Varlota

Nesmulkialąstelinis plaučių vėžys (NSLPV) Varlota skirtas pirmaeiliam gydymui pacientams, sergantiems lokaliai progresavusiu arba metastazavusiu nesmulkialąsteliniu plaučių vėžiu (NSLPV), kuriems nustatytos EGFR aktyvinančios mutacijos. Varlota taip pat skirtas palaikomojo gydymo keitimui pacientams, sergantiems lokaliai progresavusiu arba metastazavusiu EGFR aktyvuojančiųjų mutacijų turinčiu NSLPV, kurių liga po pirmaeilės chemoterapijos yra stabili. Be to, Varlota skirtas lokaliai progresavusiam arba metastazavusiam NSLPV gydyti po bent vieno ankstesnio nesėkmingo chemoterapijos kurso. Pacientams su navikais be EGFR aktyvinančios mutacijos Varlota vartotinas tada, kai kitos gydymo galimybės laikomos netinkamomis. Skiriant Varlota reikia atsižvelgti į veiksnius, susijusius su ilgesniu išgyvenimu. Gydant pacientus, kurių navikuose imunohistocheminiu būdu nustatoma epidermio augimo faktoriaus receptoriaus (angl. Epidermal Growth Factor Receptor – EGFR-IHC) ekspresija nepasireiškė, palankaus poveikio išgyvenimui ar kitokio kliniškai reikšmingo poveikio nepastebėta (žr. 5.1 skyrių). Kasos vėžys: Varlota derinyje su gemcitabinu skirtas metastazavusiam kasos vėžiui gydyti. Skiriant Varlota, reikia atsižvelgti į veiksnius, susijusius su ilgesniu išgyvenimu (žr. 4.2 ir 5.1 skyrius). Gydant pacientus, sergančius lokaliai progresavusia liga, jokio teigiamo poveikio išgyvenimui nenustatyta.

Gydymą Varlota turi kontroliuoti gydytojas, turintis vėžio gydymo patirties. Dozavimas Nesmulkialąsteliniu plaučių vėžiu sergantys pacientai Remiantis patvirtintomis indikacijomis reikia tyrimais nustatyti EGFR mutaciją (žr. 4.1 skyrių). Rekomenduojamoji Varlota paros dozė yra 150 mg, geriama bent valanda prieš valgį arba dvi valandos po valgio. Kasos vėžiu sergantys pacientai Rekomenduojamoji Varlota paros dozė yra 100 mg, geriama bent valanda prieš valgį arba dvi valandos po valgio kartu su gemcitabinu (žr. indikacijas gydyti kasos vėžį gemcitabino preparato charakteristikų santraukoje). Jeigu per pirmąsias 4 – 8 gydymo savaites paciento neišberia, reikia iš naujo spręsti apie tolesnį gydymą Varlota (žr. 5.1 skyrių). Jeigu reikia keisti dozę, ją reikėtų mažinti laipsniškai po 50 mg (žr. 4.4 skyrių). Varlota 25 mg ir 50 mg tabletės netiekiamos. Jeigu reikia šių stiprumų vaistinio preparato , turi būti vartojama kitų rinkoje esančių vaistinių preparatų. Dozę gali reikėti mažinti kartu vartojant CYP3A4 substratus ir moduliatorius (žr. 4.5 skyrių). Kepenų veiklos sutrikimas Erlotinibas išsiskiria iš organizmo vykstant jo metabolizmui kepenyse ir ekskrecijai su tulžimi. Nors pacientų, kurių kepenų funkcija vidutiniškai sutrikusi (Child-Pugh 7–9 laipsnio), ekspozicija erlotinibui panaši, kaip ir esant pakankamai kepenų funkcijai, skirti erlotinibo pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, reikia atsargiai. Jei pasireiškia sunki nepageidaujama reakcija, reikia spręsti, ar sumažinti Varlota dozę, ar nutraukti gydymą. Pacientų, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas (AST/SGOT ir ALT/SGPT >5 x VNR), gydymo erlotinibu saugumas ir veiksmingumas netirtas. Vartoti Varlota, kai yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, nerekomenduojama (žr. 5.2 skyrių). Inkstų veiklos sutrikimas Pacientų, kurių inkstų funkcija sutrikusi (kreatinino koncentracija serume >1,5 karto didesnė už normalią), gydymo erlotinibu saugumas ir veiksmingumas netirtas. Atsižvelgiant į farmakokinetikos duomenis, pacientams, kurių inkstų funkcija lengvai ar vidutiniškai sutrikusi, dozės keisti nereikia (žr. 5.2 skyrių). Pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas , vartoti Varlota nerekomenduojama. Vaikų populiacija Erlotinibo saugumas ir veiksmingumas patvirtintoms indikacijoms pacientams iki 18 metų neištirti. Gydyti Varlota vaikus nerekomenduojama. Rūkantys asmenys Nustatyta, kad cigarečių rūkymas sumažina ekspoziciją erlotinibui 50–60 %. Didžiausia toleruojama erlotinibo dozė cigaretes rūkantiems NSLPV sergantiems pacientams buvo 300 mg. Pacientams, kurie toliau rūkė cigaretes, geresnio 300 mg dozės veiksmingumo taikant antros eilės gydymą po nesėkmingos chemoterapijos, lyginant su rekomenduojama 150 mg doze, nenustatyta. 300 mg ir 150 mg dozių vartojimo saugumo duomenys buvo panašūs; vis dėlto didesnėmis dozėmis erlotinibą vartojusiems pacientams skaitine reikšme dažniau pasireiškė išbėrimas, intersticinė plaučių liga ir viduriavimas. Rūkantiems asmenims reikia patarti mesti rūkyti (žr. 4.4, 4.5, 5.1 ir 5.2 skyrius). Vartojimo metodas Vartoti per burną.

EGFR mutacijų būklės nustatymas Svarstant ar skirti Varlota pirmos eilės ar palaikomajam lokaliai išplitusio arba metastazavusio NSLPV gydymui yra svarbu nustatyti paciento EGFR mutacijų būklę. Remiantis vietine medicinos praktika, norint nustatyti EGFR mutacijų būklę turi būti atliekamas patvirtintas, išsamus, patikimas ir jautrus tyrimas, aiškiai pradžiai nustatyti, kurio naudingumas yra įrodytas, naudojant arba iš audinio bandinio išgautą naviko DNR, arba iš kraujo (plazmos) mėginio išgautą laisvai cirkuliuojančią DNR (cfDNR). Jeigu iš plazmos išgautos cfDNR aktyvuojančiųjų mutacijų tyrimo rezultatas yra neigiamas, kai įmanoma, dėl galimai klaidingai neigiamo kraujo plazmos tyrimo rezultato reikia atlikti audinio tyrimą. Rūkantys asmenys Rūkantiems pacientams reikia patarti mesti rūkyti, nes rūkančių asmenų kraujo plazmoje erlotinibo koncentracija būna sumažėjusi, palyginti su nerūkančiais sveikais asmenimis. Sumažėjimo laipsnis, atrodo, yra kliniškai svarbus (žr. 4.2, 4.5, 5.1 ir 5.2 skyrius). Intersticinė plaučių liga Gydant erlotinibu pacientus, sergančius nesmulkialąsteliniu plaučių vėžiu (NSLPV), kasos vėžiu arba kitais išplitusiais standžiaisiais navikais, nedažnai pasitaiko į intersticinę plaučių ligą (IPL) panašių atvejų, nuo kurių kartais pacientai miršta. Atliekant pagrindinį NSLPV tyrimą BR.21, į IPL panašios ligos atvejų dažnumas (0,8 %) buvo toks pat tiek gydant placebu, tiek erlotinibu. Randomizuotų kontroliuotų klinikinių NSLPV tyrimų metaanalizėje (dėl kontrolės grupių nebuvimo neįtraukus I fazės ir vienos gydymo grupės II fazės tyrimų) į IPL panašių reiškinių dažnis erlotinibu gydytiems pacientams buvo 0,9 %, lyginant su 0,4 % kontrolės grupės pacientų. Tiriant kasos vėžio gydymą erlotinibo ir gemcitabino deriniu, panašios į IPL ligos dažnumas erlotinibo ir gemcitabino grupėje buvo 2,5 %, o gydytų placebu ir gemcitabinu grupėje – 0,4 %. Pacientams, kuriems įtariama į IPL panaši liga, buvo diagnozuojamas pneumonitas, spindulinis pneumonitas, padidėjusio jautrumo pneumonitas, intersticinė pneumonija, intersticinė plaučių liga, obliteruojantis bronchiolitas, plaučių fibrozė, ūminis kvėpavimo sutrikimo sindromas (ŪKSS), alveolitas ir plaučių infiltracija. Simptomai prasidėjo nuo kelių dienų iki kelių mėnesių nuo gydymo erlotinibu pradžios. Dažnai tai buvo susiję su trikdančiais būklę arba skatinančiais ligos pasireiškimą veiksniais, pavyzdžiui, vienalaike arba ankstesne chemoterapija, ankstesne radioterapija, esama parenchimine plaučių liga, metastazine plaučių liga arba plaučių infekcija. Japonijoje atliktų tyrimų metu IPL buvo stebėta dažniau (maždaug 5 % pacientų, mirtingumo dažnis – 1,5 %). Pasireiškus naujiems ūmiems ir (arba) progresuojantiems neaiškios kilmės plaučių ligos simptomams, pavyzdžiui, dusuliui, kosuliui ir karščiavimui, reikia nutraukti gydymą Varlota, kol bus atliekami diagnostiniai tyrimai. Pacientus, gydomus vienu metu erlotinibu ir gemcitabinu, reikia atidžiai stebėti, ar nepasireiškia į IPL panašus toksinis poveikis. Diagnozavus IPL, Varlota vartojimą būtina nutraukti ir imtis reikiamų gydymo priemonių (žr. 4.8 skyrių). Viduriavimas, dehidracija, elektrolitų pusiausvyros sutrikimas ir inkstų nepakankamumas Apie 50 % erlotinibu gydomų pacientų pradeda viduriuoti (įskaitant pasireiškusius labai retus mirtį lėmusius atvejus). Vidutinio sunkumo arba sunkų viduriavimą reikia gydyti, pvz., loperamidu. Kartais būtina sumažinti dozę. Atliekant klinikinius tyrimus dozė buvo mažinama po 50 mg. Dozės mažinimas po 25 mg netirtas. Jeigu viduriavimas sunkus arba nesiliauja, pacientą pykina, jis netenka apetito, vemia ir pasireiškia dehidracija, gydymą Varlota reikia nutraukti ir imtis reikiamų priemonių dehidracijai gydyti (žr. 4.8 skyrių). Gauta retų pranešimų apie hipokalemiją ir inkstų nepakankamumą (kartais mirtiną). Kai kuriais atvejais tai įvyko nuo sunkios dehidracijos dėl viduriavimo, vėmimo ir (arba) anoreksijos, o kitų būklę sutrikdė kartu taikoma chemoterapija. Jei viduriavimas sunkesnis arba nesiliauja, arba sukelia dehidraciją, ypač pacientams, kuriems yra sunkinančių rizikos veiksnių (ypač gydymas chemoterapija ar kitais vaistais, kiti simptomai ar ligos arba kitos predisponuojančios būklės, įskaitant vyresnį amžių), gydymą Varlota būtina nutraukti ir imtis reikiamų priemonių pacientui intensyviai rehidruoti intraveniniu būdu. Be to, pacientams, kuriems yra dehidracijos pavojus, reikia reguliariai tikrinti inkstų funkciją ir elektrolitų (įskaitant kalį) koncentraciją kraujo serume. Toksinis poveikis kepenims Gauta pranešimų apie sunkius vaistinio preparato sukeltos kepenų pažaidos, įskaitant hepatitą, ūminį hepatitą ir kepenų nepakankamumą, atvejus (kartais mirtinus) vartojant erlotinibą. Rizikos veiksniais gali būti esama kepenų liga arba gydymas hepatotoksiniais vaistiniais preparatais. Gydymo erlotinibu metu rekomenduojama periodiškai tikrinti kepenų funkciją. Kepenų funkciją reikia dažniau tirti tiems pacientams, kuriems iki gydymo pradžios jau buvo nustatytas kepenų funkcijos sutrikimas arba tulžies latakų obstrukcija. Pacientams, kurie patiria kepenų pažaidą galinčių rodyti simptomų, reikia nedelsiant įvertinti klinikinę būklę bei atlikti kepenų funkcijos nustatymo tyrimus. Jei kepenų funkcijos sutrikimas yra sunkus, gydymą erlotinibu reikia nutraukti (žr. 4.8 skyrių). Erlotinibo skirti pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, nerekomenduojama. Virškinimo trakto perforacija Pacientams, vartojantiems erlotinibą, yra didesnė nedažnai pasitaikančios virškinimo trakto perforacijos (įskaitant keletą mirtį lėmusių atvejų) rizika. Didesnė perforacijos rizika yra pacientams, kurie kartu vartoja angiogenezę slopinančius vaistinius preparatus, kortikosteroidus, NVNU ir (arba) kuriems taikoma taksanais paremta chemoterapija, arba pacientams, kuriems ankščiau buvo pepsinis išopėjimas arba divertikulo liga. Pacientams, kuriems formuojasi virškinimo trakto perforacija, gydymą Varlota reikia visai nutraukti (žr. 4.8 skyrių). Pūsliniai ir eksfoliaciniai odos pažeidimai Buvo gauta pranešimų apie buliozinius, pūslinius ir eksfoliacinius odos pažeidimus, įskaitant labai retus atvejus, kurie vertė galvoti apie Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromą/toksinę epidermio nekrolizę [Lajelio (Lyell)], dėl kurių kai kuriais atvejais pacientai mirė (žr. 4.8 skyrių). Jeigu pacientui atsiranda sunkių buliozinių, pūslinių arba eksfoliacinių odos pažeidimų, gydymas Varlota turi būti laikinai arba visai nutraukiamas. Pūslinių ir eksfoliacinių odos sutrikimų turinčius pacientus reikia ištirti dėl odos infekcijos bei gydyti laikantis vietinių gydymo gairių. Akių sutrikimai Pacientus, kuriems pasireiškia keratitą galinčių rodyti požymių ar simptomų, pavyzdžiui, ūminis ar pasunkėję akies uždegimas, ašarojimas, padidėjęs jautrumas šviesai, neryškus matymas, akies skausmas ir (arba) akies paraudimas, reikia nedelsiant nukreipti oftalmologo konsultacijai. Jeigu patvirtinama opinio keratito diagnozė, Varlota vartojimą reikia laikinai ar visam laikui nutraukti. Nustačius keratito diagnozę, reikia atidžiai įvertinti tolesnio gydymo naudą ir riziką. Erlotinibo reikia atsargiai vartoti pacientams, kuriems anksčiau buvo diagnozuoti keratitas, opinis keratitas ar ryški akių sausmė. Kontaktinių lęšių nešiojimas taip pat yra keratito ir išopėjimo atsiradimo rizikos veiksnys. Buvo pranešta apie labai retus ragenos perforacijos arba išopėjimo atvejus erlotinibo vartojimo metu (žr. 4.8 skyrių). Sąveika su kitais vaistiniais preparatais Stiprūs CYP3A4 induktoriai gali sumažinti erlotinibo veiksmingumą, o stiprūs CYP3A4 inhibitoriai padidinti jo toksiškumą. Reikia vengti vartoti erlotinibo kartu su tokio poveikio preparatais (žr. 4.5 skyrių). Kitokia vaistų sąveika Kai pH didesnis už 5, erlotinibo tirpumas sumažėja. Vaistiniai preparatai, keičiantys viršutinės virškinimo trakto dalies pH, pavyzdžiui, protonų siurblio inhibitoriai, H2 antagonistai ir antacidiniai vaistai, gali keisti erlotinibo tirpumą, taigi ir jo biologinį prieinamumą. Nelabai tikėtina, kad kartu su šiais vaistais vartojamo erlotinibo dozės didinimas kompensuotų ekspozicijos sumažėjimą. Reikia vengti erlotinibą vartoti kartu su protonų siurblio inhibitoriais. Erlotinibo vartojimo su H2 antagonistais ir antacidiniais vaistais poveikis nežinomas, tačiau tikriausiai sumažėtų biologinis prieinamumas. Taigi, šių derinių nereikia vartoti (žr. 4.5 skyrių). Jeigu manoma, kad gydant Varlota antacidinius vaistus vartoti būtina, juos reikia gerti nemažiau kaip prieš 4 valandas iki kasdieninės Varlota dozės arba praėjus 2 valandoms po jos. Pagalbinės medžiagos Tablečių sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, visiškas laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija. Šio vaistinio preparato plėvele dengtoje tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Saugumo duomenų santrauka Erlotinibo saugumo vertinimas yra pagrįstas duomenimis apie daugiau kaip 1 500 pacientų, kurie buvo gydyti bent viena 150 mg erlotinibo doze taikant monoterapiją, ir apie daugiau kaip 300 pacientų, gydytų 100 mg arba 150 mg erlotinibo doze kartu su gemcitabinu. Nesmulkialąstelinis plaučių vėžys (kai skiriama erlotinibo monoterapija) EGFR mutacijų turinčių pacientų pirmos eilės gydymas Atviro, atsitiktinių imčių, III fazės tyrimo ML20650, kuriame dalyvavo 154 pacientai, metu 75 pacientams buvo įvertintas erlotinibo saugumas vaistinio preparato skiriant pirmos eilės gydymui NSLPV sergantiems pacientams, kuriems nustatytos EGFR aktyvinančios mutacijos. ML20650 tyrimo metu dažniausios erlotinibu gydytiems pacientams pasireiškusios nepageidaujamos reakcijos į vaistinį preparatą (NRV) buvo išbėrimas ir viduriavimas, dauguma šių reakcijų buvo 1-2 sunkumo laipsnio ir buvo kontroliuojamos be papildomos intervencijos. Visą informaciją apie išbėrimo ir viduriavimo laipsnį ir dažnį visuose klinikiniuose tyrimuose pateikta toliau skyriuje „Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas“. Palaikomasis gydymas Kitų dviejų dvigubai koduotų, atsitiktinių imčių, placebu kontroliuotų III fazės klinikinių tyrimų BO18192 (SATURN) ir BO25460 (IUNO) metu erlotinibo buvo vartojama palaikomajam gydymui po pirmos eilės chemoterapijos. Šiuose tyrimuose iš viso dalyvavo 1532 pacientai, sirgę progresavusiu, pasikartojančiu arba metastazavusiu NSLPV ir jau gydyti pirmos eilės standartine chemoterapija, paremta platinos preparatais. Dažniausiai pastebėtos NRV, klinikinių tyrimų BO18192 ir BO25460 metu pasireiškusios erlotinibu gydytiems pacientams, buvo išbėrimas ir viduriavimas. Antros ir tolesnės eilės gydymas Atsitiktinių imčių dvigubai aklu būdu atlikto klinikinio tyrimo metu (BR.21, kuriame erlotinibas buvo skiriamas kaip antros eilės gydymas) dažniausiai pastebėtos nepageidaujamos reakcijos į vaistinį preparatą (NRV) buvo bėrimas ir viduriavimas. Dauguma jų buvo 1/2 sunkumo laipsnio ir suvaldytos be papildomos intervencijos.Laiko iki išbėrimo pradžios mediana buvo 8 dienos, o iki viduriavimo pradžios – 12 dienų. Kasos vėžys (erlotinibas vartotas kartu su gemcitabinu) Pagrindinio tyrimo PA.3 metu dažniausios nepageidaujamos reakcijos gydant kasos vėžiu sergančius pacientus erlotinibu po 100 mg kartu su gemcitabinu buvo nuovargis, bėrimas ir viduriavimas. Vidutinis laikas iki bėrimo ir viduriavimo pradžios buvo atitinkamai 10 ir 15 parų. Nepageidaujamų reakcijų į vaistinį preparatą santrauka lentelėje NRV dažnis, nustatytas klinikinių tyrimų metu ir vaistiniui preparatui esant rinkoje vien erlotinibu arba kartu su chemoterapija gydytiems pacientams, yra apibendrintas 1 lentelėje. Nepageidaujamos reakcijos į vaistinį preparatą yra išdėstytos pagal MedDRA organų sistemų klases. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamos reakcijos pateikiamos mažėjančio sunkumo tvarka. 1 lentelė. Klinikinių tyrimų metu ir vaistiniam preparatui esant rinkoje pastebėtų NRV santrauka pagal dažnio grupes. Infekcijos ir infestacijos | Infekcijos ir infestacijos Labai dažnas | Infekcija* Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Labai dažnas | Anoreksija, kūno masės mažėjimas Psichikos sutrikimai | Psichikos sutrikimai Labai dažnas | Depresija Nervų sistemos sutrikimai | Nervų sistemos sutrikimai Labai dažnas | Neuropatija, galvos skausmas Akių sutrikimai | Akių sutrikimai Labai dažnas | Sausasis keratokonjunktyvitas Dažnas | Keratitas, konjunktyvitas Nedažnas | Blakstienų pokyčiai* Labai retas | Ragenos perforacijos, ragenos išopėjimas, uveitas Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai Labai dažnas | Dusulys, kosulys Dažnas | Kraujavimas iš nosies Nedažnas | Intersticinė plaučių liga* Virškinimo trakto sutrikimai | Virškinimo trakto sutrikimai Labai dažnas | Viduriavimas*, pykinimas, vėmimas, stomatitas, pilvo skausmas, dispepsija, vidurių pūtimas Dažnas | Kraujavimas iš virškinimo trakto* Nedažnas | Skrandžio ar žarnyno perforacijos* Retas | Žarnų pneumatozė Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai Labai dažnas | Kepenų funkcijos rodmenų pokyčiai* Retas | Kepenų nepakankamumas*, hepatitas Nežinomas | Ūminis hepatitas Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Odos ir poodinio audinio sutrikimai Labai dažnas | Išbėrimas*, niežėjimas Dažnas | Nuplikimas, sausa oda, paronichija, folikulitas, aknė / į aknę panašus dermatitas, odos įtrūkimai Nedažnas | Hirsutizmas, antakių pokyčiai, trapūs ir lūžinėjantys nagai, lengvos odos reakcijos, tokios kaip hiperpigmentacija Retas | Pėdų - delnų eritrodizestezijos sindromas Labai retas | Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas / toksinė epidermio nekrolizė* Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai Dažnas | Inkstų veiklos nepakankamumas Nedažnas | Nefritas, proteinurija Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai Labai dažnas | Nuovargis, karščiavimas, sustingimas * daugiau informacijos rasite toliau pateiktame skyriuje „Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas“. Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas Išbėrimas Išbėrimas apima į spuogus (aknę) panašų dermatitą. Apibendrinant, išbėrimas pasireiškia kaip lengvas ar vidutinio sunkumo eriteminis ir papulopustulinis išbėrimas, kuris gali išryškėti arba pablogėti saulės apšviestose vietose. Pacientams, kurie būna saulėje, galima patarti dėvėti nuo saulės saugančius drabužius ir (arba) naudoti kremą nuo saulės (pvz., mineralų turinčius). Viduriavimas Viduriavimas gali sukelti dehidrataciją, hipokalemiją ir inkstų nepakankamumą. Tai apima ir mirtimi pasibaigusius atvejus (žr. 4.4 skyrių). 2 lentelė. Visų klinikinių tyrimų metu stebėto išbėrimo ir viduriavimo dažnių ir laipsnių santrauka Klinikinis tyrimas | Indikacija | Išbėrimas (%) | Išbėrimas (%) | Išbėrimas (%) | Išbėrimas (%) | Išbėrimas (%) | Viduriavimas (%) | Viduriavimas (%) | Viduriavimas (%) | Viduriavimas (%) | Viduriavimas (%) Klinikinis tyrimas | Indikacija | Laipsnis | Laipsnis | Laipsnis | Sprendimas | Sprendimas | Laipsnis | Laipsnis | Laipsnis | Sprendimas | Sprendimas Klinikinis tyrimas | Indikacija | Visi | 3 | 4 | Nutr1 | Keisti2 | Visi | 3 | 4 | Nutr1 | Keisti2 ML20650 | NSLPV | 80 | 9 | 0 | 1 | 11 | 57 | 4 | 0 | 1 | 7 BO18192 | NSLPV | 49,2 | 6,0 | 0 | 1 | 8,3 | 20,3 | 1,8 | 0 | <1 | 3 BO25460 | NSLPV | 39,4 | 5,0 | 0 | 0 | 5,6 | 24,2 | 2,5 | 0 | 0 | 2,8 BR.21 | NSLPV | 75 | 9 | 9 | 1 | 6 | 54 | 6 | 6 | 1 | 1 PA.3 | Kasos vėžys | - | 5 | 5 | 1 | 2 | - | 5 | 5 | 1 | 2 1 Gydymą nutraukti. 2 Keisti dozę. Infekcija Tai gali būti sunkios infekcijos su neutropenija arba be jos, įskaitant pneumoniją, sepsį ir celiulitą. Blakstienų pokyčiai Pokyčiai apima blakstienų įaugimą, pernelyg didelį augimą ir blakstienų sustorėjimą. Intersticinė plaučių liga (IPL) IPL apima pacientų, vartojusių erlotinibo NSLPV ar kitų pažengusių solidinių navikų gydymui, mirties atvejus (žr. 4.4 skyrių). Didesnis dažnis buvo stebėtas Japonijoje (žr. 4.4 skyrių). Kraujavimas iš virškinimo trakto (VT) Kraujavimas iš virškinimo trakto gali baigtis mirtimis (žr. 4.4 skyrių). Klinikinių tyrimų metu kai kurie atvejai buvo susiję su varfarino vartojimu, o kai kurie – su NVPNU vartojimu (žr. 4.5 skyrių). Kai kurie virškinimo trakto perforacijos atvejai taip pat baigėsi mirtimi (žr. 4.4 skyrių). Kepenų funkcijos tyrimų nuokrypiai Nuokrypiai apima alanino aminotransferazės (ALT), aspartato aminotransferazės (AST) ir bilirubino koncentracijos padidėjimą. Atvejai dažniausiai buvo lengvi ar vidutinio sunkumo, laikini arba susiję su metastazėmis kepenyse. Kepenų nepakankamumas Tai apima ir mirtinus atvejus. Rizikos veiksniai gali būti esama kepenų liga arba kartu vartojami toksinį poveikį kepenims turintys vaistiniai preparatai (žr. 4.4 skyrių). Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas / toksinė epidermio nekrolizė Tai apima ir ir mirtinus atvejus (žr. 4.4 skyrių). Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, tiesiogiai užpildę pranešimo formą internetu Tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrvSpecialist arba užpildę Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą, kuri skelbiama https://www.vvkt.lt/index.php?1399030386, ir atsiųsti elektroniniu paštu (adresu [email protected]).