitinibo vartojimas kartu buvo susijęs su kontroliuojamomis citopenijomis (žr. 4.2 skyrių dozės koregavimas sergant citopenija). Vaistinio preparato vartojimo nutraukimo sukelti reiškiniai Laikinai ar visam laikui nutraukus ruksolitinibo vartojimą, MF simptomai gali vėl atsinaujinti per maždaug vieną savaitę. Buvo atvejų, kai nustojus vartoti ruksolitinibo pacientams pasireikšdavo sunkių nepageidaujamų reiškinių, ypatingai tais atvejais, kai pacientai tuo pat metu sirgo kita sunkia liga. Nenustatyta, ar staigus ruksolitinibo vartojimo nutraukimas gali sukelti šiuos sunkius reiškinius. Tais atvejais, kai vaistinio preparato nebūtina nustoti vartoti staiga, galima apsvarstyti laipsniško ruksolitinibo dozės mažinimo ir vaistinio preparato vartojimo nutraukimo galimybę, nors tokio dozės mažinimo nauda neįrodyta. Pagalbinės medžiagos, kurių poveikis žinomas Ruxolitinib Sandoz sudėtyje yra laktozės monohidrato. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas - galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Šio vaistinio preparato tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Saugumo duomenų santrauka Mielofibroze sergantys pacientai Dažniausios nepageidaujamos vaistinio preparato sukeltos reakcijos, apie kurias gauta pranešimų, buvo trombocitopenija ir anemija. Nepageidaujami su vaistinio preparato vartojimu susiję kraujo sutrikimai (bet kurio sunkumo laipsnio pagal bendruosius nepageidaujamų reiškinių terminologijos kriterijus [angl. Common Terminology Criteria for Adverse Events - CTCAE) buvo šie: anemija (83,8 %), trombocitopenija (80,5 %) ir neutropenija (20,8 %). Anemija, trombocitopenija ir neutropenija yra su vaistinio preparato doze susiję reiškiniai. Dažniausios trys kitokios nei kraujo sutrikimai nepageidaujamos su vaistinio preparato vartojimu susijusios reakcijos buvo kraujosruvos (33,3 %), kitoks kraujavimas (įskaitant kraujavimą iš nosies, kraujavimą po procedūros ir hematuriją) (24,3 %) ir svaigulys(21,9 %). Dažniausi trys kitokie nei kraujo sutrikimai laboratorinių tyrimų pokyčiai, identifikuoti kaip nepageidaujamos reakcijos, buvo padidėjęs alanino aminotransferazės aktyvumas (40,7 %), padidėjęs aspartato aminotransferazės aktyvumas (31,5 %) ir hipertrigliceridemija (25,2 %). III fazės klinikinių tyrimų metu MF sergantiems pacientams nepastebėta nei 3-iojo ar 4-ojo laipsnių pagal CTCAE kriterijus hipertrigliceridemijos ar padidėjusio aspartato aminotransferazės aktyvumo, nei 4-ojo laipsnio pagal CTCAE kriterijus padidėjusio alanino aminotransferazės aktyvumo ar hipercholesterolemijos atvejų. Vaistinio preparato vartojimą dėl nepageidaujamų reiškinių (nepriklausomai nuo priežastinio ryšio) nutraukė 30,0 % pacientų. Tikrąja policitemija sergantys pacientai Dažniausios nepageidaujamos vaistinio preparato sukeltos reakcijos, apie kurias gauta pranešimų, buvo anemija ir padidėjęs alanino aminotransferazės aktyvumas. Nepageidaujami su vaistinio preparato vartojimu susiję kraujo sutrikimai (bet kurio sunkumo laipsnio pagal CTCAE kriterijus) buvo anemija (61,8 %), trombocitopenija (25,0 %) ir neutropenija (5,3 %). 3-iojo ar 4-ojo laipsnių pagal CTCAE kriterijus anemija ir trombocitopenija pasireiškė, atitinkamai, 2,9 % arba 2,6 % pacientų. Dažniausios trys kitokios nei kraujo sutrikimai nepageidaujamos su vaistinio preparato vartojimu susijusios reakcijos buvo padidėjęs kūno svoris (20,3 %), svaigulys (19,4 %) ir galvos skausmas (17,9 %). Dažniausi trys kitokie nei kraujo sutrikimai laboratorinių tyrimų pokyčiai (bet kurio sunkumo laipsnio pagal CTCAE kriterijus), nustatyti kaip nepageidaujamos reakcijos, buvo padidėjęs alanino aminotransferazės aktyvumas (45,3 %), padidėjęs aspartato aminotransferazės aktyvumas (42,6 %) ir hipercholesterolemija (34,7 %). Nebuvo pastebėta nė vieno 4-ojo laipsnio pagal CTCAE kriterijus padidėjusio alanino aminotransferazės aktyvumo ar hipercholesterolemijos atvejo, tačiau nustatytas vienas 4-ojo laipsnio pagal CTCAE kriterijus padidėjusio aspartato aminotransferazės aktyvumo atvejis. Vaistinio preparato vartojimą dėl nepageidaujamų reiškinių (nepriklausomai nuo priežastinio ryšio) nutraukė 19,4 % pacientų. Ūminė TpŠL Dažniausios nepageidaujamos vaistinio preparato sukeltos reakcijos, apie kurias gauta pranešimų REACH2 tyrimo metu (suaugusiems pacientams ir paaugliams), buvo trombocitopenija, anemija, neutropenija, padidėjęs alanino aminotransferazės aktyvumas ir padidėjęs aspartato aminotransferazės aktyvumas. Dažniausios nepageidaujamos vaistinio preparato sukeltos reakcijos, apie kurias gauta pranešimų apibendrinus visus vaikų tyrimų duomenis (paauglių REACH2 tyrimo metu bei vaikų REACH4 tyrimo metu) buvo anemija, neutropenija, padidėjęs alanino aminotransferazės aktyvumas, hipercholesterolemija ir trombocitopenija. Laboratorinių kraujo tyrimų pokyčiai, identifikuoti kaip nepageidaujamos reakcijos ir nustatyti REACH2 tyrimo metu (suaugusiems pacientams ir paaugliams) bei apibendrintais vaikų tyrimų (REACH2 ir REACH4) duomenimis, buvo trombocitopenija (atitinkamai 85,2 % ir 55,1 %), anemija (atitinkamai 75,0 % ir 70,8 %) bei neutropenija (atitinkamai 65,1 % ir 70,0 %). 3-iojo laipsnio anemija nustatyta 47,7 % pacientų REACH2 tyrimo metu ir 45,8 % pacientų apibendrintais vaikų tyrimų duomenimis. 3-iojo ar 4-ojo laipsnių trombocitopenija pasireiškė atitinkamai 31,3 % ir 47,7 % pacientų REACH2 tyrimo metu bei 14,6 % ir 22,4 % pacientų apibendrintais vaikų tyrimų duomenimis. 3-iojo ar 4-ojo laipsnių neutropenija pasireiškė atitinkamai 17,9 % ir 20,6 % pacientų REACH2 tyrimo metu bei 32,0 % ir 22,0 % pacientų apibendrintais vaikų tyrimų duomenimis. Dažniausios kitokios nei kraujo sutrikimai nepageidaujamos reakcijos, nustatytos REACH2 tyrimo metu (suaugusiems pacientams ir paaugliams) bei apibendrintais vaikų tyrimų (REACH2 ir REACH4) duomenimis, buvo citomegaloviruso (CMV) sukelta infekcija (atitinkamai 32,3 % ir 31,4 %), sepsis (atitinkamai 25,4 % ir 9,8 %), šlapimo takų infekcijos (atitinkamai 17,9 % ir 9,8 %), hipertenzija (atitinkamai 13,4 % ir 17,6 %) bei pykinimas (atitinkamai 16,4 % ir 3,9 %). Dažniausi kitokie nei kraujo sutrikimai laboratorinių tyrimų pokyčiai, identifikuoti kaip nepageidaujamos reakcijos REACH2 tyrimo metu (suaugusiems pacientams ir paaugliams) bei apibendrintais vaikų tyrimų (REACH2 ir REACH4) duomenimis, buvo padidėjęs alanino aminotransferazės aktyvumas (atitinkamai 54,9 % ir 63,3 %), padidėjęs aspartato aminotransferazės aktyvumas (atitinkamai 52,3 % ir 50,0 %) bei hipercholesterolemija (atitinkamai 49,2 % ir 61,2 %). Daugelis šių atvejų buvo 1-ojo ar 2-ojo laipsnių, tačiau 3-iojo laipsnio padidėjusio alanino aminotransferazės aktyvumo atvejų buvo nustatyta 17,6 % pacientų REACH2 tyrimo metu bei 27,3 % pacientų apibendrintais vaikų tyrimų duomenimis. Vaistinio preparato vartojimą dėl nepageidaujamų reiškinių (nepriklausomai nuo priežastinio ryšio) nutraukė 29,4 % pacientų REACH2 tyrimo metu bei 21,6 % pacientų apibendrintais vaikų tyrimų duomenimis. Lėtinė TpŠL Dažniausios nepageidaujamos vaistinio preparato sukeltos reakcijos, apie kurias gauta pranešimų REACH3 tyrimo metu (suaugusiems pacientams ir paaugliams), buvo anemija, hipercholesterolemija ir padidėjęs aspartato aminotransferazės aktyvumas. Dažniausios nepageidaujamos vaistinio preparato sukeltos reakcijos, apie kurias gauta pranešimų apibendrinus visus vaikų tyrimų duomenis (paauglių REACH3 tyrimo metu bei vaikų REACH5 tyrimo metu) buvo neutropenija, hipercholesterolemija ir padidėjęs alanino aminotransferazės aktyvumas. Laboratorinių kraujo tyrimų pokyčiai, identifikuoti kaip nepageidaujamos reakcijos ir nustatyti REACH3 tyrimo metu (suaugusiems pacientams ir paaugliams) bei apibendrintais vaikų tyrimų (REACH3 ir REACH5) duomenimis, buvo anemija (atitinkamai 68,6 % ir 49,1 %), neutropenija (36,2 % ir 59,3 %) bei trombocitopenija (atitinkamai 34,4 % ir 35,2 %). 3-iojo laipsnio anemija nustatyta 14,8 % pacientų REACH3 tyrimo metu ir 17,0 % pacientų apibendrintais vaikų tyrimų duomenimis. 3-iojo ar 4-ojo laipsnių neutropenija pasireiškė atitinkamai 9,5 % ir 6,7 % pacientų REACH3 tyrimo metu bei 17,3 % ir 11,1 % pacientų apibendrintais vaikų tyrimų duomenimis. 3-iojo ar 4-ojo laipsnių trombocitopenija pasireiškė atitinkamai 5,9 % ir 10,7 % suaugusių pacientų ir paauglių REACH3 tyrimo metu bei 7,7 % ir 11,1 % pacientų apibendrintais vaikų tyrimų duomenimis. Dažniausios kitokios nei kraujo sutrikimai nepageidaujamos reakcijos, nustatytos REACH3 tyrimo metu (suaugusiems pacientams ir paaugliams) bei apibendrintais vaikų tyrimų (REACH3 ir REACH5) duomenimis, buvo hipertenzija (atitinkamai 15,0 % ir 14,5 %) bei galvos skausmas (atitinkamai 10,2 % ir 18,2 %). Dažniausi kitokie nei kraujo sutrikimai laboratorinių tyrimų pokyčiai, identifikuoti kaip nepageidaujamos reakcijos REACH3 tyrimo metu (suaugusiems pacientams ir paaugliams) bei apibendrintais vaikų tyrimų (REACH3 ir REACH5) duomenimis, buvo hipercholesterolemija (atitinkamai 52,3 % ir 54,9 %), padidėjęs aspartato aminotransferazės aktyvumas (atitinkamai 52,2 % ir 45,5 %) bei padidėjęs alanino aminotransferazės aktyvumas (atitinkamai 43,1 % ir 50,9 %). Daugelis šių atvejų buvo 1-ojo ar 2-ojo laipsnių, tačiau 3-iojo laipsnio laboratorinių tyrimų pokyčiai, nustatyti apibendrintais vaikų tyrimų duomenimis, buvo padidėjęs alanino aminotransferazės aktyvumas (14,9 %) ir padidėjęs aspartato aminotransferazės aktyvumas (11,5 %). Vaistinio preparato vartojimą dėl nepageidaujamų reiškinių (nepriklausomai nuo priežastinio ryšio) nutraukė 18,1 % pacientų REACH3 tyrimo metu bei 14,5 % pacientų apibendrintais vaikų tyrimų duomenimis. Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje Ruksolitinibo saugumas MF sergantiems pacientams buvo įvertintas analizuojant ilgalaikio vartojimo stebėjimo duomenis, gautus iš dviejų III fazės tyrimų (COMFORT-I ir COMFORT-II), įskaitant pacientų, kuriems nuo pat pradžių atsitiktine tvarka buvo paskirta ruksolitinibo (n = 301) arba kurie ruksolitinibo pradėjo vartoti perėję iš kontrolinės gydymo grupės (n = 156), duomenis. Nepageidaujamų su vaistinio preparato vartojimu susijusių reakcijų pasireiškimo dažnio kategorija MF sergantiems pacientams pagrįsta duomenimis, kai vaistinio preparato ekspozicijos mediana buvo 30,5 mėnesio (intervalas nuo 0,3 iki 68,1 mėnesio). Ruksolitinibo saugumas TP sergantiems pacientams buvo įvertintas analizuojant ilgalaikio vartojimo stebėjimo duomenis, gautus iš dviejų III fazės tyrimų (RESPONSE, RESPONSE 2), įskaitant pacientų, kuriems nuo pat pradžių atsitiktine tvarka buvo paskirta ruksolitinibo (n = 184) arba kurie ruksolitinibo pradėjo vartoti perėję iš kontrolinės gydymo grupės (n = 156), duomenis. Nepageidaujamų su vaistinio preparato vartojimu susijusių reakcijų pasireiškimo dažnio kategorija TP sergantiems pacientams pagrįsta duomenimis, kai vaistinio preparato ekspozicijos mediana buvo 41,7 mėnesio (intervalas nuo 0,03 iki 59,7 mėnesio). Ruksolitinibo saugumas ūmine TpŠL sergantiems pacientams buvo įvertintas atlikus III fazės tyrimą REACH2 ir II fazės tyrimą REACH4. Į REACH2 tyrimą buvo įtraukti 201 paciento duomenys; šie pacientai buvo ≥ 12 metų ir iš pradžių atsitiktine tvarka buvo priskirti vartoti ruksolitinibo (n = 152) arba pradėjo vartoti ruksolitinibo perėję iš geriausią prieinamą gydymą (GPG) gavusiųjų grupės (n = 49). Nepageidaujamų su vaistinio preparato vartojimu susijusių reakcijų pasireiškimo dažnio kategorija pagrįsta duomenimis, kai vaistinio preparato ekspozicijos mediana buvo 8,9 savaitės (intervalas nuo 0,3 iki 66,1 savaitės). Apibendrintais ≥ 2 metų vaikų tyrimų duomenimis (6 pacientų iš REACH2 tyrimo bei 45 pacientų iš REACH4 tyrimo), vaistinio preparato ekspozicijos mediana buvo 16,7 savaitės (intervalas nuo 1,1 iki 48,9 savaitės). Ruksolitinibo saugumas lėtine TpŠL sergantiems pacientams buvo įvertintas atlikus III fazės tyrimą REACH3 ir II fazės tyrimą REACH5. Į REACH3 tyrimą buvo įtraukti 226 pacientų duomenys; šie pacientai buvo ≥ 12 metų ir iš pradžių atsitiktine tvarka buvo priskirti vartoti ruksolitinibo (n = 165) arba pradėjo vartoti ruksolitinibo perėję iš GPG grupės (n = 61). Nepageidaujamų su vaistinio preparato vartojimu susijusių reakcijų pasireiškimo dažnio kategorija pagrįsta duomenimis, kai vaistinio preparato ekspozicijos mediana buvo 41,4 savaitės (intervalas nuo 0,7 iki 127,3 savaitės). Apibendrintais ≥ 2 metų vaikų tyrimų duomenimis (10 pacientų iš REACH3 tyrimo bei 45 pacientų iš REACH5 tyrimo), vaistinio preparato ekspozicijos mediana buvo 57,1 savaitės (intervalas nuo 2,1 iki 155,4 savaitės). Klinikinių tyrimų metu pastebėtų nepageidaujamų vaistinio preparato sukeltų reakcijų sunkumas buvo vertinamas remiantis CTCAE kriterijais (kurie sunkumą apibūdina taip: 1-ojo laipsnio = nesunkus, 2-ojo laipsnio = vidutinio sunkumo, 3-iojo laipsnio = sunkus, 4-ojo laipsnio = lemiantis pavojų gyvybei ar negalią ir 5-ojo laipsnio = lemiantis mirtį). Klinikinių tyrimų metu pastebėtos nepageidaujamos reakcijos, pasireiškusios MF ir TP sergantiems pacientams išvardytos 6 lentelėje, o pasireiškusios ūmine ar lėtine TpŠL sergantiems pacientams išvardytos 7 lentelėje pagal MedDRA klasifikacijos organų sistemų klases. Kiekvienoje organų sistemų klasėje nepageidaujamos reakcijos išvardytos pagal jų pasireiškimo dažnį, pirmiausia nurodant dažniausias. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). 6 lentelė III fazės tyrimų metu pasireiškusių nepageidaujamų reakcijų dažnių kategorijos MF ir TP sergantiems pacientams Nepageidaujama reakcija | Dažnio kategorija MF sergantiems pacientams | Dažnio kategorija TP sergantiems pacientams Infekcijos ir infestacijos | Infekcijos ir infestacijos | Infekcijos ir infestacijos Šlapimo takų infekcijosd | Labai dažnas | Labai dažnas Herpes zoster infekcijad | Labai dažnas | Labai dažnas Pneumonija | Labai dažnas | Dažnas Sepsis | Dažnas | Nedažnas Tuberkuliozė | Nedažnas | Nežinomase HBV reaktyvacija | Nežinomase | Nedažnas Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimaia,d | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimaia,d | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimaia,d Anemijaa | | 4-ojo laipsnio pagal CTCAEc kriterijus (< 6,5 g/dl) | Labai dažnas | Nedažnas 3-iojo laipsnio pagal CTCAEc kriterijus (< 8,0-6,5 g/dl) | Labai dažnas | Dažnas Bet kokio laipsnio pagal CTCAEc kriterijus | Labai dažnas | Labai dažnas Trombocitopenijaa | | 4-ojo laipsnio pagal CTCAEc kriterijus (< 25 000/mm3) | Dažnas | Nedažnas 3-iojo laipsnio pagal CTCAEc kriterijus (50 000-25 000/mm3) | Labai dažnas | Dažnas Bet kokio laipsnio pagal CTCAEc kriterijus | Labai dažnas | Labai dažnas Neutropenijaa | | 4-ojo laipsnio pagal CTCAEc kriterijus (< 500/mm3) | Dažnas | Nedažnas 3-iojo laipsnio pagal CTCAEc kriterijus (< 1 000-500/mm3) | Dažnas | Nedažnas Bet kokio laipsnio pagal CTCAEc kriterijus | Labai dažnas | Dažnas Pancitopenijaa,b | Dažnas | Dažnas Kraujavimas (bet koks kraujavimas, įskaitant intrakranijinį ir iš virškinimo trakto, kraujosruvas ir kitokį kraujavimą) | Labai dažnas | Labai dažnas Kraujosruvos | Labai dažnas | Labai dažnas Kraujavimas iš virškinimo trakto | Labai dažnas | Dažnas Intrakranijinis kraujavimas | Dažnas | Nedažnas Kitoks kraujavimas (įskaitant iš nosies, po procedūrų ir hematuriją) | Labai dažnas | Labai dažnas Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Hipercholesterolemijaa Bet kokio laipsnio pagal CTCAEc kriterijus | Labai dažnas | Labai dažnas Hipertrigliceridemijaa Bet kokio laipsnio pagal CTCAEc kriterijus | Labai dažnas | Labai dažnas Padidėjęs kūno svoris | Labai dažnas | Labai dažnas Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai Svaigulys | Labai dažnas | Labai dažnas Galvos skausmas | Labai dažnas | Labai dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai Padidėjęs lipazės aktyvumas, bet kokio laipsnio pagal CTCAEc kriterijus | Labai dažnas | Labai dažnas Vidurių užkietėjimas | Labai dažnas | Labai dažnas Pilvo pūtimas | Dažnas | Dažnas Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Padidėjęs alanino aminotransferazės aktyvumasa | | 3-iojo laipsnio pagal CTCAEc kriterijus (> 5x – 20 x VNR) | Dažnas | Dažnas Bet kokio laipsnio pagal CTCAEc kriterijus | Labai dažnas | Labai dažnas Padidėjęs aspartato aminotransferazės aktyvumasa | | Bet kokio laipsnio pagal CTCAEc kriterijus | Labai dažnas | Labai dažnas Kraujagyslių sutrikimai | Kraujagyslių sutrikimai | Kraujagyslių sutrikimai Hipertenzija | Labai dažnas | Labai dažnas a Dažnis pagrįstas naujai pasireiškusiais laboratorinių tyrimų pokyčiais ar labiau nuo normos nukrypusiais laboratoriniais rodikliais, lyginant su pradinėmis reikšmėmis. b Pancitopenija apibrėžiama kaip hemoglobino koncentracija < 100 g/l, trombocitų skaičius < 100 x 109/l ir neutrofilų skaičius < 1,5 x 109/l (arba mažas 2-ojo laipsnio leukocitų skaičius, jei trūksta neutrofilų įvertinimo), tuo pačiu metu atliekant tos pačios laboratorijos vertinimą. c Bendrieji nepageidaujamų reiškinių terminologijos kriterijai (angl. Common Terminology Criteria for Adverse Events – CTCAE), versija 3.0: 1-ojo laipsnio = nesunkus, 2-ojo laipsnio = vidutinio sunkumo, 3-iojo laipsnio = sunkus ir 4-ojo laipsnio = lemiantis pavojų gyvybei. d Šios vaistinio preparato sukeltos nepageidaujamos reakcijos aprašytos toliau tekste. e Duomenys apie nepageidaujamas reakcijas gauti po vaistinio preparato pateikimo į rinką. | a Dažnis pagrįstas naujai pasireiškusiais laboratorinių tyrimų pokyčiais ar labiau nuo normos nukrypusiais laboratoriniais rodikliais, lyginant su pradinėmis reikšmėmis. b Pancitopenija apibrėžiama kaip hemoglobino koncentracija < 100 g/l, trombocitų skaičius < 100 x 109/l ir neutrofilų skaičius < 1,5 x 109/l (arba mažas 2-ojo laipsnio leukocitų skaičius, jei trūksta neutrofilų įvertinimo), tuo pačiu metu atliekant tos pačios laboratorijos vertinimą. c Bendrieji nepageidaujamų reiškinių terminologijos kriterijai (angl. Common Terminology Criteria for Adverse Events – CTCAE), versija 3.0: 1-ojo laipsnio = nesunkus, 2-ojo laipsnio = vidutinio sunkumo, 3-iojo laipsnio = sunkus ir 4-ojo laipsnio = lemiantis pavojų gyvybei. d Šios vaistinio preparato sukeltos nepageidaujamos reakcijos aprašytos toliau tekste. e Duomenys apie nepageidaujamas reakcijas gauti po vaistinio preparato pateikimo į rinką. | a Dažnis pagrįstas naujai pasireiškusiais laboratorinių tyrimų pokyčiais ar labiau nuo normos nukrypusiais laboratoriniais rodikliais, lyginant su pradinėmis reikšmėmis. b Pancitopenija apibrėžiama kaip hemoglobino koncentracija < 100 g/l, trombocitų skaičius < 100 x 109/l ir neutrofilų skaičius < 1,5 x 109/l (arba mažas 2-ojo laipsnio leukocitų skaičius, jei trūksta neutrofilų įvertinimo), tuo pačiu metu atliekant tos pačios laboratorijos vertinimą. c Bendrieji nepageidaujamų reiškinių terminologijos kriterijai (angl. Common Terminology Criteria for Adverse Events – CTCAE), versija 3.0: 1-ojo laipsnio = nesunkus, 2-ojo laipsnio = vidutinio sunkumo, 3-iojo laipsnio = sunkus ir 4-ojo laipsnio = lemiantis pavojų gyvybei. d Šios vaistinio preparato sukeltos nepageidaujamos reakcijos aprašytos toliau tekste. e Duomenys apie nepageidaujamas reakcijas gauti po vaistinio preparato pateikimo į rinką. Nutraukus vaistinio preparato vartojimą, MF sergantiems pacientams vėl gali pasireikšti MF simptomų, pavyzdžiui, nuovargis, kaulų skausmas, karščiavimas, niežulys, prakaitavimas naktimis, simptomus sukelianti splenomegalija ir sumažėjęs kūno svoris. Klinikinių tyrimų su MF sergančiais pacientais metu bendrasis MF simptomų įvertinimo balas laipsniškai sugrįžo iki pradinių reikšmių per 7 dienas nuo vaistinio preparato vartojimo nutraukimo (žr. 4.4 skyrių). 7 lentelė Klinikinių tyrimų metu pasireiškusių nepageidaujamų reakcijų dažnių kategorijos TpŠL sergantiems pacientams | Ūminė TpŠL (REACH2) | Ūminė TpŠL (apibendrinti vaikų duomenys) | Lėtinė TpŠL (REACH3) | Lėtinė TpŠL (apibendrinti vaikų duomenys) Nepageidaujama reakcija | Dažnio kategorija | Dažnio kategorija | Dažnio kategorija | Dažnio kategorija Infekcijos ir infestacijos | Infekcijos ir infestacijos | Infekcijos ir infestacijos | Infekcijos ir infestacijos | Infekcijos ir infestacijos CMV infekcijos | Labai dažnas | Labai dažnas | Dažnas | Dažnas ≥ 3-iojo laipsnio pagal CTCAE3 kriterijus | Labai dažnas | Dažnas | Dažnas | Netaikoma5 Sepsis | Labai dažnas | Dažnas | -6 | -6 ≥ 3-iojo laipsnio pagal CTCAE kriterijus4 | Labai dažnas | Dažnas | -6 | -6 Šlapimo takų infekcijos | Labai dažnas | Dažnas | Dažnas | Dažnas ≥ 3-iojo laipsnio pagal CTCAE kriterijus | Dažnas | Dažnas | Dažnas | Dažnas BK viruso infekcijos | -6 | -6 | Dažnas | Dažnas ≥ 3-iojo laipsnio pagal CTCAE kriterijus | -6 | -6 | Nedažnas | Netaikoma5 Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Trombocitopenija1 | Labai dažnas | Labai dažnas | Labai dažnas | Labai dažnas 3-iojo laipsnio pagal CTCAE kriterijus | Labai dažnas | Labai dažnas | Dažnas | Dažnas 4-ojo laipsnio pagal CTCAE kriterijus | Labai dažnas | Labai dažnas | Labai dažnas | Labai dažnas Anemija1 | Labai dažnas | Labai dažnas | Labai dažnas | Labai dažnas 3-iojo laipsnio pagal CTCAE kriterijus | Labai dažnas | Labai dažnas | Labai dažnas | Labai dažnas Neutropenija1 | Labai dažnas | Labai dažnas | Labai dažnas | Labai dažnas 3-iojo laipsnio pagal CTCAE kriterijus | Labai dažnas | Labai dažnas | Dažnas | Labai dažnas 4-ojo laipsnio pagal CTCAE kriterijus | Labai dažnas | Labai dažnas | Dažnas | Labai dažnas Pancitopenija1,2 | Labai dažnas | Labai dažnas | -6 | -6 Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Hipercholesterolemija1 | Labai dažnas | Labai dažnas | Labai dažnas | Labai dažnas 3-iojo laipsnio pagal CTCAE kriterijus | Dažnas | Netaikoma5 | Dažnas | Dažnas 4-ojo laipsnio pagal CTCAE kriterijus | Dažnas | Netaikoma5 | Nedažnas | Dažnas Padidėjęs kūno svoris | -6 | -6 | Dažnas | Dažnas ≥ 3-iojo laipsnio pagal CTCAE kriterijus | -6 | -6 | Netaikoma5 | Dažnas Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai Galvos skausmas | Dažnas | Dažnas | Labai dažnas | Labai dažnas ≥ 3-iojo laipsnio pagal CTCAE kriterijus | Nedažnas | Netaikoma5 | Dažnas | Dažnas Kraujagyslių sutrikimai | Kraujagyslių sutrikimai | Kraujagyslių sutrikimai | Kraujagyslių sutrikimai | Kraujagyslių sutrikimai Hipertenzija | Labai dažnas | Labai dažnas | Labai dažnas | Labai dažnas ≥ 3-iojo laipsnio pagal CTCAE kriterijus | Dažnas | Labai dažnas | Dažnas | Dažnas Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai Padidėjęs lipazės aktyvumas1 | -6 | -6 | Labai dažnas | Labai dažnas 3-iojo laipsnio pagal CTCAE kriterijus | -6 | -6 | Dažnas | Dažnas 4-ojo laipsnio pagal CTCAE kriterijus | -6 | -6 | Nedažnas | Dažnas Padidėjęs amilazės aktyvumas1 | -6 | -6 | Labai dažnas | Labai dažnas 3-iojo laipsnio pagal CTCAE kriterijus | -6 | -6 | Dažnas | Dažnas 4-ojo laipsnio pagal CTCAE kriterijus | -6 | -6 | Dažnas | Netaikoma5 Pykinimas | Labai dažnas | Dažnas | -6 | -6 ≥ 3-iojo laipsnio pagal CTCAE kriterijus | Nedažnas | Netaikoma5 | -6 | -6 Vidurių užkietėjimas | -6 | -6 | Dažnas | Dažnas ≥ 3-iojo laipsnio pagal CTCAE kriterijus | -6 | -6 | Netaikoma5 | Netaikoma5 Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Padidėjęs alanino aminotransferazės aktyvumas1 | Labai dažnas | Labai dažnas | Labai dažnas | Labai dažnas 3-iojo laipsnio pagal CTCAE kriterijus | Labai dažnas | Labai dažnas | Dažnas | Labai dažnas 4-ojo laipsnio pagal CTCAE kriterijus | Dažnas | Netaikoma5 | Nedažnas | Dažnas Padidėjęs aspartato aminotransferazės aktyvumas1 | Labai dažnas | Labai dažnas | Labai dažnas | Labai dažnas 3-iojo laipsnio pagal CTCAE kriterijus | Dažnas | Dažnas | Dažnas | Labai dažnas 4-ojo laipsnio pagal CTCAE kriterijus | Netaikoma5 | Netaikoma5 | Nedažnas | Netaikoma5 Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai Padidėjęs kreatinfosfokinazės aktyvumas kraujyje1 | -6 | -6 | Labai dažnas | Labai dažnas 3-iojo laipsnio pagal CTCAE kriterijus | -6 | -6 | Dažnas | Netaikoma5 4-ojo laipsnio pagal CTCAE kriterijus | -6 | -6 | Dažnas | Netaikoma5 Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai Padidėjusi kreatinino koncentracija kraujyje1 | -6 | -6 | Labai dažnas | Dažnas 3-iojo laipsnio pagal CTCAE kriterijus | -6 | -6 | Dažnas | Netaikoma5 4-ojo laipsnio pagal CTCAE kriterijus | -6 | -6 | Netaikoma5 | Netaikoma5 1 Dažnis pagrįstas naujai pasireiškusiais laboratorinių tyrimų pokyčiais ar labiau nuo normos nukrypusiais laboratoriniais rodikliais, lyginant su pradinėmis reikšmėmis. 2 Pancitopenija apibrėžiama kaip hemoglobino koncentracija < 100 g/l, trombocitų skaičius < 100 x 109/l ir neutrofilų skaičius < 1,5 x 109/l (arba mažas 2-ojo laipsnio leukocitų skaičius, jei trūksta neutrofilų įvertinimo), tuo pačiu metu atliekant tos pačios laboratorijos vertinimą. 3 CTCAE versija 4.03. 4 ≥ 3-iojo laipsnio sepsis apima 20 (10 %) 5-ojo laipsnio atvejų REACH2 tyrimo metu. Apibendrintais vaikų tyrimų duomenimis, 5-ojo laipsnio atvejų nebuvo nustatyta. 5 Netaikoma: nenustatyta nė vieno atvejo. 6 „-“: nepageidaujama reakcija nebuvo nustatyta vaistinio preparato skiriant šiai indikacijai. | 1 Dažnis pagrįstas naujai pasireiškusiais laboratorinių tyrimų pokyčiais ar labiau nuo normos nukrypusiais laboratoriniais rodikliais, lyginant su pradinėmis reikšmėmis. 2 Pancitopenija apibrėžiama kaip hemoglobino koncentracija < 100 g/l, trombocitų skaičius < 100 x 109/l ir neutrofilų skaičius < 1,5 x 109/l (arba mažas 2-ojo laipsnio leukocitų skaičius, jei trūksta neutrofilų įvertinimo), tuo pačiu metu atliekant tos pačios laboratorijos vertinimą. 3 CTCAE versija 4.03. 4 ≥ 3-iojo laipsnio sepsis apima 20 (10 %) 5-ojo laipsnio atvejų REACH2 tyrimo metu. Apibendrintais vaikų tyrimų duomenimis, 5-ojo laipsnio atvejų nebuvo nustatyta. 5 Netaikoma: nenustatyta nė vieno atvejo. 6 „-“: nepageidaujama reakcija nebuvo nustatyta vaistinio preparato skiriant šiai indikacijai. | 1 Dažnis pagrįstas naujai pasireiškusiais laboratorinių tyrimų pokyčiais ar labiau nuo normos nukrypusiais laboratoriniais rodikliais, lyginant su pradinėmis reikšmėmis. 2 Pancitopenija apibrėžiama kaip hemoglobino koncentracija < 100 g/l, trombocitų skaičius < 100 x 109/l ir neutrofilų skaičius < 1,5 x 109/l (arba mažas 2-ojo laipsnio leukocitų skaičius, jei trūksta neutrofilų įvertinimo), tuo pačiu metu atliekant tos pačios laboratorijos vertinimą. 3 CTCAE versija 4.03. 4 ≥ 3-iojo laipsnio sepsis apima 20 (10 %) 5-ojo laipsnio atvejų REACH2 tyrimo metu. Apibendrintais vaikų tyrimų duomenimis, 5-ojo laipsnio atvejų nebuvo nustatyta. 5 Netaikoma: nenustatyta nė vieno atvejo. 6 „-“: nepageidaujama reakcija nebuvo nustatyta vaistinio preparato skiriant šiai indikacijai. | 1 Dažnis pagrįstas naujai pasireiškusiais laboratorinių tyrimų pokyčiais ar labiau nuo normos nukrypusiais laboratoriniais rodikliais, lyginant su pradinėmis reikšmėmis. 2 Pancitopenija apibrėžiama kaip hemoglobino koncentracija < 100 g/l, trombocitų skaičius < 100 x 109/l ir neutrofilų skaičius < 1,5 x 109/l (arba mažas 2-ojo laipsnio leukocitų skaičius, jei trūksta neutrofilų įvertinimo), tuo pačiu metu atliekant tos pačios laboratorijos vertinimą. 3 CTCAE versija 4.03. 4 ≥ 3-iojo laipsnio sepsis apima 20 (10 %) 5-ojo laipsnio atvejų REACH2 tyrimo metu. Apibendrintais vaikų tyrimų duomenimis, 5-ojo laipsnio atvejų nebuvo nustatyta. 5 Netaikoma: nenustatyta nė vieno atvejo. 6 „-“: nepageidaujama reakcija nebuvo nustatyta vaistinio preparato skiriant šiai indikacijai. | 1 Dažnis pagrįstas naujai pasireiškusiais laboratorinių tyrimų pokyčiais ar labiau nuo normos nukrypusiais laboratoriniais rodikliais, lyginant su pradinėmis reikšmėmis. 2 Pancitopenija apibrėžiama kaip hemoglobino koncentracija < 100 g/l, trombocitų skaičius < 100 x 109/l ir neutrofilų skaičius < 1,5 x 109/l (arba mažas 2-ojo laipsnio leukocitų skaičius, jei trūksta neutrofilų įvertinimo), tuo pačiu metu atliekant tos pačios laboratorijos vertinimą. 3 CTCAE versija 4.03. 4 ≥ 3-iojo laipsnio sepsis apima 20 (10 %) 5-ojo laipsnio atvejų REACH2 tyrimo metu. Apibendrintais vaikų tyrimų duomenimis, 5-ojo laipsnio atvejų nebuvo nustatyta. 5 Netaikoma: nenustatyta nė vieno atvejo. 6 „-“: nepageidaujama reakcija nebuvo nustatyta vaistinio preparato skiriant šiai indikacijai. Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Anemija III fazės klinikinių tyrimų su MF sergančiais pacientais metu nustatyta, kad laiko iki pirmojo anemijos (2-ojo ar didesnio sunkumo laipsnio pagal CTCAE klasifikaciją) pasireiškimo mediana buvo 1,5 mėnesio. Vienas pacientas (0,3 %) nutraukė vaistinio preparato vartojimą dėl pasireiškusios anemijos. Ruksolitinibo vartojusiems pacientams hemoglobino koncentracija vidutiniškai sumažėjo maždaug 10 g/litre nuo pradinių reikšmių ir būdavo mažiausias po 8-12 savaičių nuo vaistinio preparato vartojimo pradžios. Vėliau hemoglobino koncentracija laipsniškai atsistatydavo ir nusistovėdavo, tačiau būdavo maždaug 5 g/litre mažesnis nei pradinės reikšmės. Toks hemoglobino koncentracijos kitimo pobūdis buvo stebėtas pacientams nepriklausomai nuo to, ar jiems gydymo metu buvo perpiltas kraujas. Atsitiktinių imčių, placebu kontroliuoto klinikinio tyrimo COMFORT-I su MF sergančiais pacientais metu 60,6 % ruksolitinibo vartojusių pacientų ir 37,7 % vartojusiųjų placebo buvo skirtos eritrocitų masės transfuzijos (atsitiktiniu būdu skirto gydymo laikotarpiu). COMFORT-II tyrimo metu eritrocitų masės transfuzijų skyrimo dažnis buvo 53,4 % ruksolitinibo vartojusių pacientų grupėje ir 41,1 % geriausią prieinamą gydymą gavusiųjų grupėje. Pagrindinių tyrimų atsitiktinių imčių laikotarpio duomenimis, TP sergantiems pacientams anemija pasireiškė rečiau nei sergantiesiems MF (40,8 % lyginant su 82,4 %). TP sergančiųjų populiacijoje 3-iojo ir 4-ojo laipsnių pagal CTCAE kriterijus reiškinių nustatyta 2,7 % pacientų, o tuo tarpu jų dažnis MF sergantiems pacientams buvo 42,56 %. III fazės klinikinių tyrimų su ūmine (REACH2 tyrimo) ir lėtine (REACH3 tyrimo) TpŠL sergančiais pacientais metu nustatyta, kad anemijos (visų laipsnių) atvejų pasireiškė atitinkamai 75,0 % ir 68,6 % pacientų, o 3-iojo laipsnio pagal CTCAE kriterijus anemija pasireiškė atitinkamai 47,7 % ir 14,8 % pacientų. Ūmine ir lėtine TpŠL sergantiems vaikams anemijos (visų laipsnių) atvejų pasireiškė atitinkamai 70,8 % ir 49,1 % pacientų, o 3-iojo laipsnio pagal CTCAE kriterijus anemija pasireiškė atitinkamai 45,8 % ir 17,0 % pacientų. Trombocitopenija III fazės klinikinių tyrimų su sergančiaisiais MF metu pacientams, kuriems pasireiškė 3-iojo ar 4-ojo sunkumo laipsnių trombocitopenija, laiko iki šio reiškinio pasireiškimo mediana buvo maždaug 8 savaitės. Trombocitopenija paprastai buvo grįžtama, sumažinus dozę ar laikinai nutraukus vaistinio preparato vartojimą. Laiko iki trombocitų skaičiaus atsistatymo virš 50 000/mm3 mediana buvo 14 dienų. Atsitiktinių imčių tyrimo laikotarpiu trombocitų masės transfuzijos buvo skirtos 4,7 % ruksolitinibo vartojusių pacientų ir 4,0 % palyginamųjų grupių pacientų. Dėl pasireiškusios trombocitopenijos vaistinių preparatų vartojimą nutraukė 0,7 % ruksolitinibo vartojusių pacientų ir 0,9 % palyginamųjų grupių pacientų. Pacientams, kuriems prieš pradedant vartoti ruksolitinibo trombocitų skaičius buvo nuo 100 000/mm3 iki 200 000/mm3, nustatytas didesnis 3-iojo ar 4-ojo sunkumo laipsnių trombocitopenijos pasireiškimo dažnis, lyginant su tais pacientais, kuriems trombocitų skaičius buvo > 200 000/mm3 (64,2 % lyginant su 38,5 %). Pagrindinių tyrimų atsitiktinių imčių laikotarpio duomenimis, pacientų dalis, kuriems pasireiškė trombocitopenija, TP sergančiųjų grupėje buvo mažesnė (16,8 %) lyginant su sergančiaisiais MF (69,8 %). Sunkios (t. y., 3-iojo ir 4-ojo laipsnių pagal CTCAE kriterijus) trombocitopenijos atvejų dažnis buvo mažesnis TP sergančiųjų grupėje (2,7 %) nei sergantiesiems MF (11,6 %). III fazės tyrimo (REACH2) su ūmine TpŠL sergančiais pacientais metu nustatyta, kad 3-iojo ir 4-ojo laipsnių trombocitopenija pasireiškė atitinkamai 31,3 % ir 47,7 % pacientų. III fazės tyrimo (REACH3) su lėtine TpŠL sergančiais pacientais metu nustatyta, kad 3-iojo ir 4-ojo laipsnių trombocitopenijos atvejų pasireiškė rečiau (5,9 % ir 10,7 %) nei ūmine TpŠL sergantiems pacientams. 3-iojo ir 4-ojo laipsnių trombocitopenijos atvejų pasireiškimo dažnis (atitinkamai 14,6 % ir 22,4 %) ūmine TpŠL sergantiems vaikams buvo mažesnis nei nustatytasis REACH2 tyrimo metu. Lėtine TpŠL sergantiems vaikams 3-iojo ir 4-ojo laipsnių trombocitopenijos atvejų pasireiškė rečiau (7,7 % ir 11,1 %) nei ūmine TpŠL sergantiems vaikams. Neutropenija III fazės klinikinių tyrimų su sergančiaisiais MF metu pacientams, kuriems pasireiškė 3-iojo ar 4-ojo sunkumo laipsnių neutropenija, laiko iki šio reiškinio pasireiškimo mediana buvo 12 savaičių. Atsitiktinių imčių tyrimo laikotarpiu dėl pasireiškusios neutropenijos vaistinio preparato vartojimą laikinai nutraukti ar sumažinti dozę reikėjo 1,0 % pacientų, o 0,3 % pacientų dėl neutropenijos vaistinio preparato vartojimą nutraukė visam laikui. Šių III fazės tyrimų su TP sergančiais pacientais atsitiktinių imčių laikotarpio duomenimis, neutropenija pasireiškė 1,6 % pacientų, kurie vartojo ruksolitinibo, lyginant su 7 % pacientų palyginamųjų vaistinių preparatų vartojusiųjų grupėse. Ruksolitinibo vartojusiųjų grupėje vienam pacientui nustatyta 4-ojo laipsnio pagal CTCAE kriterijus neutropenija. Tęstinio stebėjimo laikotarpio metu pacientų, kuriems buvo skiriama ruksolitinibo, grupėje 2 pacientams buvo nustatyta 4-ojo laipsnio pagal CTCAE kriterijus neutropenija. III fazės tyrimo (REACH2) su ūmine TpŠL sergančiais pacientais metu nustatyta, kad 3-iojo ir 4-ojo laipsnių neutropenija pasireiškė atitinkamai 17,9 % ir 20,6 % pacientų. III fazės tyrimo (REACH3) su lėtine TpŠL sergančiais pacientais metu nustatyta, kad 3-iojo ir 4-ojo laipsnių neutropenijos atvejų pasireiškė rečiau (9,5 % ir 6,7 %) nei ūmine TpŠL sergantiems pacientams. Vaikams 3-iojo ir 4-ojo laipsnių neutropenijos atvejų pasireiškimo dažnis buvo atitinkamai 32,0 % ir 22,0 % (sergantiems ūmine TpŠL) bei 17,3 % ir 11,1 % (sergantiems lėtine TpŠL). Kraujavimas III fazės pagrindinių klinikinių tyrimų su sergančiaisiais MF metu kraujavimo reiškinių (įskaitant intrakranijinį ir iš virškinimo trakto, kraujosruvas ir kitokį kraujavimą) pasireiškė 32,6 % ruksolitinibo vartojusių pacientų ir 23,2 % palyginamųjų grupių (placebo ar geriausio prieinamo gydymo grupės) pacientų. 3-4-ojo sunkumo laipsnių kraujavimo reiškinių pasireiškimo dažnis buvo panašus tiek ruksolitinibo, tiek palyginamųjų vaistinių preparatų vartojusiųjų grupėse (4,7 % lyginant su 3,1 %). Daugumai pacientų, kuriems tiriamųjų vaistinių preparatų vartojimo metu pasireiškė su kraujavimu susijusių reiškinių, nurodė, kad tai buvo kraujosruvos (65,3 %). Kraujosruvų dažniau pasireiškė ruksolitinibo vartojusiems pacientams, lyginant su palyginamųjų grupių pacientais (21,3 % lyginant su 11,6 %). Intrakranijinių kraujavimo atvejų pasireiškė 1 % ruksolitinibo vartojusių pacientų ir 0,9 % vartojusiųjų palyginamųjų vaistinių preparatų. Kraujavimo iš virškinimo trakto atvejų pasireiškė 5,0 % ruksolitinibo vartojusių pacientų, lyginant su 3,1 % vartojusiųjų palyginamųjų vaistinių preparatų. Kitokių kraujavimo atvejų (pvz., įskaitant kraujavimą iš nosies, po procedūrų ir hematuriją) pasireiškė 13,3 % ruksolitinibo vartojusių pacientų ir 10,3 % vartojusiųjų palyginamųjų vaistinių preparatų. III fazės klinikinių tyrimų su MF sergančiais pacientais ilgalaikio vartojimo stebėjimo laikotarpio duomenimis, kumuliacinis kraujavimo atvejų dažnis didėjo proporcingai ilgėjant stebėjimo laikotarpiui. Kraujosruvos buvo dažniausiai nustatyti kraujavimo atvejai (33,3 %). Intrakranijinių kraujavimo atvejų ir kraujavimo iš virškinimo trakto atvejų buvo nustatyta atitinkamai 1,3 % ir 10,1 % pacientų. Lyginamojo laikotarpio III fazės tyrimų metu TP sergantiems pacientams kraujavimo reiškinių (įskaitant intrakranijinį ir iš virškinimo trakto, kraujosruvas ir kitokį kraujavimą) pasireiškė 16,8 % ruksolitinibo vartojusių pacientų, 15,3 % geriausią prieinamą gydymą (GPG) gavusių pacientų RESPONSE tyrimo metu ir 12,0 % geriausią prieinamą gydymą gavusių pacientų RESPONSE 2 tyrimo metu. Kraujosruvos nustatytos 10,3 % ruksolitinibo vartojusių pacientų, 8,1 % geriausią prieinamą gydymą gavusių pacientų RESPONSE tyrimo metu ir 2,7 % geriausią prieinamą gydymą gavusių pacientų RESPONSE 2 tyrimo metu. Ruksolitinibo vartojusiems pacientams nepasireiškė nė vieno intrakranijinio kraujavimo ar kraujavimo iš virškinimo trakto atvejo. Vienam ruksolitinibo vartojusiam pacientui pasireiškė 3-iojo laipsnio kraujavimo atvejis (kraujavimas po procedūros); nenustatyta nė vieno 4-ojo laipsnio kraujavimo atvejo. Kitų kraujavimo atvejų (pvz., įskaitant kraujavimą iš nosies, po procedūrų ir iš dantenų) pasireiškė 8,7 % ruksolitinibo vartojusių pacientų, 6,3 % geriausią prieinamą gydymą gavusių pacientų RESPONSE tyrimo metu ir 6,7 % geriausią prieinamą gydymą gavusių pacientų RESPONSE 2 tyrimo metu. III fazės tyrimų su TP sergančiais pacientais ilgalaikio vartojimo stebėjimo laikotarpio duomenimis, kumuliacinis kraujavimo atvejų dažnis didėjo proporcingai ilgėjant stebėjimo laikotarpiui. Kraujosruvos buvo dažniausiai nustatyti kraujavimo atvejai (17,4 %). Intrakranijinių kraujavimo atvejų ir kraujavimo iš virškinimo trakto atvejų buvo nustatyta atitinkamai 0,3 % ir 3,5 % pacientų. Lyginamojo laikotarpio III fazės tyrimo (REACH2) metu ūmine TpŠL sergantiems pacientams kraujavimo reiškinių pasireiškė atitinkamai 25,0 % ir 22,0 % ruksolitinibo vartojusių pacientų ir GPG grupės pacientų. Kraujavimo reiškinių pobūdis tiriamosiose grupėse iš esmės buvo panašus: kraujosruvų atvejų nustatyta 5,9 % ruksolitinibo vartojusių pacientų ir 6,7 % GPG gavusių pacientų, kraujavimo iš virškinimo trakto atvejų nustatyta atitinkamai 9,2 % ir 6,7 % pacientų, kitų kraujavimo atvejų nustatyta atitinkamai 13,2 % ir 10,7 % pacientų. Intrakranijinio kraujavimo atvejų buvo nustatyta 0,7 % GPG gavusių pacientų ir nė vienam ruksolitinibo vartojusiam pacientui. Vaikams kraujavimo reiškinių pasireiškimo dažnis buvo 23,5 %. ≥ 5 % dažniu pacientams nustatyti reiškiniai buvo hemoraginis cistitas ir kraujavimas iš nosies (kiekvieno dažnis po 5,9 %). Intrakranijinio kraujavimo atvejų vaikams nebuvo nustatyta. Lyginamojo laikotarpio III fazės tyrimo (REACH3) metu lėtine TpŠL sergantiems pacientams kraujavimo reiškinių pasireiškė atitinkamai 11,5 % ir 14,6 % ruksolitinibo vartojusių pacientų ir GPG gavusių pacientų. Kraujavimo reiškinių pobūdis tiriamosiose grupėse iš esmės buvo panašus: kraujosruvų atvejų nustatyta 4,2 % ruksolitinibo vartojusių pacientų ir 2,5 % GPG gavusių pacientų, kraujavimo iš virškinimo trakto atvejų nustatyta atitinkamai 1,2 % ir 3,2 % pacientų, kitų kraujavimo atvejų nustatyta atitinkamai 6,7 % ir 10,1 % pacientų. Vaikams kraujavimo reiškinių pasireiškimo dažnis buvo 9,1 %. Pasireiškę reiškiniai buvo kraujavimas iš nosies, kraujavimas iš tiesiosios žarnos, hematoma, kraujavimas po procedūros ir kraujavimas po oda (kiekvieno dažnis po 1,8 %). Lėtine TpŠL sergantiems pacientams nebuvo nustatyta nė vieno intrakranijinio kraujavimo atvejo. Infekcijos III fazės pagrindinių klinikinių tyrimų su sergančiaisiais MF metu 3-iojo ar 4-ojo sunkumo laipsnių šlapimo takų infekcijų pasireiškė 1,0 % pacientų, Herpes zoster infekcijos atvejų – 4,3 %, o tuberkuliozės – 1,0 % pacientų. III fazės klinikinių tyrimų metu gauta pranešimų, kad sepsis pasireiškė 3,0 % pacientų. Pratęsto stebėjimo laikotarpio duomenys pacientų, gydytų ruksolitinibu neparodė tendencijos sepsio dažnio didėjimui per tam tikrą laiką. Šių III fazės tyrimų su TP sergančiais pacientais atsitiktinių imčių laikotarpio duomenimis, nustatytas vienas (0,5 %) 3-iojo laipsnio pagal CTCAE kriterijus šlapimo takų infekcijos atvejis ir nė vieno 4-ojo laipsnio tokio sutrikimo atvejo. Herpes zoster infekcijos pasireiškimo dažnis buvo panašus TP sergantiems pacientams (4,3 %) ir sergantiesiems MF (4,0 %). TP sergančiųjų tarpe nustatytas vienas 3-iojo laipsnio pagal CTCAE kriterijus poherpetinės neuralgijos atvejis. Pneumonijos atvejų nustatyta 0,5 % pacientų, kurie vartojo ruksolitinibo, lyginant su 1,6 % pacientų palyginamųjų vaistinių preparatų vartojusiųjų grupėse. Nė vienam pacientui ruksolitinibo vartojusiųjų grupėje nebuvo nustatyta sepsio ar tuberkuliozės. III fazės tyrimų su TP sergančiais pacientais ilgalaikio vartojimo stebėjimo laikotarpio duomenimis, dažnai nustatytos infekcijos buvo šlapimo takų infekcija (11,8 %), herpes zoster infekcija (14,7 %) ir pneumonija (7,1 %). Sepsio atvejų nustatyta 0,6 % pacientų. Nė vienam pacientui ilgalaikio vartojimo stebėjimo laikotarpiu nebuvo nustatyta tuberkuliozės. Lyginamojo laikotarpio III fazės tyrimo (REACH2) metu ūmine TpŠL sergantiems pacientams šlapimo takų infekcijų pasireiškė 9,9 % (≥ 3-iojo laipsnio – 3,3 %) ruksolitinibo vartojusių pacientų, lyginant su 10,7 % (≥ 3-iojo laipsnio – 6,0 %) pacientų GPG grupėje. CMV infekcijų nustatyta 28,3 % (≥ 3-iojo laipsnio – 9,3 %) ruksolitinibo vartojusių pacientų, lyginant su 24,0 % (≥ 3-iojo laipsnio – 10,0 %) pacientų GPG grupėje. Sepsio atvejų nustatyta 12,5 % (≥ 3-iojo laipsnio – 11,1 %) ruksolitinibo vartojusių pacientų, lyginant su 8,7 % (≥ 3-iojo laipsnio – 6,0 %) pacientų GPG grupėje. BK viruso infekcijos atvejų nustatyta tik ruksolitinibo vartojusiųjų grupėje 3 pacientams, iš kurių vienas atvejis buvo 3-iojo laipsnio. Tyrimo tęstinio stebėjimo laikotarpiu ruksolitinibo vartojusiems pacientams šlapimo takų infekcijų atvejų nustatyta 17,9 % (≥ 3-iojo laipsnio – 6,5 %) pacientų, o CMV infekcijų atvejų nustatyta 32,3 % (≥ 3-iojo laipsnio – 11,4 %) pacientų. Tik keliems pacientams buvo nustatyta CMV infekcija su vidaus organų pažaida; bet kurio sunkumo laipsnio CMV kolitas, CMV enteritas ir CMV sukelta virškinimo trakto infekcija buvo nustatyti atitinkamai keturiems, dviem ir vienam pacientui. Sepsio atvejų, įskaitant bet kurio sunkumo laipsnio septinį šoką, nustatyta 25,4 % (≥ 3-iojo laipsnio – 21,9 %) pacientų. Ūmine TpŠL sergantiems vaikams šlapimo takų infekcijų ir sepsio atvejų nustatyta rečiau (kiekvieno dažnis po 9,8 %) nei suaugusiems pacientams ir paaugliams. CMV infekcijų buvo nustatyta 31,4 % vaikų (3-iojo laipsnio atvejų dažnis buvo 5,9 %). Lyginamojo laikotarpio III fazės tyrimo (REACH3) metu lėtine TpŠL sergantiems pacientams šlapimo takų infekcijų pasireiškė 8,5 % (≥ 3-iojo laipsnio – 1,2 %) ruksolitinibo vartojusių pacientų, lyginant su 6,3 % (≥ 3-iojo laipsnio – 1,3 %) pacientų GPG grupėje. BK viruso infekcijos atvejų nustatyta 5,5 % (≥ 3-iojo laipsnio – 0,6 %) ruksolitinibo vartojusių pacientų, lyginant su 1,3 % pacientų GPG grupėje. CMV infekcijų atvejų nustatyta 9,1 % (≥ 3-iojo laipsnio – 1,8 %) ruksolitinibo vartojusių pacientų, lyginant su 10,8 % (≥ 3-iojo laipsnio – 1,9 %) pacientų GPG grupėje. Sepsio atvejų nustatyta 2,4 % (≥ 3-iojo laipsnio – 2,4 %) ruksolitinibo vartojusių pacientų, lyginant su 6,3 % (≥ 3-iojo laipsnio – 5,7 %) pacientų GPG grupėje. Tyrimo tęstinio stebėjimo laikotarpiu ruksolitinibo vartojusiems pacientams šlapimo takų infekcijų atvejų ir BK viruso infekcijų atvejų nustatyta atitinkamai 9,3 % (≥ 3-iojo laipsnio – 1,3 %) ir 4,9 % (≥ 3-iojo laipsnio – 0,4 %) pacientų. CMV infekcijų ir sepsio atvejų nustatyta atitinkamai 8,8 % (≥ 3-iojo laipsnio – 1,3 %) ir 3,5 % (≥ 3-iojo laipsnio – 3,5 %) pacientų. Lėtine TpŠL sergantiems vaikams šlapimo takų infekcijų atvejų nustatyta 5,5 % (3-iojo laipsnio –1,8 %) pacientų, o BK viruso infekcijų atvejų nustatyta 1,8 % pacientų (≥ 3-iojo laipsnio atvejų nenustatyta). CMV infekcijų pasireiškė 7,3 % pacientų (≥ 3-iojo laipsnio atvejų nenustatyta). Padidėjęs lipazės aktyvumas RESPONSE tyrimo atsitiktinių imčių laikotarpio duomenimis, lipazės aktyvumo padidėjimo reikšmės buvo dažnesnės ruksolitinibo vartojusių pacientų grupėje, lyginant palyginamuosius vaistinius preparatus vartojusiųjų grupe, o šį skirtumą daugiausia lėmė 1-ojo laipsnio aktyvumo padidėjimo atvejai (18,2 %, lyginant su 8,1 %). ≥ 2-ojo laipsnio lipazės aktyvumo padidėjimo atvejų dažnis abejose tiriamosiose grupėse buvo panašus. RESPONSE 2 tyrimo duomenimis, šių reiškinių dažniai ruksolitinibo vartojusių pacientų ir palyginamojoje grupėse buvo panašūs (10,8 %, lyginant su 8 %). III fazės tyrimų su TP sergančiais pacientais ilgalaikio vartojimo stebėjimo laikotarpio duomenimis, atitinkamai 7,4 % ir 0,9 % pacientų buvo nustatyta 3-iojo ir 4-ojo laipsnių padidėjusio lipazės aktyvumo atvejų. Šiems pacientams be padidėjusio lipazės aktyvumo reikšmių nebuvo nustatyta jokių gretutinių pankreatito požymių ar simptomų. III fazės tyrimų su MF sergančiais pacientais duomenimis, padidėjusios lipazės aktyvumo reikšmės buvo nustatytos 18,7 % ir 19,3 % pacientų ruksolitinibo vartojusiųjų grupėse, lyginant su 16,6 % ir 14,0 % pacientų palyginamosiose grupėse, atitinkamai COMFORT-I ir COMFORT-II tyrimų metu. Pacientams, kuriems nustatytos padidėjusio lipazės aktyvumo reikšmės, nebuvo nustatyta jokių gretutinių pankreatito požymių ar simptomų. Lyginamojo laikotarpio III fazės tyrimo (REACH2) metu ūmine TpŠL sergantiems pacientams naujų padidėjusio lipazės aktyvumo atvejų arba padidėjusių lipazės aktyvumo rodmenų atvejų nustatyta 19,7 % ruksolitinibo vartojusių pacientų, lyginant su 12,5 % pacientų GPG grupėje; 3-iojo laipsnio (3,1 %, lyginant su 5,1 %) ir 4-ojo laipsnio (0 %, lyginant su 0,8 %) šių atvejų dažnis tiriamosiose grupėse buvo panašus. Tęstinio stebėjimo laikotarpiu ruksolitinibo vartojusiems pacientams padidėjusio lipazės aktyvumo atvejų nustatyta 32,2 % pacientų; 3-iojo ir 4-ojo laipsnių atvejų nustatyta atitinkamai 8,7 % ir 2,2 % pacientų. Padidėjusio lipazės aktyvumo atvejų nustatyta 20,4 % vaikų (3-iojo ir 4-ojo laipsnių atvejų nustatyta atitinkamai 8,5 % ir 4,1 % pacientų). Lyginamojo laikotarpio III fazės tyrimo (REACH3) metu lėtine TpŠL sergantiems pacientams naujų padidėjusio lipazės aktyvumo atvejų arba padidėjusių lipazės aktyvumo rodmenų atvejų nustatyta 32,1 % ruksolitinibo vartojusių pacientų, lyginant su 23,5 % pacientų GPG grupėje; 3-iojo laipsnio (10,6 %, lyginant su 6,2 %) ir 4-ojo laipsnio (0,6 %, lyginant su 0 %) šių atvejų dažnis tiriamosiose grupėse buvo panašus. Tęstinio stebėjimo laikotarpiu ruksolitinibo vartojusiems pacientams padidėjusio lipazės aktyvumo atvejų nustatyta 35,9 % pacientų; 3-iojo ir 4-ojo laipsnių atvejų nustatyta atitinkamai 9,5 % ir 0,4 % pacientų. Vaikams padidėjusio lipazės aktyvumo atvejų nustatyta rečiau (20,4 % dažniu; 3-iojo ir 4-ojo laipsnių atvejų nustatyta atitinkamai 3,8 % ir 1,9 % pacientų). Padidėjęs sistolinis kraujospūdis III fazės pagrindinių klinikinių tyrimų su sergančiaisiais MF metu sistolinio kraujospūdžio padidėjimas 20 mmHg ar daugiau, lyginant su pradinėmis reikšmėmis, bent vieno vizito metu nustatytas 31,5 % ruksolitinibo vartojusių pacientų, lyginant su 19,5 % vartojusiųjų palyginamųjų vaistinių preparatų. COMFORT-I tyrimo (su sergančiaisiais MF) duomenimis, vidutinis sistolinio kraujospūdžio padidėjimas, lyginant su pradinėmis reikšmėmis, ruksolitinibo vartojusiems pacientams buvo 0-2 mmHg, palyginus su kraujospūdžio sumažėjimu 2-5 mmHg placebo grupėje. COMFORT-II tyrimo su sergančiaisiais MF metu lyginant ruksolitinibo ir palyginamųjų vaistinių preparatų vartojusiųjų grupes, nustatytas nedidelis vidutinio sistolinio kraujospūdžio reikšmių skirtumas. Pagrindinio tyrimo su TP sergančiais pacientais atsitiktinių imčių laikotarpio duomenimis, vidutinis sistolinis kraujospūdis ruksolitinibo vartojusiems pacientams padidėjo 0,65 mmHg, o GPG gavusiųjų grupėje sumažėjo 2 mmHg. Ypatingos populiacijos Vaikų populiacija Saugumo savybių duomenys buvo išanalizuoti iš viso 106 pacientams nuo 2 iki < 18 metų, sergantiems TpŠL: 51 pacientas dalyvavo ūminės TpŠL tyrimuose (45 pacientai – REACH4 tyrime ir 6 pacientai – REACH2 tyrime), o 55 pacientai dalyvavo lėtinės TpŠL tyrimuose (45 pacientai – REACH5 tyrime ir 10 pacientų – REACH3 tyrime). Ruksolitinibo vartojusiems vaikams nustatytos saugumo savybės buvo panašios į nustatytąsias suaugusiems pacientams. Senyvi pacientai Saugumo savybių duomenys buvo išanalizuoti iš viso 29 pacientams, kurie dalyvavo REACH2 tyrime, ir 25 pacientams, kurie dalyvavo REACH3 tyrime, bei kurie buvo > 65 metų ir kuriems buvo skiriamas gydymas ruksolitinibu. Naujų su saugumu susijusių signalų nenustatyta, o saugumo savybių pobūdis > 65 metų pacientams iš esmės buvo panašus į nustatytąjį 18-65 metų pacientams. Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę ir pateikę pranešimo formą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais.