Aspirinas ar ibuprofenas: kada kuris tinka ir kodėl aspirino neduodame vaikams

Karščiuojant, skaudant galvai ar sąnariams namų vaistinėlėje dažnai atsiranda pasirinkimas — aspirinas ar ibuprofenas. Abu priklauso tai pačiai nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) grupei ir veikia panašiu principu, tačiau turi svarbių skirtumų, o vienas jų vaikams apskritai nerekomenduojamas. Paaiškiname, kada kuris tinkamesnis ir kodėl aspirino vaikams duoti negalima.

Kuo panašūs ir kuo skiriasi šie du vaistai?

Aspirinas (veiklioji medžiaga — acetilsalicilo rūgštis) ir ibuprofenas priklauso NVNU grupei — jie slopina prostaglandinų, medžiagų, dalyvaujančių uždegimo, skausmo ir karščiavimo procesuose, gamybą. Todėl abu malšina skausmą, mažina karščiavimą ir slopina uždegimą.

Skiriasi jie veikimo trukme, poveikiu kraujo krešėjimui ir vartojimo sritimis. Aspirinas negrįžtamai slopina trombocitų (kraujo ląstelių, dalyvaujančių krešėjime) funkciją visą jų gyvavimo laiką, todėl mažomis dozėmis jis naudojamas ne skausmui malšinti, o širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai — tai skiria gydytojas. Ibuprofenas šio poveikio kraujo krešėjimui neturi arba jis trumpalaikis ir grįžtamas, todėl jis lieka labiau universalus pasirinkimas skausmui ir karščiavimui.

Kada dažniausiai renkamasi ibuprofeną

• Karščiuojant peršalimo, gripo ar kitos infekcijos metu.
• Galvos, dantų, raumenų ar sąnarių skausmui.
• Menstruacijų skausmui.
• Patempimams, sumušimams ir kitiems būklėms, kai skausmą lydi uždegimas ar patinimas.

Ibuprofenas be recepto parduodamas suaugusiesiems ir vaikams pagal amžių bei svorį pritaikytomis formomis (pavyzdžiui, sirupu). Tikslią dozę ir vartojimo dažnį visada žiūrėkite pakuotės lapelyje arba pasitarkite su vaistininku.

Kada aspirinas vis dar naudojamas

Skausmui ir karščiavimui malšinti aspirinas suaugusiesiems naudojamas rečiau nei anksčiau — jį dažnai išstūmė ibuprofenas ir paracetamolis, kurie paprastai geriau toleruojami. Vis dėlto aspirinas išlieka svarbus:

• mažomis dozėmis — kraujo krešulių profilaktikai žmonėms, kuriems yra širdies ir kraujagyslių ligų rizika; tokį gydymą visada skiria ir stebi gydytojas;
• trumpalaikiam karščiavimo ar skausmo malšinimui suaugusiesiems, kai gydytojas ar vaistininkas įvertina, kad tai tinkama, atsižvelgdamas į kitas ligas ir vartojamus vaistus.

Aspirino vartojimo sprendimą, ypač ilgalaikį, visada turėtų priimti gydytojas — jis įvertina naudą ir kraujavimo riziką.

Kodėl aspirino negalima duoti vaikams

Tai svarbiausia taisyklė, kurią reikia žinoti apie aspiriną: vaikams ir paaugliams iki 16 metų aspirino duoti negalima, jei tai nenurodė gydytojas, ypač kai vaikas serga ar neseniai sirgo virusine infekcija — gripu, vėjaraupiais ar kitomis panašiomis ligomis.

Priežastis — Rėjaus sindromas (Reye sindromas), reta, bet labai pavojinga būklė, kuri gali išsivystyti vaikui, sergančiam virusine infekcija, jei tuo metu jis vartoja aspiriną. Sindromas pažeidžia kepenis ir smegenis, vystosi greitai ir gali kelti grėsmę gyvybei. Būtent todėl dešimtmečius aspirinas laikomas vaikams netinkamu vaistu karščiavimui ar skausmui malšinti — jo vietoje naudojami paracetamolis ar ibuprofenas, kurie tokios rizikos nekelia.

Ši taisyklė galioja ne tik grynam aspirinui, bet ir kombinuotiems preparatams, kurių sudėtyje yra acetilsalicilo rūgšties — prieš duodami vaikui bet kokį vaistą nuo peršalimo ar skausmo, visada patikrinkite sudėtį pakuotės lapelyje arba pasitarkite su vaistininku.

Skrandžio apsauga vartojant NVNU

Ir aspirinas, ir ibuprofenas gali dirginti skrandžio gleivinę, nes prostaglandinai taip pat saugo skrandžio sienelę nuo skrandžio sulčių poveikio. Juos slopinant, ši apsauga susilpnėja. Todėl vartojant bet kurį NVNU verta laikytis kelių bendrų principų:

• vaistą gerti valgio metu arba iškart po valgio, o ne tuščiu skrandžiu;
• laikytis mažiausios veiksmingos dozės trumpiausią būtiną laiką;
• nederinti kelių skirtingų NVNU tarp savęs;
• žmonėms, turintiems skrandžio opaligės ar kraujavimo iš virškinamojo trakto istoriją, ilgalaikį NVNU vartojimą gydytojas gali derinti su skrandį apsaugančiu vaistu;
• atkreipti dėmesį į kartu vartojamus vaistus, ypač kraujo krešėjimą mažinančius ar gliukokortikoidus, nes derinant su NVNU kraujavimo rizika didėja.

Jei vartojant NVNU atsiranda pilvo skausmas, rėmuo ar juodos išmatos, tai gali reikšti skrandžio gleivinės pažeidimą ir yra pagrindas kreiptis į gydytoją.

Kada NVNU geriau nevartoti be gydytojo patarimo

• sergant ar sirgus skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige, buvus kraujavimų iš virškinamojo trakto;
• esant inkstų, kepenų ar širdies nepakankamumui;
• sergant astma, kurios priepuolius gali provokuoti NVNU;
• nėštumo metu, ypač paskutinį trimestrą, kai NVNU vartojimas draudžiamas;
• vartojant kraujo krešėjimą mažinančius vaistus ar kitą NVNU.

Kada kreiptis į gydytoją

• Karščiavimas nepraeina ilgiau kaip kelias dienas arba vis grįžta.
• Skausmas stiprėja arba netraukia ilgą laiką.
• Vaikas serga virusine infekcija ir jam netyčia buvo duota aspirino — kreipkitės nedelsdami, net jei simptomų dar nėra.
• Atsiranda stiprus pilvo skausmas, vėmimas su krauju ar juodos, deguto spalvos išmatos.
• Pastebite neįprastą kraujavimą, mėlynes be aiškios priežasties ar kitus neįprastus simptomus vartojant NVNU.

Trumpa atmintinė

	Aspirinas (acetilsalicilo rūgštis)	Ibuprofenas
Malšina skausmą ir karščiavimą	Taip	Taip
Slopina uždegimą	Taip	Taip
Poveikis kraujo krešėjimui	Ryškus, ilgalaikis	Nežymus, trumpalaikis
Tinka vaikams iki 16 m.	Ne (Rėjaus sindromo rizika)	Pagal amžių ir svorį, jei nenurodyta kitaip
Naudojamas širdies profilaktikai	Taip, mažomis dozėmis, tik skyrus gydytojui	Ne
Poveikis skrandžiui	Gali dirginti	Gali dirginti

Aspirinas ir ibuprofenas abu priklauso NVNU grupei, tačiau jų vartojimo sritys skiriasi, o svarbiausia — aspirinas niekada neturėtų būti duodamas vaikams ar paaugliams iki 16 metų sergant virusine infekcija dėl Rėjaus sindromo rizikos. Bet kokį šių vaistų vartojimą, ypač ilgalaikį ar vaikams, verta aptarti su gydytoju ar vaistininku.

Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Dėl gydymo visada tarkitės su gydytoju arba vaistininku.